Administracinė byla Nr. AS-645-624/2024
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00798-2024-6
Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. lapkričio 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos Seimas dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. (8.28 Mr)ATP-B-2024-06108 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti išnagrinėti Sprendimą iš naujo, atsižvelgiant į galimo interesų konflikto faktorių; 2) priteisti iš atsakovų solidariai su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi nustatė, kad pareiškėjo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatų (24 str. 2 d. 7 p., 8 p., 10 p., 25 str.), t. y. nustatė, kad pareiškėjas turi patikslinti skundo reikalavimus, patikslinti bylos šalis ir nurodyti savo pageidavimą dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2024 m. birželio 7 d. minėtiems skundo trūkumams pašalinti
Pareiškėjas 2024 m. birželio 6 d. pateikė skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Sprendimą (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti išnagrinėti Sprendimą iš naujo, atsižvelgiant į galimo interesų konflikto faktorių ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas (2 str. 3 d., 11 str. 7 d. 5 p., 8 p., 18 str. 2 d., 4 d.); 2) priteisti iš atsakovų 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 17 d. nutartimi nustatė, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ nuostatų. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 17 d. nutartyje pažymėjo, kad pareiškėjas atsakovais be Tarnybos nurodė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir Lietuvos Respublikos Seimą, tačiau nenurodė jokių reikalavimų šiems subjektams, taip pat nenurodė kaip šie subjektai pažeidė pareiškėjo teises. Pareiškėjui išaiškinta, kad skundas turi būti surašytas tinkamai, jame turi būti nurodytos konkretūs skundžiami institucijų (viešojo administravimo subjektų) veiksmai (neveikimas) ar sprendimai. Pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 17 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjas turėtų aiškiai nurodyti kokiomis aplinkybėmis grindžiamas neturtinės žalos atsiradimas, be to, nurodyti savo pageidavimą dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 17 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2024 m. rugpjūčio 6 d. minėtiems skundo trūkumams pašalinti.
Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 5 d. pateikė skundą, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Sprendimą ir įpareigoti nagrinėti jį iš naujo atsižvelgiant į galimo Tarnybos darbuotojų interesų konflikto faktorių ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo straipsnių (2 str. 3 d., 11 str. 7 d. 5, 8 p., 18 str. 2, 4 d., apribojusių Lietuvos Respublikos piliečiams gauti daugiau kaip vieną nemokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą) atitikimo Tarptautiniai neįgaliųjų teisių konvencijai bei žmogaus teisėms; 2) priteisti iš atsakovų 5000 Eur neturtinės žalos.
II.
Regionų administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.
Teismas nurodė, kad Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi ir Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartimi pareiškėjui buvo pasiūlyta tikslinti skundo reikalavimus ir aplinkybes, nurodyti kokius reikalavimus pareiškėjas kelia atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos Seimui, kokius neteisėtus veiksmus atsakovai atliko pareiškėjo atžvilgiu, kokias pareiškėjo subjektines teises ar teistus interesus pažeidė, taip pat pasiūlyta sukonkretinti skundo aplinkybes, išdėstant jas aiškiai ir suprantamai, nuosekliai.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 5 d. pateiktas skundas yra analogiškas pirmiau teiktiems skundams. Pareiškėjas patikslintame skunde deklaratyviai ir abstrakčiai nurodė, kad Tarnyba veikia šališkai, koordinuotai, dangsto nusikalstamas veikas, teigia, jog ši byla yra bandymas atkreipti valstybės institucijų dėmesį į galimai nusikaltimą veiką, kurią vykdo pačios institucijos, tačiau jokių kitų objektyvių, pagrįstų įrodymais argumentų nenurodo. Pareiškėjas prie skundo pateikė Tarnybos sprendimus ir susirašinėjimą su advokatais, tačiau pareiškėjas nenurodė ir nepagrindė aplinkybių dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo, t. y. aiškiai nenurodė, iš kokios institucijos, konkrečiai, dėl kokio jos veikimo ar neveikimo, kokios sumos iš kiekvienos institucijos prašo neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas pažymėjo, kad pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas, taigi negali būti pareiškėjų advokatu ir už juos suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą – tai yra pareiškėjo pareiga.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas tinkamai neįvykdė jam keliamos pareigos, nepašalino skundo trūkumų, todėl jo skundą laikė nepaduoti ir grąžino pareiškėjui.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti kitam teisėjui, taip pat pareiškėjas prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nenurodė kokių ABTĮ 24 straipsnio, 25 straipsnio ir 35 straipsnio reikalavimų neatitinka pareiškėjo skundas.
