Administracinio nusižengimo byla

                                                                    Nr. II-2-547/2021

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00204-2020-3

                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 

                                                                                         1.2.1; 19.20; 21.10.4                             

                                                                 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 1 d.

Varėna

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Silvana Girdenienė,

sekretoriaujant Ritai Tamulienei,

dalyvaujant (prisijungus nuotoliniu būdu) pareiškėjui – administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. T., jo atstovei advokatei Jūratei Juodienei,

nukentėjusiosios E. T. atstovei advokatei Angelei Ikasalienei,

nedalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato atstovui, 

nukentėjusiajai E. T.,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo pareiškėjo G. T. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato 2020 m. liepos 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-880-2020.

Teismas

n u s t a t ė :

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato 2020 m. liepos 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-880-2020 G. T. nubaustas už savavališkai tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėtiems interesams, tai yra už tai, kad jis 2018 m. rugsėjo 15 d. 11:31 val. ir 2018 m. spalio 30 d. 16:46 val.,  be E. T. leidimo, stumdė, mindė, vaikščiojo E. T. namų valdos sklype, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo kadastro Nr. ir kadastro vietovė: (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad E. T. mediena sukrauta ant praėjimo į jo tėvams priklausančius ūkinius pastatus, tuo  savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.93 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 518 straipsnio 1 dalyje. Už šio administracinio nusižengimo padarymą jam skirta administracinė nuobauda – 38,00 Eur bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. T. pateikė skundą dėl minėto nutarimo. Skundu pareiškėjas prašo panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato 2020 m. liepos 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-880-2020  ir administracinę teiseną nutraukti.

Pareiškėjas nurodė, kad jis nesutinka su jam surašytu Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato 2020 m. liepos 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-880-2020, kur jis pripažintas padaręs ANK 518 straipsnio 1 dalį (savavaldžiavimas). Pagal šį straipsnį atsakomybė gali kilti tik esant tyčiai. Šiame  nutarime nėra nurodyta, ką konkrečiai jis stumdė ir mindė. Tik galima spėti, kad turima omenyje tai, jog jis atliko veiksmus su žemės sklype ant vejos gulėjusiais pagaliais. Tačiau nutarimas negali būti priimtas spėjimo pagrindu, pažeidimo esmė turi būti aiškiai įvardinta ir aprašyta. Byloje esančiame vaizdo įraše matyti šulinys. Prieš šulinį yra nukentėjusiosios E. T. tvora. Mediniai pagaliai šulinio dešinėje, tačiau už tvoros. Taip pat greta medinių pagalių dešinėje pusėje matyti ant žemės sudėti akmenys, kurie, reikia suprasti, žymi nukentėjusiosios E. T. numanomą apibrėžtą žemės sklypo teritoriją. Tolumoje matyti ūkinis pastatas, nuosavybės teise priklausantis G. T. tėvui A. T., kuriame jis augina vištas. Nuo šulinio einantis praėjimo takas veda link jo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. T.,  tėvui priklausančio ūkinio pastato. Šiuo praėjimo taku naudojasi tik A. T. ir jo šeima. Ant praėjimo tako yra netvarkingai sudėti mediniai pagaliai, todėl norint eiti praėjimo taku link ūkinio pastato, yra būtina perlipti per medinius pagalius. Tačiau vaizdo įraše matyti, jog jis nestumdė medinių pagalių, o tik buvo ant jų užlipęs, nes jie gulėjo ant žemės, ant praėjimo tako.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. T. skunde nurodęs, kad jo atžvilgiu priimtame nutarime nurodyta, kad jis „be E. T. leidimo, stumdė, mindė, vaikščiojo E. T. namų valdos sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas nurodo, kad nėra aišku, ar tariamas administracinis nusižengimas tikrai padarytas E. T. priklausančio žemės sklypo ribose, ar pagalių krūva yra E. T. žemės sklypo ribose, ar jam, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kilo pareiga gauti E. T. leidimą, kad patektų į šią žemės sklypo vietą. Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad E. T. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus bei šis sklypas nėra galutinai suformuotas, nes yra atlikti tik preliminarūs, o ne galutiniai žemės sklypo matavimai, nėra Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo dėl kadastro duomenų patvirtinimo, kas reiškia, jog E. T. žemės sklypas nėra laikomas baigtu formuoti ir dėl to neaiškios šio žemės sklypo ribos. Pagalių krūva yra ant E. T. pageidaujamos, įsivaizduojamos ar numanomos žemės sklypo ribos, tačiau žemės sklypo ribos nėra galutinai suformuotos ir žinomos. Kadangi tariamo pažeidimo padarymo metu ir dabar nebuvo ir nėra žinomos ir registruotos galutinai suformuotos E. T. žemės sklypo ribos, nėra pagrindo daryti išvadą, kad jis privalėjo gauti E. T. leidimą patekti į tą žemės sklypo vietą, kurioje buvo suguldytų pagalių krūva ir kad jis padarė administracinį nusižengimą, kuriuo atliko veiksmus su pagaliais E. T. priklausančiame žemės sklype. Nutarime nurodytas ir tariamas jo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, elgesio motyvas - „taip nurodydamas, kad E. T. mediena sukrauta ant praėjimo į jo tėvams priklausančius ūkinius pastatus“. Tačiau byloje nėra duomenų, kad jam, G. T. būtų buvusi žinoma šių pagalių sudėjimo paskirtis ir tikslas. Jam nebuvo žinoma, kas medinius pagalius sudėjo toje vietoje, kam jie priklausė. Nukentėjusioji E. T. nei jo, nei jo tėvo A. T. jokia forma neinformavo, kad tai yra jai priklausantys mediniai pagaliai, nenurodė, kokiu tikslu jie guli ant praėjimo tako, nors nuo seno šis takas buvo atviras su tikslu praeiti link ūkinio pastato.

