Baudžiamoji byla Nr. 1-105-522/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16852-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija  

1.2.14.1.2.3.; 1.2.25.4.2.1.; 2.3.6.4.2.

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 12 d.

Širvintos

        Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Dangyrai Kanapienytei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,

kaltinamajam A. Č., E. P. ir jų gynėjui advokato padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. J. ir jo atstovui advokatui Česlovui Bakasėnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. Č., (duomenys neskelbtini),

E. P., (duomenys neskelbtini),

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

A. Č. ir E. P. buvo kaltinami tuo, kad pagrobė svetimą automobilį.

A. Č. ir E. P. buvo kaltinami tuo, kad 2020 m. gegužės 1 d., apie 23.00 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), kieme, veikdami bendrininkų grupėje, slapta, savavališkai, be D. J. leidimo įsėdo į D. J. tėvui G. J. priklausantį automobilį BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį užvedė pasinaudodami užvedimo spynelėje paliktais raktais ir iš kiemo automobiliu išvažiavo. E. P., (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą, medį, po ko su A. Č. iš įvykio vietos, palikę apgadintą automobilį, pasišalino. A. Č. ir E. P. buvo kaltinami tuo, kad veikdami kartu pagrobė G. J. priklausantį 4500 Eur vertės automobilį. 

E. P. vairuodamas automobilį BMW 530D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį G. J., 2020 m. gegužės 1 d., apie 23.45 val., (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus - nustatytas 1,41 promilių girtumas, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, o būtent KET 127 punkto reikalavimus, nes pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, dėl ko nesugebėjo automobilio sustabdyti, jo nesuvaldė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis nuvažiavo nuo kelio į griovį, atsitrenkė į tvorą ir medį, po ko jis iš įvykio vietos, palikęs apgadintą automobilį, pasišalino. Dėl šio eismo įvykio nukentėjusiam asmeniui G. J. padaryta didelės turtinės žalos 4409,80 Eur sumoje.  T. y. E. P. padarė nusikaltimą numatytą  LR BK 281 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. Č. teisiamajame posėdyje kaltu dėl automobilio vagystės neprisipažino. Jis parodė, kad buvo L. K. sodyboje. Apie 23 val. jis su E. P., J. P., O. K. išėjo į lauką. Kieme stovėjo automobilis BMW, priklausantis D. J., kuri su juo atvažiavo. D. J. tuo metu kieme nebuvo, ji buvo priešpirtyje. E. P. minėjo, kad pamėgins nuvažiuoti pas G. J., nes ji irgi šventė, bei pasiūlė ją pasiimti į pirtį. Jie minėjo J. P. ir O. K., kad važiuos pasiimti G. J., gyvenančios (duomenys neskelbtini). Tada jis ir E. P. sėdo į automobilį BMW ir išvažiavo jos pasiimti. E. P. daug laiko leisdavo su D. J., todėl net nekilo mintis, kad negalima važiuoti su tuo automobiliu. Jis leidimo neklausė, galvojo, kad leidžia. Jis sėdėjo šone, keleivio vietoje, šalia vairuotojo, o E. P. buvo už vairo. Jie nuvažiavo į G. J. sodybą ir pasiūlė jai kartu važiuoti į pirtį, bet ji pastebėjo, kad E. P. buvo išgėręs ir nesėdo į automobilį. Jie, grįždami atgal, padarė avariją, įvažiavo į griovį netoli nuo pirties. Maždaug už pusės kilometro. Visą laiką automobilį vairavo E. P.. Jis visada sėdėjo šalia. Jis ir E. P. buvo neblaivūs. Jie išsigando, kad įvyko eismo įvykis. Kai įvažiavo į griovį, automobilį paliko ir grįžo atgal į sodybą, į pirtį. Kai jie išėjo, po kelių minučių atvažiavo gaisrinė su policija. Kai grįžo, niekam nieko nepasakojo. Jis nepripažįsta, kad vogė automobilį, nes to nedarė. Kelionės tikslas buvo pasiimti G. J. ir atvažiuoti atgal. E. P. turėjo raktelius ir jie tiesiog išvažiavo. 

