Administracinė byla Nr. I-5833-394/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01034-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.;

 (S)

55.1.1.

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 4 d.

Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Jarūnė Sedalienė,

sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,

dalyvaujant pareiškėjui S. J.,

nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, 

n u s t a t ė:

Pareiškėjas S. J. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1 t., 1-2 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovė, Šiaulių TI), 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo laikomas Šiaulių TI nuo 2018-07-16 iki 2018-11-28. Dėl sveikatos problemų jam buvo paskirtas dietinis maitinimas, bet tris savaites jis tokio maitinimo negavo, negalėjo valgyti paprasto maisto. Iki patalpinant į Šiaulių TI jo sveikatos būklė buvo normali, bet buvimo Šiaulių TI laikotarpiu sveikata pablogėjo, atsirado atvira tuberkuliozės forma, kuria užsikrėtė Šiaulių TI. Buvo kalinamas kamerose Nr. 40, 28 ir kitose, kamerų plotas apytiksliai buvo 20 kv. m, kamerose buvo laikoma apie 8-10 asmenų. Kamerose buvo dviaukštės lovos, kurių apytiksliai išmatavimai 110x200 cm, tokių lovų kamerose buvo 10 vnt. Kamerose buvo tamsu, gulint 1-o aukšto lovose skaityti ir rašyti buvo neįmanoma. Langai nešvarūs, stiklas apsinešęs purvu, neskaidrus, jo nuvalyti nėra galimybių, nes iš vidaus ir išorės yra grotos. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą – pablogėjo sveikata, patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, pasidarė irzlus, nuolat jaučia baimę ir apatiją.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai nurodė, kad iš karto atvykęs į Šiaulių TI prašė gydytojo skirti jam dietinį maitinimą, šis liepė pateikti dokumentą, kad serga tokia liga, pagal kurią dietinis maitinimas priklauso. Kai motina atnešė dokumentą, pateikė jį gydytojui, bet ir tada dietinis maitinimas buvo paskirtas ne iš karto. Po to dietinį maitinimą gavo iki pat buvimo Šiaulių TI pabaigos. Nei laisvėje, nei atvykęs į Šiaulių TI tuberkulioze nesirgo, susirgo laikomas kameroje Nr. 22, kurioje buvo drėgna, šalta, toje kameroje buvo laikomas vienas senukas, kuris visą laiką kosėjo, neaišku, nuo ko, nes daug rūkė, pareigūnams dėl to senuko nieko nesakė. Mano, kad galėjo užsikrėsti arba susirgo dėl blogų laikymo sąlygų, drėgmės kameroje.

Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (2 t., 17 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (1 t., 56-62 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3. punktas nustato, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2018-07-16 iki 2018-11-28 kamerose Nr. 29, 64, 40, 82, 22 ir 36, vienas arba su dar 1-5 asmenimis ir jam teko nuo 3,72 iki 10 kv. m. Įsakymas nenustato minimalaus ploto vienam asmeniui skaičiavimo metodologijos, t. y. neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Pareiškėjui visas kalinimo dienas teko daugiau kaip 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, kas leidžia daryti išvadą, jog kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. 

Atsakovė nurodo, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Natūralaus apšvietimo koeficientas gyvenamosioms patalpoms higienos normoje nenumatytas, o jo padidinimas susijęs su kamerų langų angų padidinimu, kas priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Esant natūralios šviesos trūkumui ji kompensuojama dirbtiniu apšvietimu. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus.

Atsakovė nurodo, kad Šiaulių TI kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, numatytos teisės aktuose. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Kalintys asmenys turi visas galimybes nusivalyti langus, o grotos to padaryti nekliudo. Nuo 2017 m. birželio mėn. į kameras išduodamas WC šepetys, šluota, šiukšlių semtuvėlis. Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas (sienų, lubų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.).

Atsakovė nurodo, kad laisvės atėmimo vietose kalintys asmenys, turintys sveikatos sutrikimų, atsižvelgiant į medicinines indikacijas gali būti maitinami pagal specialius valgiaraščius, tačiau šiuo klausimu būtinos kalinimo įstaigos sveikatos priežiūros tarnybos išvados. Šiaulių TI skiriant maitinimą dirbantiems vyrams ar dietinį maitinimą visada įvertinama asmens sveikatos būklė, būtinumas skirti ar neskirti dietinį maitinimą, vegetarišką maitinimą ar maitinimą dirbantiems vyrams. Dietinis maitinimas skiriamas pareiškėjo prašymu ir sveikatos priežiūros specialistui įvertinus medicinines indikacijas tokio maitinimo skyrimui. Pareiškėjas su prašymu skirti dietinį maitinimą kreipėsi 2018-08-02, dietinis maitinimas jam paskirtas 2018-08-07.

Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjos patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą

Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. 

