Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-816-2010].doc
Bylos nr.: 2-816/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

                                                                                            Civilinė byla Nr. 2-816/2010

                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija 126.5

 (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. gegužės 13 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Bruzdelynas“ administratoriaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. nutarties, priimtos dėl 2009-12-16 bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Bruzdelynas“ kreditorių susirinkimo nutarimų, civilinėje byloje Nr. B2-662-479/2010.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi iškėlė UAB „Bruzdelynas“ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Verslo administravimo kompanija“, įgaliotu asmeniu Petrą Puidoką, o 2009 m. spalio 22 d. nutartimi patvirtino minėtos bendrovės kreditorių sąrašą bei reikalavimus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad administratorius 2009-12-16 sušaukė atsakovo kreditorių pakartotinį susirinkimą, kuriame buvo svarstomi 7 dienotvarkės klausimai: dėl kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimo, administratoriaus ataskaitos bei administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, pavedimo sutarties su administratoriumi sudarymo, įmonės likvidavimo, turto pardavimo bei kreditorių susirinkimų sušaukimo ir informacijos teikimo tvarkos nustatymo, ir visais klausimais priimti nutarimai. Minėtame susirinkime dalyvavęs kreditorius UAB „Medicinos bankas“, turintis 42,54 procentus visų patvirtintų kreditorių reikalavimų, nesutikdamas su šiais nutarimais, pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti visus priimtus nutarimus kaip neteisėtus, nepagrįstus bei pažeidžiančius kreditorių teises.

Dėl kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimo nurodė, kad pirmininku buvo išrinktas kreditorius R. Ato individuali įmonė, kuri neturi suinteresuotumo bankroto bylos baigtimi, nes jo reikalavimas sudaro tik 0,06 procentus visų kreditorių reikalavimų. Kreditoriaus nuomone, be pagrindo buvo patvirtinta administratorius ataskaita bei išlaidų sąmata, nes administratorius nevykdė savo pareigų, veiklos ataskaita neišsami, todėl kreditorių susirinkimas turėjo pareikalauti papildomų paaiškinimų, pripažinus jo veiklą neužtikrinančia kreditorių interesus, svarstyti administratoriaus pakeitimą, be to yra nepagrįstas jo atlyginimo bei administravimo išlaidų dydis. Dėl to nutarimas sudaryti pavedimo sutartį su šiuo administratoriumi neatitinka kreditorių interesų. Kreditorius UAB „Medicinos bankas“ teigė, jog taip pat neteisėtas sprendimas likviduoti įmonę, nes dar nepasibaigęs 3 mėnesių terminas nuo teismo nutarties, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai, nėra baigti nagrinėti ginčai dėl kreditinių reikalavimų dydžio, nepatikrinti įmonės sudaryti sandoriai. Teigė, jog turto pardavimo kainas pasiūlė administratorius bei kreditoriui UAB „Perspektyvūs namai“, tačiau susirinkimui nebuvo pateikta jas pagrindžiančių įrodymų, nebuvo svarstomos turto įvertinimo kainos, nebuvo nustatyta turto rinkos vertė. Be to, nurodė, jog pagal patvirtintą susirinkimų sušaukimo tvarką kreditoriams apie šaukiamą susirinkimą pranešama prieš 7 d., tačiau šis terminas yra per trumpas pasiruošti esminių bankroto bylos klausimų nagrinėjimui, todėl šiuo nutarimu yra pažeidžiamos kreditorių teises. Be to, neaišku, ar per minėtą terminą administratorius privalo informaciją kreditoriui išsiųsti, ar įteikti. Teigė, jog įvertinant administratoriaus siūlomų priimti sprendimų skubotumą, nustatytas 20 d. terminas informuoti kreditorių apie bankroto bylos eigą yra per ilgas.

BUAB „Bruzdelynas“ administratorius su šiuo kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

 

Teismas 2010 m. vasario 17 d. nutartimi šį kreditoriaus skundą patenkino iš dalies, panaikino skundžiamus kreditorių susirinkimo nutarimus dėl kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimo, administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, pavedimo sutarties su administratoriumi pasirašymo, įmonės turto pardavimo bei kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarkos patvirtinimo ir įpareigojo kreditorių susirinkimą šiuos klausimus nagrinėti iš naujo.

