Civilinė byla Nr. 2-816/2010
Procesinio sprendimo kategorija 126.5
(S)
LIETUVOS
APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gegužės 13 d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Kazio
Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso
tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės
„Bruzdelynas“ administratoriaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos
teismo 2010 m. vasario 17 d. nutarties, priimtos dėl 2009-12-16 bankrutuojančios
uždarosios akcinės bendrovės „Bruzdelynas“ kreditorių susirinkimo nutarimų, civilinėje
byloje Nr. B2-662-479/2010.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
Klaipėdos
apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi iškėlė UAB „Bruzdelynas“
bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Verslo administravimo kompanija“,
įgaliotu asmeniu Petrą Puidoką, o 2009 m. spalio 22
d. nutartimi patvirtino minėtos bendrovės kreditorių sąrašą bei reikalavimus.
Iš bylos medžiagos matyti, kad administratorius
2009-12-16 sušaukė atsakovo kreditorių pakartotinį susirinkimą, kuriame buvo svarstomi
7 dienotvarkės klausimai: dėl kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimo, administratoriaus
ataskaitos bei administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, pavedimo sutarties
su administratoriumi sudarymo, įmonės likvidavimo, turto pardavimo bei kreditorių
susirinkimų sušaukimo ir informacijos teikimo tvarkos nustatymo, ir visais
klausimais priimti nutarimai. Minėtame susirinkime dalyvavęs kreditorius UAB
„Medicinos bankas“, turintis 42,54 procentus visų patvirtintų kreditorių
reikalavimų, nesutikdamas su šiais nutarimais, pateikė teismui skundą, kuriuo prašė
panaikinti visus priimtus nutarimus kaip neteisėtus, nepagrįstus bei pažeidžiančius
kreditorių teises.
Dėl kreditorių susirinkimo
pirmininko išrinkimo nurodė, kad pirmininku buvo išrinktas kreditorius R. Ato
individuali įmonė, kuri neturi suinteresuotumo bankroto bylos baigtimi, nes jo reikalavimas
sudaro tik 0,06 procentus visų kreditorių reikalavimų. Kreditoriaus nuomone, be
pagrindo buvo patvirtinta administratorius ataskaita bei išlaidų sąmata, nes administratorius
nevykdė savo pareigų, veiklos ataskaita neišsami, todėl kreditorių susirinkimas
turėjo pareikalauti papildomų paaiškinimų, pripažinus jo veiklą neužtikrinančia
kreditorių interesus, svarstyti administratoriaus pakeitimą, be to yra
nepagrįstas jo atlyginimo bei administravimo išlaidų dydis. Dėl to nutarimas
sudaryti pavedimo sutartį su šiuo administratoriumi neatitinka kreditorių
interesų. Kreditorius UAB „Medicinos bankas“ teigė, jog taip pat neteisėtas
sprendimas likviduoti įmonę, nes dar nepasibaigęs 3 mėnesių terminas nuo teismo
nutarties, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai, nėra baigti nagrinėti ginčai
dėl kreditinių reikalavimų dydžio, nepatikrinti įmonės sudaryti sandoriai.
Teigė, jog turto pardavimo kainas pasiūlė administratorius bei kreditoriui UAB
„Perspektyvūs namai“, tačiau susirinkimui nebuvo pateikta jas pagrindžiančių
įrodymų, nebuvo svarstomos turto įvertinimo kainos, nebuvo nustatyta turto
rinkos vertė. Be to, nurodė, jog pagal patvirtintą susirinkimų sušaukimo tvarką
kreditoriams apie šaukiamą susirinkimą pranešama prieš 7 d., tačiau šis
terminas yra per trumpas pasiruošti esminių bankroto bylos klausimų
nagrinėjimui, todėl šiuo nutarimu yra pažeidžiamos kreditorių teises. Be to,
neaišku, ar per minėtą terminą administratorius privalo informaciją kreditoriui
išsiųsti, ar įteikti. Teigė, jog įvertinant administratoriaus siūlomų priimti
sprendimų skubotumą, nustatytas 20 d. terminas informuoti kreditorių apie bankroto
bylos eigą yra per ilgas.
