Civilinė byla Nr. e3K-3-82-687/2018

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07915-2016-3  

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 7 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Janinos Januškienės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. S. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. J. ieškinį atsakovei I. S. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo; išvadą teikianti institucija – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių vaiko gyvenamosios vietos nustatymą ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo tvarkos su vaiku nustatymą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas prašė teismo nustatyti bendravimo su vaiku A. J., gim. 2014 m. liepos 23 d., tvarką: 1) ieškovas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos kas antrą šeštadienį ir sekmadienį 10 val. ir grąžina vaiką tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą 19 val.; 2) ieškovas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos kiekvienos savaitės trečiadienį 18 val. ir grąžina tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą 20 val.; 3) pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su sūnumi bendrauja Kūčių, Kalėdų dienomis, t. y. neporiniais metais Kūčias ir Kalėdas sūnus švenčia su ieškovu, o poriniais – su atsakove; konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 30 dienų; 5) pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai turės teisę švęsti su sūnumi jo gimtadienį (gimtadienio dieną ir pirmą savaitgalį po gimtadienio), t. y. vienais metais tėvui suteikiama teisė švęsti kartu su sūnumi gimtadienio dieną, o motinai – pirmą savaitgalį po gimtadienio, kitais metais priešingai – motinai suteikiama teisė švęsti kartu sūnaus gimimo dieną, o tėvui – pirmą savaitgalį po gimtadienio. Konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 30 dienų; 6) tėvas turi teisę švęsti kartu su sūnumi Tėvo dieną bei savo gimtadienį; motina turi teisę švęsti kartu su sūnumi Motinos dieną ir savo gimtadienį; 7) nuo 2017 m. sausio 1 d. sūnus pasilieka su ieškovu jo matymosi laiku kas antrą savaitgalį, vaiką ieškovas pasiima šeštadienį 10 val. ir grąžina sekmadienį į jo gyvenamąją vietą 19 val.
3. Ieškovas nurodė, kad gimus vaikui buvo išvykęs į užsienį dirbti. 2015 m. rudenį grįžo, lankė sūnų, tačiau su juo neturi emocinio ryšio, vaikas jį vadina dėde. Šiuo metu ieškovas dirba Lietuvoje, atsakovė ne visada jam leidžia su vaiku matytis, ieškovą sūnui pristato kaip „dėdę“. Ieškovas neprieštaravo, kad vaikas gyventų su atsakove, sutiko su atsakovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka pereinamajam laikotarpiui, kuris galėtų trukti metus. Ieškovas pripažino, kad emocinio ryšio su vaiku nėra. Kol ryšys su vaiku neatkurtas, vaikas su ieškovu negalėtų išeiti iš saugios namų aplinkos.
4. Atsakovė priešieškiniu prašė teismo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su atsakove ir nustatyti ieškovo bendravimo su vaiku tvarką: ieškovas su sūnumi bendrauja du kartus per savaitę (antradienį ir ketvirtadienį) nuo 18 val. iki 20 val. vaiko gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant atsakovei; ieškovas su sūnumi bendrauja kas antrą sekmadienį nuo 10 iki 14 val. vaiko gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant atsakovei.
5. Atsakovė nurodė, kad ieškovas gali lankyti sūnų kada nori, kai vaikas nemiega, tačiau ieškovas savo sūnų lanko itin retai, kartą ar du per mėnesį, vaikas tėvo nepažįsta, vadina jį dėde, tarp jų nėra emocinio ryšio. Kol toks ryšys nėra susiformavęs, vaikas bijo ieškovo, niekur su juo neitų, todėl būtų geriausia, jei vaikas su tėvu bendrautų pagal atsakovės siūlomą bendravimo tvarką. Be to, atsakovė patvirtino, kad ieškovas, jo sesuo ir motina galėtų bet kada ateiti ir bendrauti su vaiku, atsakovė ir jos šeima tam nedaro jokių kliūčių, tačiau ieškovas lankosi itin retai, dažnai pažadėjęs ateiti pažado neįvykdo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.