Kaltinamasis E. P. teisiamajame posėdyje kaltu dėl pareikšto kaltinimo, dėl vagystės, neprisipažino. Neneigė, kad automobilį vairavo neblaivus ir padarė autoįvykį. Jis parodė, kad į minimą vakarėlį atvažiavo D. J. ir jos draugė E. Ž.. D. J. jam davė savo automobilio raktus, kad jis paleistų muziką mašinoje. Vėliau raktus jis pasiėmė vėl, kadangi būtų nusodinę akumuliatorių. Jis lauke su J. P., O. K. stovėjo, kalbėjosi. Paskui jis pasakė, kad važiuoja pasiimti G. J. ir kad pastarieji praneštų D. J., kad jie važiuoja jos paimti. Jie pasakė: „Gerai“. Jis nežino, ar jie pasakė, ar nepasakė D. J.. Jis pats apie tai D. J. nesakė, nes galvojo, kad ji juo pasitiki. D. J. juo pasitikėjo, jie vairuodavo vienas kito mašinas, buvo artimi, kartu keliaudavo, kartu važinėdavosi. Jis tikrai žino, kad D. J. leistų jam vairuoti jos automobilį, tarp jų buvo stiprus ryšys. Automobilio raktai buvo pas jį kišenėje. Jis buvo neblaivus. Jie sėdo į mašiną ir išvažiavo pas G. J.. Jis vairavo automobilį. Nuvažiavo pas G. J., nuėjo į namus, pasiūlė jai važiuoti į pirtį, bet ji, pamačiusi, kad jis neblaivus, nesutiko ir jie išvažiavo atgal į pirtį. Važiuodami padarė avariją, nulėkė nuo kelio. Kai padarė avariją, buvo panika, šokas, nežinojo ką daryti. Grįžo į pirtį, policijai nepranešė. Grįžęs į pirtį, jis su niekuo nesikalbėjo, nes buvo šoke, strese, išsigandęs. Jis bijojo teises prarasti. Pirtyje gal ir domėjosi, kur automobilis, bet jis nesakė. Jis D. J. nieko nesakė pirtyje, kad sudaužė automobilį. Visos įvykio aplinkybės paaiškėjo ryte, kitą dieną. Kitą dieną buvo su D. J. susitikęs pasikalbėti. Jai prisipažino, kad sudaužė automobilį, gailėjosi. Jis sutiktų atlyginti 1000 Eur žalą, bet ne tiek, kiek įvertintas automobilis. Žalos iki šiol visos neatlygino, nes jo prašė vis skirtingų sumų. Dabar sumokėjo 500 Eur. Kitokios sumos jis nesiūlė, nes tikrai būtų nesutikę. Jis dirba (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), todėl ir išsigando, kad gali prarasti darbą, teises. Jis galvojo, kad automobilis yra D. J.. Jis nesutinka su automobilio remonto suma, kuri jam buvo nurodyta, tačiau sutinka su savo pateikta suma. Nesutinka su automobilio vertinimu, kuris yra byloje. Pripažįsta, kad buvo padaryta turtinė žala dėl automobilio, tačiau nepripažįsta, kad buvo padaryta neturtinė žala, jos atlyginti nesutinka.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad gegužės 1 d. dukrai D. J. davė savo automobilį nuvažiuoti pas draugę. Apie antrą valandą nakties policija pranešė, kad su jo automobiliu įvyko avarija. Įvykio vietoje rado savo automobilį BMW 530D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo įsirėžęs į tvorą, medį. Įvykio aplinkybių nežino. Dukra pasakė kitą dieną, kas galimai vairavo automobilį ir padarė avariją. Dar gegužės mėnesį paskambino kaltinamasis ir pasakė, kad nori susitikti su juo. Buvo atėjęs kaltinamasis ir jo tėvas. Jie kalbėjosi dėl žalos. Jie susitarė dėl žalos dydžio, pasakė, kad ateis vėliau, paskambins, bet taip niekas nepaskambino. Jis palaiko savo civilinį ieškinį. Nepriklausomas ekspertas įvertino automobilį, pasakė, kad jo jau neapsimoka remontuoti už tokią kainą. Jam pasakė, kad jo rinkos vertė 3800-3900 Eur, bet kadangi pravažiuota, tai 3300 Eur, o remontas didesnis. Automobilis buvo prižiūrėtas, techniškai tvarkingas ir važiavo gerai. Jie liko be automobilio, reikėjo į darbą važiuoti, todėl buvo išsinuomojęs kelis kartus, kai labai reikėjo, kitą automobilį. Dabar turi automobilį, kurį dukra parvarė iš Danijos. Automobilio BMW tikriausiai neremontuos. Žalą įvertino su visais nuostoliais 5000 Eur. Suma yra su įvertintojų nustatymais, su advokato išlaidomis ir su nuoma. 1000 Eur neturinė žala, tai važinėjimai pas tyrėją daug kartų, atsiprašinėjimai iš darbo, trukdymai, nepatogumai. Ne vieną kartą teko ir į Ukmergę važiuoti. Jis už 3300 Eur neįsigytų automobilio tokio, koks buvo. Jis pasitikėjo dukra, nežinojo, kad ji gali kažkam duoti automobilį. Jam buvo padaryta didelė žalą, nes jo turimos santaupos yra mažesnės, nei prarasto automobilio vertė, o darbo užmokestis yra mažesnis, jis liko be automobilio.

Liudytoja D. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusysis yra jos tėvas. Kaltinamieji gerai pažįstami. Per socialinius tinklus pažįstami, draugai susisiekė su ja ir pakvietė į šventę. Apie pusė vienuolikos vakaro su drauge atvyko į šventę (duomenys neskelbtini) kieme. Automobilį priparkavo prie namo. Tai buvo BMW 530 automobilis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Atvykusios užrakino automobilį, kadangi buvo asmeniniai daiktai palikti ir prisijungė prie šventės dalyvių. Ten linksminosi, šoko, vartojo alkoholį ir po tam tikro laiko jos su drauge pasigedo dviejų asmenų, tai E. P. ir A. Č. ir tas pasirodė įtartina, bet nieko labai nesureikšmino ir toliau tęsė šventę. Po tam tikro laiko ji pastebėjo sąmyšį, kuris kilo kieme ir išbėgusi į kiemą išgirdo, jog kažkas iš buvusių svečių sušuko eiti žiūrėti, kur jos automobilis. Toje vietoje, kur buvo palikusi automobilį, jo nebebuvo. Prie šalia esančio automobilio stovėjo A. Č. ir pasišaipydamas jai pasakė, kad eitų pati išsitraukti savo automobilį iš griovio. Ji nesuprasdama, kas atsitiko, kur jos automobilis, pamatė tamsoje žybčiojančius švyturėlius. Kadangi nebuvo didelis atstumas, kažkur 800 m., nubėgusi pamatė jos tėvui priklausantį automobilį, kuris buvo sugadintas. Buvo atvykusi Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Ji iš karto bandė susisiekti su A. Č. ir E. P., tačiau nepavyko. Ji bandė susisiekti būtent su jais, nes iš karto jai buvo kilęs įtarimas, nes jų abiejų pasigedo šventėje. Po kelių minučių jie atvyko taip pat. Vaizdo kamerose akivaizdžiai matėsi, kad susistumdo du jaunuoliai E. P. ir A. Č. ir po kelių sekundžių automobilis užsiveda ir automobilis pradeda manevruoti kieme. Per kitą kamerą taip pat buvo pastebėta, jog iš išvažiuojančio automobilio, iš keleivio pusės, būtent A. Č. iškišo galvą pasižiūrėti, ar automobilis nieko nekliudo. Peržiūrėjus medžiagą, buvo matyti, kad būtent šie asmenys galimai padarė šį įvykį. Gal po 15 minučių su ja susisiekė A. Č. ir paprašė susitikti šiek tiek atokiau nuo eismo įvykio vietos. Atvykę asmenys, tai buvo A. Č., O. K. ir J. P. pripažino, kas vairavo automobilį, kad vairavo E. P. ir pasakė, kad ji neduotų jokių parodymų dėl to, kad su ja bus atsilyginta rytoj, taip išvengiant draugui kažkokių rimtesnių problemų. Kai buvo atėjusi į kiemą, prie namo, bandė E. P. paklausti, ar jis padarė tą įvykį ir kad prisipažintų. Jisai neprisipažino. Jokių santykių su E. P. nebuvo, jie pažįstami, draugai. E. P. niekada nevairavo jos automobilio, o ji nevairavo jo automobilio. Ji yra tik jį vežusi tuo automobiliu. Įvykio vakarą niekas į ją nesikreipė, kad duotų pavairuoti automobilį. Ji nekalbėjo su E. P., kam priklauso automobilis. Ji grįžusi iš užsienio, visada skolinasi iš tėvų automobilį. Iš E. P. pusės buvo klausimai, kaip važiuoja automobilis. A. Č. jai pasakė, kad vairavo būtent E. P..