BUAB „Bruzdelynas“
administratorius su šiuo kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ skundu nesutiko ir
prašė jį atmesti.
Teismas 2010 m. vasario 17 d. nutartimi šį
kreditoriaus skundą patenkino iš dalies, panaikino skundžiamus kreditorių
susirinkimo nutarimus dėl kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimo,
administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, pavedimo sutarties su
administratoriumi pasirašymo, įmonės turto pardavimo bei kreditorių susirinkimų
sušaukimo tvarkos patvirtinimo ir įpareigojo kreditorių susirinkimą šiuos
klausimus nagrinėti iš naujo.
Teismas, sutikdamas su anksčiau paminėtu
kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ teiginiu nurodė, kad kreditoriaus suinteresuotumą
bankroto byla bei Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatų įgyvendinimu
sąlygoja turimo reikalavimo dydis, tuo tarpu kreditorių susirinkimo pirmininku
paskirtos R. Ato individuali įmonės reikalavimas sudaro tik 0,06 procentų visų
patvirtintų kreditinių reikalavimų. Be to ši bendrovė net nedalyvavo kreditorių
susirinkime, neišreiškė savo sutikimo būti paskirta pirmininke. Teismas,
remdamasis CK 6.758 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl atlyginimo pagal
pavedimo sutartį, sprendė, jog administratoriui turi būti mokama už atliktą
darbą, bet ne už jo veiklos rezultatus, todėl kreditorių susirinkimo nutarimas skirti
administratoriui 4 procentų dydžio sėkmės mokestį jį skaičiuojant nuo parduoto
turto vertės yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismo nuomone, kreditoriams
priėmus nepagrįstą ir naikintiną nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos
patvirtinimo, kurioje be kita ko, numatytas 50 000 Lt dydžio administratoriaus
atlyginimas nuo bankroto bylos iškėlimo (2009-08-11) iki įmonės išregistravimo,
nutarimas dėl pavedimo sutarties sudarymo taip pat yra neteisėtas ir
naikintinas. Teismas taip pat konstatavo, kad kreditorių patvirtinta turto
pardavimo tvarka yra nepagrįsta jokiais teisėtais kriterijais, nespręstas
klausimas dėl turto vertės nustatymo, todėl pažeidžia įmonės kreditorių
interesus. Teismas nustatė, kad 7 dienų kreditorių informavimo terminas yra per
trumpas ir pažeidžia kreditorių teisę pasiruošti susirinkimui, susipažinti su
susirinkimo medžiaga.
Teismas atmetė kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ prašymą
panaikinti nutarimą likviduoti įmonę ir patvirtinti administratoriaus
ataskaitą. Sprendė, jog per 3 mėnesių terminą nuo kreditorinių reikalavimų
patvirtinimo taikos sutartis nebuvo sudaryta, o ginčai dėl kreditinių
reikalavimų dydžio bei įmonės sudarytų sandorių patikrinimas įmonės
likvidavimui netrukdo. Taip pat konstatavo, kad administratorius iš esmės vykdė
savo funkcijas, o jo veiklos trūkumai gali būti pašalinti, nes bankroto byla
dar nėra baigta ir kreditoriai turi teisę jam nurodyti, kokie veiksmai turi
būti atlikti administruojant įmonę.
Atskiruoju
skundu atsakovas prašo panaikinti teismo nutarties dalį, kuria patenkintas
kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ skundas ir jį atmesti, o kitą teismo
nutarties dalį palikti nepakeistą. Skunde rašoma:
1. Kreditorių
susitinkime buvo laikomasi numatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo,
balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Kreditorius UAB „Medicinos bankas“
jokių pasiūlymų darbotvarkės klausimais neteikė, nesinaudojo kitomis kreditoriaus
teisėmis, nemotyvuotai besąlygiškai visais klausimais balsavo prieš.
