Civilinė byla Nr. 3K-3-540/2012

Teisminio proceso Nr. 2-41-3-00907-2011-0

           Procesinio sprendimo kategorijos: 73.2.6.1; 114.8.2; 114.9.3.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės, Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

              rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo If P&C Insurance AS kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo If P&C Insurance AS ieškinį atsakovui R. G. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

              Byloje kilo ginčas dėl to, ar administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyti faktai turi prejudicinę galią civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas eismo įvykyje dalyvavusio asmens civilinės atsakomybės klausimas.

2009 m. birželio 10 d. T. K. ir ieškovas sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria vieneriems metams buvo apdrausta              automobilio ,,Mitsubishi Galant“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) valdytojo civilinė atsakomybė. 2009 m. liepos 24 d. įvyko eismo įvykis – atsakovas R. G., vairuodamas automobilį ,,Mitsubishi Galant“, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu ,,Daewoo Leganza“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), po to atsitrenkė į stovintį automobilį ,,Pontiac Trans Sport“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir juos apgadino. Tiriant eismo įvykį, nustatyta, kad atsakovas eismo įvykio metu buvo neblaivus. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 26 d. nutarimu atsakovas pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, nustatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), kai tokie veiksmai padaryti neblaivaus (girto) asmens). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartimi šis teismo nutarimas paliktas nepakeistas. Ieškovas atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą – 7450,95 Lt, ir, remdamasis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPD įstatymas) 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareikalavo iš atsakovo grąžinti jam šią sumą, tačiau atsakovas į prašymus nereagavo.

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 7450,95 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šiaulių rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 15 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino.

Atsakovas pateikė prieštaravimus ir nurodė, kad nesutinka, jog yra kaltas dėl 2009 m. liepos 24 d. eismo įvykio; atsakovas pažymėjo, kad jis atlygintų žalą ieškovui tik tada, jei būtų nustatyta jo kaltė.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė

Šiaulių rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 28 d. galutiniu sprendimu Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, ieškinį tenkino visiškai.

Teismas nurodė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 26 d. nutarimas, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartimi paliktas nepakeistas, patvirtina, jog 2009 m. liepos 24 d. eismo įvykio kaltininkas yra atsakovas. TPVCAPD sutarties pagrindu ieškovas atlygino nukentėjusiems asmenims žalą ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą, nes jis vairavo transporto priemonę neblaivus (TPVCAPD įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnis).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2012 m. balandžio 30 d. nutartimi panaikino Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. galutinį sprendimą, 2011 m. birželio 15 d. preliminarų sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti ginčo teisenos tvarka iš naujo.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal CK 6.270 straipsnio 5 dalį didesnio pavojaus šaltinių valdytojams dėl šių šaltinių sąveikos padaryta žala atlyginama bendraisiais pagrindais, todėl, sprendžiant atsakovo civilinės atsakomybės klausimą, turi būti nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl eismo įvykio yra kaltas atsakovas, padaryta remiantis tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartimi ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 26 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje. Teisėjų kolegijos teigimu, asmens civilinės atsakomybės klausimas civilinėje byloje turi būti sprendžiamas nepriklausomai nuo to, ar eismo įvykio dalyviui buvo taikyta administracinė atsakomybė, nes administracinės teisenos byloje nustatyti faktai neturi prejudicinės galios žalos atlyginimo (civilinėje) byloje (CPK 182 straipsnis), todėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimą (nebuvimą) galima įrodinėti visomis įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis; administracinio tyrimo medžiagoje esantys dokumentai vertintini kaip rašytiniai įrodymai kartu su kitais įrodymais (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas žalos atlyginimo klausimą, privalėjo pasisakyti dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, nustatyti, ar yra atsakovo neblaivumo eismo įvykio metu ir kelių eismo taisyklių pažeidimo priežastinis ryšys, tačiau to nepadarė; byloje taip pat nenustatytos aplinkybės ir veiksmai, dėl kurių įvyko eismo įvykis ir buvo apgadintos transporto priemonės; netirti ir nevertinti eksperto K. Griciaus parodymai, administracinės bylos faktinės aplinkybės. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, nagrinėjant bylą iš naujo, būtina į ją trečiaisiais asmenimis įtraukti eismo įvykyje dalyvavusių automobilių vairuotojus, kuriems buvo padaryta ir atlyginta žala.

III. Kasacinio skundo argumentai

              Kasaciniu skundu ieškovas If P&C Insurance AS prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 30 d. nutartį ir palikti galioti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. galutinį sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo

padarytas administracinis teisės pažeidimas – eismo įvykio sukėlimas, esant neblaiviam – nepatvirtina atsakovo kaltės dėl žalos atsiradimo ir jo veiksmų bei žalos priežastinio ryšio, taip pat kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos remiantis tik teismų procesiniais sprendimais administracinio teisės pažeidimo byloje ir neįvertinus visų aplinkybių bei nenustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Kasatoriaus teigimu, atsakovui kilo administracinė atsakomybė ne už vairavimą neblaiviam, bet dėl to, kad jis, būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį, t. y. padarė ATPK 127 straipsnio 3 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą. Atsakomybė už vairavimą neblaiviam, kai nėra sukeliamas eismo įvykis, nustatyta kitame, ATPK 126 straipsnyje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartyje pasisakyta, kad aplinkybė, jog atsakovas sukėlė eismo įvykį, t. y. išvažiavo į priešingą eismo juostą, yra įrodyta. Kasatoriaus įsitikinimu, šie administracinio teisės pažeidimo bylos duomenys patvirtina atsakovo kaltę ir jo veiksmų bei padarinių priežastinį ryšį. Be to, CK 6.248 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta kaltės prezumpcija, t. y. laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, tai, kasatoriaus nuomone, reiškia, jog atsakovas turi įrodyti, kad jo kaltės nėra. Aplinkybė, kad atsakovas sukėlė eismo įvykį, būdamas neblaivus, yra įrodyta ir neginčijama. Byloje nėra duomenų apie kitų eismo įvykio dalyvių kaltus veiksmus ar nerūpestingumą, kurie galėjo turėti įtakos žalos atsiradimui ir jos dydžiui. Nurodytas aplinkybes patvirtina byloje surinkti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio schema, tarnybinis pranešimas, byloje dalyvaujančių asmenų, liudytojų paaiškinimai, eksperto parodymai ir kt.

              2. Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyti faktai neturi prejudicinės galios žalos atlyginimo civilinėje byloje, taip pat kad neatskleista bylos esmė, padaryta pažeidžiant CPK 182 straipsnio 2 punkto, 297 straipsnio 4 dalies, 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, neatsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl teismų sprendimų prejudicinės galios pateiktus išaiškinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010). Kasatoriaus nuomone, tam, kad tam tikras faktas būtų pripažintas prejudiciniu pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, jis turi atitikti tokias sąlygas: 1) faktas turi būti nustatytas teismo; 2) teismo sprendimas ar nutartis, kuriais buvo nuspręsta dėl bylos esmės, turi būti įsiteisėję; 3) šie procesiniai sprendimai priimti kitoje nei nagrinėjamoje civilinėje ar administracinėje byloje; 4) kitoje byloje dalyvavo tie patys asmenys arba teismo sprendimas sukelia teisinių padarinių ir nedalyvavusiems byloje asmenims; 5) aplinkybė turėjo būti įrodinėjimo dalykas kitoje byloje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartyje nustatytos aplinkybės dėl atsakovo kaltės ir veiksmų bei padarinių priežastinio ryšio atitinka prejudiciniams faktams keliamus reikalavimus. Tai, kasatoriaus teigimu, reiškia, kad atsakovo civilinę atsakomybę (jos sąlygas) visiškai patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyti faktai ir įrodymai. Dėl to, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo.

              3. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad administracinio teisės pažeidimo tyrimo dokumentai vertintini kaip rašytiniai įrodymai kartu su kitais įrodymais (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie). Dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje G. Š. v. A. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-235/2006, išaiškinta, kad rašytinis įrodymas gali būti teismo pripažintas oficialiuoju (prima facie) tik esant tokioms sąlygoms: 1) jis turi būti išduotas valstybės ar savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardytų subjektų; 2) įstatyme nurodyti subjektai, išduodami oficialųjį dokumentą, neviršijo savo kompetencijos; 3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus jo formos ir turinio reikalavimus; 4) jame pateikta informacija yra pakankama nustatyti įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes. Kasatoriaus teigimu, nagrinėjamu atveju byloje pateikti dokumentai – administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio schema, tarnybinis pranešimas – pripažintini oficialiaisiais įrodymais ir juose nustatytos aplinkybės nebuvo paneigtos kitais įrodymais.

              Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka nepateikta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl administracinio teismo sprendimu nustatytų faktų prejudicinės reikšmės

CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Aiškindamas nurodytas proceso teisės normas, kasacinis teismas yra suformulavęs tokias esmines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Kauno žydų religinė bendruomenė v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-554/2009; 2010 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB ,,Swedbank“ v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras ir kt. v. UAB „Naigeda“, bylos Nr. 3K-3-306/2010; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Rasa“ v. VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-408/2012; kt.).