Liudytoja E. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad E. P. ir A. Č. yra jos pažįstami, o nukentėjusysis yra draugės tėvas. Ji susitiko su D. J. vakare. Ji atvažiavo jos paimti su savo tėčio mašina. Po kurio laiko paliko mašiną atrakintą su rakteliais. Kažkuriuo momentu pastebėjo, kad ilgą laiką nėra A. Č. ir E. P., bet nekreipė dėmesio ir šventė toliau. Kai išėjo į lauką, pamatė, kad nėra D. J. tėčio automobilio ir tolumoje už kelio pamatė švyturėlius. Kažkas iš kompanijos pasakė: „D., žiūrėk, ten tavo mašina griovyje“. D. J. išėjo. Po kurio laiko jai paskambino ir pasakė, kad ten tikrai yra jos mašina, sudaužyta, griovyje ir kad ji ateitų. Ji atėjo kartu su J. P. ir O. K.. Jie nuvyko pas L. K. mamą ir paprašė parodyti kameros įrašą, pasižiūrėti, kur dingo mašina, kas ją pavogė, kaip ji išvažiavo. Matėsi, kaip prie mašinos stumdosi A. Č. su E. P. ir po kelių minučių užsidega mašinos žibintai ir mašina išvažiuoja. Asmenų nesimatė, kas vairavo. Matėsi tiktai keleivio pusė, kad pro langą iškišta šviesių plaukų žmogaus galva. Žiūrint filmuotą medžiagą nesuprato, kad tai buvo E. P. ir A. Č.. Jų veidų nesimatė. Kas vairavo, jie nepamatė. Jie darė prielaidas, kad keleivio vietoje sėdi A. Č.. Po įvykio A. Č. nieko nesakė. E. P. išvis nesimatė. Jis pasirodė tik pačioje pabaigoje. D. J. su E. P. buvo geri pažįstami. Jie nebuvo pora, E. P. tuo metu turėjo merginą, su kuria yra dabar susituokęs.

Liudytoja L. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius pažįsta. Jie yra jos sūnaus vaikystės draugai. Vyko sūnaus gimtadienis. Buvo pakviesti jo draugai. Jie visi vartojo alkoholį, darėsi kokteilius. Po kiek laiko atėjo merginos ir pasakė, kad dingo mašina iš kiemo. Mergina buvo išsigandusi, susinervinusi. Ji pasakė, kad yra vaizdo kameros, pasiūlė pažiūrėti. Per vaizdo kameras pasižiūrėjo, kad mašina tikrai buvo, stovėjo kieme. Kas vairuoja mašiną, neaišku, nes blogai matėsi. Po įvykio niekas nežinojo, niekas nesuprato, kas galėjo paimti tą mašiną. Ji irgi nežino, kas vairavo mašiną. Paskui jie išsiaiškino, kad ta mašina stovi sudaužyta netoliese, kai pamatė policijos pareigūnus. Po įvykio, kai pamatė policijos švyturėlius, kaltinamieji jau buvo pas juos. Ji juos asmeniškai matė.

Liudytoja G. J. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta. A. Č. ir E. P. yra jos klasiokai. Tą vakarą jie su ja susisiekė ir pakvietė į L. K. gimtadienį. Pasakė, kad pas ją atvažiuoja. A. Č. ir E. P. atvažiavo su tamsiu BMW automobiliu. Tiek A. Č., tiek E. P. atrodė lengvai išgėrę. Ji atsisakė su jais vykti į šventę, nes pajautė alkoholio kvapą ir pasakė, kad ji ateis po to. Jų pokalbis vyko labai trumpai. Jie pasakė, kad važiuoja atgal. Automobilį vairavo E. P., A. Č. sėdėjo šalia. E. P. automobilis yra BMW. Jis ne su savo automobiliu buvo atvažiavęs. Kai jie išvažiavo, ji valandos bėgyje nuvyko į šventę pėsčiomis, nes nuo jos namų šventė vyko labai netoli.

Liudytojas O. K. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta. Jie draugai. Jis matė automobilį, kuriuo atvažiavo D. J.. Jam E. P. arba A. Č. pasakė, kad važiuoja pasiimti G. Jis su kitais vartojo alkoholinius gėrimus, jų paprašė pasakyti D., kad jie išvažiuoja, tačiau jie pamiršo. Jis nematė, kaip jie išvažiavo, taip pat nematė, kaip grįžo. Kai jie išvažiavo iš kiemo, toliau tęsėsi vakarėlis. Nebuvo tokio dalyko, kad kažkas ieškojo automobilio. Jis žino, kad tą vakarą įvyko avarija. Kaip įvyko avarija, jis nežino, nes buvo sodyboje.

Liudytojas J. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad pažįsta abu kaltinamuosius, yra draugai daug metų. L. K. pakvietė pas save į gimtadienį, visi susirinko. E. P. su A. Č. priėjo ir E. P. pasakė, kad jie važiuoja pasiimti ir atsivežti G. J.. E. P. pasakė, kad jis praneštų D. J., kad jie važiuoja pasiimti G. J.. Jis nepranešė D. J., nes nematė būtinumo, žinojo, kad jie yra artimi, artimai bendravo, daug laiko praleisdavo kartu. Jie išėjo į lauką ir pamatė, kad švyturėliai netoliese. Nuėjo pažiūrėti ir pamatė autoįvykį. Po kurio laiko sužinojo, kad automobilį vairavo E. P..

D. J. pateikė vaizdo įrašą ir telefonu įrašytą jos ir E. P. pokalbį kaip jie tariasi dėl žalos atlyginimo (b. t. I, b. l. 154-157, b. t. II, b. l. 7). 2020 m. birželio 17 d. garso įrašas apžiūrėtas, surašytas apžiūros protokolas (b. t. II, b. l. 8-16).

2020 m. gegužės 11 d. L. K. savanoriškų dokumentų pateikimo metu pateikė vaizdo stebėjimo kamerų įrašus (b. t. II, b. l. 22-25).

