Civilinė byla Nr. 2YT-454-452/2020

                                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05209-2019-1

                                                                       Procesinio dokumento kategorija:

                                                                      2.4.1.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.4.2

(S)

                              PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

                          S P R E N D I M A S

                              LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                               2020 m. sausio 21 d.

                                        Panevėžys

        Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Virginija Breskienė,

sekretoriaujant Jurgitai Rudokienei,

dalyvaujant pareiškėjos Miežiškių Švč. M. Marijos parapijos atstovui S. K., nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Valstybės įmonės Turto bankas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovams,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjos Miežiškių Švč. M. Marijos parapijos (toliau – pareiškėja) pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas (toliau VĮ Turto bankas), Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie LR FM) .

        Teismas

n u s t a t ė :

1.Pareiškėja, Miežiškių Švč. M. Marijos parapija, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji priėmė palikimą, likusį po kun. K. B. mirties, pradėdama turtą faktiškai valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. 

2. Pareiškėja pareiškime nurodė ir jos atstovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė Miežiškių Švč. M. Marijos parapijos klebonas kun. K. B., kuris 2005-01-07 sudarytu testamentu parapijai paliko namą su žeme, adresu (duomenys neskelbtini). Po klebono mirties Panevėžio vyskupijos sprendimu šiame name buvo apgyvendintas ir gyveno iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) kunigas R. V.. Visą tą laiką namų valdą valdė ir visuomenės reikmėms naudojo parapija. Tvarkant parapijos dokumentus paaiškėjo, kad žemės ir namas neturi kadastro numerių, testamentas nepaskelbtas, o terminas palikimui priimti yra praleistas. Parapija palikimą priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti per tris mėnesius nuo K. B. mirties. Pareiškėja nurodė, jog prašymo pagrįstumą patvirtina mokėti mokesčiai už elektros energiją, sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis.

        2. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas, atsiliepdamas į pateiktą pareiškimą, nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo K. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį pareiškėjos paveldimo turto priėmimą valdyti. Prašė pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo nagrinėti banko atstovui nedalyvaujant.

3.Suinteresuoto asmens VMI prie LR FM atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Pateiktu atsiliepimu prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir sprendimą dėl prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė palikėjo K. B. palikimą po jo mirties faktiniu valdymu, priimti teismo nuožiūra.

                4. Pareiškimas tenkintinas.

                  5. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).

6. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimą priimti faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

        7.  Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimęs ir (duomenys neskelbtini) miręs K. B., kurio paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini), vaikų ar kitų artimų giminaičių neturėjo. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis K. B. nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – šulinys unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įgyti 1996-05-16 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. 

        8. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad K. B. 2005 m. sausio 7 d. sudarytu testamentu,  patvirtintu notarės, žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir pastatais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), paliko Miežiškių Švč. M. Marijos parapijai. Palikimo priėmimo ir atsisakymo priimti palikimą faktų nėra įregistruota. Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro pažymoje nurodyta, kad po K. B. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas niekam neišduotas.

        9. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą juo rūpintis kaip savo turtu. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių.

        10. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais – Panevėžio Vyskupo J. K. dekretu dėl kun. R. V. skyrimo Miežiškių Švč. M. Marijos parapijos administratoriumi, elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartimi, mokėjimo kvitais – patvirtinama, kad netrukus tuojau po palikėjo kun. K. B. mirties klebonijoje apsigyveno kun. R. V., kuris mokėjo mokesčius. Byloje apklausti liudytojai P. K., L. Š., I. K. patvirtino, kad mirus kunigui K. B., pareiškėjo palikimą sudarančiame name apsigyveno kunigas R. V., kuris rūpinosi klebonija, ją remontavo, mokėjo mokesčius. Šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja kitiems įrodymams, todėl teismas neturi pagrindo netikėti ir jais vadovaujasi.  

      11. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad pareiškėja atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, nepraleisdama įstatymo nustatyto trijų mėnesių terimo palikimui priimti. Tai reiškia, kad palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininke faktiškai valdydama jį po palikėjo mirties. Atsižvelgdamas į pareiškėjos atstovo paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, esančius byloje, į turto, sudarančio palikimą, pobūdį, teismas laiko įrodytu, kad pareiškėja savo aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo paveldimą turtą valdyti kaip savo, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str., CPK 185 str.).

        12. Kadangi teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.), šis juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

         13. Valstybė byloje nepatyrė bylinėjimosi išlaidų, todėl jos nepriteisiamos ir neišieškomos.   

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

           Pareiškimą tenkinti.

        Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Miežiškių Švč. M. Marijos parapija, kodas 191260560, priėmė K. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

        Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja                                                                                                   Virginija Breskienė