Baudžiamosios bylos Nr. 1-1194-369/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07151-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 15 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Saidytės-Matijošienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje I. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą pagal verslo liudijimą, teistas:

1. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalį – penkerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams;

2. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį – aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės 2005 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė aštuonerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, lygtinai paliestas neatlikus paskirtos bausmės dviejų mėnesių ir dvidešimties dienų dalį, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – trisdešimt devynių parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė dvidešimt šešių parų arešto bausmė;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu.

Teismas

n u s t a t ė :

I. G. 2019 m. vasario 19 d., apie 17.31 val., Vilniuje, Gerosios vilties gatvėje, ties pastatu Nr. 1, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punktą, kuriame numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes-Benz E320“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1.5 promilės alkoholio – kraujyje rasta 2.46 promilės etilo alkoholio. Taip I. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Įtariamasis I. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. vasario 19 d. dienos metu Vilniuje, Gerosios vilties gatvėje, jis vartojo alkoholį ir gėrė degtinę. Vakare, apie 17.00 val., jis nusprendė eiti namo, gyvena nuomojame bute Naujininkų rajone. Einant netoli Priklausomybės ligų centro į jį kreipėsi kažkoks vyras, prašydamas perstatyti jo automobilį. Vyras nurodė, kad jis blogai jaučiausi. Jis vairuotojo pažymėjimo neturi, bet nusprendė vyrui padėti. Jis paėmė automobilio „Mercedes-Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) užvedimo raktus ir atsisėdo už vairo. Automobiliu važiavo atbulas ties pastatu, esančiu Vilniuje, Gerosios vilties g. 1. Kadangi stokoja vairavimo įgūdžių, jis vairuodamas automobilį atsitrenkė į kažkokį automobilį. Greitai atvažiavo policijos pareigūnai ir jis buvo sulaikytas. Pripažįsta inkriminuojamą veiką, labai neigiamai vertina savo elgesį. Prašo skirti arešto bausmę. Psichinių sutrikimų neturi, narkologo įskaitoje nebuvo (b. l. 30, 33).

Liudytojas D. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. vasario 19 d. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu D. K., apie 17.28 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo jie gavo pranešimą, kad Vilniuje, Gerosios Vilties g. 1, į pranešėjo automobilį „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) įvažiavo automobilis „Mercedes-Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas neturi vairuotojo pažymėjimo. Atvykus į įvykio vietą, į juos kreipėsi automobilio „BMW“ vairuotojas A. K., kuris paaiškino, kad jis išvažinėjo iš stovėjimo aikštelės, esančios Vilniuje, Gerosios Vilties g. 1, laukė, kada galės įvažiuoti į pagrindinį kelią, kai staiga iš stovėjimo aikštelės pradėjęs važiuoti automobilis „Mercedes-Benz“ atsitrenkė į jo automobilį ir jį apgadino. Automobilį „Mercedes-Benz“ vairavo I. G., kuris paaiškino, kad šis automobilis yra ne jo, tiesiog savininkas paprašė jį perstatyti į kitą vietą, nes jam pasidarė bloga. Patikrinus I. G. dokumentus paaiškėjo, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo. I. G. alkotesteriu buvo nustatytas 1.69 promilės girtumo laipsnis. I. G. buvo pristatytas į Respublikinį priklausomybės ligų centrą kraujo tyrimams. Automobilio „Mercedes-Benz“ savininkui S. Y. buvo surašytas protokolas už tai, kad jis perdavė automobilį vairuoti neblaiviam asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones. Aiškinantis aplinkybės S. Y. pasidarė silpna, todėl jie iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada 0823 apžiūrėjo S. Y. ir jį išsivežė į Lazdynų ligoninę. Automobilis „Mercedes-Benz“ buvo nugabentas į saugomų automobilių aikštelę, esančią Vilniuje, Minsko pl. 21 (b. l. 9-10).