Vyresnysis tyrėjas A. D. tarnybiniame pranešime dėl L. K. pateiktos vaizdo medžiagos peržiūros nurodė, kad 2020 m. gegužės 11 d. liudytoja L. K. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo metu pateikė namo kiemo vaizdo kameromis filmuotą medžiagą. Peržiūrėjus pateiktą vaizdo medžiagą, nustatyta, kad kamera Nr. 1 filmuoja įvažiavimo vartus į namo kiemą bei įvažiavimą tarp tvoros ir namo sienos. Kamera Nr. 2 filmuoja kiemo vidų bei garažo vartus. Kamerų data ir laikas sutampa. Kameros Nr. 1 medžiagoje vaizdo laikas yra nuo 2020 m. gegužės 1 d. 23 val. 04 min. 00 s. iki 2020 m. gegužės 1 d. 23 val. 10 min. 31 s. Nuo vaizdo įrašo pradžios kameroje Nr. 1 matyti kaip po ja stovi ir svirduliuoja A. Č.. Akivaizdžiai matosi, kad jis yra neblaivus. A. Č. sunkiai stovi ant kojų, svirduliuoja ir vaikšto į priekį ir atgal. 23 val. 05 min. 26 s. A. Č. atsitraukia link Toyota automobilio juokdamasis. 23 val. 05 min. 46 s. matosi kaip A. Č. apsikabina E. P., kuris irgi yra akivaizdžiai neblaivus (svirduliuoja, judesiai nekoordinuoti). 23 val. 06 min. 19 s. matyti kaip užsidega automobilio šviesos ir automobilis BMW įvažiavęs į kiemą po kamera Nr. 2 apsisuka bei išvažiuoja. Kadangi automobilio šviesos apšviečia kamerą, automobilyje sėdinčių asmenų nesimato. 23 val. 07 min. 01 s. automobilio BMW priekis pasirodo po kamera Nr. 1, sustoja ir pradeda važiuoti 23 val. 07 min. 10 s. Aiškiai matyti, kaip pro atidarytą automobilio priekinių keleivio durelių langą yra iškišta A. Č. galva, kuris žiūri, kad vairuotojas nekliudytų namo sienos. 23 val. 07 min. 36 s. matyti, kaip iš kiemo išvažiuodamas automobilis dešiniu sparnu kliudo vartus, kurie pilnai atsidaro. Automobilis pasuka į (duomenys neskelbtini) pusę. Jokių pašalinių asmenų kameros nefiksavo. Tarp E. P. ir A. Č. nuėjimo iš kameros Nr. 1 vaizdo zonos ir automobilio galinių žibintų užsidegimo laikas 11 sekundžių. Į kameros Nr. 2 vaizdo zoną jie neišėjo (b. t. II, b. l. 26-28).

Policijos pareigūnės G. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. gegužės 1 d. apie 23.45 val., dirbant su Vilniaus AVPK Širvintų rajono policijos komisariato vyriaus. patruliu L. J. iš VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) namo į griovį įvažiavo automobilis BMW, apgadino gyventojų tvorą. Atvykę (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje rado nuo kelio nuvažiavusį, išvertusį metalinę segmentinę tvorą ir atsitrenkusį į medį automobilį BMW 530 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilyje žmonių nebuvo, mašinos rakteliai gulėjo ant priekinės vairuotojo sėdynės. Įvykio vietoje buvo PGT pareigūnai ir GMP brigada. PGT pareigūnai paaiškino, kad jiems atvykus nei automobilyje, nei prie jo žmonių nebuvo. Po 10 min. atėjo D. J. ir pasakė, kad tai jos tėvo automobilis. D. J. teigė, kad automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini), kieme ir ji niekam automobilio nedavė (b. t. I, b. l. 11-12).

2020 m. gegužės 1 d. sudaryta įvykio vietos schema (b. t. I, b. l. 13).

Automobilis BMW 530 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transportuotas į saugojimo aikštelę (b. t. I, b. l. 14).

2020 m. gegužės 2 d. apžiūrėta įvykio vieta ir automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis adresu (duomenys neskelbtini), nuvažiavęs nuo kelio, nulaužęs metalinę tinklinę tvorą ir atsitrenkęs į medį kairės pusės priekiu. Automobilio kairės pusės priekinis sparnas sulankstytas, sudaužytas žibintas, sulaužytas bamperis, sulankstytas variklio gaubtas, prie automobilio ant žemės guli nulaužta medžio šaka, pabirusios plastmasinės detalės ir nuolaužos. Automobilis neužrakintas. Apžiūrint automobilio salono vidų, ant vairuotojo sėdynės guli užvedimo rakteliai (b. t. I, b. l. 20-30).

2020 m. gegužės 1 d. policijos pareigūno A. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. gegužės 1 d. dirbant su Vilniaus AVPK Širvintų rajono policijos komisariato tyrėju Č. O. gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), tarp (duomenys neskelbtini) namo, į griovį, įvažiavo automobilis. D. J. paaiškino, jog 2020 m. gegužės 1 d. vakare leido laiką su draugais adresu (duomenys neskelbtini). Į minėtą namą D. J. buvo atvykusi automobiliu BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau apie 23 val. iš minėto namo kiemo automobilis buvo pavogtas. D. J. vėliau rado automobilį (duomenys neskelbtini), nuvažiavusį nuo kelio ir atsitrenkusį į tvorą. Minėtą BMW vairavęs asmuo buvo pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. D. J. įtarė, jog automobilį galėjo pavogti A. Č. ir E. P.. Būnant įvykio vietoje, į įvykio vietą su draugais atėjo A. Č. (pasinaudojus alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 6810 Nr. ARFM-0445 jam buvo nustatytas 1,35 prom. girtumo laipsnis), kurie nuteikinėjo D. J. nerašyti pareiškimo ir aiškino, jog jie žalą atlygins. D. J. paaiškino, jog A. Č. jai pasakė, kad automobilį vairavo E. P., tačiau jiems paklausus asmenų, kas vairavo minėtą BMW, šie teigė, jog nežino. D. J. aiškino, jog (duomenys neskelbtini) namo kiemas yra filmuojamas vaizdo kameromis. Nuvykus minėtu adresu, bendraujant su (duomenys neskelbtini) namo savininke L. K., ši paaiškino, jog E. P. šiuo metu yra lauko virtuvėje. Nuėję į minėtą virtuvę kartu su L. K., rado du asmenis, kurie paaiškino, jog E. P. čia nėra. Č. O. bendraujant su lauko virtuvėje buvusiais asmenimis, už lauko virtuvėje esančių durų į kitą kambarį buvo girdėti šnabždėjimas. Paprašius L. K. atidaryti minėtas duris, kitame kambaryje rado E. P., kurio paklausus, ką jis čia veikia, šis atsakyti negalėjo. E. P. akivaizdžiai slėpėsi. Pasinaudojus alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARJK-0142, E. P. buvo nustatytas 1,41 prom. girtumo laipsnis. E. P. teigė, kad jis automobilio tikrai nevogė ir kas tai galėjo padaryti nežino (b. t. I, b. l. 15-16).