G. T. laiko, kad Institucija ar pareigūnas, net nesiaiškino tikrųjų jo motyvų dėl šių pagalių krūvos, nurodytų 2020-07-19 rašytiniuose paaiškinimuose, kur teigiama, kad jis ant medinių pagalių krūvos šokinėjo (2018-09-15 vaizdo įrašas) todėl, jog per šią krūvą laipioja jo 9 metų nepilnametis sūnus T. T., taip pat sodyboje besilankantys nukentėjusiosios E. T. anūkai. Bijodamas, jog vaikai gali susižeisti (sulūžus ar pajudėjus netvarkingai sumestiems pagaliams), jis nusprendė užlipti, pavaikščioti, pašokinėti ir kitaip išbandyti, ar pakankamai tvirta yra pagalių krūva. Jokių motyvų gadinti ar kitaip fiziškai paveikti medinius pagalius ar tas medienos atliekas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo. Spardydamas medinius pagalius ar medienos atliekas (2018-10-30 vaizdo įrašas) jis neturėjo jokių motyvų ar tikslų gadinti ar kitaip paveikti tuos medinius pagalius ar medienos atliekas. Iš vaizdo įrašo matosi, kad spardymo metu G. T. intensyviai kalbėjosi su savo tėvu A. T. ir nesąmoningai paspyrė vieną iš pagalių. Toks paspyrimas akivaizdžiai niekaip nepakenkė mediniams pagaliams, jie nesulūžo, toks veiksmas buvo nesąmoningas, netyčinis, atliktas užsikalbėjus su tėvu. Sužinojęs apie medinių pagalių savininką, G. T. per pagalių krūvą nusprendė nebelaipioti, uždraudė tą daryti savo vaikui, į ūkinius tėvų pastatus ėjo aplenkdamas tą pagalių krūvą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. T. nurodo, jog E. T. (ar jos įgalioti asmenys), gretimo žemės sklypo savininkų neinformavusi, sudėjo nemažą krūvą pagalių žemės sklype toje vietoje, kuria nuo seno naudojasi gretimo žemės sklypo savininkas A. T. ir jo artimieji praėjimui link ūkinio pastato, nenurodė tokio pagalių krūvos sudėjimo priežasčių, pati vengė atvirai pasakyti gretimo žemės sklypo savininkui apie jos numanomas žemės sklypo ribas, tačiau jų nenurodė, kaip pati manė, savo žemės sklypo ribos vietoje sudėjo pagalių krūvą, pati šiai krūvai suteikdama žemės sklypo ribos prasmę, tuo pačiu metu pati aiškiai žinodama, kad jos žemės sklypo ribos nėra galutinai nustatytos, neįregistruotos, žemės sklypas nėra galutinai suformuotas ir pagalių krūva dėl to nebūtinai patenka į E. T. žemės sklypo ribas. Taigi, pati E. T. savavaldžiavo, elgėsi neteisėtai ir tokiais savo veiksmais sukėlė situaciją, kurioje nėra jo neteisėtų veiksmų ir tyčios.