Teismas, sutikdamas su anksčiau paminėtu kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ teiginiu nurodė, kad kreditoriaus suinteresuotumą bankroto byla bei Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatų įgyvendinimu sąlygoja turimo reikalavimo dydis, tuo tarpu kreditorių susirinkimo pirmininku paskirtos R. Ato individuali įmonės reikalavimas sudaro tik 0,06 procentų visų patvirtintų kreditinių reikalavimų. Be to ši bendrovė net nedalyvavo kreditorių susirinkime, neišreiškė savo sutikimo būti paskirta pirmininke. Teismas, remdamasis CK 6.758 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl atlyginimo pagal pavedimo sutartį, sprendė, jog administratoriui turi būti mokama už atliktą darbą, bet ne už jo veiklos rezultatus, todėl kreditorių susirinkimo nutarimas skirti administratoriui  4 procentų dydžio sėkmės mokestį jį skaičiuojant nuo parduoto turto vertės yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismo nuomone, kreditoriams priėmus nepagrįstą ir naikintiną nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, kurioje be kita ko, numatytas 50 000 Lt dydžio administratoriaus atlyginimas nuo bankroto bylos iškėlimo (2009-08-11) iki įmonės išregistravimo, nutarimas dėl pavedimo sutarties sudarymo taip pat yra neteisėtas ir naikintinas. Teismas taip pat konstatavo, kad kreditorių patvirtinta turto pardavimo tvarka yra nepagrįsta jokiais teisėtais kriterijais, nespręstas klausimas dėl turto vertės nustatymo, todėl pažeidžia įmonės kreditorių interesus. Teismas nustatė, kad 7 dienų kreditorių informavimo terminas yra per trumpas ir pažeidžia kreditorių teisę pasiruošti susirinkimui, susipažinti su susirinkimo medžiaga.

Teismas atmetė kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ prašymą panaikinti nutarimą likviduoti įmonę ir patvirtinti administratoriaus ataskaitą. Sprendė, jog per 3 mėnesių terminą nuo kreditorinių reikalavimų patvirtinimo taikos sutartis nebuvo sudaryta, o ginčai dėl kreditinių reikalavimų dydžio bei įmonės sudarytų sandorių patikrinimas įmonės likvidavimui netrukdo. Taip pat konstatavo, kad administratorius iš esmės vykdė savo funkcijas, o jo veiklos trūkumai gali būti pašalinti, nes bankroto byla dar nėra baigta ir kreditoriai turi teisę jam nurodyti, kokie veiksmai turi būti atlikti administruojant įmonę.

 

Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti teismo nutarties dalį, kuria patenkintas kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ skundas ir jį atmesti, o kitą teismo nutarties dalį palikti nepakeistą. Skunde rašoma:

1. Kreditorių susitinkime buvo laikomasi numatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Kreditorius UAB „Medicinos bankas“ jokių pasiūlymų darbotvarkės klausimais neteikė, nesinaudojo kitomis kreditoriaus teisėmis, nemotyvuotai besąlygiškai visais klausimais balsavo prieš.

2. Dėl kreditorių susirinkimo pirmininko: kreditorius nenurodė, kokias jo teises ir įstatymo saugomus interesus pažeidžia šis kreditorių susirinkimas, taip pat nepateikė jokių argumentų, kodėl, jo manymu, R. Ato individuali įmonė nėra suinteresuota visų kreditorių teisėtų interesų gynimu. Jokių pažeidimų balsuojant dėl susirinkimo pirmininko užfiksuota nebuvo, o be to, nebuvo jokių kitų pasiūlymų dėl pirmininko kandidatūros.

3. Dėl administravimo išlaidų sąmatos ir pavedimo sutarties sudarymo: už administratoriaus pateiktą administravimo išlaidų sąmatą balsavo kreditoriai, turintys 56,94 procentus visų susirinkime dalyvaujančių kreditorinių reikalavimų, todėl nutarimas priimtas ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Kreditorius nepagrįstai pavedimo sutarties sudarymą siejo su administratoriaus ataskaitos patvirtinimu, o teismas - su administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimu. Be to, kreditorius nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jo teiginius, kad pavedimo sutartis negali būti sudaryta.

