Civilinė byla Nr. e2A-246-464/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00989-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.6.10.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vakuolė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-563-555/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vakuolė“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Top consult“, ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Energolinija“ ir uždarajai akcinei bendrovei „SB Lizingas“ dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė BUAB ,,Vakuolė“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Top consult“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė: pripažinti BUAB „Vakuolė“ ir UAB „Energolinija“ bei UAB „SB lizingas“ (buvęs pavadinimas – UAB „Ūkio banko lizingas“) 2009-08-21 sudarytą Skolos, teisių ir pareigų perkėlimo sutartį Nr. 607481870A niekine ir negaliojančia; pripažinti ieškovės BUAB „Vakuolė“ ir UAB „Energolinija“ bei UAB „SB lizingas“ 2009-08-21 sudarytą Skolos, teisių ir pareigų perkėlimo sutartį Nr. 607481874A niekine ir negaliojančia; priteisti solidariai iš UAB „Energolinija“ ir UAB „SB lizingas“ 527 088,19 Eur nuostolių atlyginimą BUAB „Vakuolė“ naudai; priteisti iš atsakovių ieškovės BUAB „Vakuolė“ naudai 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovė UAB „SB lizingas“ (buvęs jos pavadinimas UAB ,,Ūkio banko lizingas“) Nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo 2006-07-20 sutartimi už 680 607,04 Eur (2 350 000 Lt) bendrą kainą įgijo tris žemės sklypus, taip finansuodama šių sklypų įsigijimą ieškovės (nuomininkės) naudai pagal su ieškove 2006-07-20 pasirašytą Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 607481874. Tos pačios dienos kita Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė UAB „SB lizingas“ įsigijo ir statinius (degalinės įrangą) už 304 101,02 Eur (1 050 000 Lt), kurių įsigijimas buvo taip pat buvo atliktas ieškovės BUAB „Vakuolė“ interesais, atsižvelgiant į ieškovės su atsakove 2006-07-20 sudarytą Lizingo sutartį Nr. 607481870. Pagal pastarąją sutartį ieškovė tikėjosi per 60 mėnesių (t. y. iki 2011-07-20) įsigyti minėtą degalinės įrangą nuosavybėn. Nurodyti nekilnojamojo turto objektai (žemės sklypai ir degalinės įranga) yra tarpusavyje susiję ir sudarė vieną komercinės veiklos vykdymo kompleksą, vadinamą Armoniškių degaline, o jo bendra kaina buvo 1 013 670,06 Eur (3 500 000 Lt).  
3. Ieškovė BUAB „Vakuolė“, UAB „Energolinija“ ir UAB „SB lizingas“ 2009-08-21 sudarė dvi Skolos, teisių ir pareigų perkėlimo sutartis, kurių pagrindu atsakovei UAB „Energolinija“ buvo perleistos BUAB „Vakuolė“ pagal 2006-07-20 Išperkamosios nuomos sutartį ir pagal 2006-07-20 Lizingo sutartį turėtos teisės bei pareigos kreditorei, atsakovei UAB „SB lizingas“.
4. Ieškovės teigimu, jos su atsakovėmis UAB ,,Energolinija“ ir UAB „SB lizingas“ sudarytos Skolos, teisių ir pareigų perkėlimo 2009-08-21 sutartys Nr. 607481870A ir Nr. 607481874A  prieštaravo ieškovės BUAB ,,Vakuolė“ veiklos tikslams ir turėjo įtakos jos nemokumui, todėl turi būti pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis. Taip pat ginčijami sandoriai pripažintini negaliojančiais kaip pažeidžiantys imperatyvias įstatymų nuostatas (CK 1.80 str., 1.81 str.), nes buvo sudaryti jau galiojant BUAB „Vakuolė“ turtui taikytam areštui.
5. Ieškovės vertinimu, šiuo atveju nėra galimybės taikyti restituciją natūra, o jos pažeistos teisės turi būti ginamos per nuostolių (žalos) atlyginimo institutą, nes yra visos atsakovų civilinės atsakomybės taikymo sąlygos (CK 6.245 str. 1 d.). Atsakovės, sudarydamos ginčijamus sandorius, atliko neteisėtus veiksmus, nes nepaisė tuo metu taikyto ieškovei turto arešto. Atitinkamai, ieškovė neatgavo jokios dalies jos sumokėtų turto išpirkimo įmokų, kurių iš viso ginčijamų sandorių sudarymo momentu ji buvo jau sumokėjusi 687 672,60 Eur (2 374 395,94 Lt). Atsakovės, susijusios ir AB „Ūkio bankas“ kontroliuojamos įmonės, neteisėtais veiksmais padarė ieškovei 527 088,19 Eur dydžio žalą, kurią ieškovė apskaičiavo iš likvidacinės ginčo turto rinkos  3 590 000 Lt vertės atimdama likusią jos atsakovei UAB „SB lizingas“ 1 770 069,89 Lt skolą (3 590 000 Lt – 1 770 069,89 Lt = 1 819 930,11 Lt / 3,4528 Eur = 527 088,19 Eur). Faktinės aplinkybės patvirtina, kad priežastinis ryšys tarp atsakovių neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ieškovei yra akivaizdus. Atsakovės nebuvo tiek rūpestingos ir apdairios, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, nes žinodamos, kad turtui taikytas areštas, sąmoningai sudarė ginčijamus sandorius. Atsižvelgiant į tai, kad abiejų atsakovių veiksmais ieškovei buvo padaryti nuostoliai, taikytina solidarioji atsakomybė (CK 6.6 str. 3 d.).

