Civilinė byla Nr. e2S-235-852/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09435-2018-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.8; 3.3.2.5
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. vasario 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovams A. C. ir J. C. dėl iškeldinimo.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovo atstovas 2018 m. lapkričio 27 d. pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuriuo prašė išduoti vykdomąjį raštą, kadangi įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 28 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo vykdymo.
3. Atsakovas A. C. (toliau – ir atsakovas) 2018 m. lapkričio 29 d. pateikė prašymą, kuriuo, be kita ko, prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. vykdomąjį raštą ir skirti ieškovo atstovui baudą už piktnaudžiavimą savo teisėmis ir pusę tos baudos skirti atsakovui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. išduotą vykdomąjį raštą.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2-15076-816/2018 negalėjo būti išduotas, kadangi Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo išspręstas ne apeliacinio skundo dėl 2018 m. rugpjūčio 8 d. teismo sprendimo išnagrinėjimo klausimas, o atskirojo skundo dėl 2018 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties pagrįstumo klausimas ir šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas dar nėra įsiteisėjęs bei dar nėra išspręstas apeliacinio skundo priėmimo klausimas.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį ir priimti papildomą sprendimą (nutartį) bei patenkinti jo prašymus: skirti ieškovo atstovui baudą už piktnaudžiavimą savo teisėmis ir pusę tos baudos skirti atsakovui; priimti atskirąja nutartį ir nusiųsti ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuojant juos apie padarytus pažeidimus; pranešti prokurorui apie advokato veiksmus, kurie turi nusikalstamos veikos požymių; išnagrinėti civilinę bylą iš esmės arba ją sustabdyti.
7. Atsakovas nurodė, kad teismas priimdamas nutartį turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, galėjo būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius, nes advokatas nesąžiningai ir tyčia pareiškė nepagrįstą prašymą byloje, todėl kiti dalyvaujantys šioje byloje asmenys (atsakovas) patyrė didelių nuostolių (atsakovas patyrė labai didelį stresą ir didelius išgyvenimus). Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad pagal CPK 18 straipsnio nuostatas įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal CPK 299 straipsnio nuostatas, jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Pagal CPK 300 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Pagal CPK 300 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, išnagrinėja civilinę bylą iš esmės arba ją sustabdo. Akcentavo, kad iš faktinių šios aplinkybių visumos buvo akivaizdu, kad advokatas akivaizdžiai veikė neteisėtai, sąmoningai ir tyčią suklaidino teismą, iš esmės piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir siekė įtraukti atsakovą į nesibaigiantį bylinėjimąsi ir teismų bei kitų institucijų nelogišką ir neracionalų gaišinimą šioje ginčo šalių byloje, nes siekė dar labiau supainioti teismus, bei paslėpti savo akivaizdžius piktnaudžiavimo ir teisės normų nesilaikymo faktus, todėl teismo pareiga buvo tinkamai įvertinti tokį netinkamą ir neteisėtą advokato elgesį.
8. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų nepateikė.
9. Taip pat atsakovas A. C. pateikė papildomus paaiškinimus ir įrodymus bei prašymą sustabdyti arba atidėti bylos nagrinėjimą iki kitų civilinių bylų Nr. e2-4300-803/2018 ir Nr. e2-3460-864/2018 išnagrinėjimo pabaigos, motyvuodamas tuo, kad kituose procesuose priimti sprendimai gali turėti esminę prejudicinę galią, nes atsakovo iškeldinimas iš buto yra tik pasekmė neteisėtos sutarties ir neteisėto pardavimo iš varžytinių akto vykdymo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Iš pateikto atskirojo skundo nustatyta, kad atsakovas A. C. nekelia klausimo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, priešingai, prašo šią nutartį palikti nepakeistą bei teikia prašymus apeliacinės instancijos teismui – skirti ieškovo atstovui baudą už piktnaudžiavimą savo teisėmis, pusę tos baudos skiriant atsakovui; priimti atskirąja nutartį ir nusiųsti ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuojant juos apie padarytus pažeidimus; pranešti prokurorui apie advokato veiksmus, kurie turi nusikalstamos veikos požymių; sustabdyti arba atidėti bylos nagrinėjimą iki kitų civilinių bylų Nr. e2-4300-803/2018 ir Nr. e2-3460-864/2018 išnagrinėjimo pabaigos.
13. Pasisakant dėl atsakovo prašymo skirti ieškovo atstovui baudą už piktnaudžiavimą savo teisėmis, pažymėtina, kad atsakovas, teikdamas prašymą pirmosios instancijos teismui dėl vykdomojo rašto panaikinimo, jau prašė skirti ieškovo atstovui baudą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi klausimas dėl baudos paskyrimo spręstas nebuvo. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad šis prašymas išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovo atstovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl šis atsakovo prašymas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo nutartis (jos dalis), kuria atmestas prašymas dėl baudos paskyrimo atskiruoju skundu neskundžiama. Laikytina, kad pirmosios instancijos teismas šį prašymą jau išsprendė, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jo plačiau nepasisako. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad atsakovo prašymas sustabdyti arba atidėti bylos nagrinėjimą iki kitų civilinių bylų Nr. e2-4300-803/2018 ir Nr. e2-3460-864/2018 išnagrinėjimo pabaigos buvo išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartimi, dėl kurios atsakovas pateikė atskirąjį skundą. Todėl apeliacinės instancijos teismas šio prašymo taip pat nenagrinėja ir dėl jo plačiau nepasisako.
14. Pasisakant dėl kitų atsakovo prašymų – priimti atskirąja nutartį ir nusiųsti ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuojant juos apie padarytus pažeidimus; pranešti prokurorui apie advokato veiksmus, kurie turi nusikalstamos veikos požymių – pažymėtina, kad atsakovas kaip faktinį pagrindą tokiems prašymams pagrįsti nurodo vienintelę aplinkybę, t. y., kad ieškovo atstovas nesąžiningai ir tyčia pareiškė prašymą išduoti vykdomąjį raštą.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartis palikta nepakeista. Ieškovo atstovas 2018 m. lapkričio 27 d. pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuriuo prašė išduoti vykdomąjį raštą, kadangi įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išduodamas vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo vykdymo, nurodė, kad šis sprendimas įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 12 d.
16. CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Taigi, ieškovo atstovas teisėtai, vadovaudamasis minėta teisės norma, kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tačiau, gavęs Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartį, suklydo, tvirtindamas, kad įsiteisėjo pirmosios instancijos teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad toks prašymas pateiktas tyčia nesąžiningai, taip pat nenustatyta, kad tokio prašymo pateikimas turėjo įtakos teisingam ir greitam bylos išnagrinėjimui. Todėl laikytina, kad atsakovo pateikti prašymai yra nepagrįsti ir netenkintini.
17. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, atsakovo atskirasis skundas atmestinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
Atsakovo A. C. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.