Skundžiamame nutarime nurodyta ir tai, jog jis, G. T. pažeidė CK 4.93 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir dėl to atsako pagal ANK 518 straipsnį. Su tuo jis nesutinka. CK 4.93 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad niekas neturi teisės reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe. Tačiau jis, G. T. savo veiksmais niekaip nereikalavo, kad E. T. prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito asmens nuosavybe.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. T. palaikė skundą, nurodė, kad jis jokių teisės normų nepažeidė, jokios žalos nepadarė, todėl prašė  administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti.  Nurodė, kad sklypas nėra galutinai suformuotas, todėl jo ir neregistruoja. Kur konkrečiai sklypo ribos - nėra aišku. Kadastriniai matavimai nėra patvirtinti, tai reiškia, kad galutinai jie nėra suformuoti, naudojimosi žemės sklypu tvarka nenustatyta. Žemės sklypų ribos nenustatytos. Tuo keliuku iki tol vaikščiojo į tėvams priklausantį ūkinį pastatą. Lentos gulėjo viduryje kiemo ir trukdė einant į jo tėvų tvartus. Jis buvo užlipęs ant tos lentų krūvos bei jis pašokinėjo ant medienos, nes norėjo patikrinti ar tai nekelia grėsmės jo vaikams, tačiau jokios žalos joms nepadarė, jų nenulaužė, gal ir galėjo likti žymės nuo batų. Visi kas ėjo pro tą lentų krūvą, visi laipiojo, taip pat ir E. T. anūkai. E. T. giminaičiai apie tas lentas nieko jiems nebuvo sakę. Žiemą ar pavasarį ta lentų krūva dingo ir tuomet toje vietoje E. T. dukra pastatė tvorą. Tuo metu kai lentos gulėjo, tvoros nebuvo. Jie spėliojo – kad ta mediena yra šiukšlių krūva. Kai nebuvo ginčų dėl sklypo, juo naudojosi visi bendrai.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė, advokatė Jūratė Juodienė nurodė, kad šiuo atveju žemės sklypo ribų klausimas yra labai svarbus. Nuo to priklauso ar G. T. atliko veiksmus E. T. sklype. Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 5 d. nutartyje konstatavęs, kad sklypų ribos nėra aiškios. Registrų centro 2017 m. birželio 15 d. rašte dėl žemės sklypo ribų nurodyta, kad žemės sklypo ribos yra mažo tikslumo bei Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2018 m. spalio 2 d. rašte nurodžiusi, kad šiuo metu negalima nustatyti tikslių sklypų ribų. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalis numato, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. UAB „Geodėja“ pateikė planus, bet NŽT jų netvirtino, nes neatitinka žemės sklypo ribų. Nukentėjusioji E. T. NŽT aktų teisme neginčijo. Ji tik deda pagalius ir taip tvirtina, kad čia jos sklypo ribos. Preliminarių matavimų pagrindu negalima nustatyti galutinių sklypo ribų. Nutarime nurodyta, kad G. T. stumdė, mindė, vaikščiojo E. T. namų valdos sklype, tačiau E. T. namų valdos sklypo ribos nėra žinomos, todėl G. T. jokio pažeidimo nepadarė. Be to nenurodyta ką konkrečiai G. T. stumdė, mindė..? Policijos pareigūnų surašytų - protokolo ir nutarimo turinys yra identiški. Nutarimas negali būti formuluojamas pretenzijų pagrindu. G. T. pašokinėjo ant tų sudėtų pagalių, patikrino ar saugiai sudėta, paspyrė koja pagalį, buvo susinervinęs, kalbėjo su tėvu, bet tai nėra nusižengimo sudėtis. Po to jis apsisukęs grįžo ir gražiai nuėjo. G. T. nežinojo kieno ten tie pagaliai, kam jie priklauso. E. T. jų neinformavo kokiu tikslu  sudėti tie pagaliai. Nuo seno toje vietoje buvo praėjimas į ūkinius pastatus ir staiga vieną dieną tas praėjimas užtveriamas. Šiuo atveju nėra nusižengimo sudėties. CK 4.93 straipsnio 2 dalies 2 punkto sudėties taip pat nėra, nes nenustatytos žemės sklypo ribos teisėtais būdais.