4. Dėl įmonės turto pardavimo tvarkos nustatymo: kreditorių susirinkimas nepažeidė nei ĮBĮ 33 straipsnyje, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinto Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytinių tvarkos apraše nustatytų reikalavimų. Kreditorius nepateikė jokių duomenų, kad turto kainos rinkoje yra didesnės, negu nustatyta kreditorių susirinkime.

5. Dėl kreditorių susirinkimų sušaukimo ir informavimo tvarkos: kreditorius susirinkimo metu nepateikė jokių prašymų, nenurodė, kaip nustatyta tvarka pažeidžia jo interesus.

 

Kreditorius UAB „Medicinos bankas“ parašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad:

1. Pagrindiniai kreditoriai žodžiu įspėjo banką apie ketinimus priimti tik jiems palankius sprendimus, todėl bankas juos apskundė teismui. Be to, administratorius nepagrįstai teigia, kad bankas buvo aktyvus ir neargumentuotai visais klausimais balsavo prieš. Administratorius nepateikė pakankamai informacijos, todėl bankas balsavo prieš.

2. Kreditorių susirinkimo pirmininku išrinktos R. Ato individuali įmonės kreditorini reikalavimas yra vienas mažiausių trečiosios eilės reikalavimų, sudarantis 0,06 procentus visų kreditorių reikalavimų, tuo tarpu atsakovo turto nepakanka visų kreditorių reikalavimams patenkinti. Be to, ši įmonė net nedalyvavo kreditorių susirinkime, o tai rodo, kad neketina imtis aktyvių veiksmų ginti kreditorių interesus. Administratorius, siekė sudaryti sąlygas įmonės akcininkams ir su jais susijusiais asmenims, turintiems daugumą kreditorių balsų, nepaisant kitų kreditorių interesų spręsti esminius bankroto bylos eigos klausimus. Administratorius atskirajame skunde šiuo klausimu nepagrindė savo teiginių, o tik formaliai nurodė ĮBĮ normas.

3. Administratorius nepagrindė ir nedetalizavo planuojamų išlaidų dydžių, tarp jų teisinių, antstolių paslaugų, todėl šių išlaidų suma buvo patvirtinta nepagrįstai. Administratorius taip pat nepagrindė nei 50 000 Lt (be PVM) dydžio atlyginimo, kuris turi būti grindžiamas konkrečiais paskaičiavimais, atsižvelgiant į administravimo paslaugų apimtį, sudėtingumą, nei 4 procentų atlyginimo priedo. Administratoriaus numatytas papildomas atlyginimas, pritaikius jo siūlytą skaičiavimo principą, siektų nuo 620 000 Lt iki 690 000 Lt ir būtų nepagrįstai didelis, kai visų kreditorių reikalavimai yra 15 498 000 Lt, o įmonės turto vertė – apie 4 500 000 Lt.

4. Teismui panaikinus kreditorių susirinkimo nutarimą patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą ir atlyginimą, pavedimo sutartis negali būti sudaroma. Administratoriaus veikla nebuvo tinkama, nes atliko tik būtinus ir konkrečiai ĮBĮ apibrėžtus veiksmus, ataskaitoje nieko nenurodyta apie veiksmus apsaugoti BUAB „Bruzdelynas" turimą nekilnojamąjį turtą, įmonės sudarytų sandorių patikrinimo rezultatus, įmonės turto realizavimo galimybes ir sąlygas. Administratoriaus ataskaitos 6 puslapyje yra nurodyta, kad 2009-06-15, prieš pat bankroto bylos iškėlimą, UAB „Bruzdelynas" sudarė susitarimus su UAB „Pasakinio miestelis", UAB „August ir Ko", UAB „Perspektyvūs namai" dėl 33 057,50 Lt tarpusavio įskaitymo. Šis sandoris sudarytas dalyvaujant vienam iš kreditorių - UAB „Perspektyvūs  namai"  ir dėl  šio  sandorio  BUAB „Bruzdelynas" negavo aukščiau nurodytos sumos, taigi galėjo nukentėti įmonės kreditorių interesai. Pagal banko turimus duomenis kreditorius UAB „Perspektyvūs namai" reikalavimą į BUAB „Bruzdelynas" įgijo iš akcininkų - R. R. ir A. D., atsakovui jau patiriant finansinių sunkumų. R. R., A. D. ir UAB „Perspektyvūs namai" reikalavimų suma procentine išraiška sudaro daugiau kaip 50 procentų balsų. Taigi tokiu būdu jiems suteikia galimybė kreditorių susirinkime spręsti praktiškai visus klausimus, nepaisant kitų kreditorių interesų. Kaip matyti iš kreditorių susirinkimo protokolo, būtent šiais balsais ir buvo nulemti kreditorių susirinkimo sprendimai, ginčijami šioje byloje. Tačiau administratorius minėto sandorio neginčija.