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apygardos teismas 2017-06-05 sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės BUAB ,,Vakuolė“ atsakovės UAB ,,SB lizingas“ naudai 3 001,86 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir 2 700,00 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, nurodytas išlaidas atlyginant iš ieškovės BUAB „Vakuolė“ bankroto administravimui skirtų lėšų.
7. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti ginčijamus sandorius pagal CK 1.80, 1.81 straipsnių nuostatas, nes šių sandorių sudarymo metu ieškovės turtinės teisės nebuvo areštuotos.  Iš Turto arešto aktų registro archyvinio išrašo teismas nustatė, kad, vykdant Kauno apygardos teismo 2009-04-02 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-1533-264/2009, 2009-04-03 buvo įregistruotas turto areštas  1 487 691,33 Eur sumai neidentifikuotam turtui, ir 2009-04-08 įregistruotas turto arešto akto pakeitimas, kuriuo buvo įregistruotas areštas konkrečiam ieškovei priklausančiam turtui, o apribojimai ieškovės turtinėms teisėms nebuvo pritaikyti. Kita Kauno apygardos teismo 2009-07-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2602-605/2009, kuri buvo įregistruota Turto arešto aktų registre 2009-08-04, buvo areštuotas ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas ir kitas ilgalaikis materialusis turtas, taip pat šiame registre 2009-09-09 buvo įregistruotas turto arešto akto pakeitimas, kuriuo buvo areštuotas konkretus ieškovei priklausęs turtas.
8. Lizingo ir išperkamosios nuomos gavėjas naudojasi turtu nuomininko teisėmis ir moka už lizingo davėjo finansines paslaugas įmokas, kurios kartu yra ir jo išlaidos, skirtos turtui ateityje įsigyti.   Teismas padarė išvadą, kad byloje ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė jau nevykdė savo įsipareigojimų atsakovei UAB ,,SB lizingas“ pagal Išperkamosios nuomos ir Lizingo sutartis, todėl šios sutartys, nesudarius Skolos, teisių ir pareigų perkėlimo sutarčių, turėjo būti nutrauktos. Tokioje situacijoje lizingo davėjas ir daiktų savininkas turi teisę reikalauti jam daiktų sugrąžinimo ir nuostolių atlyginimo, kuriuos sudaro  lizingo davėjo kaštų, įsigyjant turtą, kompensavimas.
9. Tik tuo atveju, jei lizingo ar išperkamosios nuomos objektu buvusio turto vertė viršija lizingo davėjo dėl sutarties nutraukimo patirtus nuostolius, skirtumas turi būti grąžinamas lizingo gavėjui. Atitinkamai, ir lizingo davėjos atsakovės UAB ,,SB lizingas“  pareiga grąžinti skirtumą lizingo gavėjai ieškovei BUAB ,,Vakuolė“ kiltų tik nustačius, kad lizingo objektu buvusio turto vertė viršijo lizingo davėjo dėl sutarties nutraukimo patirtus nuostolius, ir tik tada ginčo sutartimis perleistos teisės bei pareigos galėtų būti vertinamos kaip turtinių teisių perleidimas. Tokių aplinkybių teismas nenustatė ir nepripažino, jog ieškovė turėjo turtinę teisę į Lizingo ir Išperkamosios nuomos sutarčių pagrindu jos sumokėtas įmokas.
10. Teismo vertinimu, 2009-08-21 nutraukus Lizingo  ir Išperkamosios nuomos 2006-07-20 sutartis bei grąžinus lizingo davėjai UAB,,SB lizingas“ turtą, ši atsakovė nepatyrė turtinės naudos. Priešingai, atsakovė UAB,,SB lizingas“ patyrė 89 650,32 Eur nuostolius (1 250 351,88 Eur (t. y. suma, kurią atsakovė pagal 2006-07-20 Lizingo ir Išperkamosios nuomos sutartis turėjo gauti) – 687 701,56 Eur (ieškovės sumokėtos įmokos) – 473 000 Eur (nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizės nustatyta ginčo sutarčių dalyku esančio turto vertė 2009-08-21 sandorių sudarymo metu). Be to, teismas sutiko su atsakove, kad nutraukus 2006-07-20 Lizingo sutartį ir 2006-07-20 Išperkamosios nuomos sutartį, ieškovei būtų atsiradusi pareiga sumokėti sutartines netesybas, todėl dar ir šiuo aspektu ieškovė dėl dabar jos ginčijamų sandorių nuostolių nepatyrė.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Ieškovė BUAB ,,Vakuolė“, atstovaujama bankroto administratorės UAB ,,Top consult“, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017-06-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Priešingai nei sprendė teismas, ginčijamais 2009-08-21 sandoriais ieškovės turtinės teisės buvo perleistos. Šis turtinių teisių perleidimo sandoris sudarytas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, nes jo sudarymo metu galiojo 2009-08-04 įregistruotas turto areštas (akto Nr. 0609001843).
2. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl ieškovės argumentų, susijusių su degalinės turto rinkos vertės nustatymo 2017-03-16 ekspertizės akto nepatikimumu bei prašymu atlikti patikrinimą dėl šios ekspertizės tinkamumo. Teismo ekspertizė dėl degalinės turto rinkos vertės yra nepagrįsta, klaidinanti, parengta siekiant neteisėto tikslo – sumažinti vertinamos degalinės kainą. Be to, byloje nėra nuginčytas AB ,,Ūkio bankas“ užsakymu atliktas turto vertinimas, pagal kurį 2007-12-03 dienai degalinės nustatyta rinkos vertė yra 4 550 000 Lt (1 303 290,08 Eur). 
3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad UAB ,,SB lizingas“ patirtų nuostolių suma yra 89 650,32 Eur. Lizingo davėja UAB ,,SB lizingas“ gavo 79 425,78 Eur didesnę sumą nei 1 250 351,88 Eur (1 329 777,66 Eur – 1 250 351,88 Eur), kuriuos lizingo davėja siekė gauti, jei būtų tinkamai įvykdytos Lizingo ir Išperkamosios nuomos 2006-07-20 sutartys. Bendroje sumoje už ieškovei priklaususias turtines teises lizingo davėja UAB ,,SB lizingas“ gavo 1 329 777,66 Eur, t. y. 687 672,60 Eur ieškovės sumokėtų įmokų ir 642 105,06 Eur sumą, sumokėtą AB ,,Ūkio bankas“ pagal 2013-01-21 reikalavimo perleidimo sutartį. Apskaičiuojant lizingo davėjo naudą ar nuostolį turėtų būti vadovaujamasi realia 642 105,06 Eur suma, kurią AB ,,Ūkio bankas“ sumokėjo pagal 2013-01-21 reikalavimo perleidimo sutartį, o ne 473 000 Eur degalinės verte nustatyta 2017-03-16 degalinės turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu.
4. Dėl turtinių teisių perleidimo už nepagrįstai mažą kainą atsakovės turi atlyginti ieškovei 527 088,19 Eur sumos padarytą žalą.
12. Atsakovė UAB „SB lizingas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo šio skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Ieškovės skundo argumentas, kad, esant įregistruotam 2009-08-04 turto arešto aktui Nr. 0609001843, ginčijamais 2009-08-21 sandoriais buvo pažeistos imperatyvios įstatymo normos, nepagrįstas, nes ginčijamais sandoriais nebuvo perleistas areštuotas ieškovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas ir / ar ilgalaikis materialusis turtas. Galiojant 2009-08-04 įregistruotam turto areštui ir 2009-09-07 turto arešto pakeitimui, ieškovė negalėjo disponuoti areštuotu jai priklausiančiu nekilnojamuoju turto ir kitu ilgalaikiu materialiuoju turtu, tačiau galėjo savo nuožiūra disponuoti priklausiančiomis turtinėmis teisėmis, tame tarpe ir teisėmis į nekilnojamojo turto nuomą pagal 2006-07-20 Lizingo sutartį ir 2006-07-20 Išperkamosios nuomos sutartį.
2. Teismas pagrįstai, remdamasis kasacinio teismo praktika, apskaičiavo lizingo davėjos UAB ,,SB lizingas“ nuostolius. Ieškovė atliktuose skaičiavimuose dėl atsakovės UAB ,,SB lizingas“ patirtų nuostolių / naudos nepagrįstai įtraukia 642 105,06 Eur sumą pagal 2013-01-21 reikalavimo perleidimo sutartį. Sprendžiant dėl atsakovės nuostolių / gautos naudos turėjo būti vertinama ginčo turto vertė ginčijamų sandorių sudarymo dieną – 2009-08-21. Priešingai nei teigia ieškovė, 2013-01-21 reikalavimo perleidimo sutartimi negalima remtis, nes šios sutarties suma neatspinti realios turto rinkos vertės ginčijamų sandorių sudarymo metu. Sutartimi buvo perleistos reikalavimo teisės naujajam kreditoriui už sumą, kurią sudaro nesumokėtos įmokos už turtą ir palūkanos pagal Lizingo 2006-07-20 sutartį ir  Išperkamosios nuomos 2006-07-20 sutartį.
3. Teismas pagrįstai vadovavosi 2017-03-16 ekspertizės aktu. Atsižvelgiant į teismų praktiką, šis aktas turėjo didesnę įrodomąją reikšmę prieš kitus byloje esančius įrodymus dėl ginčo turto vertės, be to, byloje nebuvo kito, jį paneigiančio ekspertizės akto. Ieškovė pagal CPK 219 straipsnio 2 dalį byloje neprašė skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės, neprašė kviesti į posėdį eksperto, nesutikimą su ekspertizės akto išvadomis pareiškė tik tada, kai buvo priimtas jai nepalankus teismo sprendimas. Jei teismas vertintų ieškovės argumentus dėl ekspertizės akto nepagrįstumo, būtų pažeistos CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatytos proceso taisyklės, pagal kurias apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, taip pat šalių rungimosi principas, UAB ,,SB lizingas“ teisė teikti atsikirtimus.
