Administracinė byla Nr. AS-880-442/2026

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01275-2025-8

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. ir 2025 m. rugsėjo 19 d. nutarčių administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) 2025 m. rugpjūčio 18 kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2025 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-T-2025-0022 (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Tarnybą išnagrinėti iš naujo pareiškėjo prašymą, atsižvelgiant į esamo interesų konflikto faktorių; 3) priteisti iš atsakovų 5000 Eur neturtinę žalą, dėl prarasto pasitikėjimo savo valstybe bei jos institucijomis ir sužlugdytų teisėtų lūkesčių dėl sąžiningų valstybės tarnautojų ir jų vadovybės; 4) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas taip pat prašė: 1) atsižvelgiant į pareiškėjo sveikatos ir finansinę būklę atleisti nuo žyminio mokesčio už skundą mokėjimo; 2) išreikalauti iš atsakovų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų visų jo skundų, prašymų ir atsakymų į juos kopijas nuo 2012 metų; 3) užtikrinti Koordinacinės tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovų dalyvavimą būtinu; 4) sujungti jo paskutines penkias bylas teiktas teismui; 5) kreiptis į Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos kompetentingas institucijas dėl išaiškinimų kaip elgtis situacijose kurių galimai tyčia nenumato Lietuvos Respublikos įstatymai, t. y. kodėl valstybės institucijos, kurios sukūrė, įgyvendino, koordinavo įstatymo reguliavimą, dėl ko atsirado turtinė ir neturtinė žala negali būti patraukti atsakomybėn (Seimas, Vyriausybė, ministerijos, teismai, teisėjai, Nacionalinė teismų administracija ir t.t.), nors tai prieštarauja sveikam protui ir teisingumo principui.

Atsižvelgęs į tai, jog skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) reikalavimus, teismas 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti.

2025 m. rugsėjo 3 d. Regionų administraciniame teisme gautas pareiškėjo patikslintas skundas.

Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartimi priėmė pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl Tarnybos 2025 m. rugpjūčio 11 d. Sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo iš naujo. Teismas laikė kitą pareiškėjo skundo dalį nepaduota ir grąžino ją pareiškėjui. Teismas 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymų dėl bylų sujungimo, įrodymų išreikalavimo ir dėl kreipimosi į kompetentingas institucijas.

Regionų administraciniame teisme 2025 m. rugsėjo 19 d. gautas pareiškėjo atskirasis skundas (Reg. Nr. IAT-1145) dėl teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarties panaikinimo.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, nes teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarties dalis dėl procesinių pareiškėjo prašymų yra neskundžiama.

Teismas vadovavosi ABTĮ 152 straipsnio 1 dalimi, 151 straipsniu, 134 straipsnio 2 dalimi.

Teismas nustatė iš atskirojo skundo turinio, kad pareiškėjas nesutinka su 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartimi išspręstais procesiniais klausimais: atmestu pareiškėjo prašymu sujungti jo bylas bei trečiųjų suinteresuotų asmenų pašalinimu iš bylos. Pareiškėjas pakartotinai reiškia prašymus kreiptis į Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos kompetentingas institucijas dėl išaiškinimų kaip elgtis situacijose kurių galimai tyčia nenumato Lietuvos Respublikos įstatymai, kurie išspręsti minėta nutartimi.

Teismas pažymėjo, kad 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarties dalis dėl procesinių pareiškėjo prašymų yra neskundžiama.

Atsižvelgęs į tai, jog atskiruoju skundu pareiškėjas skundžia 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarties dalį, kuri neskundžiama, teismas pareiškėjo atskirąjį skundą (reg. Nr. IAT-1145/2025) dėl Regiono administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarties atsisakė priimti (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

III.

Pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 24 d. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. ir 2025 m. rugsėjo 19 d. nutartis, įpareigoti teismą spręsti klausimą dėl: 1) teisminių procesų sujungimo klausimą spręsti iš esmės proceso šalims dalyvaujant arba kreiptis į teismo vadovybę dėl išsamių išaiškinimų, kodėl tai draudžiama, 2) įpareigoti teismą kreiptis į Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos kompetentingas institucijas dėl nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose atvejų iškylančių proceso metu. Pareiškėjas taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo prašymų, trukdo pareiškėjui realizuoti procesines teises į nešališką teismą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, pagrįstumas ir teisėtumas, nes pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarties panaikinimo Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 25 d. nutartimi atsisakyta priimti.

Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalį teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Nustačius, kad pareiškėjas atskirajame skunde prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir vadovaujantis ABTĮ 151 straipsniu, aktuali ABTĮ 141 straipsnio 1 dalis, pagal kurią proceso šalys savo procesiniame dokumente (šiuo atveju – atskirajame skunde) gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė ir teisėjų kolegija nenustatė jokių kitų išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo atskirasis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkina.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas skundu ir patikslintu skundu teismo prašė: 1) išreikalauti iš atsakovų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų visų jo skundų, prašymų ir atsakymų į juos kopijas nuo 2012 metų, 2 ) kreiptis į Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos kompetentingas institucijas dėl išaiškinimų kaip elgtis situacijose kurių galimai tyčia nenumato Lietuvos Respublikos įstatymai, t. y. kodėl valstybės institucijos, kurios sukūrė, įgyvendino, koordinavo įstatymo reguliavimą, dėl ko atsirado turtinė ir neturtinė žala negali būti patraukti atsakomybėn (Seimas, Vyriausybė, ministerijos, teismai, teisėjai, Nacionalinė teismų administracija ir t.t.), nors tai prieštarauja sveikam protui ir teisingumo principui, 3) sujungti pareiškėjo penkias bylas. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartimi šių pareiškėjo prašymų netenkino.

Iš pareiškėjo atskirojo skundo matyti, kad jis nesutinka su Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarties dalimi, kuria išspręsti pareiškėjo prašymai dėl bylų sujungimo, įrodymų išreikalavimo ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos kompetentingas institucijas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama 2025 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, nes minėta Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarties dalis yra neskundžiama.

Vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, pagrįstumą, pažymėtina, kad vadovaujantis ABTĮ 152 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nesant ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų atskirajam skundui paduoti, teismas neturi pagrindo priimti asmens atskirąjį skundą ir apeliacinis procesas pagal tokį atskirąjį skundą iš viso neturi būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-83-629/2024).

Teisėjų kolegijos vertinimu, Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartimi išspęsti pareiškėjo procesiniai klausimai neužkerta galimybės tolimesnei bylos eigai, todėl ši Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarties dalis negali būti skundžiama atskiruoju skundu. Taigi, Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarties panaikinimo.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas ir priėmė  teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                Jolanta Malijauskienė

                                        Dainius Raižys

                                        Virginija Volskienė