2. Dėl
kreditorių susirinkimo pirmininko: kreditorius nenurodė, kokias jo teises ir
įstatymo saugomus interesus pažeidžia šis kreditorių susirinkimas, taip pat
nepateikė jokių argumentų, kodėl, jo manymu, R. Ato individuali įmonė nėra
suinteresuota visų kreditorių teisėtų interesų gynimu. Jokių pažeidimų
balsuojant dėl susirinkimo pirmininko užfiksuota nebuvo, o be to, nebuvo jokių
kitų pasiūlymų dėl pirmininko kandidatūros.
3. Dėl
administravimo išlaidų sąmatos ir pavedimo sutarties sudarymo: už
administratoriaus pateiktą administravimo išlaidų sąmatą balsavo kreditoriai,
turintys 56,94 procentus visų susirinkime dalyvaujančių kreditorinių
reikalavimų, todėl nutarimas priimtas ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta
tvarka. Kreditorius nepagrįstai pavedimo sutarties sudarymą siejo su
administratoriaus ataskaitos patvirtinimu, o teismas - su administravimo
išlaidų sąmatos patvirtinimu. Be to, kreditorius nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių
jo teiginius, kad pavedimo sutartis negali būti sudaryta.
4. Dėl įmonės
turto pardavimo tvarkos nustatymo: kreditorių susirinkimas nepažeidė nei ĮBĮ 33
straipsnyje, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu
Nr. 831 patvirtinto Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo
iš varžytinių tvarkos apraše nustatytų reikalavimų. Kreditorius nepateikė jokių
duomenų, kad turto kainos rinkoje yra didesnės, negu nustatyta kreditorių
susirinkime.
5. Dėl
kreditorių susirinkimų sušaukimo ir informavimo tvarkos: kreditorius
susirinkimo metu nepateikė jokių prašymų, nenurodė, kaip nustatyta tvarka
pažeidžia jo interesus.
Kreditorius UAB
„Medicinos bankas“ parašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, o
atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad:
1.
Pagrindiniai kreditoriai žodžiu įspėjo banką apie ketinimus priimti tik jiems
palankius sprendimus, todėl bankas juos apskundė teismui. Be to, administratorius
nepagrįstai teigia, kad bankas buvo aktyvus ir neargumentuotai visais klausimais
balsavo prieš. Administratorius nepateikė pakankamai informacijos, todėl bankas
balsavo prieš.
2. Kreditorių
susirinkimo pirmininku išrinktos R. Ato individuali įmonės kreditorini
reikalavimas yra vienas mažiausių trečiosios eilės reikalavimų, sudarantis 0,06
procentus visų kreditorių reikalavimų, tuo tarpu atsakovo turto nepakanka visų
kreditorių reikalavimams patenkinti. Be to, ši įmonė net nedalyvavo kreditorių
susirinkime, o tai rodo, kad neketina imtis aktyvių veiksmų ginti kreditorių
interesus. Administratorius, siekė sudaryti sąlygas įmonės akcininkams ir su
jais susijusiais asmenims, turintiems daugumą kreditorių balsų, nepaisant kitų
kreditorių interesų spręsti esminius bankroto bylos eigos klausimus.
Administratorius atskirajame skunde šiuo klausimu nepagrindė savo teiginių, o
tik formaliai nurodė ĮBĮ normas.
3.
Administratorius nepagrindė ir nedetalizavo planuojamų išlaidų dydžių, tarp jų teisinių,
antstolių paslaugų, todėl šių išlaidų suma buvo patvirtinta nepagrįstai.
Administratorius taip pat nepagrindė nei 50 000 Lt (be PVM) dydžio atlyginimo,
kuris turi būti grindžiamas konkrečiais paskaičiavimais, atsižvelgiant į
administravimo paslaugų apimtį, sudėtingumą, nei 4 procentų atlyginimo priedo.
