Civilinė byla Nr. 2S-298-1059/2026
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03546-2026-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; 3.3.2.6.1
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. balandžio 14 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Ignas Totilas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RA dukra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9402-1153/2026 dėl ieškovės ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei MAXIMA LT dėl subnuomos sutarties nutraukimo pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu ab initio, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. S. ir bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“,
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2026 m. vasario 5 d. buvo gautas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „RA dukra“ ieškinys atsakovėms UAB MAXIMA LT ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ (atstovaujamai nemokumo administratorės UAB „Prokesa“) dėl subnuomos sutarties nutraukimo pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu ab initio, įpareigojimo vykdyti sutartį, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. S..
2. Pirmosios instancijos teismas 2026 m. vasario 6 d. nutartimi nustatė ieškinio trūkumus bei terminą šiems trūkumams pašalinti.
3. Teismas nurodė, kad yra neaiškaus ieškinio pagrindas ir dalykas; neaiškaus žyminis mokestis; ieškovė turėtų patikslinti aplinkybes, kodėl atsakove traukiama BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Prokesa“), nors ši bendrovė nėra ginčo subnuomos sutarties šalimi; taip pat aplinkybes dėl materialinio suinteresuotumo (reiškiant tokio pobūdžio reikalavimą), kadangi nėra aišku, kokių realių ir faktinių materialiųjų teisinių padarinių siekia ieškovė šiuo ieškiniu, kai pati žino (nurodo ieškinyje), jog atsakovai tarpusavyje nutraukė pagrindinę nuomos sutartį, kokiu pagrindu UAB MAXIMA LT galėtų vykdyti subnuomos sutartį su ieškove; taip pat patikslinti kitus neaiškumus dėl ieškinio pagrinde nurodytų aplinkybių (pvz., nėra aišku, ar iš tiesų egzistuoja ginčo subnuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir subnuomos sutartis), kadangi ieškovė jos negali pateikti teismui, taip pat nurodė, kad trečiasis asmuo I. S. taip pat jos neperdavė reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu (prašo išreikalauti); taip pat nėra aišku, ar ginčo nurodomas subnuomos sutarties nutraukimas įvyko ir būtent nurodytą dieną (kadangi ieškinyje nenurodyti konkretūs asmenys, kam konkrečiai šis pareiškimas pareikštas (koks asmuo, konkretus ieškovo atstovas gavo šį pranešimą dėl sutarties nutraukimo), paminėti tik neįvardinti saugos darbuotojai, nėra aišku, ar šie asmenys buvo atsakovės darbuotojai (o ne pvz., saugos firmos atstovai) ir kt. aplinkybės.
4. Kartu teismas pažymėjo, jog iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad UAB „RA dukra“ iškelta baudžiamoji byla (Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-10-1155/2026), kurioje kaltinimai pareikšti ir BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, byla dar nagrinėjama. Minėtos bylos kaltinamajame akte paminėta, jog UAB „RA dukra“ naudojama nusikalstamai galutinių naudos gavėjų veiklai nuslėpti, paminėta, jog veikia S. R. valdomų įmonių grupės poreikius, nurodytos sąsajos tarp UAB „RA dukra“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir t. t., esant tokiems duomenims, ieškovė turi aiškiai nurodyti akcentuotas veiklas ginčo objekte.
5. 2026 m. vasario 10 d. ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė patikslintą ieškinį, kurį reiškė tik atsakovei UAB MAXIMA LT reikalaudama pripažinti ilgalaikės subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą niekiniu ir negaliojančiu ab initio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 12 d. nutartimi atsisakyta priimti ieškovės UAB „RA dukra“ ieškinį atsakovei UAB MAXIMA LT dėl subnuomos sutarties nutraukimo pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu ab initio, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. S. ir BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (atstovaujamai nemokumo administratorės UAB „Prokesa“). Taip pat ieškovei grąžintas sumokėtas žyminis mokestis.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog esant nutrauktai pagrindinei nuomos sutarčiai (kurios ieškovė negali ginčyti dėl uždarumo principo ir nesant įstatymų išimtims), pagrįstai laikytina, jog net patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimą dėl subnuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu nebebūtų objektyviai įsipareigojimų, kuriuos pagal subnuomos sutartį galėtų vykdyti atsakovė UAB „MAXIMA LT“ (t. y. teisė toliau naudotis patalpomis, kai jau nutraukta ir pagrindinė nuomos sutartis). Pareikštas ieškinys (pagal taip kaip jis suformuluotas ir faktines aplinkybes) nesukelia materialinių teisinių padarinių.
