Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-441-485/2021
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00016-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.7.1.; 21.1.7.; 21.11.10.
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r I M A s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugpjūčio 3 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. L. atstovės advokatės A. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. gegužės 13 d. nutarimo S. L. administracinio nusižengimo byloje.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) pareigūnė 2020 m. gruodžio 21 d. S. L. atžvilgiu surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 247 straipsnio 13 dalį, už tai, kad Institucijos pareigūnai 2019 m. sausio 15 d., 2019 m. liepos 4 d. ir 2020 m. liepos 14 d. faktinių, geofizikinių ir detalių ekogeologinių tyrimų metu nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 231,3 m2 plote, nuo 0,6 iki 1,1 metrų gylyje neteisėtai po žeme šalindama (užkasdama) atsikratė 21,62 m3 gamybinių stiklaplasčio atliekų, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 23 straipsnio, Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 217, 7 punkto, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas.
2. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. gegužės 13 d. nutarimu S. L. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 13 dalyje ir paskyrė 2 300 Eur baudą. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visumą, konstatavo, jog S. L., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, veiksmuose yra inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtis. Teismas pasisakė, kad nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ standarte ĮST 249910930.01:2011 „Filtracinis užpildas iš perdirbto stiklaplasčio (GPR)“ (toliau – ir įmonės standartas), nei Techniniame darbo projekte Nr. (duomenys neskelbtini) „Drenažinės sistemos projektas. Statybinė dalis“ (toliau – ir Techninis darbo projektas) nėra nurodyta, koks konkretus gamybinių stiklaplasčio atliekų kiekis buvo pripažintas šalutiniu produktu ir panaudotas drenažinei sistemai įrengti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė nei vieno Gamybos liekanų priskyrimo prie šalutinių produktų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. D1-46/4-63 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 8, 10, 15 ir 18 punktuose nurodyto dokumento, kuriais remiantis būtų galima įrodyti gamybos liekanų kaip šalutinio produkto atitiktį Tvarkos aprašo 4.1 punkte nurodytiems kriterijams. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ standarte nurodyta, kad drenažo užpildas pagamintas iš perdirbto stiklaplasčio atliekų, o ne iš šalutinių produktų, kaip nurodė S. L. ir jo atstovė. Teismas sprendė, jog pateiktas projekto ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) prieštarauja pačiam įmonės Techniniam darbo projektui, kuris taip pat buvo vertinamas kritiškai.
3. Apeliaciniame skunde S. L. atstovė advokatė A. A. skundžia Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Dėl anoniminio pranešimo, pateiktų nuotraukų vertinimo, Institucijos nešališko ir objektyvaus tyrimo pažeidimų
3.1. Skunde nurodoma, kad nuo 2019 m. sausio 15 d. pirmojo patikrinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas pareiškė, kad anoniminis pranešimas neatitinka tikrovės, o kartu su pranešimu pateiktos nuotraukos, neva patvirtinančios stiklaplasčio atliekų užkasimą 2018 m., yra darytos 2012 m. įvykusio incidento metu, kai iškasus tranšėjas drenažo tinklams tiesti, darbuotojai į jas suvertė atliekas. Už tokius veiksmus atsakingi asmenys buvo nubausti, o pažeidimas pašalintas. Šios aplinkybės užfiksuotos 2019 m. kovo 7 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad tokie faktai buvo fiksuoti Institucijos 2012 m. balandžio 30 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, iš su 2018 m. lapkričio mėn. anoniminiu pranešimu pateiktų nuotraukų matyti, kad jos nebuvo darytos rudens laikotarpiu, taip pat nepateikti jų metaduomenys, pagal kuriuos būtų galima nustatyti nuotraukų atlikimo laiką. Atsižvelgiant į šiuos įrodymų trūkumus, jie negali būti vertinami patikimais, pagrindžiančiais atliekų užkasimo faktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje 2018 m.
