PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. gruodžio 3 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti
iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,
kolegijos
teisėjų: Margaritos Dzelzienės (pranešėja), Zinos Mickevičiūtės,
sekretoriaujant
Daivai Banevičiūtei ,
dalyvaujant ieškovei
T. Z., jos atstovui advokatui Žygimantui Rutkauskui,
atsakovui A. K.
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo
civilinę bylą pagal ieškovės T. Z. apeliacinį skundą
dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. Z. ieškinį atsakovui A. K. dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui
priimti pratęsimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t
ė:
Ieškovė 2008-04-07 ieškiniu dėl palikimui priimti praleisto termino
atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančiu
kreipėsi į teismą ir prašė pratęsti dėl svarbių priežasčių praleistą įstatymų
nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po senelio mirties,
pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys
neskelbtini), išduotą 2007 m. liepos 4 d., dalyje dėl ¼ dalies žemės
sklypo, kurio bendras plotas 0,45 ha, esančio (duomenys neskelbtini),
un. Nr. (duomenys neskelbtini); ¼ dalies pastatų – gyvenamojo namo, un.
Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinių pastatų, un. Nr. (duomenys
neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys
neskelbtini), kiemo statinių, un. Nr. (duomenys neskelbtini), visų
pastatų vidutinė rinkos vertė 40 897 Lt; ½ žemės sklypo, kurio plotas 4 ha, un. Nr. (duomenys neskelbtini); ½ žemės sklypo, kurio plotas 3,45 ha, un. Nr. (duomenys neskelbtini); ½ piniginių lėšų, esančių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) Ab banke „Hansabankas“, bei priteisti
visas bylinėjimo išlaidas.
Nurodė, kad 2007-03-27 mirė senelis P. K. Po
senelio mirties liko jo vaikai – pirmos eilės paveldėtojai pagal įstatymą –
dukterys L. R., A. B., sūnus A. K. ir kitas senelio sūnus- ieškovės tėvas P.
K., miręs 1994-01-22. Tokiu būdu, ji tapo paveldėtoja pagal atstovavimą (CK
5.12 str.) kartu su pirmos eilės įpėdiniais.
Praėjus dviems savaitėms po senelio mirties ji, jos sutuoktinis A. Z., A. K., L. R. ir
A. B. buvo susitikę pas senelę M. K..
Atsakovas A. K. pareiškė, jog sutvarkys palikimo dokumentus
už visus. Ji suprato, kad šis sutvarkys dokumentus ir visi susirinks pas notarą
juos pasirašyti bei priims palikimą. Norėjo palikimą priimti ir pasitikėjo
atsakovu, kuris, priešingai negu ji, turėjo automobilį, neturėjo šeimos, kuria
reikia rūpintis. Tačiau atsakovas jos apie dokumentų sutvarkymą neinformavo ir
taip ji praleido terminą palikimui priimti. Baigiantis trims mėnesiams po
senelio mirties skambino atsakovui, bet šis neatsiliepė. Tik liepos viduryje iš
pašalinių žmonių, t. y. sutuoktinio mamos, sužinojo, kad atsakovas tvarko paveldėjimo
reikalus vienas, o būtent – neteisėtai, neinformavęs apie visus įpėdinius ir
tuo apgavęs notarę, sutvarkė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą savo,
kaip vienintelio paveldėtojo, vardu.
Teigia, kad trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių
priežasčių - pasitikėjo atsakovu A. K. bei neturėjo
fizinės galimybės nuvykti pas notarą, nes augino du mažamečius vaikus, tuo metu
pati automobilio nevairavo, niekur nedirbo, sutuoktinis darbe būna iki vėlumos,
todėl taip pat neturi galimybės darbo laiku jai padėti tvarkyti paveldėjimo
reikalų.
2008 m. spalio 3 d. sprendimu Panevėžio miesto apylinkės teismas
ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės T. Z. atsakovui A. K. 900 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 35,80 Lt
valstybei.
Teismas nustatė, kad ieškovės tėvas P. K. mirė
1994-01-24. Byloje ginčijamo turto palikėjas – ieškovės senelis P.
K. mirė 2007-03-27. 2007-05-15 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi
pirmos eilės paveldėtojai pagal įstatymą – dukterys L. R. ir
A. B. bei senelio sutuoktinė M. K. perleido
savo paveldėjimo teises atsakovui A. K. – senelio P. K. sūnui, kuriam 2007-07-04 buvo išduotas paveldėjimo
pagal įstatymą liudijimas.