Administratoriaus numatytas papildomas atlyginimas, pritaikius jo siūlytą
skaičiavimo principą, siektų nuo 620 000 Lt iki 690 000 Lt ir būtų nepagrįstai
didelis, kai visų kreditorių reikalavimai yra 15 498 000 Lt, o įmonės turto
vertė – apie 4 500 000 Lt.
4. Teismui
panaikinus kreditorių susirinkimo nutarimą patvirtinti administravimo išlaidų
sąmatą ir atlyginimą, pavedimo sutartis negali būti sudaroma. Administratoriaus
veikla nebuvo tinkama, nes atliko tik būtinus ir
konkrečiai ĮBĮ apibrėžtus veiksmus, ataskaitoje nieko nenurodyta apie veiksmus
apsaugoti BUAB „Bruzdelynas" turimą nekilnojamąjį turtą, įmonės sudarytų
sandorių patikrinimo rezultatus, įmonės turto realizavimo galimybes ir sąlygas.
Administratoriaus ataskaitos 6 puslapyje yra nurodyta, kad 2009-06-15, prieš
pat bankroto bylos iškėlimą, UAB „Bruzdelynas" sudarė susitarimus su UAB
„Pasakinio miestelis", UAB „August ir Ko", UAB „Perspektyvūs
namai" dėl 33 057,50 Lt tarpusavio įskaitymo. Šis sandoris sudarytas
dalyvaujant vienam iš kreditorių - UAB „Perspektyvūs namai" ir dėl šio
sandorio BUAB „Bruzdelynas" negavo aukščiau nurodytos sumos, taigi galėjo
nukentėti įmonės kreditorių interesai. Pagal banko turimus duomenis kreditorius
UAB „Perspektyvūs namai" reikalavimą į BUAB „Bruzdelynas" įgijo iš
akcininkų - R. R. ir A. D., atsakovui jau patiriant
finansinių sunkumų. R. R.,
A. D. ir UAB
„Perspektyvūs namai" reikalavimų suma procentine išraiška sudaro daugiau
kaip 50 procentų balsų. Taigi tokiu būdu jiems suteikia galimybė kreditorių
susirinkime spręsti praktiškai visus klausimus, nepaisant kitų kreditorių
interesų. Kaip matyti iš kreditorių susirinkimo protokolo, būtent šiais balsais
ir buvo nulemti kreditorių susirinkimo sprendimai, ginčijami šioje byloje. Tačiau
administratorius minėto sandorio neginčija.
5. Priešingai nei teigia apeliantas, bankas aiškiai ir
argumentuotai nurodė, kad 7 dienų terminas apie šaukiamus susirinkimus
informuoti negali būti pripažintas visais atvejais pakankamu tinkamai
pasiruošti spręsti esminius bankroto bylos klausimus.
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų
kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos
teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes,
svarbias nagrinėjamam klausimui išspręsti, tinkamai pritaikė nagrinėjamus
teisinius santykius reglamentuojančias materialinės bei proceso teisės normas
ir, iš dalies patenkindamas kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ skundą dėl BUAB
„Bruzdelynas“ kreditorių 2009-12-16 susirinkime priimtų nutarimų, priėmė
teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 302 str., 263 str. 1 d.).
Kaip žinoma, Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos
nagrinėjamos pagal šio Kodekso
taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Įmonių bankroto procesą, bankroto
bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės
likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras
reglamentuoja ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos taikomos tiek,
kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. Bankroto proceso
tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto,
tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant
kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo.
Taigi vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyvus
bankroto procedūrų užbaigimas nutraukiant bankroto bylą ĮBĮ 27 straipsnio
pagrindais arba kitais atvejais likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant
ją iš įmonių registro ĮBĮ 32
straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12
d. nutartis civilinėje byloje Finansų ministerija, atstovaujama AB „Turto
bankas”, v. likviduojama AB „Oruva”, Nr. 3K-3-653/2005).