Teismo posėdyje nukentėjusios E. T. atstovė, advokatė Angelė Ikasalienė  nurodė, kad surašyto nutarimo trūkumai nėra esminiai. Jei A. T. šeimai nėra žinomos sklypo ribos, tai jie galėjo pasitikslinti. Tik dėl koordinačių gali būti neaišku, o sklypo ribos yra aiškios. G. T. tikslas buvo sugadinti pagalius. Skundo motyvai nepateisino jo veikos ir jos nepanaikina. Nesvarbu, kad mediena neapdorota, šokinėti ant jos vis tiek negalima. E. T. neturėjo pareigos  pranešti, kad ji sudėjo pagalius. UAB „Geodėja“ nustatinėjo ribas pagal preliminarius matavimus ir jos sutapo su pažymėtomis. Preliminarūs matavimai nėra niekiniai. Kadastriniai matavimai turi būti atliekami preliminarių matavimų ribomis. Jiems reikėjo bendro sklypo, nes A. T. užsiėmė turistine veikla ir jam aiškiai buvo žinomos sklypo ribos. Dėl ribų pasisakyta ir byloje Nr. II-12-308/2020, (paskutinio lapo 2 pastraipa). A. T. kiemas yra erdvus ir pagaliai nebuvo patekę į  A. sklypą. Kiekvienas naudojosi savo sklypu pagal savo naudojamą namo dalį. Sklypų ribos yra nustatytos įsiteisėjusiais teismo sprendimais. UAB „Geodėja“ dokumentai nesuderinti dėl NŽT dėl Varėnos skyriaus vedėjo veiksmų. NŽT reikalavo matuoti visą žemės sklypą kartu su A. T. žeme. Ribos negali keistis, tik plotas. Sklypo ribos neaiškios ta prasme, kad jos neatžymėtos koordinačių sistemoje. Visa kita prasme sklypo ribos yra aiškios. Jeigu G. T. sklypo ribos neaiškios, jis turėjo jas išsiaiškinti. Ginčas atitinka ANK 518 straipsnyje numatyto savavaldžiavimo sudėtį. Nukentėjusios E. T. atstovė, sakydama baigiamąją kalbą, prašė atnaujinti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į NŽT, kad nustatytų, - ar sklypo ribos netikslios, ar UAB „Geodėja“ nustatytos ribos yra teisingos?

Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, teisingai taikė teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą G. T. atžvilgiu, todėl prašo 2020 m. liepos 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-880-2020 palikti nepakeistą ir G. T. skundo netenkinti. Prašė skundą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

skundas tenkinamas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal teismų praktiką, nutarimas yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis ANK bei kitų teisės normų; nutarimas yra pagrįstas, kai išvados dėl administracinio nusižengimo sudėties, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltumo arba nekaltumo, administracinio nusižengimo kvalifikavimo ir kitų klausimų, padarytos pagal išsamiai ir nešališkai ištirtus bei teisingai įvertintus įrodymus.

Nagrinėjamu atveju G. T. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį dėl savavaldžiavimo, tai yra dėl to, kad be E. T. leidimo, stumdė, mindė, vaikščiojo E. T. namų valdos sklype, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo kadastro Nr. ir kadastro vietovė: (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad E. T. mediena sukrauta ant praėjimo į jo tėvams priklausančius ūkinius pastatus.

Teismas šiuo atveju atkreipia dėmesį, kad ANK 518 straipsnis neturi dalių, tai yra nusižengimo sudėties požymiai išdėstyti viena pastraipa, todėl surašant nutarimą administracinio nusižengimo byloje turėjo būti nurodytas - ANK 518 straipsnis.

ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Kita vertus, ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, būtų taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (ar administracinis nusižengimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-451/2011).