Teismas sprendė, kad ieškovė apie savo senelio mirtį žinojo, tuo
labiau, jog pati pripažįsta supratusi, kad norėdama priimti palikimą privalėjo
kreiptis į notarą, o ieškinio pateikimo faktas rodo ją pripažįstant, kad
palikimo nepriėmė jokia forma. Be to, ieškovė yra visiškai veiksni, senelio
mirties dieną buvo pilnametė, išsilavinusi, darbinga. Teismo nuomone, ieškovė
neįrodė, jog atsakovas būtų kažkokiu būdu ją apgavęs ar sukėlęs nepagrįstų
vilčių už ją priimti palikimą. Liudytojai A. K., A. G., L. R. nepatvirtino, kad tarp
potencialių įpėdinių buvo susitarimas, jog A. K. sutvarkys
visų ar bent ieškovės dokumentus dėl palikimo priėmimo ir jie visi paveldės
jiems atitenkančias dalis. Iš liudytojo A. Z. paaiškinimo
sprendė, kad jis kalbėjęs su atsakovu, kuris žadėjo dėl palikimo „viską
sutvarkyti“, jis suprato tą, kad praneš apie sutvarkymą, ir jis tą pasakė
žmonai, kas reiškia, jog ieškovė pati apskritai nekalbėjo su atsakovu dėl
dokumentų tvarkymo, o tą darė jos vyras. Be to, pokalbis tarp A.
Z. ir A. K. taip pat nereiškia, jog atsakovas žadėjo
sutvarkyti dokumentus ir už ieškovę, juolab, kad įgaliojimo tai atlikti ieškovė
atsakovui neišdavė. Aplinkybės, kad ji augino vaiką, neturėjo teisės vairuoti
automobilio, taip pat nepripažino svarbia, kliudžiusia laiku priimti palikimą:
ieškovė Panevėžyje lankė kursus, darbo dienomis kasdien atvykdavo į juos, tuo
metu vaiką prižiūrėdavo kiti asmenys, kas leido ieškovei pačiai nuvykti pas
notarą dėl palikimo priėmimo procedūrų pradžios ar pateikti notarui atitinkamą
pareiškimą paštu. Teismo nuomone, pareiškėja nepateikė teismui svarių argumentų
ar aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėtų vertinti termino praleidimo
priežastis svarbiomis. Atmetęs prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, teismas
nesvarstė klausimo dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies
negaliojančiu.
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti
ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai.
Nurodo tas pačias aplinkybes, kaip ieškinyje. Papildomai nurodo, kad iš
karto po 3 mėnesių suėjimo termino, suvokusi atsakovo esanti suklaidinta, dėjo
visas pastangas surinkti visus teisminiam ginčui reikalingus duomenis ir
kreipėsi į teismą. Teisėja (c. b. Nr. 2-5774-198/2007) įpareigojo pašalinti
ieškinio trūkumus, tačiau nutrūkus bendravimui su pirmuoju advokatu dėl
pastarojo nerūpestingumo, laiku trūkumai nebuvo pašalinti. Atsakovo parodymai
apie tai, kad nebuvo jokio tarimosi dėl dokumentų sutvarkymo, vertintini
kritiškai, kaip nesąžiningas noras išsaugoti visą paveldėtą turtą bei siekis
pažeisti jos (ieškovės) teisėtus turtinius interesus. Be to, atsakovo
nesąžiningumas matyti ir iš paveldėjimo bylos Nr. 118/2007 (b. l. 1), kur jis
savo pareiškime nurodo, kad kitų įpėdinių nėra, taip suklaidindamas ir notarę.
Mano, kad atsakovas ja manipuliavo, suklaidino ne tik dėl jauno amžiaus ir
pasitikėjimo juo, bet ir dėl to, kad buvo P. K. vaikas su
kita moterimi, t. y. iš antros jo santuokos, kuri giminaičiams neįtiko.
Atsiliepimu į ieškovės
apeliacinį skundą atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą palikti
nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai taikė procesines
teisės normas, visapusiškai, remdamasis ieškinio pagrindu ir ieškovės valia
suformuluotų įrodymų pagrindu, įvertino byloje esančius įrodymus. Vien iš
ieškovės gyvenamosios vietos, nurodomos procesiniuose dokumentuose, kaitos,
sprendžia, kad pastaroji mokymosi kursuose laikotarpiu naudojosi giminaičių
pagalba vaikų priežiūrai, ką privalo atlikti ir jos sutuoktinis pagal savo,
kaip tėvo, pareigas.
Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo
faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų
patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo
pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad ieškovė yra P. K. duktė ir P. K., mirusio 2007-03-27, anūkė. 2007-05-15 paveldėjimo
teisių dovanojimo sutartimi A. B., L. R. ir
M. K. perleido savo paveldėjimo teises mirusiojo sūnui
atsakovui A. K., kuriam 2007-07-04 buvo išduotas paveldėjimo
pagal įstatymą liudijimas.
Panevėžio miesto apylinkės teismas prašymą atnaujinti praleistą
įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti atmetė, kaip nepagrįstą ir
neįrodytą ieškovės argumentais. Dėl šios priežasties nesvarstė ir klausimo dėl
paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu.
Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į
tai, kad ji dėjo visas pastangas tinkamai ir laiku priimti palikimą, tačiau dėl
per didelio pasitikėjimo atsakovu, pastarojo buvo suklaidinta, ko pasekoje
praleido terminą palikimui priimti.
CK 5.57 straipsnio 1 dalis nustato, kad šio kodekso 5.50 straipsnyje
nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta,
kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nėra išvardytas
pavyzdinis sąrašas priežasčių, kurios laikomos svarbiomis – kiekvienu konkrečiu
atveju sprendžia teismas. Ieškovės teiginys - sudėtinga šeimyninė padėtis ir
ribota galimybė judėti, rinkti reikalingus dokumentus, vykti pas notarą pats
savaime negali būti pripažįstamas svarbia termino praleidimo priežastimi, nes
įstatymas nereikalauja, jog įpėdinis pareiškimą apie palikimo priėmimą paduotų
palikimo atsiradimo vietos notarui asmeniškai atvykdamas į notarinę kontorą.
Šią teisę ji (ieškovė) galėjo realizuoti pasiuntusi pareiškimą notarui paštu
arba pavedus šį procesinį veiksmą atlikti atstovui. Kaip nustatė pirmosios
instancijos teismas ir ką pripažino pati ieškovė, ji Panevėžyje lankė kursus,
darbo dienomis kasdien į juos vykdavo, tuo metu vaiką prižiūrėdavo kiti
asmenys, kas rodo, kad ieškovė turėjo galimybę ne tik pateikti notarui
atitinkamą pareiškimą raštu, bet ir pati pas jį nuvykti. Tik tuo atveju, jeigu
būtų nustatyta priešingai, t. y. kad ieškovė apskritai negalėjo išreikšti savo
valios, galėtų būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi. Spręsdamas
dėl priežasties, dėl kurios praleistas terminas, svarbumo, teismas atsižvelgia
ir į tai, kiek terminas yra praleistas. Terminai yra nustatyti tam, kad būtų
užtikrintas civilinių teisinių santykių stabilumas. Atsižvelgiant į teismų
praktiką, darytina išvada, kad kuo daugiau terminas yra praleistas, tuo
svarbesnės turi būti jo praleidimo priežastys. LAT yra pasisakęs, kad jei
terminas yra praleistas nedaug, svarbu tai, ar jis buvo praleistas sąžiningai,
t. y. ar asmuo, praleidęs įstatymu nustatytą terminą elgėsi sąžiningai, ar
nepiktnaudžiavo savo teise. Jei terminas buvo praleistas nedaug ir tai įvyko
dėl atsitiktinio įvykio, klaidos, jis turi būti atnaujintas. Priešingu atveju,
priežastys, dėl kurių taip atsitiko, turi būti labai svarbios, žodį “svarbios”
suprantant kaip nuorodą į ekstraordinarias aplinkybes. Skundo teiginys, kad
ieškovė kreipėsi į teismą iš karto, vos tik suvokusi esanti suklaidinta, tačiau
teisėjai įpareigojus pašalinti ieškinio trūkumus, kurie dėl advokato
nerūpestingumo nebuvo pašalinti, taip pat nėra pagrindas atnaujinti praleistą
terminą. Ieškovė pripažino, jog 2007m. liepos mėnesį suprato, jog jos teisė
pažeista. Kaip matyti iš civilinėje byloje Nr. 2-5774-198/2007 esančios
medžiagos, ji(ieškovė) į teismą dėl pažeistos teisės apginimo kreipėsi tik 2007-09-06,
t.y po 2 mėnesių laiko. 2007-10-11 teismo nutartimi jai buvo nustatytas
terminas iki 2007-10-25 ieškinio trūkumų pašalinimui, tačiau to nepadarius
pareiškimas laikytas nepaduotu ir grąžintas. Šioje civilinėje byloje ieškinys
gautas tik 2008-04-07, t. y. praėjus beveik pusei metų nuo pirmosios bylos
užbaigimo. Tokio ieškovės elgesio negalima vertinti apdairiu, sąžiningu ir
rūpestingu (CK 1.137 str.).