2020 m. gegužės 20 d. policijos pareigūno A. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. gegužės 20 d., apie 11.50 val., tikslinant įvykio aplinkybes, mobiliuoju telefonu buvo susisiekta su pranešėja, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri atsisakė prisistatyti ir paaiškino, kad 2020 m. gegužės 1 d., apie 23.45 val., pro savo namų langą matė, kad (duomenys neskelbtini), tarp (duomenys neskelbtini) namų, į griovį yra įvažiavęs automobilis. Iš automobilio salone sklindančių balsų pranešėja suprato, kad jame sėdėjo du vyriškos lyties jauni asmenys, kurie netrukus išlipo iš automobilio ir pasišalino gatve (b. t. I, b. l. 19).

2020 m. gegužės 2 d. 03.11 val. alkoholio kiekio matuokliu E. P. buvo nustatytas 1,41 prom. girtumas (b. t. II, b. l. 84-86).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė automobilį. Automobilio vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo automobilio užvaldymas siekiant pasisavinti. Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Todėl, apibūdinant kaltės, darant vagystę, turinį, turi būti vadovaujamasi BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis ir turi būti konstatuojama, kad, grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokė, jog užvaldo automobilį prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Vagystės atveju kaltė pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, jog turtas yra svetimas, nori jį neatlygintinai užvaldyti ir numato, kad dėl tokių jo veiksmų turto savininkui bus padaryta žala. Taigi esminis veikos požymis, nulemiantis šios veikos priskyrimą prie nusikalstamų veikų nuosavybei, yra būtent svetimo turto pagrobimas. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią.

Teismas, įvertinęs kaltinamiesiems A. Č. ir E. P. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, tiek objektyviąją, tiek ir subjektyviąją pusę, konstatuoja, jog kaltinamųjų veiksmai negali būti vertinami kaip nusikaltimas – vagystė, kadangi byloje nustatyta, jog A. Č. ir E. P. tikslas nebuvo neatlygintinai užvaldyti G. J. priklausantį automobilį BMW 530D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) siekiant jį neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią.

Kaltinamieji E. P. ir A. Č. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jie pasiėmė automobilį BMW 530D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tam, kad nuvažiuotų ir atsivežtų į gimtadienio šventę G. J., o ne norėdami jį pasisavinti. Šiuos kaltinamųjų parodymus patvirtina ir tai, kad jie gimtadienio dalyviams J. P. ir O. K. pasakė, kad šie perduotų D. J., kuri tą vakarą buvo atvažiavusi su automobiliu BMW 530D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kad jie išvažiuoja pasiimti G. J.. Atitinkamai teismo posėdžio metu apklausti J. P. ir O. K. parodė, kad kaltinamieji jiems sakė, kad išvažiuoja pasiimti G. J. ir kad pastarieji apie tai pasakytų D. J., tačiau jie pamiršo. Pažymėtina ir tai, kad to, jog E. P. ir A. Č. pasiėmė D. J. automobilį, kiti gimtadienio šventės nevertino ir neįvardijo kaip vagystės, jiems tai nepasirodė keista ir jie to nesureikšmino, kadangi kaltinamasis E. P. su D. J. buvo pažįstami, dažnai bendraudavo, jų santykius įvardijo kaip artimus. Be to, tai kad kaltinamieji neturėjo tyčios pagrobti svetimo automobilio patvirtina ir jų elgesys vakaro metu. Kaip nustatyta iš kaltinamųjų ir liudytojų parodymų, įvykio vietos schemos ir įvykio vietos apžiūros protokolo, kaltinamieji iš gimtadienio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuvažiavo iki G. J. namų, o šiai nesutikus važiuoti kartu su jais, iš karto važiavo atgal į šventės vietą ir grįždami (duomenys neskelbtini), automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą bei medį. Tai, kad įvykio vieta buvo netoli gimtadienio šventės vietos, patvirtino ir liudytojai, nurodę, kad pamatė policijos švyturėlius. Taigi, jei kaltinamasis E. P. nebūtų nesuvaldęs automobilio ir nuvažiavęs nuo kelio, automobiliu jie būtų grįžę atgal į šventės vietą.

Remdamasis aukščiau aptartais duomenimis teismas daro išvadą, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl A. Č. dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio dalį, išteisintinas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis E. P. vairuodamas automobilį BMW 530D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį G. J., 2020 m. gegužės 1 d., apie 23.45 val., (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus - nustatytas 1,41 promilių girtumas, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, o būtent KET 127 punkto reikalavimus, nes pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, dėl ko nesugebėjo automobilio sustabdyti, jo nesuvaldė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis nuvažiavo nuo kelio į griovį, atsitrenkė į tvorą ir medį, po ko jis iš įvykio vietos, palikęs apgadintą automobilį, pasišalino, dėl ko nukentėjusiam asmeniui G. J. padaryta didelės turtinės žalos 4409,80 Eur sumoje,  t. y. padarė nusikaltimą numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje.

Atitinkamai kaltinamojo E. P. veika perkvalifikuojama iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 281 straipsnio 2 dalį. Teismas įstatymo nustatyta tvarka įspėjo proceso dalyvius apie galimybę veiksmus perkvalifikuoti ir suteikė galimybė pasiruošti gynybai.

BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos.