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas S. J. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta pakankama gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (galiojo iki 2019-03-05) 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Iš byloje esančios 2019-05-22 pažymos Nr. 60/09-18649 (1 t., 64-67 b. l.) matyti, kad pareiškėjas S. J. nagrinėjamu laikotarpiu Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2018-07-16 iki 2018-11-28, viso 130 dienų, gyvenamosiose kamerose Nr. 29, 64, 40, 82, 22 ir 36, vienas arba su dar 1-5 asmenimis, ir jam teko nuo 3,72 iki 10,14 kv. m, taigi visas dienas pareiškėjui tenkanti kameros gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Teismas, išanalizavęs duomenis apie kamerų, kuriose nagrinėjamu laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydžius (1 t., 64-67 b. l.), sanitarinių mazgų užimamą plotą (1 t., 68-69 b. l.) ir kamerose buvusių asmenų skaičių (1-6), nustatė, kad tik kameroje Nr. 40, kai joje buvo laikomi 6 asmenys, iš kameros ploto (22,93 kv. m) atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą (1,879 kv. m) pareiškėjui teko 3,50 kv. m, t. y. mažiau kaip 3,6 kv. m, bet daugiau negu 3 kv. m. Kai šioje kameroje buvo laikoma mažiau asmenų, taip pat kitose pareiškėjo laikymo kamerose, net ir atėmus sanitarinių mazgų užimamą plotą pareiškėjui teko daugiau kaip 3,6 kv. m. Nors pažymoje apie baldų užimamą plotą (1 t., 70-73 b. l.) nurodyta, kad kameroje Nr. 22 yra penki dviaukščiai gultai, o kameroje galima laikyti daugiausia 5 asmenis, tačiau net ir tuo atveju iš kameros ploto (20,29 kv. m) atėmus sanitarinio mazgo ir baldų užimamą plotą (1,204+7,37 kv. m) lieka 11,72 kv. m laisvo grindų ploto, todėl nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų buvo itin suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose buvo tamsu, gulint 1-o aukšto lovose skaityti ir rašyti neįmanoma, langai nešvarūs, stiklas apsinešęs purvu, neskaidrus, jo nuvalyti nėra galimybių, nes iš vidaus ir išorės yra grotos. Kameroje Nr. 40 krito tinkas nuo lubų, kameroje Nr. 22 buvo drėgna ir šalta.

Visuomenės sveikatos saugos reikalavimus tardymo izoliatoriams nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908. Šios normos 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, pagal 14 punktą, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o 16 punktas reglamentuoja gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą, kuri turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28°C, santykinę oro drėgmę – nuo 35 iki 65 proc., bei oro judėjimo greitį šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15 - 0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05 – 0,15 m/s. Higienos normos 17 punktas numato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o pagal 39 punktą ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.

Atsakovė į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktus (1 t., 88-96 b. l.), iš kurių matosi, kad atliktų patikrinimų metu buvo patikrintos pareiškėjo laikymo kameros Nr. 29, 40, 64 ir 82. 2018 m. birželio 1 d. kameroje Nr. 29 išmatuota dirbtinė apšvieta atitiko higienos normos reikalavimus, nurodyta, kad galimybė išvėdinti kamerą per langus sudaryta, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nėra, kameroje esantys langų stiklai suimtųjų/nuteistųjų prašymu išimti (1 t., 88-89 b. l.). 2018 m. lapkričio 12 d. kameroje Nr. 64 atlikti oro temperatūros, santykinės oro drėgmės ir apšvietimo matavimai, bendra apšvieta kameroje nustatyta mažesnė nei reglamentuoja higienos norma - 143±23 lx (HN 134:2015 14 punkto pažeidimas), oro temperatūra prie atviro lango išmatuota 18,5±0,2°C, santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus, nurodyta, kad galimybė išvėdinti kamerą per langus sudaryta, vizualiai matomų pelėsių nėra (1 t., 90-92 b. l.). 2018 m. lapkričio 16 d. dirbtinės apšvietos, oro temperatūros ir santykinės oro drėgmės matavimai atlikti kamerose Nr. 40 ir 82, kameroje Nr. 40 dirbtinė apšvieta sudarė tik 136±22 lx, nes nedegė viena iš keturių lempų, sugadintas šviestuvas (HN 134:2015 12 ir 14 punktų pažeidimai), kameroje Nr. 82 dirbtinė apšvieta atitiko reikalavimus, kameroje Nr. 40 oro temperatūra nustatyta žemesnė kaip 18 °C (pažeidžiamas HN 134:2015 16 punktas), oro temperatūra kameroje Nr. 82, santykinė oro drėgmė kamerose Nr. 40 ir 82 atitiko reglamentuojamą, galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta, kameroje Nr. 40 lubos nesaugios – lubų danga vietomis ištrupėjusi (HN 134:2015 12 punkto pažeidimas), patikrinimo metu įvertinus kameras dėl ant lubų ir sienų vizualiai matomų pelėsių, nustatyta, kad kamerose Nr. 40 ir 82 vizualiai matomų pelėsių nėra (1 t., 93-95 b. l.). Šiaulių TI 2019-02-25 rašte Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentui nurodyta, kad pagal 2018-11-16 patikrinimo akte Nr. PA-8051 nurodytus HN 134:2015 12 ir 14 punktų reikalavimų pažeidimus gyvenamojoje kameroje Nr. 64 einamasis remontas bus pradėtas 2019-02-26, oro temperatūra patikrinimo metu atitiko higienos normos 16 punkto reikalavimus, pagal 2018-11-22 patikrinimo akto Nr. PA-8284 nurodytus higienos normos 12 ir 14 punktų pažeidimus kameroje Nr. 40 sumontuoti šviestuvai, oro temperatūra atitiko reikalavimus (1 t., 96 b. l.).