7. Teismas nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1356-291/2015 sūnaus išlaikymui iš ieškovo priteista po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą išieško antstolis. Ieškovas yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Šiaulių r. savivaldybėje, nuo 2016 m. balandžio 5 d. dirba UAB „Du meškiukai“ pagalbiniu darbininku. Atsakovė studijuoja (duomenys neskelbtini) valstybinės kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto socialinio darbo studijų programos ištęstinių studijų antrame kurse. Šioje byloje šalys buvo sutikusios dalyvauti teisminėje mediacijoje, tačiau atsakovė iš jos pasitraukė.
8. Atsakovė ir jos motina neprieštarauja, kad ieškovas, jo motina ir sesuo bendrautų su vaiku, jokių draudimų dėl dažnumo ar bendravimo laiko nėra, išskyrus vaiko miego valandas. Šalys patvirtino, kad problema yra tik ta, jog tarp vaiko ir tėvo nėra emocinio ryšio, tėvas nemoka su vaiku bendrauti, vaikas nelaiko ieškovo tėvu. Ieškovas nepaneigė atsakovės teiginių, kad, ne kartą pažadėjęs aplankyti vaiką, pažado neįvykdė, todėl bendravimas yra retas ir nereguliarus. Atsakovė nedaro jokių kliūčių ieškovui bendrauti su vaiku ir ateityje neketina to daryti. Taigi šiuo laikotarpiu tarp skyrium gyvenančių tėvų nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku, todėl teismui nėra pagrindo nustatyti konkrečią ieškovo bendravimo su vaiku tvarką pagal ieškovo ar atsakovės siūlymą.
9. Ieškovas nurodė, kad, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui (ieškinyje šis laikotarpis nurodomas iki 2017 m. sausio 1 d.) ir vaikui pripratus prie ieškovo, nepilnametis sūnus galėtų pasilikti pas ieškovą per naktį. Nors šalys bylos nagrinėjimo metu sutarė dėl daug ilgesnio pereinamojo laikotarpio – vienerių metų, sprendimo priėmimo dieną nėra galimybės užtikrinti, kad būtent per tokį laikotarpį tėvo ir sūnaus ryšys bus atkurtas ir sustiprės tiek, kad galima būtų nustatyti ieškovo prašomą bendravimo tvarką. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 267 straipsnis draudžia priimti sąlyginius sprendimus. Šalims patvirtinus, kad ieškovui nebuvo daroma jokių kliūčių bendrauti su sūnumi, tačiau jis sūnų lankė retai, nėra pagrindo manyti, kad pereinamuoju laikotarpiu ieškovas su sūnumi bendraus dažniau ir susiformuos artimas jų ryšys. Vadovaujantis išimtinai vaiko interesais, tokia sąlyga nenustatytina, leidžiant natūraliai susiformuoti tėvo ir sūnaus pasitikėjimui. Pažymėtina, kad, pasikeitus aplinkybėms ir tėvams nesusitarus, tas iš tėvų, kuris nesutinka su esama bendravimo tvarka, galės pakartotinai reikšti ieškinį.
10. Nagrinėjamoje byloje tarp tėvų nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos, ieškovas neprieštarauja tam, kad vaikas gyvena su motina, nereiškia reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo, todėl vaiko gyvenamoji vieta su atsakove yra nustatyta tėvų susitarimu, nesant ginčo.
11. Ieškinį ir priešieškinį atmetus, šalims patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Byloje dėl išlaikymo priteisimo atsakovės interesams atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirta advokatė, todėl atsakovė, neturėdama pajamų ir viena augindama vaiką, šioje byloje taip pat turėjo teisę pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba, todėl jos procesinis elgesys nesikreipiant į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir taip didinant bylinėjimosi išlaidas negali būti laikomas tinkamu.
12. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą.
13. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir papildomai nurodė, kad, priešingai nei teigia apeliaciniame skunde atsakovė, pirmosios instancijos teismas skatino pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos. Tai atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Nesant nei itin konfliktiškam, nei komplikuotam vaiko tėvų bendravimui teismas, nenustatydamas nė pagal vienos iš šalių prašymą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, kurios nustatyti nebuvo jokios būtinybės, nekūrė formalios teismo sprendimu įtvirtintos situacijos dėl bendravimo tvarkos ir taip nedidino įtampos tarp skyrium gyvenančių tėvų, skatino pačius tėvus ieškoti kompromiso. Toks pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas atitinka ir vaiko, ir tėvų interesus, neprieštarauja aktualiai kasacinio teismo praktikai, nes vaiko tėvai susitaria tarpusavyje dėl tėvo, su kuriuo vaikas negyvena, bendravimo formos, laiko, būdo ir tai pažymėta teismo sprendime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tėvų susitarimas dėl vaiko gyvenamosios vietos yra pagrindinis vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis). Ar konkrečiu atveju tėvai sutaria dėl vaiko gyvenamosios vietos, nustatoma atsižvelgiant į jų pareiškimus, aplinkybes, kuriomis atitinkami pareiškimai padaryti, ir kt. (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011). Nagrinėjamu atveju ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos tarp tėvų nėra. Ieškovas neprieštaravo, kad sūnus gyventų su atsakove, ir nereiškė reikalavimo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove tėvų susitarimu.
