Baudžiamoji byla Nr. 1A-24-245/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43886-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.2; 1.2.18.3; 1.2.14.5.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.4.5.2.1; 2.4.6.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Danguolės Šiugždinytės ir Valdo Vitunsko

sekretoriaujant Dianai Vorvul

dalyvaujant prokurorei Loretai Šimkuvienei,

išteisintajam A. T., jo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Loretos Šimkuvienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, išteisintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.

Nukentėjusiosios I. V. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. A. T. išteisintas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį iš kaltinimo, kuriuo jis buvo kaltinamas, kad:
1. 2016 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, žinodamas, kad B. B. yra miręs, (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo ir iki 2016 m. rugsėjo 7 d., kol banko kortelė buvo užblokuota, laikė mirusiojo B. B. svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB „Swedbank“ banko B. B. išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).
2. 2016 m., laikotarpiu nuo rugpjūčio 8 d. iki rugsėjo 7 d., įvairiose Kauno miesto prekybos vietose, t. y. prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ vaistinėje, (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), vaistinėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), C. K. įmonėje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, panaudodamas svetimą mirusiojo B. B. AB „Swedbank“ banko B. B. išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurios PIN kodą žinojo būdamas įgijęs B. B. pasitikėjimą, atliko 120 finansinių operacijų, nurodydamas bankui per 120 kartų sumokėti 656,72 Eur už jo įsigyjamas prekes, tokiu būdu  apgaule savo naudai iš B. B. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo svetimą B. B. priklausiusį 656,72 Eur vertės turtą, padarydamas 656,72 Eur materialinę žalą nukentėjusiajai, mirusiojo turto paveldėtojai, B. B. dukrai I. V..
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog A. T. būtų neteisėtai įgijęs ir laikęs svetimą elektroninę mokėjimo priemonę. Taip pat byloje surinkti duomenys neįrodo A. T. tyčios neteisėtai panaudoti svetimą mokėjimo kortelę finansinėms operacijoms inicijuoti ir apgaule įgyti svetimą turtą.
3. Apeliaciniame skunde prokurorė prašo: atnaujinti ir atlikti įrodymų tyrimą priimant ir ištiriant specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir apklausiant liudytojas T. J. ir L. S.; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo A. T. pripažinti kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir paskirti 6 MGL baudą, pripažinti kaltu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir paskirti 6 MGL baudą, pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti 4 MGL baudą. Bausmes pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti 6 MGL baudą. Šią bausmę iš dalies sudėti su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, ir paskirti A. T. galutinę bausmę – 7 MGL (263,62 Eur) baudą. I. V. civilinį ieškinį patenkinti ir iš A. T. priteisti 656,72 Eur.
1. Skunde teigiama, kad nuosprendyje išdėstytos pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, kadangi šių išvadų nepatvirtina įrodymai, išnagrinėti pirmosios instancijos teismo posėdyje. Be to, teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios iš esmės galėjo paveikti teismo išvadas, įrodymų tyrimą atliko neišsamiai.
2. Prokurorės teigimu, klaidinga yra teismo išvada, kad A. T. buvo įsitikinęs, jog B. B. kortele naudojasi su jo žinia, t. y. teismas be pagrindo patikėjo kaltinamojo versija apie tai, kad pas B. B. 2016 m. rugpjūčio pradžioje buvo atvykę „draugai“. Teismas tokią versiją pripažino įtikinama ir nuosprendyje nurodė, kad valstybinis kaltintojas tokios versijos paneigti nesugebėjo. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad kaltinamojo versija apie pas B. B. atvykusius draugus, kurie perdavė A. T. B. B. banko kortelę, yra nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, todėl tokios versijos nėra galimybės nei patikrinti, nei paneigti. Priešingai, išnagrinėjus bylą nustatyta, kad A. T. buvo įgijęs B. B. pasitikėjimą, žinojo banko kortelės PIN kodą, turėjo raktą nuo B. B. buto, žinojo, kur banko kortelė laikoma, todėl, nesant objektyvių duomenų apie 2016 m. rugpjūčio pradžioje pas B. B. atvažiavusius draugus, jis objektyviai turėjo galimybę B. B. mirus neteisėtai įgyti svetimą mokėjimo kortelę.
3. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas išteisinamajame nuosprendyje nekreipė reikiamo dėmesio į tą aplinkybę, kad kaltinime nurodytu laiku, t. y. po B. B. mirties, mirusiojo banko kortelė buvo naudojamas ne tik įvairioms prekėms pirkti, tačiau B. B. kortele 2016 m. rugpjūčio 16 d. A. T. sumokėjo 85,83 Eur už savo buto dujas. Kadangi tiksli B. B. mirties data nėra nustatyta, teismas konstatavo, kad neturi pagrindo abejoti A. T. teisiamajame posėdyje duotais parodymais, kad 2016 m. rugpjūčio 16 d. B. B. buvo gyvas ir galėjo duoti A. T. banko kortelę susimokėti už dujas. Šiuos kaltinamojo parodymus paneigia objektyvūs duomenys, esantys baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad B. B. mirė prieš 2-4 savaites iki lavono medicininio tyrimo atlikimo.
4. Prokurorė pažymi, kad išteisinamasis nuosprendis iš esmės grindžiamas kaltės, t. y. tyčios nebuvimu A. T. veikoje. Liko nenustatyta svarbi aplinkybė – kada A. T. sužinojo, kad  B. B. yra miręs. Šioje dalyje kaltinamojo parodymai yra prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad apie B. B. mirtį jam pranešė nukentėjusiosios vyras 2016 m. rugsėjo 7 d. Bylą nagrinėjant teisme jis nurodė, kad paskambino kaimynė T. rugsėjo mėnesio pradžioje, nors tuo pačiu kaltinamasis teigia, kad žinojo apie laidotuvėms (2016 m. rugpjūčio 27 d.) perkamus vainikus. Siekiant nustatyti, kada A. T. sužinojo, kad B. B. yra miręs, būtina atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti liudytojas, B. B. kaimynes, T. J. ir L. S.. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad B. B. kortelė buvo naudojama ir po jo lavono radimo iki pat užblokavimo dienos. Tačiau kaltinamasis šios aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu nesugebėjo paaiškinti, o teisme nurodė, kad kortelę galėjo naudoti B. B. draugai, nors anksčiau aiškino, kad tie draugai kortele naudotis nemokėjo.
5. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad, išnagrinėjus bylą, nustatyta, jog 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutrūksta A. T. prieš tai buvęs intensyvus bendravimas su B. B. telefonu. Įvertinęs A. T. parodymus apie tai, kad B. B. gerdavo po dvi savaites ir nekeldavo ragelio, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo netikėti A. T. parodymais, kad jis, pirkdamas B. B. draugų perduota kortele, nežinojo apie mokėjimo priemonės savininko mirtį. Tuo pačiu teismas patikėjo ir kaltinamojo parodymais apie tai, kad 2016 m. rugpjūčio 20 d. jis buvo atėjęs pas B. B., rado užrakintas duris iš vidaus, todėl pamanė, kad šis miega arba geria, ir nenorėjo trukdyti. Prokurorės įsitikinimu, dėl šių parodymų padaryta klaidinga išvada. 2016 m. rugpjūčio 20 d. B. B. jau buvo miręs, laiptinėje sklido blogas kvapas, o policija duris atrakino kaimynės L. S. turėtu raktu, todėl tokie parodymai, kuriais A. T. grindžia savo paaiškinimus apie tai, kad jis nežinojo apie B. B. mirtį, neatitinka tikrovės. Pirmosios instancijos teismas neįvertino A. T. kaltę pagrindžiančių įrodymų visumos ir nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kuris turėtų būti panaikintas ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis A. T. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.
5. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Loretos Šimkuvienės apeliacinis skundas atmetamas.
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, patikrinusi pirmos instancijos teismo įrodymų vertinimą ir atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, jog išteisindamas A. T., apylinkės teismas įrodymų vertinimo reikalavimų nepažeidė ir teisingai konstatavo, kad A. T. veikoje nėra nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214  straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių.
7. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja T. J. nurodė, kad A. T. yra jos kaimynas. B. B. ir A. T. buvo draugai. B. B. turėjo labai daug draugų, dažnai gerdavo, banko kortelę duodavo bet kam. B. B. prieš  mirtį nematė ir negirdėjo apie 2 mėnesius. Kada A. T. sužinojo apie B. B. mirtį negali pasakyti, tik spėja, kad rugpjūčio 26 d. , nes visas rajonas apie tai kalbėjo. Apie B. B. atsiliepia žmonės labai blogai.
8. Liudytoja L. S. nurodė, kad apie B. B. mirtį sužinojo iš policijos, su juo gyveno vienoje laiptinėje. Kilus įtarimui, kad B. B. labai ilgai geria, skambino jam į telefoną, jis atsiliepdavo ir tylėdavo. Dėl laiptinėje pasklidusio negero kvapo iškvietė policiją, kuri rado mirusį B. B.. Apie išgertuves nieko negirdėjo, A. T. žino tik iš matymo, apie jo apsilankymus pas B. B. nieko nežino.
9. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. rugpjūčio 26 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad B. B. mirties priežastis esant toli pažengusiam lavono puvimui ir nesant sužalojimų, galėjusių būti mirties priežastimi nenustatyta. B. B. mirė prieš 2-4 savaites iki lavono teismo medicininio tyrimo atlikimo (2016 m. rugpjūčio 26 d.). B. B. lavone skysto kraujo tinkamo toksikologiniam tyrimui alkoholio nustatymui nerasta. B. B. lavono tulžyje rasta 1,48 promilės etilo alkoholio. Tokia etilo alkoholio koncentracija tulžyje esant B. B. gyvam būtų vertinama lengvu girtumu. B. B. lavone sužalojimų nekonstatuota.
10. Apygardos teisme ištirti įrodymai nepatvirtino jokių naujų aplinkybių, kurios leistų abejoti apylinkės teismo išvada, kad  A. T. veikoje nėra nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214  straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, požymių. Apygardos teisme ištirti įrodymai -  liudytojų L. S., T. J. parodymai neprieštarauja apylinkės teismo ištirtiems įrodymams. Valstybinė teismo medicinos tarnybos išvada patvirtina, kad B. B. mirė prieš 2-4 savaites iki lavono teismo medicininio tyrimo atlikimo, t. y. 2016 m. rugpjūčio 26 d. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad A. T. parodymus, jog jam 2016 m. rugpjūčio 16 d. B. B. davė banko kortelę ir leido susimokėti už dujas, paneigia būtent į bylą apeliacinės instancijos teisme pateikta teismo medicinos eksperto išvada, kurioje nurodytas B. B. mirties laikas 2-4 savaitės iki lavono medicininio tyrimo atlikimo. Teisėjų kolegija neabejoja teismo medicinos eksperto išvada, tačiau pažymi, kad byloje nėra nustatyta tiksli B. B. mirties data. Vertinant išteisintojo parodymus apie tai, kad 2016 m. rugpjūčio 16 d. B. B. buvo gyvas ir davė leidimą naudotis jo banko kortele, atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuo šios datos iki lavono tyrimo datos praėjo dešimt dienų laikotarpis. Palyginus laiko tarpą nurodytą Specialisto išvadoje matyti, kad skirtumą tarp išteisintojo parodymų ir specialisto išvados sudaro keturios dienos. Teisėjų kolegija pažymi, kad konstatuotas abstraktus B. B. mirties laikas, negali paneigti išteisintojo parodymų apie tai, kad B. B. 2016 m. rugpjūčio 16 d. davė banko kortelę A. T. ir leido sumokėti už dujas. Be to, teisėju kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nustatyta aplinkybė, kad B. B. banko kortelę išteisintajam duodavo dažnai, todėl dėl šių aplinkybių ir praėjusio laiko tarpo A. T. galėjo ir suklysti dėl tikslios datos, kada jam buvo duotas leidimas sumokėti už jo naudojamas dujas, tačiau įvertinus tai, kad jo parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs nekito, taip pat neprieštarauja kitiems surinktiems ir ištirtiems įrodymams, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip A. T. kaltės įrodymas.