4. Ieškovės nurodoma UAB „Capital vertinimas“ 2016-11-02 parengta turto vertinimo ataskaita negalima remtis, nes Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017-06-02 išvadoje Nr. (1.15)D2-736 nurodė, kad ši ataskaita neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio.
5. Ieškovės argumentai dėl 2017-03-16 ekspertizės akto nepatikimumo nepagrįsti. Pagal byloje esančią UAB ,,Vadasa“ parengtą turto vertinimo ataskaitą 2009-08-21 ginčo turto rinkos vertė buvo 470 300 Eur, pagal ieškovės ginčijamą ekspertizės aktą – 473 000 Eur. Tai, kad du turto vertintojai nustatė labai panašią turto vertę, paneigia abejones dėl ekspertizės akto nepatikimumo.
6. Ieškovės pateikti nauji įrodymai –UAB „Capital vertinimas“ 2017-07-03 pažyma apie degalinių pardavimų sandorius neturėtų būti priimta, nes ieškovė turėjo galimybę pateikti ją pirmosios instancijos teismui (CPK 314 str.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymo priėmimo

13. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija. Toks klausimas yra sprendžiamas atsižvelgiant į įstatymų leidėjo įtvirtintus ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, skatinant šalis rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus. Naujų įrodymų pateikimas ir priėmimas į bylą gali būti grindžiamas dviem aplinkybėmis: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti; šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Pažymėtina, kad tokios būtinybės buvimą tam tikrais atvejais gali sąlygoti ir teisingo bylos išnagrinėjimo principas.
14. Nagrinėjamu atveju apeliantė BUAB ,,Vakuolė“ kartu su apeliaciniu skundu teikia naują įrodymą – UAB ,,Capital vertinimas“ 2017-07-03 išduotą pažymą apie įvykusius degalinių pardavimų sandorius laikotarpyje nuo 2008-01-01 iki 2010-01-01. Šiuo įrodymu apeliantė siekia pagrįsti savo teiginius bei argumentus dėl 2017-03-16 teismo ekspertizės akto ydingumo.
15. Atsakovė UAB ,,SB lizingas“ su atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat pateikė naują įrodymą – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie  Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017-06-02 išvadą dėl UAB ,,Capital vertinimas“ 2016-11-02 surašytos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos, kuria, įrodinėdama ginčo objektu tapusio turto rinkos vertę, remiasi apeliantė. Šiuo nauju įrodymu atsakovė įrodinėja savo argumentus, kad apeliantės į bylą pateikta UAB ,,Capital vertinimas“ parengta turto vertinimo ataskaita neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimų, vadinasi, jos, kaip įrodinėjimo priemonės, patikimumas yra abejotinas. 
16. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prioritetinį teisingo bylos išnagrinėjimo principą, t. y. siekdama teisingo šio šalių ginčo išnagrinėjimo, tinkamo apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo įvertinimo bei abiejų šalių procesinio lygiateisiškumo užtikrinimo, abiems šalims pareiškus vienodus prašymus dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme, taip pat atsižvelgdama į dabartinį apeliantės teisinį statusą (bankrutavusi įmonė) bei į aplinkybę kad šie įrodymai buvo pateikti kartu su šalių procesiniais dokumentais ir priešingoms šalims įteikti, taigi buvo sudaryta galimybė su naujai teikiamais įrodymais susipažinti, pasisakyti dėl jų prijungimo bei vertinimo, konstatuoja vėliau kilusios būtinybės juos pateikti sąlygą ir naujai pateiktus įrodymus prie nagrinėjamos bylos medžiagos prijungia.  

Faktinės bylos aplinkybės

17. Iš bylos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad apeliantė su atsakove UAB „SB Lizingas“ (buvusi UAB „Ūkio banko lizingas) 2006-07-20 sudarė Išperkamosios nuomos sutartį ir Lizingo sutartį, kurių pagrindu, tinkamai įvykdžiusi savo sutartinius įsipareigojimus, galėjo iš UAB „Ūkio banko lizingas“ perimti nuosavybės teisę į šių sutarčių dalyku tapusį nekilnojamąjį turtą ir degalinės įrangą.