Iš policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad 2019 m. vasario 19 d. 17.28 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas A. K. pranešimas, kad Vilniuje, Gerosios Vilties g. 1, iš gatvės pusės susidūrė automobilis „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir automobilis „Mercedes-Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Kitas eismo įvykio dalyvis neturi vairuotojo pažymėjimo (b. l. 5-6).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio D. A. 2019 m. vasario 19 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. vasario 19 d., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu D. K., apie 17.28 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo jie gavo pranešimą, kad Vilniuje, Gerosios Vilties g. 1, į pranešėjo automobilį „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) įvažiavo automobilis „Mercedes Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas neturi vairuotojo pažymėjimo. Atvykus į įvykio vietą į juos kreipėsi automobilio „BMW“ vairuotojas A. K., kuris paaiškino, kad jis išvažinėjo iš stovėjimo aikštelės, esančios Vilniuje, Gerosios Vilties g. 1, laukė, kada galės įvažiuoti į pagrindinį kelią, kai staiga iš stovėjimo aikštelės pradėjęs važiuoti automobilis „Mercedes-Benz“ atsitrenkė į jo automobilį ir jį apgadino. Automobilį „Mercedes-Benz“ vairavo I. G., kuris paaiškino, kad šis automobilis yra ne jo, tiesiog savininkas paprašė jį perstatyti į kitą vietą, nes jam pasidarė bloga. Patikrinus I. G. dokumentus paaiškėjo, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo. I. G. alkotesteriu buvo nustatytas 1.69 promilės girtumo laipsnis. I. G. buvo pristatytas į Respublikinį priklausomybės ligų centrą kraujo tyrimui. Automobilio „Mercedes-Benz“ savininkui S. Y. buvo surašytas protokolas dėl to, kad jis perdavė automobilį vairuoti neblaiviam asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones. Aiškinantis aplinkybes S. Y. pasidarė silpna, todėl jie iškvietė grietąją medicinos pagalbą. Atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada 0823 apžiūrėjo pilietį ir išsivežė į Lazdynų ligoninę. Automobilis „BMW“ buvo nugabentas į saugomų automobilių aikštelę, esančią Vilniuje, Minsko pl. 21 (b. l. 7).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio D. K. 2019 m. vasario 19 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 10-ANR_P-13708-2019 matyti, kad I. G. inkriminuojami administraciniai nusižengimai, numatyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje ir 424 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad jis 2019 m. vasario 19 d. 17.28 val. Vilniuje, Gerosios Vilties g. 1, vairavo automobilį „Mercedes-Benz E320“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) neturėdamas teisės vairuoti ir išvažiuodamas atbulas iš stovėjimo vietos buvo neatidus, nepastebėjo gale sustojusio automobilio, trenkėsi į jį ir apgadino abu automobilius, taip pažeidė KET 9 ir 14 punktus (b. l. 11).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio D. K. eismo įvykio schemos matyti duomenys apie transporto priemonių „Mercedes-Benz E320“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) išsidėstymą po eismo įvykio, kilusio 2019 m. vasario 19 d. 17.28 val. Vilniuje, Gerosios Vilties g. 1 (b. l. 12).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti duomenys apie transporto priemonių „Mercedes-Benz E320“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) išorinius sugadinimų požymius ir kita (b. l. 13).

Iš A. K. 2019 m. vasario 19 d. paaiškinimo matyti, kad 2019 m. vasario 19 d., apie 17.30 val., jis vairavo juodos spalvos automobilį „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), važiavo Vilniuje, Gerosios Vilties g. 1, norėjo pasukti į kairę, kai stovėjo, laukė, kol galės įvažiuoti į pagrindinį kelią, kitas automobilis „Mercedes-Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) iš stovėjimo aikštelės važiuodamas atbulas atsitrenkė į jo automobilio priekio šoną. Automobilis „BMW“ priklauso jam (b. l. 14).

Iš VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje matyti, kad lengvojo automobilio „Mercedes-Benz E 320 CDI“, M1-AA kategorijos, sedano, keturių durų, varomo dyzelinu, 3 222 cm3 variklio darbinio tūrio, 145 kW / 197 AG variklio galios, 1999 metų gamybos, 2019 m. vasario mėnesio leidinio duomenimis kaina be PVM sudaro 1 537 Eur (b. l. 16).

Iš Latvijos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad lengvosios keleivinės transporto priemonės „Mercedes-Benz E320“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), 199 m. rugpjūčio 16 d. registracijos, M1 kategorijos, varomo dyzelinu, šviesiai pilkos spalvos, penkių sėdimų vietų, savininku-valdytoju yra M. P. (b. l. 17-20).

Iš alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARYK-0104 kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. vasario 19 d. 17.38 val. I. G. buvo nustatytas 1.69 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 22).

Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2018 m. rugsėjo 21 d. patikros sertifikato Nr. 0847432 matyti, kad alkotesteris Alcotest 6810 Nr. ARYK-0104 yra tinkamas, patikros sertifikatas galioja iki 2019 m. kovo 21 d. (b. l. 22).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialistės J. T. specialisto išvados Nr. T-A 1722/2019(01) matyti, kad I. G. kraujyje, paimtame 2019 m. vasario 19 d. 17.55 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2.46 promilės etilo alkoholio (b. l. 24).

I. G. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. KET 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamojo I. G. kaltė 2019 m. vasario 19 d., apie 17.31 val., Vilniuje, Gerosios vilties gatvėje, ties pastatu Nr. 1, vairavus automobilį „Mercedes-Benz E320“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būnant apsvaigusiu nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2.46 promilės etilo alkoholio, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis I. G. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad prieš įvykį jis gėrė degtinę, o įvykio metu automobiliu „Mercedes-Benz E320“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) važiavo atbulas ties pastatu, esančiu Vilniuje, Gerosios vilties g. 1 (b. l. 30, 33). Tokie kaltinamojo I. G. parodymai atitinka kitų įrodymų turinį. Štai iš liudytojo D. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams I. G. pripažino vairavęs automobilį „Mercedes-Benz E320“, jam alkotesteriu buvo nustatytas 1.69 promilės girtumo laipsnis (b. l. 9-10). Tai taip pat atsispindi liudytojo D. A. – vyriausiojo patrulio – tarnybiniame pranešime užfiksuotose įvykio aplinkybėse (b. l. 7). Specialisto išvada rodo, kad netrukus po įvykio paimtame I. G. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2.46 promilės etilo alkoholio (b. l. 24). Tai nepalieka abejonių, kad prieš įvykį vartojęs degtinę I. G. suvokė, jog transporto priemonę vairuoja būdamas gerokai apsvaigęs nuo alkoholio ir to norėjo. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo I. G. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, I. G. pareiškė, jog sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu, tačiau prašė leisti areštą atlikti poilsio dienomis (b. l. 45-46, 47).