3.2. Pažymima, kad anoniminis pranešimas Institucijai pateiktas prieš pat 2019 m. kovą vykusius savivaldos rinkimus, kuriuose dalyvavo ir atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris jau ne pirmus metus yra aktyviai veikiantis (duomenys neskelbtini) politikas, (duomenys neskelbtini) narys. Todėl šiuo anoniminiu skundu buvo siekiama pakenkti jo, kaip politiko, reputacijai. Tokias prielaidas sustiprina ir Institucijos veiksmai, kai iš karto po 2019 m. sausio 15 d. patikrinimo, neatlikus tyrimo, buvo daromi vieši spaudos pranešimai, kuriuose konstatuojama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje užkastos gamybos atliekos, nors vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintų Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklių 34 punktu, tokia informacija negalėjo būti skelbiama, kol nebuvo baigtas patikrinimas. Šiuo atveju patikrinimas baigtas 2019 m. kovo 7 d. surašius patikrinimo aktą, o minėta informacija buvo paskelbta dar 2019 m. sausio 17 d., t. y. nesulaukus įmonės paaiškinimų bei tyrimo rezultatų. Dėl to tokie Institucijos veiksmai leidžia teigti, kad tyrimą vykdantys pareigūnai buvo šališki ir neobjektyvūs, suinteresuoti tyrimo baigtimi, todėl ir visi sekantys Institucijos pareigūnų atlikti veiksmai buvo nukreipti siekiant apginti Institucijos viešai išsakytą išankstinę poziciją dėl kaltų asmenų ir pažeidimo fakto nustatymo.
Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinimų, kad žemės sklype yra įrengta drenažinė sistema
3.3. Skunde nesutinkama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie drenažo sistemą pareiškė ne iš karto po įvykusio patikrinimo. Įmonės spaudos pranešime leidinyje 15 min., atsakant į Institucijos vadovo spaudos pranešimą, buvo nurodyta, kad iškastos medžiagos susijusios su 2011–2012 m. įvykiais, kai įmonėje vyko aplinkos tvarkymo darbai ir gamtai nežalingos medžiagos buvo panaudotas teritorijos drenažui. Taigi, nuo pat pirmos patikrinimo dienos UAB „(duomenys neskelbtini)“ net viešai paskelbė, kada ir kam buvo naudojama stiklaplasčio medžiaga.
3.4. Pažymima, kad atlikto tikrinimo metu Institucijos pareigūnai išimtinai tyrė tik dokumentus, kuriuose fiksuojami atliekų susidarymo ir tvarkymo faktai. Iš 2019 m. kovo 7 d. patikrinimo akto matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigotas pateikti 2016–2019 m. susidariusių atliekų ir žaliavų apskaitos dokumentus, buvo paimti vandens mėginiai iš įmonės teritorijoje esančio vandens telkinio, trūkstant duomenų papildomai Institucija prašė pateikti informaciją, susijusią su žaliavų pakartotiniu naudojimu. Kitų aplinkybių pareigūnai nesiaiškino ir netyrė. Atkreipiamas dėmesys, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad įmonė tinkamai bendradarbiavo su Institucija, teikė prašomą informaciją (dokumentus) dėl atliekų susidarymo už ankstesnius laikotarpius.
3.5. Skunde nurodoma, kad 2019 m. rugsėjo 11 d. Institucija elektroniniu laišku pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų tyrimų aktą, kurio pagrindu buvo surašytas 2019 m. rugpjūčio 14 d. patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų geofizikinių tyrimų metu išskirtas plotas, kuriame nustatytos aukštesnių savitųjų varžų anomalijos, sutampa su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrengta drenažo sistemos lokacija. Įmonei kilus įtarimui, kad tyrėjams nebuvo suteikta visa informacija, turinti reikšmės jų tyrimui, paprašė Institucijos atsakyti į klausimą, ar tyrimus atlikusiai įmonei buvo pranešta apie jų žvalgomame plote įrengtą drenažo sistemą ir jos įtaką UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimo rezultatams. Tik po šio UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipimosi Institucija 2019 m. lapkričio 6 d. raštu paprašė pateikti drenažo sistemos įrengimo dokumentus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė papildomus dokumentus apie drenažo sistemos įrengimą – Techninį darbo projektą (duomenys neskelbtini) ir įmonės standartą (duomenys neskelbtini).