15. Atmetus atsakovės priešieškinį, kaip ir apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis), todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų dėl netinkamo procesinio elgesio ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

16. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Faktas, kad teisme yra pateiktas ieškovo ieškinys reikalaujant nustatyti bendravimo su vaiku tvarką ir atsakovės priešieškinis reikalaujant nustatyti kitokią, nei prašo ieškovas,  bendravimo su vaiku tvarką, patvirtina, kad tarp skyrium gyvenančių vaiko tėvų yra ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, todėl yra pagrindas teismui nustatyti konkrečią bendravimo tvarką. Bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymas nėra savitikslis. Tėvai, negyvenantys kartu su vaiku, turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Pareiga reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tai, jog ieškovas patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovas nelanko sūnaus, kad nėra emocinio ryšio tarp jų, kad ieškovas nesugeba tinkamai pasirūpinti vaiku, kad atsakovė nedaro jokių kliūčių ieškovui bendrauti su sūnumi, patvirtina, kad ieškovas be pagrindo kreipėsi į teismą, tačiau tuo remiantis negalima konstatuoti, kad nėra ginčo tarp šalių dėl bendravimo tvarkos. Teismai neįvertino atsakovės procesinės padėties civilinėje byloje, t. y. kad ne ji inicijavo bylinėjimosi procesą. Atsakovė nesutiko su ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su sūnumi tvarka, nes ši būtų pažeidusi sūnaus interesus. Atsakovė, gindama vaiko interesus, buvo priversta reikšti priešieškinį ir prašyti nustatyti vaiko amžių, poreikius, interesus, emocinį ryšį su tėvu atitinkančią ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jokio susitarimo šalims pasiekti nepavyko (nutrauktas mediacijos procesas, iki pat bylos išnagrinėjimo pabaigos šalys neatsisakė savo reikalavimų, jų nepakeitė). Atsakovė visada buvo už tai, kad visus klausimus, susijusius su sūnumi, abu tėvai spręstų taikiai, tačiau to realiai buvo neįmanoma padaryti dėl ieškovo kategoriško nusistatymo ir nenoro derintis prie sūnaus interesų. Teismai dėl ginčijamo klausimo (tėvo bendravimo su vaiku tvarkos) nesprendė, nebuvo aktyvūs, neužtikrino mažamečio vaiko teisių, jų stabilumo (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismai šioje byloje nesivadovavo suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl bendravimo su vaiku tvarkos privalomo nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
2. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai nėra iš anksto žinoma ir sudėtinga įvertinti, kokios trukmės pereinamojo laikotarpio gali prireikti nustatant laikiną bendravimo tvarką, konkretus pereinamasis laikotarpis teismo sprendime gali būti nenustatomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014), todėl nesuprantamas teismų nurodymas dėl draudimo priimti sąlyginį sprendimą, dėl būtinybės nustatant konkrečią ieškovo bendravimo tvarką nustatyti pereinamąjį laikotarpį. Atsakovė priešieškiniu prašė teismo nustatyti tokią bendravimo tvarką, kokia yra galima pagal esamą situaciją be pereinamojo laikotarpio, o ieškovo prašymas buvo nepagrįstas (prašė nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kuris suėjo iš karto po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo; kol vyko byla, su vaiku ieškovas matėsi tik porą kartų).