Byloje nustatyta, kad 2009 m. liepos 24 d. eismo įvykio metu buvo apgadinti trys automobiliai: ,,Daewoo Leganza“, ,,Pontiac Trans Sport“ ir ,,Mitsubishi Galant“. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. birželio 23 d. nutartimi, išnagrinėję administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatė, kad eismo įvykis įvyko dėl to, jog automobilį ,,Mitsubishi Galant“ vairavęs atsakovas R. G. pažeidė Kelių eismo taisykles, nes, vairuodamas neblaivus, nepasirinko saugaus greičio, neįvertino situacijos, nesuvaldė savo automobilio, išvažiavo į priešingą eismo juostą, todėl susidūrė su priešais važiavusiu automobiliu ,,Daewoo Leganza“ ir atsitrenkė į šalikelėje stovėjusį automobilį ,,Pontiac Trans Sport“. Pasisakydamas dėl atsakovo R. G. teiginių, kad dėl įvykio kaltas automobilio ,,Daewoo Leganza“ vairuotojas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog juos paneigia bylos medžiaga ir jog šie teiginiai vertintini kaip patraukto administracinėn atsakomybėn asmens gynybinė taktika. Tai reiškia, kad administracinę bylą nagrinėję teismai nustatė, jog eismo įvykį sukėlė neteisėti atsakovo veiksmai, ir pripažino jį kaltu bei nubaudė administracine nuobauda. Šioje byloje prašoma priteisti iš atsakovo žalą, kurią dėl eismo įvykio patyrė kitų dviejų automobilių valdytojai, todėl ieškovas privalėtų įrodyti, kad žalą nukentėjusieji patyrė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, tačiau tai jau yra padaryta – neteisėti atsakovo veiksmai įrodyti ir nustatyti teismų procesiniais sprendimais administracinėje byloje. Taigi atsakovo neteisėti veiksmai ir kaltė nustatyti administracinėje byloje įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu; atsakovas joje dalyvavo; administracinėje ir šioje byloje įrodinėjimo dalykas tas pats – atsakovo veiksmų eismo įvykio metu teisėtumas (neteisėtumas). Dėl to pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą administracinėje byloje nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai šiai bylai turi prejudicinių faktų galią ir jų šioje byloje įrodinėti iš naujo nereikia. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, pagrįstai nustatė, kad eismo įvykį sukėlė neteisėti atsakovo veiksmai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrosios būtinos civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tai reiškia, kad teisę į žalos atlyginimą nukentėjęs asmuo įgyja tik tuo atveju, kai žalą patiria dėl neteisėtos kito asmens veikos (veikimo ar neveikimo). Byloje nustatyta, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus (pažeidė Kelių eismo taisykles ir dėl to yra pripažintas kaltu bei nubaustas administracine nuobauda), dėl kurių buvo apgadinti du automobiliai ir jų valdytojai patyrė žalą. Taigi yra atsakovo veiksmų ir kitų asmenų patirtos žalos priežastinis ryšys, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytos būtinosios sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti ir jis yra atsakingas už savo veiksmais padarytos žalos atlyginimą. Žalos padarymo faktas sukuria jam prievolę atlyginti žalą. Tačiau byloje taip pat nustatyta, kad iki eismo įvykio su ieškovu buvo sudaryta automobilio, kurį vairavo atsakovas, valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis ir ieškovas, vykdydamas sutarties sąlygas, atlygino kitiems asmenims dėl eismo įvykio jų patirtą žalą. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, jog sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus. Minėta, administracinėje byloje nustatyta, kad atsakovas Kelių eismo taisykles pažeidė ir eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus, todėl šios teisės normos pagrindu ieškovas, sumokėjęs nukentėjusiems asmenims draudimo išmokas, įgijo ir turi teisę reikalauti, kad atsakovas grąžintų jam išmokėtas sumas.

Teisėjų kolegija, sutikdama su kasacinio skundo argumentais dėl administracinėje byloje nustatytų faktų reikšmės ir apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino CPK 182 straipsnio 2 dalį ir aptartą teismų praktiką, todėl be pagrindo nepripažino administracinėje byloje nustatytų aplinkybių prejudiciniais faktais šioje byloje ir nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė ginčo sprendimui reikšmingas aplinkybes ir iš esmės tinkamai jas kvalifikavo bei pagrįstai ieškinį tenkino, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria byla grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, naikintina, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasatorius prašo priteisti jo turėtų bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme atlyginimą. Iš kartu su kasaciniu skundu pateiktų dokumentų matyti, kad kasatorius sumokėjo         244 Lt žyminio mokesčio už paduodamą kasacinį skundą ir 1815 Lt už suteiktas teisines paslaugas UAB ,,Sergel“. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde nurodyta, jog jį surašė advokatė G. J. Streckienė, t. y. ji yra kasatoriaus atstovė kasaciniame teisme ir už jos suteiktas teisines paslaugas kasatoriaus turėtų išlaidų atlyginimas galėtų būti priteisiamas. UAB ,,Sergel“ nėra įgaliota atstovauti kasatoriui, be to, pateiktais duomenimis, ir negalėtų tokia būti pagal CPK 354 straipsnį, reglamentuojantį asmenų atstovavimą kasacinės instancijos teisme. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasatorius nepateikė duomenų apie jo turėtas atstovavimo išlaidas kasacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimas kasatoriui iš atsakovo nepriteistinas. Kasatoriui iš atsakovo priteistinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Kasacinės instancijos teismas turėjo 29 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, tenkinus kasacinį skundą, priteistinas iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

              Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 30 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. galutinį sprendimą.

              Priteisti iš atsakovo R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovui If P&C Insurance AS (j. a. k. 10100168), Lietuvoje veikiančiam per IF P&C Insurance AS” filialą (j. a. k. 302279548), 244 (du šimtus keturiasdešimt keturis) Lt žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą.

              Priteisti iš atsakovo R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) 29 (dvidešimt devynis) Lt išlaidų, turėtų kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.

              Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

              Teisėjai                                                                                    Janina Januškienė

                                                                                                  Česlovas Jokūbauskas

                                                                                                  Vincas Verseckas