18. Apeliantei BUAB „Vakuolė“ nebevykdant savo sutartinių įsipareigojimų tiek pagal minėtas abi sutartis, tiek ir kitiems savo kreditoriams (teismuose jos atžvilgiu buvo inicijuotos civilinės bylos dėl skolų grąžinimo ir turto arešto taikymo, pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-1533-264/2009 ir joje priimta 2009-04-02 nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones,  taip pat ir bylos dėl bankroto bylos iškėlimo, pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2009-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. B2-3098-605/2009 dėl turto arešto panaikinimo bankroto administratoriaus prašymu ir kelių bankroto bylų sujungimo), apeliantė su atsakovėmis UAB „SB Lizingas“ su UAB „Energolinija“ 2009-08-21 sudarė Skolos, teisių ir pareigų perkėlimo sutartis. Šių sutarčių dalykas – apeliantės, kaip pradinės skolininkės, atitinkamai, 531 567,28 Lt skolos (neišpirkta lizinguojamo turto vertė – 498 696,53 Lt, pradelstos palūkanos – 28 276,29 Lt, delspinigiai – 4 594,46 Lt) ir 1 238 502,61 Lt skolos (neišpirkta nuomojamo turto vertė – 1 163 625,29 Lt, pradelstos palūkanos – 65 978 Lt, delspinigiai – 8 899,32 Lt) perkėlimas naujajai skolininkei UAB „Energolinija“ kreditorės UAB „SB Lizingas“ sutikimu, taip pat lizinguojamojo / nuomojamo turto  ir visų su tuo susijusių įsipareigojimų, teisių bei pareigų perdavimas naujajai skolininkei (sutarčių 1 ir 2 p.). Skolos perkėlimo sutartyse, kurios atitinka CK 6.115, 6.116, 6.118 straipsniuose aptartų sutarčių sampratą bei formą, buvo nurodyta ir tokia sąlyga, kad naujoji kreditorė žino apie nuomojamo (įskaitytinai ir lizingo būdu) turto įkeitimą AB Ūkio bankui, užtikrinant  2007-01-18  kredito sutarties Nr. 17-037 įvykdymą (sutarčių 8 arba 9 p.), kas taip pat atitinka teisinį įkaito (hipotekos) turėtojo interesų užtikrinimą (CK 6.117 str.).    
19. Bankroto administratorė, atstovaudama apeliantės (ieškovės) ir jos kreditorių interesus, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis 2009-08-21 sudarytas Skolos, teisių ir pareigų perkėlimo sutartis, ir, netaikant restitucijos, taikyti atsakovėms civilinę atsakomybę bei priteisti apeliantei nuostolius dėl šių sandorių sudarymo, kuriuos apeliantė ieškinyje apskaičiavo kaip skirtumą tarp jos įvardijamos ginčo turto likvidacinės vertės ir likusios apeliantės nesumokėtos už šį turtą skolos atsakovei UAB „SB Lizingas“.    

Dėl pagrindo sandorius pripažinti negaliojančiais

20. Apeliacinio proceso ypatumas yra tas, kad jis vyksta pagal apeliaciniame skunde nurodytus  faktinius bei teisinius aspektus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis Lietuvos Respublikos teismų praktiką (CPK 4 str.), yra išaiškinęs, jog „nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą apeliacinio skundo ribose, reiškia kad [...] apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-05-10 nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-522/2000) ir tokia praktika nėra pakitusi. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi teisinių prielaidų peržengti apeliacinio skundo ribas, skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą bei jo pagrįstumą įvertina atsižvelgdama į tuos nesutikimo su teismo sprendimu argumentus, kuriuos nurodo apeliantė (CPK 320 str.).
21. Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti nepažeidžiant laikinosiomis apsaugos priemonėmis BUAB „Vakuolė“ taikytų veiklos apribojimų, įregistruotų Turto arešto aktų registre 2009-08-04 bei 2009-09-07 įregistruotų šio turto arešto pakeitimų, kuriais jai buvo apribotas disponavimas konkrečiu turtu. Savo apeliaciniame skunde ji tvirtina, kad, esant 2009-08-04 įregistruotam turto arešto aktui, ginčijamais Skolos, teisių ir pareigų perkėlimo 2009-08-21 sandoriais buvo pažeistas imperatyvus įstatyminis draudimas disponuoti turtinėmis teisėmis dėl jos atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl šie sandoriai negalioja pagal CK 1.80, 1.81 straipsnių nuostatas.  Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti.  
22. CPK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos laikinųjų apsaugos priemonių rūšys, kurios taikomos teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apygardos teismo 2009-07-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2602-605/2009, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo, teismo buvo pritaikytos tokios tuo metu galiojusios redakcijos CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir šios dalies 13 punkte numatytos laikinosios apsaugos priemonės: 1) areštuotas BUAB „Vakuolė“ nekilnojamasis turtas ir kitas jos ilgalaikis materialusis turtas, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti; 2) sustabdytas išieškojimas iš apeliantės teismine ir ne ginčo tvarka. Šis areštas Turto arešto aktų registre įregistruotas 2009-08-04.
23. Kaip matyti iš nutarties aprašomosios ir rezoliucinės dalių, CPK 145 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintų ribojimų – kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, arešto klausimo Kauno apygardos teismas 2009-07-31 nutartimi nesprendė ir jo apeliantei netaikė. Iš Kauno apygardos teismo 2009-07-31 nutarties rezoliucinės dalies akivaizdu, kad šia nutartimi buvo areštuotas tik BUAB „Vakuolė“ priklausęs nekilnojamasis turtas ir kitas ilgalaikis materialusis turtas. Ši nutartis įsiteisėjo po Lietuvos apeliacinio teismo 2009-10-22 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1209/2009 priėmimo, kuria Kauno apygardos teismo nutartis buvo palikta nepakeista, taigi nepakito ir taikytų jai ribojimų mastas.