Senaties instituto tikslas – sudaryti realią galimybę asmenims pasinaudoti
suteikta įstatymu teise, šiuo atveju per 3 mėnesius priimti palikimą. Šią teisę
jie gali realizuoti ir įpėdiniai, kurie laikomi priėmusiais palikimą, jei jie faktiškai
pradėjo valdyti turtą, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą
dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdiniai padavė palikimo atsiradimo vietos
notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiuos veiksmus jie privalo atlikti per
tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str.). Senaties
institutas skatina įpėdinius laiku realizuoti savo teisę priimti palikimą, nes įpėdiniui
to nepadarius, suteikia kitiems įpėdiniams teisę pagrįstai manyti, kad jis
atsisako teisės priimti palikimą.
Šioje byloje apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs
bylą, išsamiai ištyręs ir sprendime aptaręs visas ieškovės nurodytas, jos įvardintas
svarbiomis priežastis, kliudžiusias jai laiku paduoti pareiškimą notarui apie
palikimo priėmimą, jų svarbiomis nepripažino. Neatnaujinęs įstatymu nustatyto
termino palikimui priimti, apylinkės teismas neturėjo pagrindo tenkinti kitą
reikalavimą, išplaukiantį iš pirmojo - naikinti kitam įpėdiniui - atsakovui
išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dalį. Tokiu būdu, teismas ieškovės
reikalavimus išsprendė pilna apimtimi ieškinį atmesdamas, nenagrinėdamas
paveldėjimo teisės liudijimo, kurio negaliojimą ieškovė ginčija.
Kolegija nesutinka ir atmeta apeliacinio skundo teiginį, jog atsakovas
pareiškime paveldėjimo byloje Nr. 118/2007 (b. l. 1) nurodydamas, kad kitų
įpėdinių nėra, suklaidino notarę. Kaip matyti, 2008-08-14 teismo posėdžio metu
notarė M. L. K. patvirtino, jog A. K. pasakė,
kad palikimo dar kažkas ieško (b. l. 67). Jokiais įrodymais nepagrįstas
ieškovės teiginys, jog atsakovas tyčia ją galėjo apgauti ir dėl to, kad buvo P. K. vaikas su kita moterimi, kuri giminaičiams neįtiko,
todėl taip pat atmestinas. Priešingai, apklausti liudytojais M.
K. , A. B. patvirtino, kad palikimo dalies atsisakė A. K. naudai dėl to, kad pastarasis visą laiką gyveno su
tėvais, jais rūpinosi, prižiūrėjo, ko neneigė ir pati ieškovė. Kolegija
atkreipia dėmesį į tai, jog nei vienas apklaustų liudytojų, tame tarpe ieškovės
sutuoktinis nepatvirtino buvus susitarimą, jog dokumentus ir už ieškovę
sutvarkys atsakovas. Be to, pati ieškovė pirmosios instancijos teisme
pripažino, jog atsakovas ir nesakė, kad paveldės visi lygiomis dalimis, ji tik
iš atsakovo pasakymo, kad jis sutvarkys visus dokumentus dėl paveldėjimo,
suprato, kad kitiems reikės tik pasirašyti.
Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė
įstatymu nustatytu laiku – per tris mėnesius po palikimo atsiradimo, palikimo
nepriėmė dėl savo niekuo nepateisinamo neveikimo, aplaidumo ir nerūpestingumo. Objektyvių
kliūčių jai pačiai ar per savo atstovą tai padaryti nenustatyta. Panevėžio
miesto apylinkės teismas, atmetęs ieškinį dėl termino palikimui priimti
atnaujinimo, pagrįstai netenkino reikalavimo ir dėl paveldėjimo teisės
liudijimo dalies pripažinimo negaliojančia.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada,
priimant skundžiamą procesinį sprendimą, pagrįsta įrodymais, kurie
nekelia abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ir tarpusavio ryšiu. Apeliacinio
skundo motyvais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo procesinį
sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą iš apeliantės
priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų
įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 3 p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a
:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš T. Z., a. k. (duomenys
neskelbtini) 7,00 Lt (septynis litus) teismo turėtų išlaidų, susijusių
su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
Teisėjai
Margarita Dzelzienė
Zina Mickevičiūtė
Laimantas Misiūnas