Apeliantas teigia, kad kreditorių susitinkime buvo laikomasi
numatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo
tvarkos, už nutarimus balsavo kreditoriai, turintys daugiau kaip 56 procentus
visų susirinkime dalyvaujančių kreditorinių reikalavimų, kad kreditorius UAB
„Medicinos bankas“ nenurodė, kokias jo teises ir įstatymo saugomus interesus
pažeidžia minėti kreditorių susirinkimo nutarimai, todėl teismas nepagrįstai
panaikino nurodytus kreditorių susirinkimo nutarimus.
Teisėjų
kolegija, nagrinėdama šiuos apelianto argumentus, laiko, jog yra būtina atsižvelgti
į anksčiau paminėtus bankroto proceso ypatumus, siejamus su įmonių bankroto
teisės instituto esme bei tikslais, kurių siekė įstatymų leidėjas, o taip pat į
tai, kad šie tikslai gali būti įgyvendinti
tik tuomet, jeigu bankroto procedūros bus vykdomos griežtai laikantis proceso
koncentruotumo, ekonomiškumo bei skaidrumo principų, kurie ĮBĮ yra užtikrinti
nustatant tikslius ir glaustus terminus atskiroms bankroto procedūroms atlikti,
tiksliai reglamentavus šio proceso dalyvių teises bei pareigas, jų įgyvendinimo
tvarką, pagrįstą visų kreditorių lygybės, skolininko bei kreditorių interesų
pusiausvyros principu. Taigi atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija mano,
kad apelianto argumentai nagrinėtini visų BUAB ,,Bruzdelynas“ bankroto bylos
faktinių aplinkybių kontekste.
Byloje
nustatyta, kad kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ reikalavimai sudaro 42,54
procentus visų patvirtintų kreditorių reikalavimų, todėl teisėjų kolegijos
nuomone, jo suinteresuotumas kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumu yra
pagrįstas, o šio kreditoriaus veiksmai (kreditorių susirinkimo nutarimų
skundimas), vertintini kaip teisėtas naudojimasis kreditoriaus teisėmis, ir
negali būti traktuojami, kaip neprieštaraujantys minėtiems bankroto proceso
koncentruotumo, ekonomijos principams bei tikslams (CPK 5 str.).
Kaip žinoma, kreditorių
susirinkimas, kuriam vadovauja susirinkimo pirmininkas – tai visų įmonės
kreditorių susirinkimas, kuris turi specialius ĮBĮ 23 straipsnyje įtvirtintus
įgaliojimus bei pareigas. Tik kreditorių susirinkimas tvirtina administravimo
išlaidų sąmatą, ją keičia, nustato administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir
tvarką, turto pardavimo tvarką, nagrinėja kreditorių skundus dėl
administratoriaus veiksmų, turi teisę kreiptis į teismą dėl administratoriaus
pakeitimo ir kt. Kreditoriai turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose,
balsuoti priimamais klausimais, ginti savo reikalavimus, kreiptis į teismą dėl
kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų, kurie privalomi įmonės kreditoriams,
jeigu mano, kad yra pažeidžiamos jų teisės, bankroto procedūrų skaidrumo,
teisėtumo principai (ĮBĮ 21 str., 24 str. 5 d.).
Atsižvelgdama šias aplinkybes, teisėjų kolegija laiko, kad nėra
paneigtas kreditorius UAB „Medicinos bankas“ teiginys, jog šio susirinkimo
pirmininku išrinkta R. Ato individuali įmonė, turinti tik 0,06 procentus visų
kreditorių reikalavimų ir net nedalyvavusi kreditorių susirinkime, gali neturėti
suinteresuotumo ginti visų kreditorių teises, siekti, kad būtų užtikrinti
bankroto procedūrų skaidrumas ir tinkamas vykdymas. Todėl atmestinas apelianto
teiginys, kad teismas nepagrįstai panaikino šį kreditorių susirinkimo nutarimą
(CPK 185 str.).