24. Taigi, nors apeliantės ginčijamos Skolos, teisių ir pareigų perkėlimo sutartys sudarytos 2009-08-21, t. y. jau po Kauno apygardos teismo 2009-07-31 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo ir iki 2009-09-07 įregistruotų registre turto arešto pakeitimų, konkretizavus turtą, kuriuo apeliantei draudžiama disponuoti, tačiau šia nutartimi taikyti disponavimo turtu apribojimai apeliantės ginčijamomis sutartimis nebuvo pažeisti. Teismas nebuvo nustatęs apeliantei draudimo perkelti savo skolas kitam asmeniui, neareštavo su tuo susijusios jos teisės galimo atsiradimo ateityje (t. y. teisės įsigyti lizinguojamą ir nuomojamą turtą, sumokėjus lizingo davėjai visas įmokas), neareštavo nuomos teisės. Kadangi ginčijamais sandoriais, kaip teigia apeliantė, buvo perleistos ir turtinės teisės, o pagal CK 1.97 straipsnį turtinės teisės yra išskiriamos kaip savarankiška civilinių teisių objektų rūšis, kuriai laikinosios apsaugos priemonės nebuvo taikytos, tai nėra pagrindo sutikti su apeliante, jog šių sandorių sudarymu buvo pažeistos imperatyvios įstatymų nuostatos ar teismo nustatyti draudimai.
25. Tai konstatavusi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog ginčijamais 2009-08-21 sandoriais CK 1.80 ir CK 1.81 straipsnių nuostatos nepažeistos.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo prielaidų

26. Apeliantė, nesiekdama restitucijos taikymo dėl, jos teigimu, teisiškai ydingų sandorių sudarymo, suformulavo kitą savo teisių gynimo būdą ir prašė atlyginti jai žalą, kurią teigia patyrusi būtent dėl minėtų sandorių pasirašymo.
27. Civilinės atsakomybės taikymui būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246-6.249 str.). Byloje išsiskyrė šalių pozicija, ar ginčo sandoriai apeliantei buvo naudingi ar nuostolingi. Apeliantė, atstovaujama bankroto administratorės, laikosi pozicijos, kad Skolos, teisių ir pareigų perkėlimo 2009-08-21 sutartimis jai buvo padaryta 527 088,19 Eur žala. Apeliantė žalos dydį apskaičiavo iš 2007-12-03 nustatytos ginčo turto priverstinio pardavimo 3 590 000 Lt kainos atėmusi 2009-08-21 likusią savo skolą UAB „SB Lizingas“ pagal nurodytas sutartis (3 590 000 Lt – 1 770 069,89 Lt = 1 819 930,11 Lt). Tuo tarpu atsakovė UAB „SB Lizingas“ laikosi pozicijos, kad skolų perkėlimo sutartimis BUAB „Vakuolė“ tik išvengė papildomų nuostolių, todėl sandoriai jai buvo naudingi. Nurodytą atsakovės poziciją palaikė ir pirmosios instancijos teismas.
28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, jog lizingo gavėjas neturi nuosavybės teisės į daiktą, tačiau turi iš lizingo sutarties kylančias prievolines teises, kurių vertė priklauso nuo daikto vertės rinkoje ir įmokėtų  įmokų pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012). Vadinasi, ir pirmosios instancijos teismo argumentai, kad tik tuo atveju, jeigu lizingo ar išperkamosios nuomos objektu buvusio turto vertė viršytų lizingo davėjo dėl sutarties nutraukimo patirtus nuostolius, skirtumas galėtų būti grąžinamas lizingo gavėjui, antraip lizingo davėjas nepagrįstai praturtėtų, yra teisingi.
29. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad apeliantė jau buvo finansiškai nepajėgi vykdyti savo įsipareigojimus pagal Lizingo ir Išperkamosios nuomos sutartis, jai buvo skaičiuojamos pradelstos palūkanos ir delspinigiai, dar daugiau, netrukus po 2009-08-21 sandorių sudarymo jai buvo iškelta ir bankroto byla. Todėl pats savaime Skolos, teisių ir pareigų perkėlimo sutarčių pasirašymo faktas, kuriuo apeliantės skolos, kreditorės sutikimu, buvo perkeltos kitam asmeniui,  negali būti aiškinamas kaip neteisėtas ir kaltas atsakovių veiksmas, padaręs apeliantei žalos, dėl ko joms galėtų kili civilinė atsakomybė. Pažymėtina, kad jokių kitų atsakovių atliktų neteisėtų veiksmų, išskyrus sutarčių su ja pačia sudarymą galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms (o tokių jos argumentų nepagrįstumas jau buvo aptartas pirmiau), apeliantė savo procesiniuose dokumentuose neįvardija. Tokiu atveju nenustatyta viena iš civilinės atsakomybės instituto taikymo sąlygų, eliminuojanti galimybę taikyti sutartinę ar deliktinę atsakomybę atsakovėms.