Ūkio skyriaus pažymos apie 2018 metais atliktus remonto darbus (1 t., 77-87 b. l.) matosi, kad buvo remontuojama tik viena pareiškėjo laikymo kamera Nr. 29. 2018 m. vasario mėn. šioje kameroje nuo pelėsių nuvalytos sienos ir lubos, užtaisyti įtrūkimai, perdažytos grotos, perstatytos lovos, stalas, o 2018 m. balandžio mėn. šioje kameroje perglaistytos ir perdažytos sienos, perklijuotos plytelės, išardyti seni WC vamzdynai, įrengti nauji, įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu.

Dirbtinės apšvietos pažeidimas kameroje Nr. 64 nustatytas 2018 m. lapkričio 12 d., pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2018 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn., atsakovas nepateikė duomenų, kad dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 64 pareiškėjo laikymo metu atitiko reikalavimus, todėl laikytina, kad šis pažeidimas buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu. Higienos normos HN 134:2015 12 ir 14 punktų pažeidimai kameroje Nr. 40 nustatyti 2018 m. lapkričio 16 d., pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2018 m. rugsėjo – spalio mėn., atsakovė nepateikė duomenų, kad šių pažeidimų nebuvo pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu, todėl laikytina, kad jie buvo ir 2018 m. rugsėjo – spalio mėn. Kadangi oro temperatūros pažeidimas kameroje Nr. 40 nustatytas lapkričio mėn., o pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas šiltesniuoju metų laiku, t y. rugsėjo – spalio mėn., nėra pagrindo laikyti, kad šis pažeidimas buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu. Tačiau atsakovė nepateikė jokių duomenų apie kamerų Nr. 22 ir 36 atitikimą higienos normos reikalavimams, nors pagal nors pagal įrodinėjimo naštos bylose dėl žalos atlyginimo taisyklę (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, LVAT 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-227-858/2016 ir kt.) pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad kameroje Nr. 22 buvo drėgna ir šalta, atsakovas nepateikė jokių duomenų, paneigiančių šį pareiškėjo teiginį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikoma, kad byloje nesant duomenų, jog kameros, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiktų ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių higienos normos reikalavimų, ir byloje esant nevienareikšmiškiems aktualiems ginčo laikotarpiui visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktams apie kameras, kuriose pareiškėjas nebuvo laikomas, t. y. kad dalyje kamerų higienos normos pažeidimai nustatyti, o dalyje kamerų – nenustatyti, tačiau atsižvelgus į tai, kad įkalinimo įstaiga nepateikė duomenų, jog kameros, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, atitiko higienos normų reikalavimus, higienos normų pažeidimai pripažįstami pagrįstais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-348-552/2018). Todėl teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje nurodytą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir nustatytas faktines aplinkybes, laiko, kad pareiškėjas kamerose Nr. 22 ir 36 buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 14 punkto, reglamentuojančio patalpų dirbtinį apšvietimą, reikalavimus, bei kameroje Nr. 22, pažeidžiant ir 16 punkto, reglamentuojančio oro temperatūrą bei santykinę oro drėgmę, reikalavimus, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus.