Pirmiausiai pažymėtina tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad kaltinamasis E. P. vairavo automobilį neblaivus. Tai duodamas parodymus patvirtino pats kaltinamasis. Taip pat, kad kaltinamasis būdamas neblaivus atvažiavo, o po to ir išvažiavo patvirtina liudytojos G. J. ir A. Č. parodymai. Be to, po įvykio jo neblaivumas buvo nustatytas policijos pareigūnų panaudojant alkoholio kiekio matuoklį. 2020 m. gegužės 2 d. 03.11 val. alkoholio kiekio matuokliu E. P. buvo nustatytas 1,41 prom. girtumas (b. t. II, b. l. 84-86). Taip pat kaltinamojo E. P. ir A. Č. parodymai patvirtina, kad automobilį vairavo E. P. ir būtent jis neblaivus sukėlė eismo įvykį, kuriuo nukentėjusiajam buvo padaryta žala.

Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio nukentėjusiajam buvo padaryta turtinės žalos, pagal BK 281 straipsnio 2 dalį kvalifikuojamas tik tada, jeigu ši žala yra didelė. Turtinės žalos dydis – vertinamasis požymis, todėl teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar padaryta žala laikytina didele. Spręsdamas klausimą, ar padaryta turtinė žala yra didelė, teismas atsižvelgia į sugadinto turto vertę, jo reikalingumą, pataisymo galimybes ir išlaidas, nukentėjusiojo turtinę padėtį ir t. t. Pažymėtina, kad, sprendžiant, ar padaryta turtinė žala laikytina didele, neturi reikšmės tai, ar nukentėjusiajam vėliau ši žala ar jos dalis buvo atlyginta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011).

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamųjų gynėjas prašė įpareigoti nukentėjusįjį sudaryti sąlygas kaltinamojo pasirinktam ekspertui apžiūrėti automobilį tiek iš vidaus, tiek iš išorės bei ekspertui pateikti automobilio techninį registracijos pasą. Teisiamojo posėdžio metu šis prašymas nebuvo patenkintas. Pažymėtina, kad byloje yra nukentėjusiojo pateikta automobilio BMW 530D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Pagrindo netikėti šia vertinimo ataskaita nėra. Duomenų, kad ataskaita nepatikima, neišsami ar pan., kaltinamųjų gynėjas taip pat nepateikė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad esminiai pasikeitimai dėl naujo vertinimo negalimi. Šiuo atveju didelę reikšmę turi nukentėjusiojo pozicija, kuriam žala ir buvo padaryta.

 Iš baudžiamosios bylos matyti, kad eismo įvykio dieną automobilio BMW 530D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos kaina Lietuvoje pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą buvo 4140 Eur su PVM (3421 Eur be PVM).  Iš nukentėjusiojo atliktos automobilio BMW 530D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad automobilio rinkos vertės yra 3300 Eur, o automobilio atkūrimo (remonto) kaštai su PVM 4409,80 Eur, bei kad apgadintos transporto priemonės atstatymas ekonominiu požiūriu yra netikslingas. Sprendžiant klausimą, ar nukentėjusiajam G. J. padaryta turtinė žala yra didelė, atsižvelgtina į tai, kad po E. P. sukelto eismo įvykio automobilio remonto kaina viršija automobilio vertę, tiek nurodytą VšĮ „Emprekis“ pažymoje, tiek vertinimo ataskaitoje. Po eismo įvykio nukentėjusiojo G. J. šeima prarado galimybę naudotis turima transporto priemone, todėl norint nuvykti į darbą kitame mieste bei norint naudotis transporto priemone asmeniniais reikalais, teko nuomotis kitą transporto priemonę. Transporto priemonė nukentėjusiojo šeimai buvo būtina. Taip pat nukentėjusysis pateikė duomenis, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) ir jo atlyginimas yra apie 1300 Eur, atskaičius mokesčius. Banko sąskaitoje eismo įvykio dieną jis turėjo 2963,06 Eur santaupų. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam padaryta turtinė žala pripažintina didele turtine žala. Iš šių duomenų matyti, kad nors nukentėjusysis galėtų sau leisti įsigyti kitą panašios vertės transporto priemonę, tačiau tokiu atveju jis liktų visiškai be santaupų. Automobilio vertė sudaro tris nukentėjusiojo mėnesinius atlyginimus, todėl tam, kad atstatytų savo finansinę padėtį jam reiktų nemažai laiko taupyti.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra visiškai įrodyta, kad E. P. padarė nusikaltimą numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė (BK 59, 60 straipsniai).

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis E. P. padarė neatsargų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Nusikalstama veika yra baigta. Byloje nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skirdamas bausmę kaltinamajam E. P. teismas atsižvelgia ir į jo asmenybę: jis neteistas, administracine tvarka baustas 5 kartus (b. t. 2, b. l. 79). Iš duomenų apie registruotus nusižengimus matyti, kad jis 2018 ir 2019 m. baustas už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 kilometrų per valandą pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį, 2019 m. vieną kartą baustas už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip 50 kilometrų per valandą pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, t. y. jis yra linkęs pažeisti KET. Kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini). Nors kaltinamasis darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, jo elgesys įvykio metu ir bylos nagrinėjimo metu neigiamai apibūdina jo asmenybę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu, pripažindamas iš esmės savo veiksmus, kad neblaivus vairavo be leidimo svetimą automobilį ir jį apgadino, buvo nenuoširdus, nesavikritiškas ir neužjaučiantis. Jis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiojo neatsiprašė. Metus laiko po įvykio, būdamas jaunas, sveikas ir darbingas asmuo, nesistengė atlyginti nukentėjusiajam padarytos žalos. Tokiu savo elgesiu, ypač kai iš esmės pripažino faktines aplinkybes ir aiškiai suprato, kad padarė žalą, neparodė jokio supratingumo nukentėjusiajam. Tik prieš paskutinį teismo posėdį, būdamas informuotas apie galimą kaltinimo perkvalifikavimą, į nukentėjusiojo sąskaitą pervedė 500 Eur. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis, žinodamas, kad yra neblaivus, vairavo automobilį be jokios svarbios priežasties, o tik norėdamas netoli gyvenančią merginą atsivežti į gimtadienį. Jis savo veiksmais sukėlė realią grėsmę asmenų gyvybei, sveikatai, turtui ir eismo saugumui, kadangi būdamas neblaivus vairavo automobilį gyvenamųjų namų kvartale ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nenukentėjo pats, nesužalojo kartu važiavusio A. Č. ar kitų asmenų. Jis, sukėlęs eismo įvykį, iš įvykio vietos pasišalino ir slėpėsi nuo policijos pareigūnų lauko virtuvėje, šiems atvykus į L. K. namus. Toks kaltinamojo elgesys jį neigiamai charakterizuoja ir vertintinas, skiriant jam bausmę. Atkreiktinas dėmesys, kad teismas nesvarsto klausimo dėl kaltinamojo E. P. patraukimo ir administracinėn atsakomybėn už pasitraukimą iš įvykio vietos ir alkoholio vartojimą po įvykio. Teismas šias aplinkybes įvertina, skirdamas jam bausmę, taip išvengdamas dvigubo nubaudimo galimybės, nors šie veiksmai ir nesudaro nurodyto nusikaltimo sudėties. Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini), todėl aukščiau nurodytos jo savybės ir nustatytos aplinkybės kaip atsakomybės vengimas, pasislėpimas, baimė, pasišalinimas iš įvykio vietos, su kuria jis buvo tiesiogiai susijęs, yra nepateisinamos ir neigiamai jį charakterizuojančios. Kaltinamojo elgesys po įvykio nėra tiesiogiai susijęs su jo pasirinkta gynybos taktika, nes ginčo dėl faktinių aplinkybių iš esmės byloje nėra, todėl ir yra teismo įvertintos, pasirinkant bausmę, jos dydį ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymą.