11. Apygardos teismo teisėjų kolegija, priešingai nei prokurorė nurodo apeliaciniame skunde, visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad A. T. nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio pradžios nebendravo su B. B., todėl galėjo nežinoti apie jo mirtį. A. T. parodė, kad jis su B. B. paskutinį kartą bendravo 2016 m. rugpjūčio mėnesio 16 d. Nors tai patvirtinančių įrodymų nėra, tačiau lieka nepaneigti ir išteisintojo parodymai, jog jie nurodytu laiku bendravo. Apygardos teismas neturi pagrindo netikėti A. T. duotais parodymais ir jo gynybine versija, kad B. B. savo banko kortelę galėjo duoti ir pas jį svečiavusiems draugams, kurie po B. B. mirties ir toliau prašė A. T. pirkti prekes. Tokias aplinkybes patvirtina ir teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja T. J., kuri nurodė, kad B. B. turėjo labai daug draugų, dažnai gerdavo, banko kortelę duodavo bet kam. Pastebėtina, kad prokurorė bandydama paneigti šią gynybinę versiją, pati apeliaciniame skunde nurodo, kad šios versijos nėra galimybės nei patvirtinti nei paneigti, o tai reiškia, kad asmens kaltė negali būti paremta prielaidomis ar abejonėmis, todėl vadovaujantis in dubio pro reo principu, visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, vertinami kaltinamojo naudai. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija neabejoja nustatytomis aplinkybėmis, kad B. B. dėl ligos ir girtuokliavimo negalėdamas išeiti iš namų, prašydavo A. T. nupirkti ir atnešti alkoholio, maisto, vaistų. B. B. sudarydavo pirkinių sąrašą, duodavo AB ,,Swedbank” mokėjimo kortelę ir pasakydavo PIN kodą. A. T. nupirkęs tai, ko jo prašydavo B. B., atnešdavo jam prekes ir grąžindavo banko kortelę. A. T. taip pat tvarkydavo ir B. B. namus – skalbdavo patalynę, tvarkydavo kambarius. Aplinkybes, kad B. B. kaltinamajam duodavo savo banko kortelę bei tai, kad A. T. padėdavo B. B. buityje, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir nukentėjusioji I. V.. Todėl akivaizdu, kad A. T. buvo įgijęs B. B. pasitikėjimą ir visas banko operacijas atlikdavo su B. B. žinia, jam leidus, o aplinkybė, kad pas B. B. buvo atvykę draugai ir jie galėjo kortele perduoti A. T. naudoti B. B. mirus, byloje nepaneigta. Nors prokurorė skunde akcentuoja, kad kortele buvo naudojamasi iki pat kortelės užblokavimo dienos, o A. T. parodė, kad B. B. draugai nemokėjo naudotis kortele, tačiau byloje nepaneigta ir aplinkybė, kad kortelė galėjo būti perduota naudotis ir kitiems asmenims. Byloje nėra objektyvių neginčijamų įrodymų, kad B. B. mirus, A. T. neteisėtai įgijo ir naudojo B. B. banko kortelę. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo motyvais, kad prokuroro pareiga yra įrodyti inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymių buvimą kaltinamojo veikoje ir pažymi, kad pareiga įrodinėti baudžiamojoje byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigūnams, kurie privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra prieštaringi, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, ir yra išnaudotos visos galimybės pašalinti abejones dėl kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi būti išteisintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2017).