8. Teismo 2026 m. vasario 6 d. nutartyje (dėl ieškinio trūkumų) teismas buvo nurodęs ieškovei, kad teismui trūksta duomenų dėl materialinių teisinių padarinių, tačiau ieškovė šių aplinkybių nenurodė (objektyviai nepagrindė), o papildomai nepagrįstai nurodė, jog teismas šioje byloje turėtų nagrinėti uždaros sutarties (sudarytos tarp atsakovo ir trečiojo asmens, tarpusavio sutarties vykdymo (nutraukimo) klausimus, kurios šalimi ieškovė nėra). Darytina išvada, kad ginčo patikslinto ieškinio reikalavimo patenkinimas nagrinėjamoje byloje reikštų prejudicinio fakto kitai civilinei bylai nustatymą, o tai būtų tik civiliniai procesiniai, o ne materialieji padariniai. Spręstina, kad toks ieškovės formuluojamas reikalavimas neatitinka materialinio teisinio suinteresuotumo kriterijaus, o pati ieškovė negali ginčyti kitų asmenų sutartį (jos vykdymą, nutraukimą), nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kitų asmenų laisvės sritį, dėl ko ieškinį atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu UAB „RA dukra“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2026 m. vasario 12 d. nutartį ir priimti patikslintą ieškinį dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu ab initio.
9.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, kadangi ieškovė pašalino visus teismo nurodytus trūkumus, o skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nenurodė, koks konkretus ieškinio trūkumas pašalintas nebuvo.
9.2. Pabrėžia, jog pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką pernelyg formaliai taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas suvaržo asmens teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, o be to ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, todėl teismas šioje stadijoje negali rinkti ar vertinti įrodymų bei spręsti, ar šie duomenys įrodo ieškinio dalyką ir pagrindą. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas vertino ieškinio reikalavimus, kurie negali būti sprendžiami ieškinio pateikimo metu bei faktiškai pasisakė, kaip turėtų būti sprendžiamas subnuomos sutarties nutraukimo teisėtumas, kas rodo, kad teismas nepagrįstai ieškinio priėmimo metu perėjo į bylos nagrinėjimo iš esmės stadiją bei apribojo ieškovės teisę į teisminę gynybą.
9.3. Atskirajame skunde pažymi ir tai, kad ieškovės reikalavimai neapima nuomos sutarties, kadangi ieškovė prašo pripažinti neteisėtu būtent subnuomos sutarties nutraukimą, dėl ko pirmosios instancijos teismo argumentai, susiję su tariamais nuomos ir subnuomos sutarčių supynimais yra nepagrįsti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. Apeliacijos dalyką nagrinėjamoje byloje sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria spręsta, kad ieškinys yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą
12. Panevėžio apygardos teisme 2026 m. balandžio 13 d. buvo gautas atsakovės UAB MAXIMA LT atsiliepimas į ieškovės atskirąjį skundą. Atsakovė nurodo, kad ji su atskiruoju skundu susipažino tik 2026 m. kovo 19 d., kai teismas šį dokumentą suskaitmenino ir įkėlė į civilinės bylos kortelę Lietuvos teismų informacinėje sistemoje. Taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, kuriam buvo teiktas atsiliepimas, jo priėmimo klausimo nesprendė.
13. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas atsakovės atsiliepimo priėmimo klausimą, pažymi, jog CPK 137 straipsnio 3 dalyje be kitų aplinkybių nurodyta ir tai, kad teismo nutarties, kuria atsisakoma priimti ieškinį, patvirtinta kopija, taip pat ieškinys ir jo priedai (išskyrus atvejus, kai jie pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties atsisakyti priimti ieškinį priėmimo dienos įteikiami arba išsiunčiami pareiškėjui. Toks teisinis reglamentavimas leidžia vertinti, kad atsakovas apie ieškovo siekį iškelti bylą nėra informuojamas.
14. Nagrinėjamu atveju, kaip tai numatyta aptariamose CPK 137 straipsnio nuostatose, pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti ieškinį ir ieškovei pateiktus atskirąjį skundą, atsakovei ieškovės teiktas atskirasis skundas siunčiamas nebuvo, taip pat nebuvo nustatytas terminas atsiliepimui pateikti. Tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai laikytini procesiškai tinkamais, kadangi pareikštą ieškinį buvo atsisakyta priimti, dėl ko ginčas tarp šalių, išskyrus klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teisme pradėtas nebuvo ir atsakovė procesinio statuso iš esmės neįgijo.
15. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo priimti UAB MAXIMA LT atsiliepimo į ieškovės atskirąjį skundą.
Dėl ginčo esmės
16. Atskiruoju skundu ieškovė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ji pašalino nustatytus ieškinio trūkumus, ir, pažeisdamas ieškinio priėmimo stadijoje sprendžiamų klausimų apimtį, faktiškai vertino ieškinio reikalavimą iš esmės.
17. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės atskirąjį skundą, pirmiausia pažymi tai, kad pagrindinė teismo funkcija yra ginčų sprendimas ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas. Tokiais atvejais yra dvi šalys, turinčios priešingą interesą, egzistuoja jų tarpusavio nesutarimas, ginčas. Tokios bylos nagrinėjamos ginčo teisena, kai viena ginčo šalis (ieškovas) ieškiniu kreipiasi į teismą dėl tariamai pažeistos ar ginčijamos teisės gynimo, reikalavimą nukreipdama atsakovui.
18. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš ieškovės į bylą teiktų procesinių dokumentų turinio, ieškovė formulavo reikalavimą subnuomos sutarties nutraukimą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio. Tokį savo reikalavimą iš esmės grindė tuo, jog ji atsakovės nėra įleidžiama į subnuomojamas patalpas, dėl ko negali vykdyti verslo. Jokių kitų pagrindų, susijusių su nurodomu neteisėtu subnuomos sutarties nutraukimu, ieškovė nenurodė ir jais savo reikalavimo negrindė. Taigi, esminis ieškovės reikalavimas yra susijęs su galimybe patekti į patalpas, kurias subnuomojo atsakovė.
19. Be to, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, ieškovės argumentai apėmė ir nuomos sutarties nutraukimą, nors ieškovė nėra nuomos sutarties šalimi, taip pat neatstovauja atsakovei bei neturi įgaliojimų veikti jos vardu.
20. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, šioje civilinėje byloje pati ieškovė pripažino žinanti esant nutrauktą nuomos sutartį, tačiau siekianti pripažinti subnuomos sutarties nutraukimą niekiniu ir negaliojančiu dėl to, kad galėtų naudotis ginčo patalpomis.
21. Toks ieškovės reikalavimas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.490 straipsnio 4 dalies nuostatą, įtvirtinančią sąlygą, kad jeigu nuomos sutartis yra negaliojanti, tai negalioja ir subnuomos sutartis, pirmosios instancijos teismui sudarė pagrindą ieškinio priėmimo stadijoje atsižvelgti į ieškinio turinį bei vertinti, ar ieškovės reiškiamas reikalavimas gali sukelti materialinius teisinius padarinius, kas yra viena iš ieškinio priėmimo sąlygų.
