Civilinė byla Nr. e2S-1399-777/2018

                         Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01032-2018-8

  Procesinio sprendimo kategorijos:

  3.1.14.8.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. gruodžio 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė 

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų K. P., N. P., A. J., V. U., V. U., D. N., A. N., D. Ž., R. V. Ž., A. P., J. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog inžinerinis įrenginys – vandens siurblys, esantis bendrijos „Bruzdeilyno valdos“ administruojamoje teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajone, yra pareiškėjų bendroji dalinė nuosavybė; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog inžineriniai įrenginiai – vandentiekio bei buitinių nuotekų ir jų valymo tinklai, esantys bendrijos „Bruzdeilyno valdos“ administruojamoje teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajone, yra pareiškėjų bendroji dalinė nuosavybė; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog infrastruktūros objektas – keliai, esantys bendrijos „Bruzdeilyno valdos“ administruojamoje teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajone, yra pareiškėjų bendroji dalinė nuosavybė.

2.       Pareiškimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad:

2.1.                      Tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bruzdelynas“ ir pareiškėjų buvo sudarytos preliminariosios žemės sklypo ir būsimo gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartys, pagal kurias, be kita ko, buvo susitarta nupirkti ir žemės sklypų komunikacijas, bendrojo naudojimo objektus: lauko inžinerinius tinklus, kelius, pravažiavimus, bendrojo naudojimo teritoriją, kurių kaina yra įskaičiuota į sklypo kainą, nurodytą sutarties 2.1 punkte (preliminariosios sutarties 1.1.3 punktas).

2.2.                      Nurodė, kad pareiškėjai siekė įsigyti ir manė, jog įsigijo kvartale įrengtą inžinerinę infrastruktūrą, kuri buvo įvardyta Namo statybos darbų išbaigtumo aprašyme, pridėtame prie minėtų sutarčių. Teigia, jog vėliau pareiškėjai minėtas sutartis patvirtino pirkimo–pardavimo sutartimis, kurių pagrindu nuosavybės teisė į žemės sklypus bei gyvenamuosius namus buvo įregistruota viešame Nekilnojamojo turto registre. Tačiau viešame registre nebuvo įregistruota nuosavybės teisė į inžinerinius tinklus, pareiškėjai derėjosi dėl šių nekilnojamųjų daiktų įgijimo nuosavybės teise.

2.3.                      Nurodė, jog UAB „Bruzdelynas“ bankrutavo ir buvo likviduota. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. liepos 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir grąžino jį padavusiems asmenims. Pasiūlė pareiškėjams kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl daiktinės teisės įregistravimo.

4.       Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai: 

4.1.                      Nustatė, kad pareiškėjai pareiškime nurodo, jog jie įgijo nuosavybės teisę į inžinerinius tinklus, tačiau jie nebuvo įregistruoti. Nurodė, kad prie pareiškimo nėra pateikta rašytinių įrodymų, jog būtų kreiptasi į viešąjį registrą ir priimtas sprendimas atsisakyti įregistruoti daiktus.

4.2.                      Nurodė, kad iš pareiškimo turinio matyti, jog dėl inžinerinių tinklų nuosavybės galimas ginčas tarp pareiškėjų ir Klaipėdos rajono savivaldybės, kuri išdavė statybos leidimą statyti infrastruktūrą. Pareiškėjų teigimu, inžineriniai tinklai nebuvo perleisti nei prieš UAB „Bruzdelynas“ bankroto procedūrą, nei jos metu, taip pat ir bendrijai „Bruzdeilyno valdos“, kuriai, pasak pareiškėjų, perduoti inžineriniai tinklai ir ji juos administruoja. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju klausimas dėl daiktinės teisės įgijimo, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, negali būti nagrinėjamas ypatingąja teisena, kadangi nuosavybės teisės įgijimo klausimas esant ginčui gali būti nagrinėjamas tik ginčo teisenos tvarka.

4.3.                      Nustatė, jog teismui su ieškiniu (šiuo atveju pareiškimu) nepateiktos pirkimo–pardavimo sutartys, pateiktos tik preliminariosios sutartys. Nepateikti duomenys, kokiu pagrindu gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Bruzdeilyno valdos“ administruoja minėtus inžinerinius tinklus. Nepateiktas bendrijos narių ir kitų bendrijos teritorijoje gyvenančių asmenų sąrašas. Darė išvadą, kad byloje nėra galimybės nustatyti, ar, be pareiškėjų, ginčo inžineriniais tinklais naudojasi kiti asmenys ir ar visi suinteresuoti asmenys įtraukiami į bylą. Nurodė, kad iš pareiškimo turinio ir su juo pateiktų priedų nėra aišku, kam priklauso žemės sklypas ar sklypai, kuriuose yra ginčo inžineriniai įrenginiai. 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5.       Atskiruoju skundu pareiškėja J. P. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. liepos 3 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės. 

6.       Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

6.1.                      Nurodė, kad teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, priėmė nutartį, kuria iš esmės išsprendė bylą jos nenagrinėjęs ir nurodė veiksmus, kuriuos pareiškėja ir kiti pareiškėjai galėtų atlikti. Teigia, jog skundžiamoje nutartyje nenurodyta, jog pareiškėja galės įgyvendinti savo teises teismo nurodytu būdu. Mano, jog tokia teismo nutartis yra neteisėta, nes priėmimo stadijoje negalima priimti sprendimui prilygstančių nutarčių, kurios iš esmės neišsprendžia bylos.