Pareiškėjas nurodo, kad visi teisminiai procesai akivaizdžiai parodo kaip įstatymus vykdančioji ir teisminė valdžia dangsto įstatymų pažeidimus.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu dėl to, kad pareiškėjas nepašalino Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartyje ir Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartyje nurodytų trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, prašo ją panaikinti motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nenurodė kokių ABTĮ 24 straipsnio, 25 straipsnio ir 35 straipsnio reikalavimų neatitinka pareiškėjo skundas.
Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskiriesiems skundams, kurie paprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 153 str. 2 d.), paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų būtina bylą pagal jo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas visus argumentus, kuriais grindžiamas atskirojo skundo reikalavimas, privalėjo ir galėjo nurodyti šiame procesiniame dokumente. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pagrindinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. birželio 9 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. sausio 16 d., 2005 m. vasario 7 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. ir 2000 m. birželio 30 d. nutarimus).
Tačiau kartu pažymėtina, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų, numatytų Administracinių bylų teisenos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 ir kituose straipsniuose.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimai Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-789/2023; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020; 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-496-525/2019). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų skundas neatitinka, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.).
Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-502/2020).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 6-8 punktuose nustatyta, kad skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodyt: konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data; aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta (skundo pagrindas); pareiškėjo reikalavimas (skundo dalykas).
Teisė suformuluoti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ir dalyką nustatyta pareiškėjui. Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia ginčo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, pagal kurias teismas turi nagrinėti bylą. Skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2837-520/2017; 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS-183-502/2019).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo teismui pateikto skundo bei šalinant nustatytus trūkumus teiktų procesinių dokumentų turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pareiškėjo skundo dalis, kuriame reikiami reikalavimai – įpareigoti Tarnybą nagrinėti jo prašymą iš naujo, atsižvelgiant į galimo Tarnybos darbuotojų interesų konflikto faktorių ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo straipsnių (2 str. 3 d., 11 str. 7 d. 5, 8 p., 18 str. 2, 4 d., apribojusių Lietuvos Respublikos piliečiams gauti daugiau kaip vieną nemokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą) atitikimą Tarptautiniai neįgaliųjų teisių konvencijai bei žmogaus teisėms; priteisti iš atsakovų 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti – neatitiko pagrindinių reikalavimų, keliamų skundo turiniui, ir neabejotinai sudarė kliūtis priimti nagrinėti šią pareiškėjo skundo dalį.
Pažymėtina, kad Regionų administracinio teismas 2024 m. gegužės 21 d. ir 2024 m. birželio 17 d. nutartimis nustatė pareiškėjui terminą šiems skundo trūkumams pašalinti. Teismas šiose nutartyse aiškiai nurodė, kokių ABTĮ reikalavimų neatitinka skundas, kokie skundo trūkumai nustatyti ir kaip jie turi būti pašalinti. Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010). Teismas trūkumų šalinimo nutartyse, be kita ko, aiškiai pareiškėjui nurodė, kad pareiškėjas turėtų suformuluoti aiškius reikalavimus bei nurodyti juos pagrindžiančius argumentus, tačiau pareiškėjas šių trūkumų nepašalino. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad abstraktus aplinkybių, nuoskaudų, subjektyvios nuomonės konstatavimas negali įpareigoti teismo nagrinėti skundo, jei iš jo turinio neaišku, ką konkrečiu atveju skundžia pareiškėjas ir kuo jis remiasi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-746/2010). Pareiškėjas nepašalino teismo nutartyse dėl trūkumų šalinimo nurodytų trūkumų.
Tuo tarpu kita pareiškėjo skundo dalis iš esmės atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus: nurodytas atsakovas (Tarnyba), skundžiamas aktas (Tarnybos 2024 m. gegužės 7 d. sprendimas Nr. (8.28 Mr)ATP-B-2024-06108), reiškiamas reikalavimas (panaikinti Tarnybos 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. (8.28 Mr)ATP-B-2024-06108) bei bent viena aplinkybė, kuria grindžiamas reikalavimas (sprendimą priėmusio asmens, kaip teigiama, šališkumas).
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra keistina – pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Sprendimą laikytas nepaduotu, naikintina ir šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, o kita pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo A. Ž. skundo dalis dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. (8.28 Mr)ATP-B-2024-06108 panaikinimo laikyta nepaduota, ir perduoti pareiškėjo A. Ž. skundo dalies dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. (8.28 Mr)ATP-B-2024-06108 panaikinimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan