Civilinė byla Nr. e2S-2126-555/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16995-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.1.1.2; 3.1.18.3; 3.1.18.8; 3.3.2.4

                                          (S)                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                             

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. P. ir J. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-26828-717/2019 pagal ieškovo Ž. P. ieškinį atsakovams D. B., R. P., J. P. dėl sandorio negaliojimo, restitucijos taikymo, tretieji asmenys L. P., G. R., notarė L. R..

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas Ž. P. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydamas iki ieškinio atsakovams pareiškimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų R. P. ir J. P. vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą – dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir šio buto priklausinius: ūkinį pastatą 2I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkinį pastatą 9I1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiuo butu atsakovams disponuoti, valdyti ir naudotis, paskiriant R. P. ir J. P. areštuoto turto saugotojais bei išaiškinti jiems atsakomybę už turto neišsaugojimą bei turto vertės sumažėjimą.

2.       Ieškovas nurodė, kad jis 2018 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti 11 408,00 Eur skolą ir palūkanas iš atsakovės D. B., su kuria jie anksčiau yra gyvenę kartu, taip pat 3 500,00 Eur skolą solidariai iš šios atsakovės bei jos sesers G. R.. 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu ir 2019 m. spalio 4 d. nutartimi teismai priteisė visas reikalautas sumas iš vienos atsakovės D. B. (bendra priteista suma sudaro 16 881,00 Eur ir procesinės palūkanos, kas šiuo metu sudaro dar apie 621,00 Eur). 2019 m. spalio 11 d. popietę iš viešojo registro duomenų tapo aišku, kad D. B. ir jos dukros L. P. abu uošviai 2019 m. rugsėjo 24 d. sudarė ginčo dviejų kambarių buto su priklausiniais adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovė D. B. neteko vienintelio savo vertingo jos vardu registruoto turto Lietuvoje, į kurį galėtų būti nukreiptas ieškovo naudai priteistų sumų išieškojimas. Pareiškėjo žiniomis (duomenys neskelbtini) atsakovė turto neturi ir tik dirba, t. y. neaišku, ar oficialiai ir koks jos atlyginimas, todėl akivaizdu, kad 17 502,00 Eur sumos išieškojimas yra ženkliai apsunkintas būtent ginčijamu 2019 m. rugsėjo 24 d. buto su priklausiniais pardavimo sandoriu. Pažymėjo, kad viešajame registre šis sandoris užregistruotas tik 2019 m. spalio 8 d. Šiuo metu pareiškėjas dar nėra gavęs iš Nekilnojamojo turto registro ginčo sutarties kopijos. Tokį dokumentą pareiškėjas gaus per 3 darbo dienas, t. y. 2019 m. spalio 17 d., po ko parengs ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino: pritaikė laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo – areštavo atsakovų R. P. ir J. P. vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą – dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir šio buto priklausinius: ūkinį pastatą 2I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkinį pastatą 9I1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiuo nekilnojamuoju turtu atsakovams disponuoti, valdyti ir naudotis.

4.       Teismas nurodė, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo motyvuotas, prašyme nurodytos priežastys, dėl ko ieškinys nepaduotas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurias laikė svarbiomis, ieškovas yra sumokėjęs įstatyme nustatyto dydžio žyminį mokestį bei užstatą, todėl sprendė, kad jo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo atitinka CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus.

5.       Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia aplinkybe, kad dėl atsakovų kaltės atsakovė D. B. neteko vienintelio savo vertingo jos vardu registruoto turto Lietuvoje, į kurį galėtų būti nukreiptas ieškovo naudai priteistų sumų išieškojimas. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes pagrindžiančius duomenis, gautus iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, taip pat ieškovo argumentus pagrindžiančius duomenis, sprendė, kad šiuo atveju prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįstas, todėl jį tenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

6.       Atskiruoju skundu atsakovai R. P. ir J. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartimi jų atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių teiginius, kad D. B. su buto įgijėjais J. P. ir R. P. sudarė fiktyvų ar negaliojantį sandorį. Priešingai, jie yra sąžiningi turto įgijėjai, nes vykdė pirkimo–pardavimo sutartyje numatytas pirkėjo pareigas, kurias sumato CK 6.344 straipsnis.

6.2.                      Ieškovas neįrodė actio Pauliana ieškinio taikymo atsakovų atžvilgiu sąlygų, nurodė klaidingas ginčijamų sandorių sudaromo aplinkybes, nepagrindė savo, kaip kreditoriaus, teisių pažeidimo. Ieškovo pozicija stokoja pagrįstumo ir neatitinka actio Pauliana instituto paskirties.