BK 281 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Teismas, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, bus pasiekti kaltinamajam už BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskiriant švelniausią bausmės rūšį - baudą. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta bauda už neatsargų nusikaltimą – nuo 20 iki 750 MGL dydžio. Kadangi išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą nebuvo nustatyta kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, vadovaujantis BK 61 straipsnyje suformuotomis bausmių skyrimo taisyklėmis jam turėtų būti skirtinas baudos vidurkis, t. y. 385 MGL (19250 Eur). Vis tik įvertinus tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, yra jauno amžiaus, turi šeimą ir mažametį vaiką, jam bus paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat reikės atlyginti žalą nukentėjusiajam, teismas sprendžia, kad 100 MGL (5000 Eur) bauda bus pakankamo dydžio, kad paveiktų kaltinamąjį taip, jog šis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

E. P. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Informacija iš Administracinių nusižengimų registro patvirtina, kad administracine tvarka E. P. baustas penkis kartus, iš jų keturis kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šie duomenys suponuoja išvadą, kad E. P. nėra itin drausmingas vairuotojas, savo teise vairuoti transporto priemones naudojasi neatsakingai, o šiuo atveju neatsakingas naudojimasis specialia teise sukėlė realias neigiamas pasekmes – buvo padaryta žala kito asmens turtui. Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad E. P. darydamas veiką suvokė, kad yra neblaivus (pats pripažino, kad buvo išgėręs), tačiau vis tiek sėdo į svetimą automobilį ir be jokios būtinybės jį vairavo. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Įvertinus tai, kad E. P. nusikalto pirmą kartą, tačiau yra ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas jam skirtinas trejiems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo priemone ir atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-136-699/2018). Pagal baudžiamąjį įstatymą, esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų. Vienas tokių baudžiamajame įstatyme nustatytų pagrindų, kai konfiskuojamas trečiajam asmeniui priklausantis turtas, – kai, perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi baudžiamajame įstatyme trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą konfiskuotino turto vertės išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-2-693/2019).

Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad E. P. BK 281 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį BMW 530D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris priklauso G. J.. Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minimas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, kad jis priklauso trečiajam asmeniui – G. J., o byloje nėra duomenų, kad jis turėjo ir galėjo žinoti, kad automobilis bus naudojamas nusikaltimui daryti, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė reikšmingų E. P. asmenybę ar jo gyvenimo aplinkybes apibūdinančių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo E. P. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-77-648/2019, 2K-100-648/2019).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog automobilis yra padidinto pavojaus šaltinis, todėl vairuotojams keliami didesni atidumo, rūpestingumo ir atsargumo reikalavimai. Kiekvienas eismo dalyvis privalo būti pakankamai protingas, atsargus ir rūpestingas, kad, prieš vairuodamas transporto priemonę, įsitikintų, ar yra tinkamos būklės tai daryti ir nesukels pavojaus sau bei kitiems eismo dalyvavimas. Nagrinėjamu atveju, kadangi E. P. vairavo neblaivus, jis suprato savo veiksmų pavojingumą ir priešingumą teisei, tačiau vis tiek norėjo taip elgtis. Žinodamas, jog įstatymas draudžia vairuoti transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, suvokdamas nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes, išgėręs lengvabūdiškai sėdo už automobilio vairo ir šiais veiksmais padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, be to, savo veiksmais kėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei.