3. Visa suformuota teismų praktika orientuota į vaiko teisių apsaugą tėvams nutraukiant santuoką, nors daug tėvų gyvena nesudarę santuokos ir jiems išsiskyrus vaiko teisės taip pat privalo būti apsaugotos. CK 3.170 straipsnis įtvirtina imperatyvią skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisę bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant, t. y. vaikai, nepaisant to, kad jų tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, todėl neturėtų būti skirtumo, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, kai nutraukiama santuoka ir kai šie klausimai yra sprendžiami be santuokos nutraukimo. Tokia praktika, kai, nenutraukiant santuokos, nėra sprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas (reikia ginčo), nėra sprendžiama, kaip vaikas bendraus su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina, reiškia, kad nepakankamai apsaugomos vaiko teisės, neužtikrinamas viešasis interesas.
4. Pagal CK 3.169 straipsnio 2 dalį tam, kad teismas spręstų vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų klausimą, tarp vaiko tėvų dėl to turi būti konstatuotas ginčas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007 pažymėta, kad žemesnės instancijos teismai ieškovės reikalavimą nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su motina patenkino neatsižvelgdami į tai, kad nebuvo ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. sausio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2008 išaiškino priešingai – kad byloje ieškovei vienu iš reikalavimų nurodžius nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymą kartu su ja, teismai turėjo išnagrinėti šio reikalavimo pagrįstumą. Šioje byloje vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas turėtų būti išspręstas teismine tvarka, neatsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos, nes tarp šalių kilęs ginčas dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, vyksta teisminis procesas, todėl teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atitiktų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnis), teisingumo ir protingumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) bei teisinio apibrėžtumo principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis).
5. Atsakovė buvo ieškovo įtraukta į bylos nagrinėjimą, nors nesutarimo tarp jos ir ieškovo dėl bendravimo su sūnumi nebuvo, atsakovė netrukdė ieškovui bendrauti su sūnumi, priešingai – pats ieškovas buvo abejingas sūnui. Atsakovė buvo priversta ginti sūnaus interesus, nes ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su sūnumi tvarka, nesant su vaiku emocinio ryšio, buvo netinkama vaikui, todėl atsakovė pateikė priešieškinį, prašydama nustatyti vaiko ir tėvo interesus atitinkančią ir pagal realią situaciją galimą bendravimo tvarką. Ieškovas nagrinėjant bylą pripažino, kad neturi emocinio ryšio su vaiku ir pagal jo ieškinyje prašomą nustatyti tvarką bendrauti su vaiku šiuo metu nepavyktų. Taigi nėra aišku, kodėl atsakovei nebuvo atlygintos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, ir net buvo pirmosios instancijos teismo konstatuota, kad atsakovės procesinis elgesys nesikreipiant į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir taip didinant bylinėjimosi išlaidas negali būti laikomas tinkamu procesiniu elgesiu. Teismas negali riboti asmens teisės pasirinkti advokatą ir juolab bausti už tai sąžiningai savo procesinėmis teisėmis besinaudojančios ir procesines pareigas atliekančios proceso šalies. Atsakovės sprendimą samdytis privačią advokatę lėmė jos neigiama patirtis bendraujant kitoje civilinėje byloje (dėl išlaikymo sūnui priteisimo) su valstybės garantuojamą teisinę pagalbą jai teikusia advokate, pažymėtina tai, kad šioje civilinėje byloje buvo sprendžiamas ypač svarbus atsakovei klausimas. Bylos šalis neturi būti verčiama įvardyti savo apsisprendimo samdytis privatų advokatą, o ne pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba, motyvų, nes įstatymais nenustatyta pareiga pirmiausia kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, ir tik tada, jos negavus, kreiptis į privačia praktika besiverčiantį advokatą. Kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris atstovautų jam, gintų jo interesus ir kuriuo jis pasitikėtų, bet kokie ribojimai reikštų žmogaus teisių pažeidimą.
17. Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 356 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teisės normų, reglamentuojančių vaiko gyvenamosios vietos nustatymą, taikymo

18. Kasaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamoje byloje vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas turėtų būti išspręstas teismine tvarka, neatsižvelgiant į tai, kad tarp šalių ginčas kilęs ne dėl vaiko gyvenamosios vietos, o dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, vyksta teisminis procesas, todėl teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atitiktų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnis), teisingumo ir protingumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) bei teisinio apibrėžtumo principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis).
19. Atsakydama į šiuos kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pasisako dėl šalių santykiams reglamentuoti taikytinos teisės ir jos aiškinimo bei taikymo kasacinio teismo praktikoje ir šalių pareikštų ieškinio bei priešieškinio reikalavimų, taip pat aktyvaus teismo vaidmens šios kategorijos bylose.
20. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).
21. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).
22. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).
23. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).
24. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
25. Bylos duomenimis, nustatyta, kad šalių sūnus yra mažametis, gim. 2014 m. liepos 23 d., tėvai yra nesusituokę, gyvena atskirai, vaikas nuo gimimo gyvena su motina, ieškovas buvo išvykęs dirbti į užsienį, 2015 m. rudenį grįžo (lankė vaiką, tačiau su juo neturi emocinio ryšio), vaikui teismo sprendimu iš ieškovo yra priteistas išlaikymas (150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis), abu tėvai gyvena (duomenys neskelbtini), vaikas lanko (duomenys neskelbtini) lopšelį-darželį „Eglutė“.
26. Teismų konstatuota, kad ieškovas (vaiko tėvas) neprieštarauja, jog mažametis sūnus gyventų su atsakove (vaiko motina), ir nereiškia reikalavimo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, todėl teismai pripažino, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove, jo motina, tėvų susitarimu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tai, ar konkrečiu atveju tėvai sutaria dėl vaiko gyvenamosios vietos, nustatoma atsižvelgiant į jų pareiškimus, aplinkybes, kuriomis atitinkami pareiškimai padaryti, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011). Įvertinę bylos duomenis, teismai sprendė, kad, nesant tarp tėvų ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovės priešieškinio reikalavimas šiuo klausimu netenkintinas.
27. Atsakovės teigimu, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina teismo sprendimu su atsakove, vaiko motina. Teisėjų kolegija iš atsakovės argumentų, nurodytų kasaciniame skunde, teismui teiktame priešieškinyje ir paaiškinimuose teismo posėdyje, sprendžia, kad atsakovė dėl susidėjusių aplinkybių reiškė priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismo sprendimu, nors skyrium gyvenantis tėvas dėl vaiko gyvenamosios vietos su atsakove neprieštarauja. Atsakovė (vaiko motina) siekia nustatyti vaiko gyvenamąją vietą teismo sprendimu, nes skyrium gyvenantis ieškovas (vaiko tėvas) pareiškė ieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir, atsakovės požiūriu, esant ginčui dėl bendravimo tvarkos nustatymo, visi pareikšti reikalavimai spręstini teismo vadovaujantis CK 3.174 straipsnio 2 dalimi, 3.175 straipsnio 2 dalimi. Teisėjų kolegija nurodo, kad vaikas, atsižvelgiant į jo interesus, turi turėti nuolatinę ir pastovią gyvenamąją vietą (CK 3.3 straipsnis).
28. Teisėjų kolegija laiko pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias vaiko gyvenamosios vietos nustatymą ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vaiko gyvenamosios vietos ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas bei jos tinkamas įgyvendinimas yra tiesiogiai susiję, todėl teismas, spręsdamas dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turi spręsti ir klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 16, 17 punktus). Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007 pateiktų išaiškinimų teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytoje byloje nebuvo reikštas reikalavimas dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, priešingai nei šioje byloje, taigi skiriasi nurodytos ir šios bylos aplinkybės, todėl nurodytos nutarties išaiškinimai nagrinėjamoje byloje netaikytini.
29. Nagrinėjamoje byloje šalys turi materialinį teisinį suinteresuotumą – siekimą, kad teisme būtų apginta pažeista ir (ar) ginčijama įstatymo saugoma teisė dėl tėvo (motinos) dalyvavimo auklėjant vaiką, todėl dėl ginčytinų teisinių santykių – vaiko teisės būti auklėjamam abiejų skyrium gyvenančių tėvų ir tėvų teisės bei pareigos dalyvauti auklėjant vaiką, gyvenamosios vietos nustatymo – priimtinas teismo sprendimas, kuriuo būtų išspręstas šalių ginčas (CK 3.169 straipsnis, 3.175 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu bylą nagrinėję teismai, atmesdami abiejų šalių pareikštus reikalavimus, teisinės taikos tarp šalių nepasiekė (CPK 2 straipsnis). Tokie teismų priimti sprendimai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais.