12. Prokurorė skunde kelia klausimą kada A. T. sužinojo apie B. B. mirtį ir tuo tikslu prašė atlikti įrodymų tyrimą bei apklausti liudytojas T. J. ir L. S.. Apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą ir apklausus minėtas liudytojas naujų aplinkybių apie tai kada A. T. sužinojo apie B. B. mirtį, nepaaiškėjo. Liudytoja T. J. spėjo, kad A. T. sužinojo apie B. B. mirtį rugpjūčio 26 d. nes visas rajonas apie tai kalbėjo. Liudytoja L. S. teigė iš viso nieko nežinanti apie A. T. apsilankymus pas B. B.. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėjamu atveju, esminės reikšmės neturi, kada tiksliai A. T. sužinojo apie A. B. mirtį. Šioje byloje, išnaudojus visas galimybes, nepaneigtos aplinkybės, kad B. B. davė leidimą naudotis jo kortele ir sumokėti už A. T. bute sunaudotas dujas. Po to jis B. B. nematė, tačiau neneigia, kad vykdė pas B. B. bute buvusių asmenų - „diedukų“ - prašymus nupirkti įvairių prekių. A. T. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad paskutinį kartą pas B. B. jis buvo užėjęs ir bandė atrakinti jo buto duris 2016 m. rugpjūčio 20 dieną, bet jam nepavyko, durys buvo užrakintos iš vidaus. Apygardos teismas neturi pagrindo netikėti, aplinkybėmis, kad A. T. bandė atrakinti B. B. buto duris rugpjūčio 20 dieną, tačiau nepavykus atrakinti durų, pamanė, kad jis girtas miega. Liudytojas E. V. patvirtino, kad A. T. susitikęs su nukentėjusiosios vyru E. V., grąžino raktus ir sakė, kad kortelės neturi, nes turbūt pasiėmė pas B. B. viešėję draugai. Prokurorė skunde neigia tokius išteisintojo teiginius ir nurodo, kad 2016 m. rugpjūčio 20 d. policijos pareigūnai duris atrakino kaimynės L. S. turėtu raktu. Pažymėtina, kad pagal bylos duomenis, B. B. kūnas rastas 2016 m. rugpjūčio 25 d., o aplinkybės, kaip ir kokiu būdu policijos pareigūnai pateko į B. B. butą, sprendžiant A. T. kaltės klausimą pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, neturi reikšmės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti A. T. teisiamajame posėdyje duotais parodymais, kad 2016 m. rugpjūčio 16 d. B. B. buvo gyvas ir galėjo duoti A. T. banko kortelę susimokėti už dujas. Šioje situacijoje svarbu tai, ne kada tiksliai išteisintasis A. T. gavo B. B. sutikimą sumokėti pastarojo banko kortele už dujas, o pats faktas-leidimas tai padaryti. Kadangi B. B. sistemingai patikėdavo A. T. savo banko kortelę ir PIN kodą, tarp jų buvo nusistovėję tarpusavio bendravimo santykiai, todėl nepaneigta, kad A. T. buvo gavęs leidimą sumokėti mokesčius už dujas ir taip grąžinti skolą. Dėl vėlesnių operacijų vykdomų su banko kortele, t. y. įvairių prekių įsigijimo, byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad A. T. žinodamas apie B. B. mirtį atliko kaltinime nurodytus veiksmus. Prielaidomis kaltė negali būti grindžiama.
13. Nagrinėjamu atveju išteisintajam inkriminuojamos veikos pagal BK 214 ir 215 straipsnius turi būti padarytos tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamasis turi suvokti, kad jo atliekami minėtų straipsnių dispozicijoje aprašyti veiksmai yra neteisėti, ir norėti juos atlikti. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl to svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, ir tokiu būdu privertimas jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui.
14. Byloje nėra jokių duomenų, kad B. B. buvo įtikinėjamas atiduoti savo banko mokėjimo priemonę ir PIN kodą, kad buvo panaudota prieš jį apgaulė, siekiant juos gauti, priešingai, bylos duomenimis nustatyta, kad B. B. savo valia duodavo A. T. banko mokėjimo kortelę, nurodydavo PIN kodą ir ne tik leido ja naudotis, bet nuolat prašydavo nupirkti produktų, alkoholio, vaistų. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad tarp B. B. ir išteisintojo buvo susitarimas dėl banko kortelės naudojimo ir finansinių operacijų atlikimo. B. B. mirus, kortelę jam duodavo naudoti jo draugai, kurie nepranešė jam apie B. B. mirtį ir kortelę jis naudojo manydamas, kad tai daro B. B. prašymu, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad A. T. neteisėtai įgijo ir laikė mirusiojo B. B. banko mokėjimo kortelę, neteisėtai naudojo ją finansinėms operacijoms inicijuoti, ir apgaule įgijo svetimą turtą.
15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog A. T. veiksmuose nėra nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl A. T. išteisintas pagrįstai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai                                                        Kęstutis Dargužis

Danguolė Šiugždinytė

Valdas Vitunskas