Lietuvos higienos norma HN 134:2015 natūralaus patalpų apšvietimo nereglamentuoja, higienos normos 15 punktas numato tik tai, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 24 val., todėl konstatuoti higienos normos pažeidimo dėl galimai netinkamos natūralios gyvenamųjų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, apšvietos teismas neturi pagrindo.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176, III skirsnio 14.1. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą, lango angoje įstatomos metalinės grotos, lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Ši nuostata turi būti vertinama kartu su Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 109 punkte įtvirtinta suimtųjų pareiga kamerose palaikyti švarą ir tvarką bei higienos normos HN 134:2015 37 punkte numatyta įstaigos administracijos pareiga skirti valymo inventorių ir priemones. Pareiškėjas skunde nurodė, kad langai kameroje buvo purvini, neskaidrūs, jų nuvalyti nebuvo jokios galimybės, nes iš vidaus ir išorės buvo grotos, tačiau nepateikė jokių duomenų, jog buvo aktyvus ir rūpinosi, kad jo gyvenamojoje patalpoje langai būtų nuvalyti (kreipėsi į administraciją, prašydamas atitinkamų priemonių, pranešė administracijai, kad negalima nuvalyti langų dėl grotų buvimo ir pan.), o įstaigos administracija nesiėmė jokių priemonių, nesuteikė jam reikalingo valymo inventoriaus, todėl pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-6-146/2017, 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2167-146/2016, 2016 m. spalio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1809-146/2016, 2015 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1277-858/2015 ir kt.).

Pareiškėjas nurodo, kad atvykęs į Šiaulių TI visą mėnesį negavo dietinio maitinimo, nors toks maitinimas jam priklauso pagal nustatytą ligą.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintas Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (redakcija, galiojanti nuo 2015-07-20, toliau – Taisyklės). Taisyklių 5 punkte numatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija, 6 punkte nurodyti asmenų maitinimo valgiaraščiai, 7 punkte nurodoma, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius.

Iš byloje esančių dokumentų (Šiaulių TI turto valdymo skyriaus 2019-06-04 pažymos Nr. 62/08-131, įrašų Asmens sveikatos istorijoje, dietinio maitinimo sąrašų – 1 t., 12, 102, 103-204 b. l.) matosi, kad dietinis maitinimas pareiškėjui gydančio gydytojo buvo paskirtas 2018 m. rugpjūčio 6 d., po to, kai pareiškėjas pateikė epikrizę apie patirtą miokardo infarktą. Sveikatos priežiūros skyriaus pažyma dėl dietinio maitinimo pagal NaC1? valgiaraštį išrašyta 2018 m. rugpjūčio 7 d., dietinį maitinimą pareiškėjas pradėjo gauti nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. ir gavo, kaip pats patvirtino teismo posėdžio metu, iki pat buvimo Šiaulių TI pabaigos, t. y. 2018 m. lapkričio 28 d. Įvertinus šias aplinkybes daroma išvada, kad gydytojui paskyrus dietinį maitinimą pareiškėjas jį gavo, todėl nėra pagrindo teigti, kad Šiaulių TI pareigūnai pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius suimtųjų ir nuteistųjų maitinimą, t. y. nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus veiksmus.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI jis dėl laikymo sąlygų susirgo arba buvo užkrėstas tuberkulioze.

Iš įrašų pareiškėjo Asmens sveikatos istorijoje (1 t., 12 b. l.) matosi, kad pirminės gydytojų apžiūros, atliktos 2018 m. liepos 17 d., metu tuberkuliozė pareiškėjui  nebuvo nustatyta ir prie esamų ir įtariamų ligų nebuvo pažymėta. 2018 m. lapkričio 22 d. vizito pas gydytoją metu užfiksuota temperatūra 38°C, kiti nusiskundimai, lapkričio 25 d. pareiškėjas atvežtas į ligoninės priėmimo skyrių, o lapkričio 26 d. jam diagnozuotas tuberkuliozinis pleuritas, jis išsiųstas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, kur gydomas iki šiol (1 t., 3 b. l.). Nors byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas šia liga buvo užkrėstas Šiaulių TI, bet tuberkuliozinis pleuritas nustatytas po keturių mėnesių laikymo Šiaulių TI kamerose, pareiškėjas nurodo, kad susirgo būdamas kameroje Nr. 22, kurioje buvo labai drėgna, atsakovas šių pareiškėjo teiginių nepaneigė, todėl laikytina, kad būtent laikymo sąlygos nulėmė pareiškėjo sveikatos pablogėjimą, ir jis dėl to patyrė neturtinę žalą.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525  -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgus į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o laikomas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Pareiškėjas buvo laikomas kamerose pažeidžiant higienos normos reikalavimus, po keturių mėnesių laikymo susirgo sunkia liga, visa tai sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, be to, neturtinė žala padaryta asmens sveikatai. Kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą – 7 000 Eur. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog pareiškėjas kalinimo laikotarpiu Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kamerų būklės ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu, ar kitų jos laikymo sąlygų nesiskundė (1 t., 98-99 b. l.), nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į šiai bylai aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2018-10-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A-857-520/2019, 2019-04-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-932-556/2019, 2019-05-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1367-624/2019 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 500,00 Eur. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo S. J. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui S. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 500,00 Eur (penkis šimtus Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per sprendimą priėmusio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                                                         Jarūnė Sedalienė