6.2.                      Teigia, jog pareiškime nurodyta, kad juridinę reikšmę turinčių duomenų pareiškėjai negali gauti dėl to, jog nekilnojamąjį turtą pardavęs subjektas (bankrutavusi UAB „Bruzdelynas“) nebuvo teisiškai įregistravęs inžinerinių ir kitų infrastruktūros objektų, kurie būtų teisiškai apibrėžti (padalijat dalimis, tenkančiomis kiekvienam iš pareiškėjų). Darė išvadą, jog tokių juridinių faktų nustatymas galimas tik teismo tvarka.

6.3.                      Nurodė, kad ginčą kelti teisme gali tik ginčo šalys ir tokio ginčo atsiradimas teisme yra šių subjektų valia. Teigia, jog teismas negali būti ginčo iniciatoriumi ar modifikuotoju, todėl mano, kad teismo įžvalgos dėl galimų teisinių ginčų su Klaipėdos rajono savivaldybe ar bendrija „Bruzdeilyno valdos“ yra teisiškai nereikšmingos.

7.       Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

10.       Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindais. Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-199/2011).

11.       Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja šia išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo pareikštas pažeidžiant CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą, o tai leido pirmosios instancijos teismui konstatuoti, kad pareiškėjams nesilaikius privalomos ginčų sprendimo ne teisme tvarkos yra teisinis pagrindas pareiškimą atsisakyti priimti.

12.       Prašymą įregistruoti daiktą ir nuosavybės teises į jį paduoda daiktą įgijęs asmuo, o registruojant daiktines teises į svetimą daiktą, taip pat teisių į daiktus suvaržymus – šių teisių turėtojas, suinteresuotas jų įregistravimu asmuo arba notaras (CK 4.256 straipsnio 2 dalis, NTRĮ 23 straipsnio 1 dalis). Prašymą įregistruoti daiktus, teisių į juos suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus nagrinėja ir sprendimus priima viešo registro tvarkytojas (CK 4.257 straipsnio 1 dalis). Priėmus sprendimą įregistruoti daiktus, teisių į juos suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus, išduodami dokumentai, patvirtinantys jų įregistravimą viešame registre (CK 4.257 straipsnio 2 dalis). Iš to išplaukia, kad Nekilnojamojo turto registre atliekama ne sutarties registracija, o įrašomi joje nustatyti ir viešo registro išduotame dokumente konkrečiai nurodyti daiktai, daiktinės teisės į juos, jų suvaržymai.

13.       Atskiruoju skundu pareiškėja nurodė, kad teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, priėmė nutartį, kuria iš esmės išsprendė bylą, ir nurodė veiksmus, kuriuos pareiškėjai galėtų atlikti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Spręsdamas ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, teismas nesprendžia šalies pareikšto reikalavimo iš esmės, o tik patikrina, ar ieškinys (pareiškimas) atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, numatytus CPK 111 ir 135 straipsniuose, taip pat ar nėra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį. Vienas iš pagrindų teismui atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą) yra tai, kad pareiškėjai nesilaikė privalomos ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte).

14.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. siekia įrodyti, jog jie įgijo nuosavybės teisę į inžinerinius tinklus, tačiau ši jų nuosavybė nebuvo įregistruota. Teisinis reglamentavimas numato, jog prašymą įregistruoti daiktą ir nuosavybės teises į jį paduoda daiktą įgijęs asmuo. Asmuo, norintis įregistruoti daiktą, teisių į jį suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus, viešo registro tvarkytojui paduoda nustatytos formos prašymą (CK 4.256 straipsnio 1 dalis). Kai prašymas išnagrinėjamas, gali būti priimamas sprendimas prašymą tenkinti – įregistruoti daiktus, teisių į juos suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus – arba prašymą atmesti – atsisakyti įregistruoti daiktus, teisių į juos suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus (CK 4.257 straipsnio 1 dalis). Įregistravimą ar atsisakymą įregistruoti daiktus, teisių į juos suvaržymus, daiktines teises ir juridinius faktus suinteresuoti asmenys gali įstatymų nustatyta tvarka apskųsti teismui (CK 4.258 straipsnis). Šis teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog pareiškėjai, siekdami įregistruoti nuosavybės teisę į inžinerinius tinklus, pirmiausia turėjo kreiptis į viešąjį registrą ir tik esant jiems nepalankiam sprendimui pareiškėjai turėjo teisę kreiptis į teismą, t. y. pirmiausia privalėjo pasinaudoti ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytomis išvadomis, jog nesant pateiktų įrodymų, patvirtinančių, jog buvo kreiptasi į viešąjį registrą ir priimtas sprendimas – atsisakyti įregistruoti daiktus, nėra teisinio pagrindo teigti, kad pareiškėjai pasinaudojo įstatyme numatyta privaloma ginčų sprendimo ne teisme tvarka. 

15.       Tai, kad pirmosios instancijos teismas pasiūlė pareiškėjams klausimą dėl daiktinės teisės įregistravimo spręsti ikiteismine tvarka, nesudaro pagrindo teigti, jog tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pareiškimo priėmimo stadijoje iš esmės pasisakė dėl ginčo esmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo pasiūlymas buvo sąlygotas loginės nustatytų aplinkybių sekos. Išanalizavus skundžiamos nutarties turinį, nenustatyta, jog pirmosios instancijos teismas būtų analizavęs bei pasisakęs dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo sąlygų, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėjos argumentai, kad pareiškimo priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas iš esmės išnagrinėjo ginčą, yra nepagrįsti.

16.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šie argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų ją keisti ar naikinti.

17.       Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą. 

Teisėja                                                         Jolanta Gailevičienė