5. Priešingai nei teigia apeliantas, bankas aiškiai ir argumentuotai nurodė, kad 7 dienų terminas apie šaukiamus susirinkimus informuoti negali būti pripažintas visais atvejais pakankamu tinkamai pasiruošti spręsti esminius bankroto bylos klausimus.

 

Atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui išspręsti, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės bei proceso teisės normas ir, iš dalies patenkindamas kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ skundą dėl BUAB „Bruzdelynas“ kreditorių 2009-12-16 susirinkime priimtų nutarimų, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 302 str., 263 str. 1 d.).

Kaip žinoma, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Įmonių bankroto procesą, bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras reglamentuoja ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. Bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Taigi vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyvus bankroto procedūrų užbaigimas nutraukiant bankroto bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių registro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Finansų ministerija, atstovaujama AB „Turto bankas”, v. likviduojama AB „Oruva”, Nr. 3K-3-653/2005).

Apeliantas teigia, kad kreditorių susitinkime buvo laikomasi numatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, už nutarimus balsavo kreditoriai, turintys daugiau kaip 56 procentus visų susirinkime dalyvaujančių kreditorinių reikalavimų, kad kreditorius UAB „Medicinos bankas“ nenurodė, kokias jo teises ir įstatymo saugomus interesus pažeidžia minėti kreditorių susirinkimo nutarimai, todėl teismas nepagrįstai panaikino nurodytus kreditorių susirinkimo nutarimus.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama šiuos apelianto argumentus, laiko, jog yra būtina atsižvelgti į anksčiau paminėtus bankroto proceso ypatumus, siejamus su įmonių bankroto teisės instituto esme bei tikslais, kurių siekė įstatymų leidėjas, o taip pat į tai, kad šie tikslai gali būti įgyvendinti tik tuomet, jeigu bankroto procedūros bus vykdomos griežtai laikantis proceso koncentruotumo, ekonomiškumo bei skaidrumo principų, kurie ĮBĮ yra užtikrinti nustatant tikslius ir glaustus terminus atskiroms bankroto procedūroms atlikti, tiksliai reglamentavus šio proceso dalyvių teises bei pareigas, jų įgyvendinimo tvarką, pagrįstą visų kreditorių lygybės, skolininko bei kreditorių interesų pusiausvyros principu. Taigi atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija mano, kad apelianto argumentai nagrinėtini visų BUAB ,,Bruzdelynas“ bankroto bylos faktinių aplinkybių kontekste.

Byloje nustatyta, kad kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ reikalavimai sudaro 42,54 procentus visų patvirtintų kreditorių reikalavimų, todėl teisėjų kolegijos nuomone, jo suinteresuotumas kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumu yra pagrįstas, o šio kreditoriaus veiksmai (kreditorių susirinkimo nutarimų skundimas), vertintini kaip teisėtas naudojimasis kreditoriaus teisėmis, ir negali būti traktuojami, kaip neprieštaraujantys minėtiems bankroto proceso koncentruotumo, ekonomijos principams bei tikslams (CPK 5 str.).