Dėl I. G. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę I. G., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą – I. G. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis, tačiau artimas sunkiam girtumo laipsnis vairavo transporto priemonę automobilių stovėjimo aikštelėje ir sukėlė eismo įvykį, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, būdamas paprašytas, siekdamas padėti perstatyti transporto priemonę. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia į I. G. asmenybę apibūdinančius duomenis – vidutinio amžiaus, išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą pagal verslo liudijimą (b. l. 38), praeityje baustas administracine tvarka (b. l. 34-35), teistas tris kartus, vieną kartą už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą (b. l. 36-37), objektyvių duomenų apie priklausomybės ligų ir psichiatrinį gydymą valstybinis kaltintojas nesurinko. Visa tai I. G. elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo charakterizuoja iš esmės neigiamai, tačiau jo kilnus tikslas ir motyvas sudaro pagrindą jos padarymą vertinti daugiau atsitiktiniu, pasirinkus netinkamą elgesio variantą, o I. G. visiškas kaltės pripažinimas, duoti išsamūs parodymai ir nuoširdus gailėjimasis leidžia manyti, kad po nusikalstamos veikos jis padarė teisingas išvadas dėl savo netinkamo elgesio. I. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu jo atsakomybę sunkiną tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti I. G. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą paskyrus su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – areštą, kurios dydis nustatytinas mažesnis už vidurkį. Teismo vertinimu, pagal I. G. ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta, ar per švelni.

I. G. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į I. G. prašymą, vadovaujantis BK 49 straipsnio 5 dalimi, jam paskirtą areštą nustatytina atlikti poilsio dienomis.

Dėl I. G. skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių

I. G. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz E320“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl šis pripažintinas uždraustos veikos padarymo priemone – konfiskuotinu turtu (BK 72 straipsnio 2 dalis). Iš transporto priemonės registracijos liudijimo matyti, kad automobilis „Mercedes-Benz E320“ priklauso M. P. (b. l. 17-20). Byloje nėra duomenų, kad perleisdamas šį automobilį I. G. ar kitiems asmenims, M. P. žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad jis bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Todėl automobilis „Mercedes-Benz E320“ iš M. P. nekonfiskuotinas, o iš I. G. išieškotina jo vertę atitinkanti pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). VšĮ „Emprekis“ 2019 m. vasario mėnesio leidinio duomenimis vidutinė tokios transporto priemonės kaina be PVM Lietuvoje sudarė 1 537 Eur (b. l. 16). Pagal teismų praktiką konfiskuotino turto vertė skaičiuojama be PVM (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-628/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-646-654/2018). Visa tai sudaro pagrindą iš I. G. išieškoti konfiskuotino automobilio „Mercedes-Benz E320“ vertę atitinkančią 1 537 Eur sumą valstybės nuosavybėn (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis, 72 straipsnio 1, 5, 6 dalys).

Taip pat I. G. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialios teisės vairuoti transporto priemones. Tokiu atveju uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnio 1 dalis) apima draudimą ją įgyti teismo nustatytu terminu. Tai sudaro pagrindą I. G. uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, kurios terminas nustatytinas atitinkantis vidurkį (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnio 2 ir 3 dalys). Išaiškintina, kad uždraudimas naudotis specialia teise, paskirtas kartu su areštu, taikomas visą arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po arešto atlikimo (BK 68 straipsnio 4 dalis).

I. G. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 39), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

I. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam skirti keturiasdešimt penkių parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, I. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę trisdešimties parų arešto bausmę.

I. G. nustatyti areštą atlikti poilsio dienomis.

Bausmę skirti atlikti areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, I. G. uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, iš I. G. išieškoti konfiskuotino automobilio „Mercedes-Benz E320“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią 1 537 Eur sumą valstybės nuosavybėn.

I. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti I. G., kad:

1. Nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu dėl šių paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Nuteistasis ir Kalėjimų departamentas gali susitarti ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų. Ginčus dėl arešto bausmės atlikimo sąlygų sprendžia teismas Kalėjimų departamento teikimu arba nuteistojo prašymu. Poilsio dienomis atliekamą areštą nuteistasis gali atlikti savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti areštinės, kurioje atliekama bausmė, administracijai. Nuteistųjų, kurie sutartu laiku neatvyko į areštinę atlikti bausmės ir nepranešė areštinės administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas         Ovidijus Ramanauskas