30. Kita vertus, nebuvo įrodytas ir žalos padarymo apeliantei faktas bei dydis kaip dar viena iš sąlygų atsakovių civilinei atsakomybei kilti. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo paskirta teismo ekspertizė ir ekspertas nustatė, kad ginčo turto rinkos vertė 2009-08-21 dienai buvo 473 000 Eur. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės skundo argumentais, kad šiuo konkrečiu atveju turėtų būti vadovaujamasi ankstesne, dar 2007-12-03 nustatyta ginčo turto priverstinio pardavimo kaina (verte). Šio ankstesnio vertinimo metu nustatyta ginčo turto rinkos kaina nėra aktuali sprendžiant šalių ginčą, nes nagrinėjamoje byloje nekeliamas toks klausimas dėl priverstinio turto pardavimo ir / ar tinkamo (ne)atsiskaitymo su apeliante. Be to, negalima paneigti ir objektyviai vykusių pasikeitimų nekilnojamojo turto rinkoje. Nuo 2008 m. pasaulio, kartu ir Lietuvos, ekonomikoje įvyko drastiškų pokyčių, kurie turėjo didelę įtaką nekilnojamojo turto, darbo ir kitoms rinkoms, įmonių veiklai, vartojimui. Pasauliniu ir nacionaliniu mastu vykstanti krizė yra visiems žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti (CPK 182 str. 1 d. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011). Taigi iki krizės nekilnojamojo turto kainos nuosekliai ir nepamatuotai augo, kas neabejotinai turėjo įtakos ir 2007-12-03 nustatant priverstino pardavimo kainą, tačiau po 2008 m. nekilnojamojo turto kainos gerokai nukrito, todėl teismo eksperto retrospektyviai nustatyta ginčo turto rinkos vertė 2009-08-21 dienai ir yra tikroji šio turto vertė.
31. Apeliantė neginčijo aplinkybių, kad atsakovė UAB „SB Lizingas“ pagal sutartis iš viso turėjo gauti 1 250 351,88 Eur, o apeliantė iki 2009-08-21 buvo sumokėjusi iš viso 687 672,60 Eur, likusi mokėtina suma – 562 679,28 Eur. Šią jos skolą pagal Skolos, teisių ir pareigų perkėlimo sutartis perėmė atsakovė UAB „Energolinija“. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantei buvo ekonomiškai nenaudinga toliau vykdyti įsipareigojimus UAB „SB Lizingas“, nes tuo metu ginčo turto rinkos vertė jau buvo mažesnė nei apeliantės skola pagal abi sutartis. Sutartinių santykių nutraukimo atveju jai dar būtų tekę padengti UAB „SB Lizingas“ nuostolius bei sumokėti netesybas, taigi sutartinių santykių modifikavimas, sudarius naujas Skolos, teisių ir pareigų perkėlimo sutartis, lėmė, jog apeliantė išvengė dar didesnių nuostolių, nei galėjo patirti atsakovei nutraukus sutartis dėl apeliantės kaltės ir nevykdomų jos įsipareigojimų. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo UAB „SB Lizingas“ labiau tikėtinų nuostolių dydį – 89 679,28 Eur, iš likusios mokėti sumos pagal sutartis atėmus ginčo turto rinkos vertę, kurią nustatė teismo ekspertas (562 679,28 Eur – 473 000 Eur).
32. Kitokio faktiškai susiklosčiusios situacijos aiškinimo nesuponuoja ir tokia apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kaip ginčo turto perleidimas 2013-01-21 už didesnę, t. y. 642 105,06 Eur sumą. Tai, kad ginčo turtas po 3,5 metų nuo ginčijamų sandorių sudarymo buvo parduotas už didesnę, nei ekspertizės aktu yra nustatyta, rinkos kainą, teisinės reikšmės neturi, nes turto rinkos vertė, kilus ginčui dėl konkretaus sandorio, vertintina retrospektyviai, tai konkrečiai bylai aktualiu laikotarpiu, neatsižvelgiant į vėliau rinkoje įvykusius kainos pokyčius (tiek kainos sumažėjimą, tiek ir padidėjimą), juolab tokio ilgo laikotarpio perspektyvoje, kai kainos pokyčius galėjo lemti pačioje rinkoje vykstantys pasikeitimai (paklausos ir pasiūlos santykis, asmenų perkamoji galia, ekonomikos augimas ir pan.).       

Dėl ekspertizės akto išvadų patikimumo

33. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl apeliantės argumentų, susijusių su Turto rinkos vertės nustatymo 2017-03-16 ekspertizės akto nepatikimumu bei jos prašymu atlikti patikrinimą dėl šio ekspertizės patikimumo. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad apeliantė tokius argumentus buvo nurodžiusi pirmosios instancijos teismo 2017-05-16 posėdžio metu, kai buvo prašoma iškviesti į apklausą ekspertizės aktą parengusį ekspertą. Pirmosios instancijos teismas protokoline nutartimi prašymą išsprendė, nurodęs, jog minėti argumentai yra grindžiami tiktai apeliantės prielaidomis. Su šia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, nes apeliantės išsakyta kritika ekspertizės aktui nepaneigia ir negali paneigti ekspertizės akto, kaip įrodinėjimo priemonės, patikimumo ir jo įrodomosios reikšmės. Vien asmens subjektyvaus vertinimo aiškiai nepakanka suabejoti nei eksperto kvalifikacija, nei ekspertinio tyrimo eiga, nei eksperto padarytomis išvadomis dėl turto rinkos vertės, o išsakytų abejonių nepakanka tam, kad eksperto išvadą atmesti kaip įrodymą ar ja nesivadovauti.  