Kaip žinoma, kreditorių susirinkimas, kuriam vadovauja susirinkimo pirmininkas – tai visų įmonės kreditorių susirinkimas, kuris turi specialius ĮBĮ 23 straipsnyje įtvirtintus įgaliojimus bei pareigas. Tik kreditorių susirinkimas tvirtina administravimo išlaidų sąmatą, ją keičia, nustato administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką, turto pardavimo tvarką, nagrinėja kreditorių skundus dėl administratoriaus veiksmų, turi teisę kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo ir kt. Kreditoriai turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose, balsuoti priimamais klausimais, ginti savo reikalavimus, kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų, kurie privalomi įmonės kreditoriams, jeigu mano, kad yra pažeidžiamos jų teisės, bankroto procedūrų skaidrumo, teisėtumo principai (ĮBĮ 21 str., 24 str. 5 d.).

Atsižvelgdama šias aplinkybes, teisėjų kolegija laiko, kad nėra paneigtas kreditorius UAB „Medicinos bankas“ teiginys, jog šio susirinkimo pirmininku išrinkta R. Ato individuali įmonė, turinti tik 0,06 procentus visų kreditorių reikalavimų ir net nedalyvavusi kreditorių susirinkime, gali neturėti suinteresuotumo ginti visų kreditorių teises, siekti, kad būtų užtikrinti bankroto procedūrų skaidrumas ir tinkamas vykdymas. Todėl atmestinas apelianto teiginys, kad teismas nepagrįstai panaikino šį kreditorių susirinkimo nutarimą (CPK 185 str.).

Pasisakydama dėl teismo argumentų, kuriais remiantis panaikintas kreditorių susirinkimo nutarimas dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad šio dokumento paskirtis yra užtikrinti, kad sklandžiam bankroto procedūrų vykdymui bei kuo greitesniam jų užbaigimui būtų skiriamas optimalus lėšų kiekis, nes jų šaltinis yra vienintelis – bankrutuojančios įmonės turtas. Taigi nors administratoriaus atlyginimo, šios sąmatos tvirtinimo, jos keitimo ir kitų, su tuo susijusių klausimų, sprendimas yra priskirtas kreditorių susirinkimo kompetencijai (ĮBĮ 23 str. 5, 9 p., 36 str. 2 d.), privaloma atsižvelgti į tai, kiek likvidaus turto turi bendrovė, ar būtinos yra administratoriaus nurodomos išlaidos (teisinių, antstolių paslaugų ir kt.), ar administratoriaus atlyginimo dydis yra pagrįstas darbų, kuriuos jis atliko iki pirmojo kreditorių susirinkimo, kiekiu, kokybe, sudėtingumu, o taip pat planuojamų ateityje atlikti darbų būtinumu, pagaliau, turimo turto vertei, skolų dydžiui ir kt. Tik tokiu būdu išnagrinėta ir pagrįsta sąmata gali būti traktuojama, kaip atitinkanti tiek pačios bankrutuojančios įmonės, tiek jos kreditorių interesus, tai yra teisinga. Tai, ar kreditorių priimami sprendimai yra pagrįsti, teisingi ir motyvuoti, ar jie nepažeidžia visų kreditorių teisių ir teisėtų interesų privalo tikrinti teismas. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas, patikrinęs šio kreditorių susirinkimo nutarimą, teisingai nustatė, jog kreditorių susirinkimas priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą, nes kaip matyti iš byloje esančio kreditorių susirinkimo protokolo, šie klausimai iš viso nebuvo svarstomi ir analizuojami. Tuo tarpu vien ta aplinkybė, kad kreditoriai sutiko administratoriui mokėti 4 procentų atlyginimo priedą, tai yra sėkmės mokestį, jį skaičiuojant nuo parduoto turto vertės, nenurodydami tokio sprendimo motyvų, teisėjų kolegijos nuomone, pagrindžia teismo nutarties pagrįstumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas apeliacinės instancijos teismui taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių sąmatos išlaidų dydį (CPK 178 str.).

Turint omenyje anksčiau nurodytas aplinkybes, apelianto argumentas, jos nutarimas dėl sąmatos patvirtinimo priimtas balsavus kreditoriams, turintiems 56,94 procentus visų susirinkime dalyvaujančių kreditorinių reikalavimų ir nepažeidžiant ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, neduoda pagrindo priešingai išvadai, nei padarė teismas.