22. Taigi, priešingai nei tvirtinama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, buvo saistomas ne tik formalių ieškinio, kaip procesinio dokumento, formos reikalavimų patikrinimu, tačiau ir įvertinimu, ar prašomas pradėti teisminis ginčas gali sukelti materialinius teisinius padarinius, būti nagrinėjamas teisme ginčo teisenos tvarka. Tai sudaro pagrindą vertinti, jog ieškinio priėmimo stadija neapsiriboja išimtinai formalių ieškinio reikalavimų tikrinimu, tačiau teismas turi pareigą atsižvelgti ir į reiškiamų reikalavimų turinį bei galimas sukelti materialines teisines pasekmes. Kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-1075/2021).
23. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad išvadą, jog ieškovės reiškiamas reikalavimas negali sukurti materialinių teisinių padarinių papildomai patvirtina ir apeliacinės instancijos teisme sprendžiant prašytų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių klausimą nustatytos aplinkybės.
24. Iš šioje byloje atsakovės UAB MAXIMA LT pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė (nuomininkė) 2026 m. kovo 2 d. Perdavimo – priėmimo (grąžinimo) aktu vienašališkai perdavė (grąžino) nuomotojai pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat raktų komplektus, eksploatacijos žurnalus, signalizacijos kodą. Taigi, UAB MAXIMA LT, kurią ieškovė įvardija kaip atsakovę, nebedisponuoja patalpomis, dėl kurių ieškovė reiškia reikalavimą pripažinti subnuomos sutarties nutraukimą niekiniu ir negaliojančiu ab initio. Tokia susiklosčiusi situacija, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, taip pat nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovės reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, kadangi reiškiamas reikalavimas negali būti pripažįstamas materialiniu, t. y. negali sukurti jokių teisinių pasekmių, susijusių su ginčo patalpomis, atsakovei.
25. Kita vertus, iš į byloje esančio BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2026 m. sausio 9 d. pranešimo turinio matyti, kad BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kaip pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, yra nurodžiusi, jog subnuomininkai neprivalo palikti nuomojamų pastato patalpų iki nuomininko nurodytos datos, t. y. iki 2026 m. sausio 31 d, kadangi subnuomininkams atskirai sutarus bus sudaroma galimybė toliau veikti pastate esančiose, šiuo metu iš nuomininko subnuomojamose negyvenamosiose patalpose, sudarant negyvenamų patalpų nuomos sutartį tiesiogiai su pastato savininku. Kartu buvo pažymėta, jog nuomos sutarties pasibaigimas savaime nesukuria subnuomininkams pareigos atlaisvinti pastate esančias patalpas, išvežti jose esančią įrangą ar nutraukti vykdomą veiklą, juolab kai pastato savininkas leidžia subnuomininkams tęsti patalpų naudojimą esama faktine būkle ir yra pasirengęs priimti pastatą be subnuomininkų išsikraustymo.
26. Taigi, šiuo atveju pagal byloje esančius duomenis yra susiklosčiusi tokia faktinė situacija, jog atsakovė nedisponuoja patalpomis, kuriomis ieškovė naudojosi subnuomos sutarties bei nurodomu teisių perleidimo sutarties pagrindu, o įstatymo nuostatos tiesiogiai įtvirtina subnuomos sutarties negaliojimą esant negaliojančiai nuomos sutarčiai, dėl ko reikalavimas pripažinti subnuomos sutarties nutraukimą niekiniu bei negaliojančiu siekiant naudotis ginčo patalpomis šioje konkrečioje situacijoje negali sukelti materialines teisines pasekmes.
27. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata ir atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, o tokią išvadą darė remdamasis pareikšto ieškinio turiniu dar ieškinio priėmimo stadijoje. Tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai, priešingai nei teigia apeliantė, šiuo konkrečiu atveju nepažeidė ieškinio priėmimą reglamentuojančių teisės normų.
28. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad šioje konkrečioje byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o ne laikė nepaduotu nepašalinus ieškinio trūkumų (CPK 115 straipsnio 3 dalis), todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su ieškovės atliktu teismo nustatytų trūkumų šalinimu nėra aktualūs ir teisiškai reikšmingi sprendžiant klausimą dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
29. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi ir galutiniam bylos rezultatui esmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009).
30. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias teisės normas, dėl ko pagrįstai nutarė atsisakyti priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
31. Panevėžio apygardos teismui pateiktu prašymu UAB MAXIMA LT prašo priteisti patirtas 21 465,40 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad UAB MAXIMA LT atsiliepimas į atskirąjį skundą nėra priimtas, sprendžia klausimą tik dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteisimo, kadangi ieškovės reikšti reikalavimai nei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nei dėl ieškinio priėmimo, tenkinti nebuvo ir ji yra laikoma bylą pralaimėjusia šalimi.
32. Iš UAB MAXIMA LT pateiktos suteiktų paslaugų ataskaitos turinio matyti, kad atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisinės pagalbos išlaidos vertinamos kaip sudarančios daugiau nei 6 tūkstančius eurų neįskaičiuojant nurodomos skaitmenizuotos bylos medžiagos analizės, kuri nėra konkrečiai priskirta nei prie teisinių paslaugų, susijusių su atsiliepimo į atskirąjį skundą, nei su atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių rengimo. Taigi, UAB MAXIMA LT reikalavimas dėl atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikimo įvertintas daugiau nei 6 tūkstančiais eurų.
33. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl konkretaus priteistino išlaidų dydžio nustatymo, vertina, jog yra pagrindas atsižvelgti ne tik į UAB MAXIMA LT nurodomas patirtas išlaidas, tačiau ir į ginčo pobūdį, klausimo, dėl kurio buvo teiktas atsiliepimas, apimtį, taip pat Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), nuostatas.
34. Remiantis Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.
35. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Be to, pagal nuosekliai plėtojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką į atstovavimo sampratą patenka teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo, paslaugų teikimas, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.).
36. Kita vertus, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020).
37. Nagrinėjamu atveju UAB MAXIMA LT teiktas atsiliepimas dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo susijęs su UAB MAXIMA LT nežinoma ar naujai susiklosčiusia situacija (ieškovė atsiliepime dėl laikinųjų apsaugos priemonių minėjo ieškovės nurodomą teisių perleidimo sutartį, ieškovės ir UAB „Rentopa“ pareikštus ieškinius Vilniaus miesto apylinkės teismui), ginčo pobūdis apėmė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo sprendimą, o tokio pobūdžio teisiniai klausimai nėra itin specifiniai ir nauji teisinės praktikos prasme. Taigi, šiuo konkrečiu atveju nėra nustatyta pagrindo pripažinti, kad ginčo pobūdis bei teisinės situacijos specifiškumas buvo tokioms apimties, jog leistų peržengti Rekomendacijų nuostatose įtvirtintus maksimalius dydžius.
38. Kartu apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad UAB MAXIMA LT mokėjimai už suteiktas teisines paslaugas buvo atlikti 2026-03-10 bei 2026-04-09, o atsiliepimas į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateiktas 2026-03-04, todėl vertinama, kad UAB MAXIMA LT priteistinų teisinės pagalbos išlaidų dydis apskaičiuotinas remiantis 2026-03-10 atliktu mokėjimu už teisines paslaugas.
39. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, taip pat į UAB MAXIMA LT teikto procesinio dokumento pobūdį (atsiliepimas dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones) apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje civilinėje byloje yra pagrindas vadovautis Rekomendacijų nuostatomis, numatančiomis priteistiną užmokesčio už advokato teiktas teisines paslaugas, numatytas 8.16 punkte, dydį, t. y. išlaidos už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai (0,4).
40. Taigi, atsižvelgiant į UAB MAXIMA LT atlikto mokėjimo už teisines paslaugas datą (2026-03-10) bei Rekomendacijų 7, 8.16 punktų nuostatas, šioje civilinėje byloje UAB MAXIMA LT iš ieškovės UAB „RA dukra“ priteisimos 971,04 Eur teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei MAXIMA LT, j. a. k. 123033512, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RA dukra“ 971,04 Eur (devynių šimtų septyniasdešimt vieno euro ir 01 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių parengimą.
Teisėjas Ignas Totilas