Iš nukentėjusiojo atliktos automobilio BMW 530D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad automobilio rinkos vertė yra 3300 Eur. Teismas įvertinęs tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, yra jauno amžiaus, turi šeimą ir mažametį vaiką, jam reikės atlyginti žalą nukentėjusiajam, atsižvelgęs į paskirtos baudos dydį, sprendžia, kad dalies automobilio vertės konfiskavimo pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti, todėl konfiskuotina suma mažintina iki 2 000 Eur.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusysis G. J. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamųjų solidariai 5162,80 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos. Jis pareiškime ir posėdžio metu nurodė, kad dėl E. P. ir A. Č. padarytos nusikalstamos veikos jam buvo padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala. Iki nusikalstamos veikos padarymo ieškovo automobilis buvo techniškai tvarkingas, 2019 m. birželio 27 d. atlikta jo techninė apžiūra, automobilis atitiko Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo reikalavimus, automobilis draustas privalomuoju transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės draudimu. Iki apgadinimo automobilio prekinė išvaizda būklė buvo gera. Pagrobtu automobiliu važiavęs asmuo jį apgadino. Apgadinto automobilio BMW 530D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atkūrimo (remonto) kaštai su PVM yra 4409,80 Eur. Ieškovas, siekdamas atlikti savo automobilio vertinimą bei automobilio atkūrimo (remonto) kaštų paskaičiavimą, užsakė automobilio vertinimo ataskaitą, už kurią bendrovei sumokėjo 200,00 Eur. Dėl nusikalstamos veikos padarymo ieškovas ilgam laikui neteko galimybės naudotis savo transporto priemone, kuri taip pat buvo naudojama ir vykimui į darbovietę, todėl ieškovui teko nuomotis lengvąjį automobilį. Už automobilių nuomą iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. ieškovas sumokėjo 253,00 Eur. Už advokato teisines paslaugas ieškovas sumokėjęs 300,00 Eur. Nusikalstama veika ir padaryta žala ieškovui sukėlė dvasinius išgyvenimus, atsirado papildomų rūpesčių, apgadintą automobilį reikėjo nugabenti į saugojimo vietą, atlikti automobilio vertės ir bei automobilio atkūrimo (remonto) kaštų paskaičiavimą, o tuo tikslu kreiptis į specialistus, apmokėti jų paslaugas, gaišti laiką. Ieškovas taip pat neteko transporto priemonės ir dėl to turėjo ir iki šiol turi nepatogumų. Nukentėjusysis yra įsipareigojęs ikiteisminio tyrimo pareigūnams saugoti apgadintą automobilį iki bylos teisminio nagrinėjimo. Dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo ieškovas buvo atitraukiamas nuo darbo ir buvo gaištamas jo laikas vykimui į policijos komisariatą. Tokia situacija neigiamai atsiliepė ieškovo teigiamai savijautai, gerai nuotaikai, ieškovas turėjo papildomų finansinių išlaidų, o atsiradę rūpesčiai ir išgyvenimai dėl padarytos žalos trukdė normaliam gyvenimui. Atsižvelgiant į nusikalstama veika padarytą įtaką nukentėjusiojo gyvenimo kokybei, patirtus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydis, jo nuomone, sudaro 1 000 Eur.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir kt. bylose, kuriose nusikalstamos veikos dalykas yra materialūs daiktai, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusią veikos padarymo metu, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią normą turtinė žala apskaičiuojama remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. Atskirais atvejais, siekiant išvengti nepagrįsto nukentėjusiojo praturtėjimo ar nevisiško žalos atlyginimo, vadovaujamasi kainomis, galiojusiomis žalos padarymo metu ar pareiškiant ieškinį (CK 6.249 straipsnio 5 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

2020 m. gegužės 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilis nuvažiavo nuo kelio, nulaužė metalinę tinklinę tvorą ir atsitrenkė į medį kairės pusės priekiu. Automobilio kairės pusės priekinis sparnas sulankstytas, sudaužytas žibintas, sulaužytas bamperis, ir sulankstytas variklio gaubtas, prie automobilio ant žemės guli nulaužta medžio šaka, pabirusios plastmasinės detalės ir nuolaužos; sugadinimai taip pat užfiksuoti foto lentelėje (b. t. 1, b. l. 20-29). Detalūs automobilio apgadinimai nurodyti UAB ,,Joland“ atliktoje automobilio BMW 530D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 14 puslapyje (b. t. 1 b. l. 97). G. J. su civiliniu ieškiniu pateikė UAB ,,Joland“ atliktą automobilio BMW 530D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios sudedamoji dalis yra UAB „Lanžeronas“ remonto sąmata, kurioje nurodyta, kad remonto kaina – 4409,80 Eur (b. t. 1, b. l. 116-122). Atsižvelgus į pirmiau nurodytas nuostatas, teismas daro išvadą, kad G. J. turi būti priteisiama remonto sąmatoje numatyta suma, nes turtinė žala atsirado tik dėl nuteistojo E. P. neteisėtų veiksmų – jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, atsitrenkė į tvorą ir medį ir sugadino automobilį. Vadovaujantis BPK 109 straipsniu gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Taigi, jei automobiliu E. P. nebūtų važiavęs, jis nebūtų ir apgadintas. 4409,80 Eur žalos dydžio sumą  teismas mažina kaltinamojo sumokėta 500 Eur suma bei vertinimo atskaitoje nurodyta likutine automobilio verte 657 Eur. Kas sudaro 3252,80 Eur. Prie žalos atlyginimo sumos teismas prideda patirtas automobilio nuomos išlaidas 253 Eur. Visos turtinės žalos dydis sudaro atitinkamai 3505,80 Eur. Taip pat teismas iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteisia 200 Eur turto vertinimo išlaidas, bei advokato išlaidas – 300,00 Eur, t. y. 500 Eur. Šią sumą teismas pripažįsta proceso išlaidomis (BPK 105 str.).

Taip pat G. J. prašė atlyginti 1000 Eur neturtinę žalą.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nors įstatymas neturtinės žalos atlyginimą sieja su nusikaltimu, tačiau vien nusikaltimo padarymo faktas nėra absoliuti sąlyga priteisti neturtinę žalą, būtina nustatyti, jog tokia žala buvo padaryta. To paties CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo – ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta. Tad, įstatymas numato, jog neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant ne tik į pasekmes, tačiau ir į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, o taip pat nustatant jos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros.

Kaip jau buvo minėta, dėl kaltinamojo E. P. padarytos nusikalstamos veikos buvo sugadintas nukentėjusiajam G. J. priklausantis automobilis BMW 530D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nekyla abejonių, kad dėl to G. J. patyrė stresą, įtampą, turėjo daug rūpesčių: apgadintą automobilį reikėjo nugabenti į saugojimo vietą, atlikti automobilio vertės ir automobilio atkūrimo (remonto) kaštų paskaičiavimą, dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo ieškovas buvo atitraukiamas nuo darbo ir buvo gaištamas jo laikas vykimui į policijos komisariatą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis nukentėjusiojo taip ir neatsiprašė, nesistengė susitarti dėl žalos atlyginimo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis dirba, todėl galės atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajam. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteisiama 500 Eur neturtinės žalos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

A. Č. išteisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. Č. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

E. P.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalį, kaltinamajam nustatyti 12 mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.

Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, E. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams. Specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalies reikalavimais, išieškoti iš E. P. valstybės naudai 2000 Eur sumą, atitinkančią dalį automobilio BMW 530D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės.

E. P. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo G. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo E. P. 4005,80 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą G. J. naudai.

Priteisti G. J. iš kaltinamojo E. P. 500 Eur proceso išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - paketą Nr. 209299 su dviem stiklainiais (foniniu kvapu ir kvapo pėdsaku), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. 

Automobilį BMW 530D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) grąžinti G. J..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą

Teisėja                                                                                        Irina Serafin