Civilinė  byla Nr. e2YT-1067-446/2017

Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00682-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.3; 2.4.2.8; 3.2.6.1; 3.4.5.15.2

(S)

KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

2017 m. spalio 18 d. 

Kelmė

              Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,

sekretoriaujant Kristinai Urbelienei, 

dalyvaujant pareiškėjui A. K., jo atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei,

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovei Danutei Puidokienei,  

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Teismas 

n u s t a t ė :

              Pareiškėjas prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad jis įgijo nuosavybes teises įgyjamosios senaties būdu į garažą 1G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonės Registrų cento Šiaulių filialas nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo nurodytas nekilnojamasis daiktas ir daiktinės teisės į jį neįregistruoti, statinys yra žemės sklype, kuris nesuformuotas ir nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. Valstybės įmonės Registrų cento Šiaulių filialas, atliekantis kadastro ir registro duomenų išviešinimo funkciją, prieštaravimų dėl A. K. pareiškimo neturi.  

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija nuomonės dėl pareiškimo teisme nepareiškė, atsiliepime nurodė, jog A. K. pareiškimui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo neprieštarauja.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonės turto bankas atsiliepimu sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra. 

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja nuosavybės teisės į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį įgijimo fakto nustatymui. Atstovė teisme nurodė, kad statinys yra laisvoje valstybinėje žemėje, pareiškėjui įgijus nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamąjį daiktą, jis įgis teisę pirkti žemę, užstatytą statiniais, ne aukciono tvarka.

Apie iškeltą bylą, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką 2017 m. liepos 11 d. paskelbta specialiame interneto tinklalapyje.

Kiti suinteresuoti asmenys dėl jų įtraukimo į bylą nesikreipė.

              Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

              Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), todėl nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik nesantis šio daikto savininku asmuo. Asmuo, pageidaujantis įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, turi būti sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Vertinant daikto valdymą, prasidėjusį iki 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, ir jo valdymą, kuris tęsėsi jam įsigaliojus, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, susijusios su valdymo teise kaip savarankiška daiktine teise, įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d., išskyrus atvejus, kai šių teisių nustatymo pagrindas yra įstatymas. Ši įstatymo norma reiškia, kad tuo atveju, kai valdymas prasidėjo iki 2000 m. CK įsigaliojimo ir CK 4.68 straipsnio 1 dalies nustatytas dešimties metų terminas suėjo iki 2003 m. liepos 1 d., tai CK 4.27 straipsnio 2 dalies nuostata, nustatanti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, netaikoma. Tokiu atveju daikto valdymo pagrindu pagal įgyjamąją senatį jau buvo įgytos nuosavybės teisės į valdomą daiktą.

Pareiškėjas A. K. paaiškino, kad jis dirbo Kelmės rajono „Pergalės“ kolūkyje, vėliau žemės ūkio bendrovėje „Pergalė“. Likviduojant žemės ūkio bendrovę, jos turtas buvo išdalintas pajininkams pagal turimą pajaus dydį. Jam ir kitiems žemės ūkio bendrovės nariams atiteko garažų blokas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį pajininkai pasidalijo, kiekvienam atiteko po atskirą izoliuotą patalpą. Nuo pat garažo įsigijimo dienos jis naudojasi ta garažo patalpa, kuri pagal susitarimą tarp bendrasavininkių atiteko jam, tvarko ją ir prižiūri, rūpinasi jam atitekusio garažo apsauga, naudoja jį savo reikmėms – laiko jame grūdus, kitokius daiktus. Iki šiol jam priklausantis statinys nebuvo inventorizuotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre, nuo 1994 metų jam niekas jokių pretenzijų dėl garažo valdymo nėra pareiškiąs. Jo užsakymu 2016 metais parengta kadastrinių matavimų byla, tačiau garažo įsiteisinti savo vardu negali, nes neturi tinkamų nuosavybės įgijimo dokumentų.

Liudytojas K. N. teisme patvirtino, kad pareiškėjui priklauso garažas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris jam atiteko už pajus iš žemės ūkio bendrovės „Pertgalė“.