Pasisakydama
dėl teismo argumentų, kuriais remiantis panaikintas
kreditorių susirinkimo nutarimas dėl administravimo
išlaidų sąmatos patvirtinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad šio dokumento paskirtis
yra užtikrinti, kad sklandžiam bankroto procedūrų vykdymui bei kuo greitesniam
jų užbaigimui būtų skiriamas optimalus lėšų kiekis, nes jų šaltinis yra
vienintelis – bankrutuojančios įmonės turtas. Taigi nors administratoriaus
atlyginimo, šios sąmatos tvirtinimo, jos keitimo ir kitų, su tuo susijusių klausimų,
sprendimas yra priskirtas kreditorių susirinkimo kompetencijai (ĮBĮ 23 str. 5, 9 p., 36
str. 2 d.), privaloma atsižvelgti į tai, kiek likvidaus turto turi bendrovė, ar
būtinos yra administratoriaus nurodomos išlaidos (teisinių,
antstolių paslaugų ir kt.), ar administratoriaus atlyginimo dydis yra pagrįstas
darbų, kuriuos jis atliko iki pirmojo kreditorių susirinkimo, kiekiu, kokybe, sudėtingumu, o taip pat planuojamų ateityje atlikti darbų
būtinumu, pagaliau, turimo turto vertei, skolų dydžiui ir kt. Tik tokiu būdu išnagrinėta
ir pagrįsta sąmata gali būti traktuojama, kaip atitinkanti tiek pačios
bankrutuojančios įmonės, tiek jos kreditorių interesus, tai yra teisinga. Tai,
ar kreditorių priimami sprendimai yra
pagrįsti, teisingi ir motyvuoti, ar jie nepažeidžia visų kreditorių teisių ir
teisėtų interesų privalo tikrinti teismas. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas, patikrinęs
šio kreditorių susirinkimo nutarimą, teisingai nustatė, jog kreditorių
susirinkimas priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą, nes kaip matyti iš byloje esančio kreditorių susirinkimo
protokolo, šie klausimai iš viso nebuvo svarstomi ir analizuojami. Tuo tarpu
vien ta aplinkybė, kad kreditoriai sutiko administratoriui mokėti 4 procentų
atlyginimo priedą, tai yra sėkmės mokestį, jį skaičiuojant nuo parduoto turto
vertės, nenurodydami tokio sprendimo motyvų, teisėjų kolegijos nuomone,
pagrindžia teismo nutarties pagrįstumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas
apeliacinės instancijos teismui taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių
sąmatos išlaidų dydį (CPK 178
str.).
Turint
omenyje anksčiau nurodytas aplinkybes, apelianto argumentas, jos nutarimas dėl
sąmatos patvirtinimo priimtas balsavus kreditoriams, turintiems 56,94 procentus
visų susirinkime dalyvaujančių kreditorinių reikalavimų ir nepažeidžiant ĮBĮ 24
straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, neduoda pagrindo priešingai
išvadai, nei padarė teismas.
Nagrinėjant
klausimą dėl pavedimo sutarties sudarymo, pažymėtina tai, kad pagal ĮBĮ
nuostatas teismo paskirtas administratorius yra bankrutuojančios įmonės
valdytojas, kurio pareiga sureguliuoti nemokios įmonės (skolininko), jos
kreditorių ir trečiųjų asmenų teises ir pareigas bei užtikrinti maksimalų
kreditorinių reikalavimų patenkinimą (ĮBĮ 11, 31
str.). Pagal ĮBĮ 36
straipsnio 5 dalies nuostatą, administratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant
į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į
parduodamo įmonės turto rūšį bei jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei
pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį) ir jo mokėjimo tvarka
(atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba
dalimis vykdant bankroto procesą) nustatoma pavedimo sutartyje. Taigi teisėjų
kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog teismas
pagrįstai nurodė, kad panaikinus nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos
patvirtinimo, pavedimo sutartis negali būti sudaryta.
Teisėjų
kolegija sprendžia, kad su minėtu siekiu užtikrinti maksimalų atsakovo skolų
likvidavimą ir kreditorinių reikalavimų patenkinimą yra sietinas ir turto
pardavimo tvarkos nustatymas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, priimant šį nutarimą,
kreditoriai nesiekė išsiaiškinti realią turto vertę: susirinkimui nebuvo
pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių šią vertę, o kreditoriai jų
nepareikalavo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog teismas, patikrinęs šio
nutarimo teisėtumą, taip pat turėjo pagrindo spręsti dėl įmonės kreditorių
interesų pažeidimo.
Kaip
žinoma, prielaidas kreditorių teisių įgyvendinimui sudaro tinkamas kreditorių
informavimas apie numatomą kreditorių susirinkimą, kuris turi užtikrinti
kreditorių teisės gauti informaciją apie šaukiamą kreditorių susirinkimą ir jo darbotvarkę
realų įgyvendinimą kreditorių susirinkimo nustatytais būdais. Kreditorius UAB
„Medicinos bankas“ atsiliepime į atskirąjį skundą teisingai nurodo, kad tik tinkamai
informuotas apie numatomą kreditorių susirinkimą kreditorius gali įvertinti
dalyvavimo tokiame susirinkime svarbą ir pasekmes, o nedalyvaudamas jame,
pareikšti prieštaravimus dėl ginčijamo nutarimo. Todėl teisėjų kolegijos
nuomone, teismas teisingai konstatavo, kad 7 dienų kreditorių informavimo
terminas yra per trumpas ir pažeidžia kreditorių teisę pasiruošti susirinkimui,
susipažinti su teikiama svarstyti medžiaga.
Apelianto argumentas,
kad minimo susirinkimo metu, kreditorius UAB „Medicinos bankas“ neteikė
pasiūlymų, prašymų, susijusių su svarstytais klausimais, taip pat negali būti
pagrindu naikinti skundžiamą nutartį, nes, kaip buvo minėta anksčiau, teismas
iš esmės patikrino ginčijamus nutarimus ir dėl jų pagrįstumo bei teisėtumo
sprendė byloje surinktų įrodymų bei nustatytų aplinkybių pagrindu (CPK 329 str.
1 d.).
Esant tokioms aplinkybėms,
teisėjų kolegija atsakovo BUAB
„Bruzdelynas“ atskirąjį skundą atmeta, o skundžiamą teismo nutartį palieka
nepakeistą (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
Kartu teisėjų
kolegija pažymi, kad teismų praktikoje yra suformuluota nuostata, jog administratoriaus ataskaitos patvirtinimas
neužkerta kelio pareikalauti, kad jis atliktų konkrečius veiksmus, siekiant
apginti tiek pačios bankrutuojančios bendrovės, tiek ir kreditorių galimai
pažeistas teises bei teisėtus interesus. Todėl teismas pagrįstai apie tai
nurodė atsisakydamas patenkinti kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ prašymą
panaikinti nutarimą likviduoti įmonę ir patvirtinti administratoriaus
ataskaitą. Tačiau atsižvelgdama į anksčiau paminėtą viešąjį interesą bei
vykdydama pareigą būti aktyviu teismu šios kategorijos byloje, teisėjų kolegija
sprendžia, jog yra būtina atkreipti dėmesį į šio kreditorius atsiliepime į
atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes, susijusias su atsakovo atskirais
sandoriais, sudarytus
prieš pat bankroto bylos iškėlimą, kai įmonė jau turėjo finansinių sunkumų, su administratoriaus tinkamumu vykdyti
šias pareigas, jog teismas turėdamas tam pagrindą turi teisę ex
officio kelti klausimą dėl administratoriaus atstatydinimo (ĮBĮ 11 str. 8
dalis), o taip pat dėl tyčinio bankroto (ĮBĮ 20 str.).
Teisėjų kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos
apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Virginija
Čekanauskaitė
Kazys Kailiūnas
Nijolė Piškinaitė