34. Iš tiesų CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad pagrindas atmesti eksperto išvadą (jos dalį) kaip įrodymą galėtų būti tik tuomet, kai ekspertizės akto turinys aiškiai prieštaringas, kai iš tyrimo eigos akivaizdžiai nebūtų galima padaryti tokios išvados, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba atliktas neišsamiai, kai ji prieštarauja kitiems bylos įrodymams ir panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos bei rezultatų patikimumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010; 2012-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2012; 2017-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017). Tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta.
35. Aiškindamas CPK 212-214, 216, 217 straipsnius, kasacinis teismas yra pasisakęs ir tuo aspektu, kad eksperto išvada kaip įrodymas civiliniame procese yra tik dėl civilinėje byloje teismo ar teisėjo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias; kai ekspertizė atliekama asmenų, kurie teismo nepaskirti byloje ekspertais, jų surašyta išvada nelaikoma įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010). Toks dokumentas, jame esant žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, priskirtinas kitai įrodinėjimo priemonių rūšiai, nurodytai procesinio įstatymo, t. y. rašytiniam įrodymui (CPK 197 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017). Todėl ir duomenys apie turto vertę, gauti kitu būdu, nei paskyrus teismo ekspertizę, taip pat nėra lygiavertė teismo ekspertizei įrodinėjimo priemone ir paprastai jos išvadų negali paneigti. 
36. Nagrinėjamu atveju apeliantė nei pirmosios instancijos teismo, nei apeliacinės instancijos teismo neprašė skirti papildomą ir / ar pakartotinę ekspertizę, kad būtų išsklaidytos jos išsakytos abejonės dėl turto vertės ginčijamų sandorių sudarymo momentu, savo nuomonę dėl teismo eksperto išvados ydingumo iš esmės grįsdama tik turto vertinimo kompanijos UAB „Capital vertinimas“ parengtais duomenimis – 2016-11-02 turto vertinimo ataskaita ir apeliacinės instancijos teismui pateikta 2017-07-31 pažyma apie atliktus degalinių pardavimų sandorius. Atsakovės pateiktame apeliacinės instancijos teismui dokumente – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie  Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017-06-02 išvadoje yra nustatyti UAB ,,Capital vertinimas“ parengtos ataskaitos neatitikimai įstatymo reikalavimams, taigi šie duomenys papildomai leidžia spręsti apie minėtos vertinimo išvados, kaip įrodinėjimo priemonės, nepatikimumą. Todėl akivaizdu, kad vien šių apeliantės teikiamų įrodymų nepakanka teismo eksperto išvadai nuginčyti. Be to, ir dar viename rašytiniame bylos įrodyme – UAB ,,Vadasa“ turto vertinimo ataskaitoje, ginčo objektų rinkos vertė 2009-08-21 dienai (470 300 Eur) buvo nustatyta labai panaši į teismo eksperto nustatytą vertę.
37. Teismo ekspertizės akte esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio ir gavimo aplinkybių, kaip iš dalies jau buvo ir minėta, teismų praktikoje pripažįstami patikimesniais už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi būtent ekspertizės aktu nustatyta ginčo objektų rinkos verte ir pagrįstai ja grindė savo skaičiavimus. Apeliantės pateikta UAB ,,Capital vertinimas“ 2017-03-31 pažyma dėl degalinių pardavimo sandorių, kurioje yra pažymima, jog ši išvada neatitinka turto vertinimo ataskaitos turinio bei formos, o yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, parengtas pagal užsakovo (šiuo atveju – apeliantės) paklausimą (užsakymą), taip pat savaime neleidžia spręsti, kad teismo ekspertas netinkamai atliko tyrimą ar kad jo parinkti palyginamieji sandoriai buvo netinkami.
38. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė kartoja tuos pačius argumentus, kurie jau buvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Tačiau šie jos argumentai teismo buvo ištirti, įvertinti bei dėl jų pasisakyta teismo sprendime. Apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių bei jų pagrindu padarytų išvadų, kad civilinė atsakomybė atsakovėms nekyla, nenustačius atsakovių neteisėtų veiksmų ir apeliantei neįrodžius patirtų nuostolių, todėl jos apeliacinis skundas negali būti patenkintas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

39. Nenustačius teisinio ir faktinio pagrindo apeliantės apeliacinio skundo patenkinimui, kiti byloje dalyvaujantys asmenys įgyja teisę į jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
40. Atsakovė AB ,,SB lizingas“ prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.