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remdamasis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Šiuo atveju G. T. skundžiamu nutarimu nubaustas už tai, kad „be E. T. leidimo, stumdė, mindė, vaikščiojo E. T. namų valdos sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)“. G. T. neginčija, kad jis pašokinėjo ant sudėtų pagalių (2018-09-15 vaizdo įrašas), nurodydamas, kad jis patikrino ar saugiai sudėti, ar pakankamai tvirta ta pagalių krūva ir ar tai nekelia grėsmės jo vaikui, taip pat ir nukentėjusiosios E. T. anūkams. Jis neginčija ir to, jog paspyrė koja pagalį (2018-10-30 vaizdo įrašas), nes spyrimo metu buvo susinervinęs, intensyviai kalbėjosi su savo tėvu A. T. ir nesąmoningai paspyrė vieną iš pagalių. Jis tvirtina, kad toks jo veiksmas buvo nesąmoningas, netyčinis, atliktas užsikalbėjus su tėvu. Tačiau pareiškėjas nesutinka su teisiniu šių veiksmų vertinimu, kad tie suguldyti pagaliai buvo E. T. sklypo ribose ir kad šie veiksmai sudaro savavaldžiavimo sudėtį. Pareiškėjas savo nesutikimą argumentuoja tuo, kad tariamo pažeidimo padarymo metu ir dabar nebuvo ir nėra žinomos ir registruotos galutinai suformuotos E. T. žemės sklypo ribos, todėl jis neprivalėjo gauti E. T. leidimo patekti į tą žemės sklypo vietą, kurioje buvo suguldytų pagalių krūva bei kur visuomet buvo takas, kuriuo patekdavo į jo tėvo A. T. ūkinius pastatus, todėl jis ir laipiojo per tuos pagalius. Pareiškėjas tvirtina, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios, nukreiptos į savavaldžiavimo veiksmus.

Teismas pažymi, kad ANK 518 straipsnio normos dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitą teisės aktą, todėl traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatas priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje nurodė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. T. savo veiksmais  pažeidė CK 4.93 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kuriame nurodyta, kad niekas neturi teisės reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe. Nutarime yra nurodyta, jog pagrindas taikyti administracinę atsakomybę pagal ANK 518 straipsnį yra būtent CK 4.93 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimas, tačiau kaip konkrečiai pasireiškė CK 4.93 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimas, nutarime nedetalizuotas, tiek administracinio nusižengimo protokole, surašytame 2020 m. birželio 29 d. Nr. 55-ANR_P-1701-2020, tiek nutarime administracinio nusižengimo byloje, surašytame 2020 m. liepos 20 d. Nr. 55-ANR_N-880-2020 analogiškai nurodyta, kad G. T. be E. T. leidimo, stumdė, mindė, vaikščiojo E. T. namų valdos sklype, „nurodydamas, kad E. T. mediena sukrauta ant praėjimo į jo tėvams priklausančius ūkinius pastatus.“ <...>. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatas nei protokole, nei nutarime niekaip nedetalizavo, kaip konkrečiai pasireiškė CK 4.93 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimas, tai yra kaip G. T. savo veiksmais reikalavo, kad E. T. prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito asmens nuosavybe. Nors iš bylos medžiagos matosi, kad G. T. 2020 m. liepos 19 d. institucijai teikė išsamius rašytinius paaiškinimus dėl protokole nurodyto CK 4.93 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo. 