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų teismas paprastai įvertina vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, užimtumą ir t. t. Remiantis vaiko teisių apsaugos institucijos išvada ir šios institucijos darbuotojos paaiškinimais teismo posėdyje, abu tėvai gali sudaryti vaikui pakankamai geras sąlygas gyventi, saugią ir stabilią aplinką. Institucijos išvados atitinka bylos duomenis, šalių paaiškinimus. Ieškovas (vaiko tėvas) sutinka, kad šalių mažamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove (vaiko motina). Teisėjų kolegijos požiūriu, ieškovo sutikimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko motina laikytinas šios priešieškinio reikalavimo dalies pripažinimu (CPK 187 straipsnis). Byloje nustatytos visos faktinės aplinkybės tam, kad būtų sprendžiama dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).
31. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos materialiosios teisės normos, netinkamai jas taikant ginčo santykiams (CPK 359 straipsnio 4 dalis), todėl atsakovės priešieškinio dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintina, šios pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų dalys naikintinos ir priimamas naujas sprendimas – vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vaiko motina (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas). 

              Dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

32. Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose. Giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, kurios praktinis įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.172 ir 3.176 straipsniuose.
33. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
34. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
35. Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalės ją vykdyti, todėl tiek ieškovas, siūlydamas patvirtinti bendravimo su vaiku tvarką ar reikšdamas atsikirtimus į atsakovės siūlomą bendravimo su vaiku tvarką, tiek atsakovė, priešieškiniu siūlydama ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, turi įvertinti siūlomos bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-969/2016, 46 punktas). Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 17 punktas).
36. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimas (pvz., šalių ir (ar) vaiko liga, šalių užimtumas ar kt.) negali būti susietas su aiškiai neapibrėžtomis sąlygomis, todėl kokios sąlygos laikytinos objektyviomis keisti nustatytą tvarką, turėtų būti aiškiai įvardytos teismo sprendime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016, 44 punktas).
37. Atsakovės priešieškinyje keliamas klausimas dėl tėvo teisių bendrauti su vaiku ribojimo. Teisėjų kolegijos požiūriu, iš bylos duomenų negalima vienareikšmiškai spręsti, kad vaiko ir tėvo bendravimas yra sudėtingas. Atsakovės teigimu, vaiko tėvas nevykdo įstatyme įtvirtintų pareigų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį ugdant, pan. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra atskleista bylos esmė, t. y. nenustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, būtent: dėl kokių priežasčių tėvas nebendrauja su vaiku, ar tai nelemia neapibrėžta bendravimo tvarka, emocinio ryšio su vaiku nebuvimas, tėviškų pareigų netinkamas vykdymas, tėvų tarpusavio santykiai ir pan. Aplinkybės, ar vaikui būtina priprasti prie tėvo, ar vaiko ir tėvo emocinis ryšys yra atkurtas, taip pat ar jį galima atkurti minimaliai bendraujant su vaiku, ar yra pagrindas riboti ieškovo bendravimą su vaiku ir kokia bendravimo tvarka nustatytina bei kitos būtinos faktinės aplinkybės kvalifikuojant šalių ginčą ir taikant materialiosios teisės normas šiam ginčui išspręsti šioje byloje nenustatytos, todėl nustatytinos bylą grąžinus nagrinėti iš naujo.
38. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieš San Mariną (peticijos Nr. 32250/08).
39. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, kurios praktinis įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.172, 3.176 straipsniuose. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-203/2009; kt.).
40. Bylos duomenimis, ieškovas gyvena kartu su savo motina. Nustačius bendravimo tvarką su tėvu, kai vaikas lieka nakčiai pas tėvą, ir pan., vaikui teks bendrauti su artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais giminaičiais. Atsakovė neprieštarauja, kad vaiko artimieji giminaičiai ar kiti vaiko giminaičiai bendrautų su vaiku (atsakovės teigimu, vaiką lankė ne tik vaiko tėvas, bet ir senelė iš tėvo pusės bei tėvo sesuo). Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis bylos duomenimis, negalima konstatuoti, jog tėvų tarpusavio santykiai ir jų santykiai su jų giminaičiais būtų priešiški. Tokiu atveju siektina, kad vaikas galėtų bendrauti tiek su tėvu, tiek su artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais giminaičiais iš tėvo pusės, jei tai atitinka vaiko interesus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismo sprendimas dėl vaiko bendravimo su vaiko artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais giminaičiais gali būti priimtas ir šis klausimas sprendžiamas CK 3.176 straipsnyje nustatyta tvarka.
41. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad šeimos bylų specifika jas nagrinėjant reikalauja ne tik aktyvaus teismo, bet ir tiesioginio bei aktyvaus valstybinių įstaigų ir institucijų, atsakingų už vaikų teisių apsaugą, vaidmens. Aktyvus teismo vaidmuo yra ypač reikalingas tais atvejais, kai sprendžiami klausimai dėl vaiko teisių, kurių išsprendimas tiesiogiai turės įtakos tolesnei vaiko raidai – jo gyvenimo sąlygoms, jį supsiančiai socialinei aplinkai, jo teisėms į bendravimą su kitu tėvu, kitais šeimos nariais, taip pat kitiems vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011; kt.).
42. Aktyvus teismo vaidmuo nurodytas CPK 376 straipsnyje ir CK trečiojoje knygoje įtvirtintose proceso teisės normose (CPK 375 straipsnio 2 dalis). Šios kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis); atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis), kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-969/2018, 27 punktas).
43. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tuo atveju, kai sprendžiamas su vaiku susijęs klausimas, vaikas (nepriklausomai nuo jo amžiaus), sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme, o jei šitai neįmanoma – per atstovą (CK 3.177 straipsnis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais (CPK 380 straipsnio 2 dalis). Priimant sprendimą, į vaiko pažiūras, norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko pažiūros ar noras prieštarauja jo interesams (CPK 380 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju vaikas yra mažametis, todėl jo nuomonė turėtų būti išsiaiškinta tuo atveju, jeigu bus nustatyta, kad vaikas ją gali išreikšti.
44. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje sprendžiant dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo vaiko teisių apsaugos institucija turi ištirti šeimos aplinkos sąlygas ir pateikti savo išvadą dėl ginčo. Išvada turi būti motyvuota, joje turi būti nurodytos vaiko gyvenimo, auklėjimo, bendravimo su tėvu, seneliais, teta aplinkybės, siūlomas ginčo sprendimo būdas ir pateikti motyvai, dėl kurių siūlomas būtent toks būdas (CK 3.178 straipsnis). Be to, teisėjų kolegijos požiūriu, teismas galimai turėtų svarstyti dėl psichologo išvados būtinumo ginčo klausimu, vaiko ryšio su tėvu nustatymo, vaiko nuomonės išsiaiškinimo, bendravimo su artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais giminaičiais bei kitais šiam ginčui išspręsti reikšmingais klausimais. Teismas turi įvertinti tarnybos išvadą ir visus kitus byloje surinktus įrodymus CPK 185 straipsnyje nustatyta tvarka ir tada spręsti dėl ginčo – ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
45. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
46. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra atskleista bylos esmė dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nenustatyti teisiškai reikšmingi faktai sprendžiant šalių ginčą ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias tokio pobūdžio teisinius santykius. Nustatyti esminiai proceso teisės normų pažeidimai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl naikintinos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalys, priimtos dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ir ši bylos dalis perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47. Teisėjų kolegija laiko pagrįstais kasacinio skundo argumentus dėl atsakovės teisės pasirinkti advokatą. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus. Taigi atsakovė turi teisę ir į pasirinkto advokato suteiktų atstovavimo išlaidų (jų dalies) atlyginimą tuo atveju, jeigu yra tenkinami jos reikalavimai (jų dalis) (CPK 93 straipsnio 1–3 dalys, 98 straipsnis).
48. Kasaciniam teismui nusprendus bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus panaikinti ir dalį bylos grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir nesant galimybės šioje bylos stadijoje nuspręsti dėl šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai). Šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teisme CPK 93, 96, 98 straipsniuose nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 360 ir 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 22 d. nutartį ir Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą dėl atsakovės I. S. priešieškinio reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina, šį reikalavimą tenkinti – nustatyti ieškovo T. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus A. J., gim. 2014 m. liepos 23 d., gyvenamąją vietą su atsakove I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Bylos dalį dėl ieškovo T. J. ieškinio ir atsakovės I. S. priešieškinio reikalavimų nustatyti ieškovo T. J. bendravimo su sūnumi A. J., gim. 2014 m. liepos 23 d., tvarką grąžinti nagrinėti iš naujo Šiaulių apylinkės teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Virgilijus Grabinskas

                                                                      Janina Januškienė

                                                                      Algirdas Taminskas