Nagrinėjant klausimą dėl pavedimo sutarties sudarymo, pažymėtina tai, kad pagal ĮBĮ nuostatas teismo paskirtas administratorius yra bankrutuojančios įmonės valdytojas, kurio pareiga sureguliuoti nemokios įmonės (skolininko), jos kreditorių ir trečiųjų asmenų teises ir pareigas bei užtikrinti maksimalų kreditorinių reikalavimų patenkinimą (ĮBĮ 11, 31 str.). Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalies nuostatą, administratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį bei jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį) ir jo mokėjimo tvarka (atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą) nustatoma pavedimo sutartyje. Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog teismas pagrįstai nurodė, kad panaikinus nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, pavedimo sutartis negali būti sudaryta.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad su minėtu siekiu užtikrinti maksimalų atsakovo skolų likvidavimą ir kreditorinių reikalavimų patenkinimą yra sietinas ir turto pardavimo tvarkos nustatymas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, priimant šį nutarimą, kreditoriai nesiekė išsiaiškinti realią turto vertę: susirinkimui nebuvo pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių šią vertę, o kreditoriai jų nepareikalavo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog teismas, patikrinęs šio nutarimo teisėtumą, taip pat turėjo pagrindo spręsti dėl įmonės kreditorių interesų pažeidimo.

Kaip žinoma, prielaidas kreditorių teisių įgyvendinimui sudaro tinkamas kreditorių informavimas apie numatomą kreditorių susirinkimą, kuris turi užtikrinti kreditorių teisės gauti informaciją apie šaukiamą kreditorių susirinkimą ir jo darbotvarkę realų įgyvendinimą kreditorių susirinkimo nustatytais būdais. Kreditorius UAB „Medicinos bankas“ atsiliepime į atskirąjį skundą teisingai nurodo, kad tik tinkamai informuotas apie numatomą kreditorių susirinkimą kreditorius gali įvertinti dalyvavimo tokiame susirinkime svarbą ir pasekmes, o nedalyvaudamas jame, pareikšti prieštaravimus dėl ginčijamo nutarimo. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, teismas teisingai konstatavo, kad 7 dienų kreditorių informavimo terminas yra per trumpas ir pažeidžia kreditorių teisę pasiruošti susirinkimui, susipažinti su teikiama svarstyti medžiaga.

            Apelianto argumentas, kad minimo susirinkimo metu, kreditorius UAB „Medicinos bankas“ neteikė pasiūlymų, prašymų, susijusių su svarstytais klausimais, taip pat negali būti pagrindu naikinti skundžiamą nutartį, nes, kaip buvo minėta anksčiau, teismas iš esmės patikrino ginčijamus nutarimus ir dėl jų pagrįstumo bei teisėtumo sprendė byloje surinktų įrodymų bei nustatytų aplinkybių pagrindu (CPK 329 str. 1 d.).

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atsakovo BUAB „Bruzdelynas“ atskirąjį skundą atmeta, o skundžiamą teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje yra suformuluota nuostata, jog administratoriaus ataskaitos patvirtinimas neužkerta kelio pareikalauti, kad jis atliktų konkrečius veiksmus, siekiant apginti tiek pačios bankrutuojančios bendrovės, tiek ir kreditorių galimai pažeistas teises bei teisėtus interesus. Todėl teismas pagrįstai apie tai nurodė atsisakydamas patenkinti kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ prašymą panaikinti nutarimą likviduoti įmonę ir patvirtinti administratoriaus ataskaitą. Tačiau atsižvelgdama į anksčiau paminėtą viešąjį interesą bei vykdydama pareigą būti aktyviu teismu šios kategorijos byloje, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra būtina atkreipti dėmesį į šio kreditorius atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes, susijusias su atsakovo atskirais sandoriais, sudarytus prieš pat bankroto bylos iškėlimą, kai įmonė jau turėjo finansinių sunkumų, su administratoriaus tinkamumu vykdyti šias pareigas, jog teismas turėdamas tam pagrindą turi teisę ex officio kelti klausimą dėl administratoriaus atstatydinimo (ĮBĮ 11 str. 8 dalis), o taip pat dėl tyčinio bankroto (ĮBĮ 20 str.).

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                                                                             Virginija Čekanauskaitė       

 

                                                                                                                        Kazys Kailiūnas

 

                                                                                                                        Nijolė Piškinaitė