Dėl stiklaplasčio medžiagos priskyrimo šalutiniam produktui
3.6. Skunde teigiama, jog nepagrįsti skundžiamo nutarimo teiginiai, kad stiklapalasčio medžiagos priskyrimas šalutiniam produktui ir jos naudojimas (kaip filtracinio užpildo) yra neteisėtas, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė Tvarkos aprašo 8, 10, 15 ir 18 punktuose nurodytų dokumentų, įrodančių gamybos liekanų atitiktį Tvarkos aprašo 4.1 punkte nurodytiems kriterijams. Teismas nenurodė, kokie dokumentai turėjo būti ir buvo pateikti, kokius Tvarkos aprašo reikalavimus jie atitinka ir kokių dokumentų įmonė nepateikė, ar tokius dokumentus įmonė objektyviai galėjo ir privalėjo pateikti. Nutarime nepateikiami ir argumentai dėl įmonės paaiškinimų, jog dalies dokumentų pateikti nėra objektyvių galimybių dėl trumpo (trijų metų) jų saugojimo termino, kurį nustato Tvarkos aprašo 21 punktas. Taip pat nutarime klaidingai interpretuojama, kad šalutinio produkto susidarymo faktą įmonė įrodinėja tik įmonės standartu ir Techniniu darbo reglamentu.
3.7. Cituojant Tvarkos aprašo 4, 8, 10, 15, 18 punktus, nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomai veiklai nėra reikalingi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai ar kitokie leidimai atliekų tvarkymui. Atsižvelgiant į tai, 2012 m. visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, kuriuose buvo fiksuojami šalutinio produkto susidarymo faktai ir jų kiekiai, buvo patvirtinti įmonės vidaus dokumentais, t. y. buvo pildomi šalutinio produkto susidarymo aktai ir šalutinio produkto žurnalas. Šie dokumentai dėl trumpo jų saugojimo termino (3 metai) nėra išlikę (sunaikinti), todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad šių dokumentų objektyviai negali pateikti. Tokie įmonės veiksmai neprieštarauja galiojančiam reglamentavimui ir negali būti laikomi pažeidimu. V. T. aprašo 21 punktu, tokių dokumentų nepateikimas pats savaime nereiškia pareigos pateikti dokumentus nevykdymą.
3.8. Pažymima, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas Techninis darbo projektas ir įmonės standartas pagrindžia, jog gamybos metu gaminant pagrindinį produktą susidariusias atraižas yra galimybė panaudoti tikslingai, kaip filtracinį užpildą drenažui įrengti, taip pat šiuose dokumentuose nurodomas šalutinio produkto naudojimo faktas konkrečiam tikslui – įmonės drenažui įrengti, bei šie dokumentai iš dalies pagrindžia, kad šalutinis produktas buvo naudojamas teisėtai. Apelianto nuomone, nepagrįstas skundžiamo nutarimo argumentas, kad įmonės standartas ir Techninis darbo projektas nepagrindžia, koks konkretus gamybinio stiklaplasčio atliekų kiekis buvo pripažintas šalutiniu produktu ir panaudotas drenažinei sistemai, kadangi šių dokumentų tikslas nėra fiksuoti šalutinio produkto susidarymo kiekius. Minėtų dokumentų rengimą reglamentuoja statybos ir jos produktų įteisinimo teisės aktai, todėl jie rengti atsižvelgiant į šių teisės aktų reikalavimus.
Dėl įmonės standarte vartojamos „atliekų“ sąvokos
3.9. Apelianto nuomone, skundžiamame nutarime klaidingai aiškinamas įmonės standarto 1.1 punkto sakinyje „Nurodytas frakcinis užpildas yra gaminamas perdirbant stiklaplasčio gaminių gamybos metu susidarančias atliekas“ vartojamas žodis „atliekos“ neatsižvelgiant į kontekstą ir nepagrįstai suteikiant jam specialiame Atliekų tvarkymo įstatyme vartojamos sąvokos „atlieka“ prasmę. Aiškinant įmonės vidaus dokumentą, reikia atsižvelgti į kontekstą, kuriame yra vartojami atitinkami žodžiai ar sakiniai, nes tai lemia jų prasmę, o bendrinės kalbos žodžiai turi būti aiškinami taip, kaip jie suprantami bendrinėje kalboje. Iš įmonės standarto I dalies „Teisinis pagrindas ir bendrosios sąlygos“ matyti, kad šis dokumentas parengtas remiantis statybą ir statybos produktus reglamentuojančiais teisės aktais, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad dokumento tekste vartojamas bendrinis žodis „atlieka“ turi būti aiškinamas taip, kaip jis apibrėžiamas specialiame įstatyme. Be to, Dabartinės lietuvių kalbos žodyne žodis atlieka reiškia „kas lieka ką padarius, liekana, atlaika“, o pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 punktą „Atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti“. Taigi, šiuo atveju įmonės standarto tekste vartojamas žodis „atlieka“ yra naudojamas bendrine prasme, tai yra kalbama apie gamybos liekanas.