Teismas pažymi, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Išnagrinėjus skundą teismo posėdyje, remiantis Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato pateikta administracinio nusižengimo medžiaga ROIK: 20117620623, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. T., jo atstovės bei nukentėjusios E. T. atstovės parodymais teisme, peržiūrėtais nukentėjusiosios pateiktais vaizdiniais įrašais CD laikmenoje, sprendžia, kad pareiškėjo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, būtinų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių (neteisėtų veiksmų ir tyčios). Iš peržiūrėtų vaizdinių įrašų matosi, kad G. T. ant medinių pagalių krūvos užlipęs, pavaikščiojo, pašokinėjo (2018-09-15 vaizdo įrašas), tačiau iš to negalima spręsti, kad jis būtų norėjęs juos gadinti ar kitaip fiziškai paveikti, ar tai būtų daręs piktybiškai.  Tikėtina ir tai, kad jis galėjo tai daryti, norėdamas patikrinti jų tvirtumą, kad po pagalius vaikščiodami vaikai nesusižeistų. Spirdamas į medinius pagalius (2018-10-30 vaizdo įrašas) G. T. intensyviai kalbėjosi su savo tėvu A. T. ir toks paspyrimas akivaizdžiai niekaip nepakenkė mediniams pagaliams, jie nesulūžo, toks veiksmas galėjo būti ir nesąmoningas, netyčinis, atliktas užsikalbėjus su tėvu. Pareiškėjas G. T., tiek savo skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodęs, kad kai tik sužinojo kas tuos pagalius sudėjo (sužinojo  apie medinių pagalių savininką), jis per pagalių krūvą nebelaipiojo, į ūkinius tėvų pastatus ėjo aplenkdamas tą pagalių krūvą. 

Pastebėtina, kad administracinės atsakomybės taikymas už administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgtina į ANK 518 straipsnio dispoziciją, jog atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis atliko nepagrįstus ir tyčinius veiksmus. Pažymėtina, jog neteisėtumo faktas negali būti pagrįstas vien pretenzijomis (reikalavimais), nes administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma įvertinus surinktus objektyvius įrodymus. Šiuo atveju, G. T. veiksmai (be E. T. leidimo, stumdė, mindė, vaikščiojo E. T. ir A. T. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribose) nesudaro pagrindo konstatuoti jo kaltės padarius neteisėtus veiksmus pagal ANK 518 straipsnį. 

Šioje byloje keliamas klausimas, ar administracinis nusižengimas tikrai padarytas E. T. priklausančio žemės sklypo ribose, ar pagalių krūva yra E. T. žemės sklypo ribose, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kilo pareiga gauti E. T. leidimą, kad galėtų patekti į šią žemės sklypo vietą. Iš Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo 2.1 punkto matosi, kad E. T. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus. VĮ „Registrų centro“ Varėnos filialas 2017-06-15 rašte Nr. (2.1.10)ALS-1934 „Dėl žemės sklypo ribų“ yra nurodęs, kad žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal 2017-02-23 E. T. prašymą bei matininko-projektuotojo Kęstučio Miklušio 1999-10-07 parengtą žemės sklypo planą, kuris suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Šiame rašte nurodyta ir tai, kad pagal preliminarių matavimų duomenis pažymėtos kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribos yra mažo tikslumo. Taigi, šis VĮ „Registrų centro“ raštas patvirtina, jog preliminarūs matavimai galutinai nesuformuoja žemės sklypo ribų. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalis numato, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 12 punktas numato, kad žemės sklypas laikomas baigtu formuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priėmus sprendimą patvirtinti nustatytus kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą). Šioje byloje iš Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog E. T. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nėra galutinai suformuotas, nes yra atlikti tik preliminarūs, o ne galutiniai žemės sklypo matavimai, nėra Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo dėl kadastro duomenų patvirtinimo, kas reiškia, jog E. T. žemės sklypas nėra laikomas baigtu formuoti.  

Teismas pasinaudojęs Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis taip pat nustatė, kad 2020-2021 m. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose vyksta (vyko) teisminiai ginčai, tai yra (buvo) nagrinėjami skundai dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato priimtų nutarimų administracinio nusižengimo bylose Nr. II-12-308/2020, Nr. II-66-445/2020 (šios bylos jau išnagrinėtos) bei Nr. II-3-547/2021, Nr. II-4-547/2021, kuriose teismas dar nėra priėmęs procesinių sprendimų. Visose šiose bylose nukentėjusiąja nurodoma E. T. bei visi ginčai kylą (susiję) dėl E. T. bei A. T. (administracinėn atsakomybėn patraukto G. T. tėvo) sklypo ribų. 

Atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. išnagrinėta administracinio nusižengimo byla Nr. II-66-445/2020, teisme buvo nagrinėjama pagal A. T.-Š. (A. T. dukros) skundą dėl jos atžvilgiu priimto 2020-05-01 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato tyrėjo V. A. nutarimo Nr. 55-ANR_N-450-2020 administracinio nusižengimo byloje, kuriuo ji buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 282 straipsnio 1 dalį - įspėjimu už tai, kad ji 2018-05-06 apie 06 val. 19 min. automobiliu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) be leidimo važinėjo E. T. asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovė: (duomenys neskelbtini) esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 124 punkto reikalavimus. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi A. T.-Š. skundą atmetė bei iš jos priteisė E. T. naudai bylinėjimosi išlaidas. A. T.-Š. šią nutartį apskundė Kauno apygardos teismui, bei šis teismas  išnagrinėjęs bylą 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi panaikino Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną A. T. – Šekštelienės atžvilgiu nutraukė bei 2020 m. lapkričio 5 d. nutartyje konstatavo, kad <...> „E. T. ir A. T. nuosavybės teise priklausiančių žemės sklypų ribos nėra aiškios,“ <...> (20 punktas). 

Pastebėtina ir tai, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose buvo išnagrinėtas ieškovo A. T. patikslintas ieškinys dėl pažeistų teisių gynimo atsakovei E. T. ir išvadą teikiančioms institucijoms ir atsakovės E. T. patikslintas priešieškinys dėl pažeistų teisių gynimo ieškovui A. T. ir išvadą teikiančioms institucijoms, ir ieškovės (atsakovės) E. T. savarankiškas ieškinys atsakovui A. T. dėl dalių pakeitimo bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tai yra A. T. ir E. T. teikiamais procesiniais dokumentais prašė nustatyti dalis bendroje dalinėje nuosavybėje gyvenamajame name unikalus Nr. 3894-0135-8010, esančio Ūlos g. 38, Zervynų k., Marcinkonių sen., Varėnos r. sav.,  šioje civilinėje byloje Nr. e2-32-547/2021, 2021 m. sausio 25 d. priimtas sprendimas, kuris nėra įsiteisėjęs (gauti apeliaciniai skundai), tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad E. T. ir A. T. nuosavybės teise priklausiančių žemės sklypų ribos šioje byloje nebuvo nustatinėjamos. 

Taigi vertinant ANK 518 straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinį, teismas daro išvadą, kad nėra esminių joje apibrėžto nusižengimo objektyviosios pusės požymių - G. T. savavališkai nevykdė jokios teisės aktais nenustatytos tikros ar tariamos savo teisės, nes E. T. žemės sklypo ribos nėra galutinai nustatytos, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalėjo gauti leidimo patekti į žemės sklypo teritoriją ar užlipti ant joje esančios gulinčių pagalių krūvos. E. T. žemės sklypo ribos nėra galutinai aiškios. Todėl nesant CK 4.93 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimo sudėties, nėra pagrindo taikyti ANK 518 straipsnyje numatytos atsakomybės.

Nukentėjusios E. T. atstovė baigus nagrinėti administracinio nusižengimo bylą (baigiamosiose kalbose) prašė atnaujinti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į NŽT, kad nurodytų - ar sklypo ribos netikslios bei ar UAB „Geodėja“ nustatytos ribos yra teisingos? Teismas šį prašymą atmeta ir pasisakant dėl šio prašymo pastebi, kad turtinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus, jų įgyvendinimą ir pareigų vykdymą reglamentuoja CK 1.136, 1.137 straipsniai. CK 1.137 straipsnyje, be kita, ko numatyta, jog asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą; įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (1, 2 dalys). Šio straipsnio 3 dalyje reglamentuota, jog „Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.“ Pažymėtina, kad civilinėmis priemonėmis įrodinėtini faktai – žemės sklypo ribų nustatymas, negali būti vertinami šiame administracinio nusižengimo bylos kontekste, kadangi šiuo atveju tai yra ne administracinių nusižengimų teisenos nagrinėjimo dalykas.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėjo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties požymių, dėl to administracinio nusižengimo teisena negalima (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaujantis in dubio pro reo principu, pagal kurį visi kilę neaiškumai ir abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas pareiškėjo skundą tenkina, nutarimą panaikina ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukia (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo E. D. 2020 m. liepos 20 d. nutarimą Nr. 55-ANR_N-880-2020,  kuriuo G. T. paskirta 38,00 Eur bauda  ir administracinio nusižengimo teiseną G. T. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties.  

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.

Teisėja                                                                                                                           Silvana Girdenienė