Iš 1995 m. vasario 1 d. Kelmės rajono žemės ūkio bendrovės „Pergalė“ istorinės pažymos matyti, kad 1992 m. gruodžio 29 d. visuotiniame „Pergalės“ kolūkio kolūkiečių susirinkime buvo nutarta reorganizuoti kolūkį į žemės ūkio bendrovę „Pergalė“, apie šios bendrovės likvidaciją paskelbta 1994 m. birželio 17 d., ji likviduota 1995 m. sausio 19 d. Iš 1994 m. birželio 23 d. Kelmės rajono žemės ūkio bendrovės „Pergalė“ perdavimo-priėmimo akto matyti, kad pajininkų, tarp kurių yra ir pareiškėjas A. K., grupei atiteko (duomenys neskelbtini) esantis traktorių garažas, kuris pajininkams perduotas iš karto po šio akto pasirašymo dienos. Apie tai, kad pareiškėjas priėmė garažą iš žemės ūkio bendrovės „Pergalė“ už 3131 litų vertės pajų, patvirtina jo parašas akte. Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, registro Nr. 44/2096277, kurią teismui pateikė pareiškėjas, ir VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2017 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. (8.6.16.) ŠS-36 matyti, kad garažo, esančio (duomenys neskelbtini), pastatyto 1986 metais, kadastriniai matavimai atlikti 2016 m. spalio 5 d., šis statinys ir daiktinės teisės į jį nekilnojamojo turto registre neįregistruotos.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad pasibaigus kolūkinei nuosavybei, t. y. Kelmės rajono „Pergalės“ kolūkį reorganizavus į žemės ūkio bendrovę, kolūkiui priklausantis garažų blokas, pastatytas 1986 metais, esantis (duomenys neskelbtini), atiteko žemės ūkio bendrovei „Pergalė“, bendrovei likviduojantis 1994 metais, garažų pastatas atiteko pajininkams, kurie pastatą pasidalijo patalpomis – atskirais garažais, izoliuotais vienas nuo kito sienomis, turinčiais atskirus įėjimus (duris). A. K. jam atitekusiu garažu naudojasi iki šiol. Po 2003 m. liepos 1 d. viešame registre šio nekilnojamojo daikto valdymo nei vienas iš buvusių pastato savininkų nėra įregistravęs.

Aptartų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad statinys – garažas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, viešame registre nėra įregistruoti kitų asmenų vardu, o pareiškėjas į šį pastatą nėra įgiję nuosavybės teisės kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, garažo patalpa vieno iš savininkų – A. K. - buvo ir tebėra valdoma ir naudojama kaip savas turtas jau daugiau kaip dvidešimt metų. Pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas  – prižiūrėjo bendraturčių susitarimu jam priskirtą garažo patalpą, ją naudojo, kreipėsi dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos suformavimo ir sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai kaip savą valdė daugiau kaip dešimt metų. Duomenų, kurių pagrindu būtų ginčijamas A. K. valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas, nepertraukiamumas, byloje nėra. Nėra duomenų, kad kas nors kitas turėtų daugiau teisių į pareiškėjo valdomą statinį, nenustatyta, kad nekilnojamąjį daiktą, į kurį pretenduoja pareiškėjas, būtų užvaldęs koks nors kitas asmuo. Taigi yra nustatytos visos būtinos sąlygos įgyjamąja senatimi pareiškėjui įgyti garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pažymėtą indeksu 1G1p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).   

Kaip jau anksčiau minėta, nekilnojamas daiktas – garažų blokas, esantis (duomenys neskelbtini), iš kolūkinės nuosavybės privačion, t. y. žemės ūkio bendrovės nuosavybėn, perėjo likvidavus kolūkį 1992 metais. Vertinant šio nekilnojamojo daikto valdymo laiką CK 4.71 straipsnio 2 dalies normos prasme, konstatuotina, kad per įgyjamosios senaties laiką daikto – garažo - valdymas iš žemės ūkio bendrovės perėjo pareiškėjui, valdymas atitiko CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, todėl jų valdymo laikas skaičiuotinas kartu. Tokiu būdu, konstatuotina, kad CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų terminas suėjo iki 2003 m. liepos 1 d., todėl CK 4.27 straipsnio 2 dalies nuostata, nustatanti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, šiuo konkrečiu atveju netaikoma.   

Konstatavus sąlygas, numatytas CK 4.68 – 4.71 straipsniuose, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. asmuo, sąžiningai, nepertraukiamai ir teisėtai valdęs turtą, įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo įgyjamosios senaties termino, numatyto CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, suėjimo dienos. Garažą, esantį (duomenys neskelbtini), sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė teisėtas šio turto įgijėjas, turėdamas teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į nekilnojamąjį turtą, bet nė karto nepasinaudojo ja, todėl valdymo teisė, įsigaliojus civilinio kodekso ketvirtosios knygos normoms, transformavosi į nuosavybės teisę teisėtam šio turto valdytojui  – pareiškėjui, todėl darytina išvada, kad šiuo metu jis yra teisėtas savininkas.   

Ypatingos teisenos bylose dalyvaujantiems asmenims bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš pareiškėjo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalis). Tačiau ši byla yra elektroninė, todėl paštų išlaidų nesusidarė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 533 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo faktą, kad A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę įgyjamosios senaties būdu į garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtą indeksu 1G1p.

              Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                        Vilma Raščiuvienė