6.3.                      Ieškovas nepateikė jokių duomenų ar aplinkybių, patvirtinančių nesąžiningus buto savininkų veiksmus (turimo turto slėpimą, perleidimą, įkeitimą), o prašymas grindžiamas tik abstrakčiais teiginiais.

6.4.                      Pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu, neproporcingai pažeidė jų teises ir interesus, kadangi nebuvo atsižvelgta į faktą, kad atsakovai nėra susiję su D. B. skolomis, jie yra sąžiningi bei teisėti buto įgijėjai, kuriems be pagrindo yra apribotos jiems teisėtai priklausančios nuosavybės teisės į butą.

6.5.                      Pirmosios instancijos teismas negalėjo taikyti asmeninės atsakomybės išimtinai tik atsakovams J. P. ir R. P., kurie buvo sąžiningi buto įgijėjai, kurie elgėsi pakankamai apdariai ir neturėjo objektyvių galimybių patikrinti ar numatyti, jog sudaroma buvo pirkimo–pardavimo sutartis galėtų pažeisti D. B. kreditorių interesus.

7.       Ieškovas Ž. P. pateikė atsiliepimą į atsakovų atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

7.1.                      Visi atsakovų atskirajame skunde nurodyti argumentai yra susiję su ieškinio reikalavimų ir atsikirtimų į ieškinį pagrįstumu, kuriuos šalys įrodinės bylą nagrinėjant iš esmės.

7.2.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai areštavo atsakovams R. P. ir J. P., anksčiau D. B., priklausiusį ginčo turtą uždraudžiant šiuo nekilnojamuoju turtu atsakovams disponuoti, valdyti ir naudotis.

7.3.                      Atsakovai R. P. ir J. P. nepaneigė ieškovo prašyme dėl visų ginčo nuosavybės teisės sudedamųjų dalių apribojimo taikymo nurodytų argumentų.

         Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovų R. P. ir J. P. atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemones – nekilnojamojo turto areštas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10.       Bylos duomenis nustatyta, kad ieškovas Ž. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti niekine ir negaliojančia atsakovų R. P. ir J. P. bei D. B. 2019 m. rugsėjo 24 d. sudarytą pirkimo­–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl dviejų kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir šio buto priklausinių: ūkinio pastato 2I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkinio pastato 9I1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei taikyti restituciją – grąžinti šį turtą D. B.. Tenkinus ieškovo Ž. P. prašymą, pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartimi atsakovų R. P. ir J. P. atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovams priklausančio nekilnojamojo turto areštas. Atsakovai, nesutikdami su šia nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiama nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

11.       Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas (lot. prima facie), antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162-241/2015, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-63-516/2017 ir kt.).

12.       Laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti arba sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Civilinio proceso kodeksas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis suponuoja išvadą, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-475/2010).

13.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi, ieškovui pateikus atsisakymą nuo ieškinio, civilinė byla Nr. e2-26828-717/2019 pagal ieškovo Ž. P. ieškinį atsakovams D. B., R. P., J. P. dėl sandorio negaliojimo, restitucijos taikymo, tretieji asmenys L. P., G. R., notarė L. R., nutraukta. Nors šiuo metu priimta nutartis ir nėra įsiteisėjusi, tačiau ginčas byloje tarp šalių dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu iš esmės yra išnykęs, nebelikus materialaus ginčo dalyko. Šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017; 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1062-178/2018; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-515-302/2019).

14.       Akcentuotina, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jeigu šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje priimdamas baigiamąjį procesinį dokumentą ir bylą nutraukdamas, 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi atsakovų R. P. ir J. P. atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimo neišsprendė.

15.       Nors, nei CPK 149 straipsnyje, reglamentuojančiame pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, nei CPK 150 straipsnyje, reglamentuojančiame laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą įvairiais bylos išsprendimo iš esmės atvejais, tiesiogiai nėra įtvirtinta teismo pareiga savo iniciatyva spręsti įsiteisėjusia teismo nutartimi byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (galiojimo) klausimą tuo atveju, kai ieškovas atsisako nuo ieškinio reikalavimų ir nėra išreiškęs pozicijos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, ieškovui atsisakius ieškinio ir tuo pagrindu nutraukiant bylą, taikant įstatymo analogiją, dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo bei jų poreikio taip pat turėtų būti pasisakyta (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 150 straipsnio 2 dalis).

16.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su šalių ginčo baigtimi, skundžiama pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovų R. P. ir J. P. atžvilgiu, naikinama, nelikus sąlygos tokių priemonių taikymui ir galiojimui – nebelikus poreikio užtikrinti teismo sprendimo, jeigu ieškovo pareikšti reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu, 

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo Ž. P. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

Šios nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir Turto areštų aktų registrui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Egidijus Tamašauskas