Dėl drenažo sistemos projektinių dokumentų rengimo laikotarpio
3.10. Skunde teigiama, jog įmonės standarto ir Techninio darbo projekto rengimo klausimai nėra Tvarkos aprašo reguliavimo dalykas, nes jų rengimą reglamentuoja statybą ir statybos produktus reglamentuojantys teisės aktai, kurie galiojo šių dokumentų rengimo metu. Be to, nei viename iš šių dokumentų nėra nurodoma, kad juose aptariamų nuostatų pagrindu įmonėje yra apskaitomas šalutinio produkto susidarymo faktas ir jų kiekiai, kaip tai numato Tvarkos aprašas.
3.11. Pažymima, kad Europos Sąjungos valstybėse narėse gamybos atliekos, turinčios ekonominę vertę buvo pradėtos naudoti gerokai anksčiau nei Lietuvos teisės aktai įtvirtino šalutinį produktą, ką patvirtina 2007 m. vasario 21 d. Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „Aiškinamasis komunikatas dėl atliekų ir šalutinių produktų KOM/2007/0059“, kuriame pateikiama apibendrinta Europos Sąjungos teisingumo teismo (toliau – ESTT) nagrinėtų bylų praktiką šiuo klausimu ir išskiriamos ESTT aiškinimo taisyklės dėl medžiagos priskyrimo šalutiniam produktui sąlygų. 2008 m. lapkričio 19 d. priimta Europos Parlamento ir tarybos Direktyva 2008/98/EB dėl atliekų, kurios 5 straipsnis apibrėžė šalutinio produkto sąvoką. Valstybės narės turėjo užtikrinti, kad įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini šiai Direktyvai įgyvendinti, įsigaliotų iki 2010 m. gruodžio 12 d. Taigi, įmonė jau nuo Direktyvos paskelbimo dienos žinojo, kad netolimoje ateityje galės įgyvendinti šalutinio produkto sukūrimo ir tikslinio panaudojimo drenažo sistemoje projektą.
3.12. Į nacionalinę teisę šalutinio produkto sąvoką buvo perkelta 2011 m. balandžio 19 d. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą papildant 31 straipsniu, kuris įsigaliojo 2011 m. gruodžio 12 d. Nuo tada tapo aiški įstatymo įsigaliojimo data, todėl įmonė planuodama, kad statybos darbai turėtų prasidėti pavasarį, pradėjo rengti tuos projekto įgyvendinimui reikalingus dokumentus, kurie apibrėžti statybas reglamentuojančiais teisės aktais.
Dėl drenažo sistemos įrengimo teisinio reglamentavimo
3.13. Apelianto teigimu, nepagrįsti skundžiamo nutarimo argumentai dėl drenažo sistemos kaip statinio teisėtumo, kuriuos teismas grindė (duomenys neskelbtini) išvadomis bei VĮ „(duomenys neskelbtini)“ atsakymu į Institucijos paklausimą. Ydingas Institucijos klausimų formavimas atitinkamoms institucijoms lėmė nepagrįstą drenavimo sistemos priskyrimą melioracijos statiniams, jų išvadas, kad nėra tenkinami melioracijos statiniams keliami reikalavimai ir nepagrįstas išvadas, kad drenavimo sistema negalėjo būti įrengta pagal įmonės pateiktus dokumentus.
3.14. Pažymima, jog Institucija viso tyrimo metu neteikė jokių paklausimų ir/ar prašymų dėl papildomų dokumentų ir/ar paaiškinimų pateikimo, kurie būtų susiję su drenažo sistemos statyba, jos projektavimu, naudoto filtracinio užpildo, kaip statybos produkto, teisėtumu. Tai, kad atliekant tyrimą dėl atliekų tvarkymo galimo pažeidimo yra keliami statybos teisėtumo klausimai ir ginčijamas statybų teisėtumas, tapo žinoma tik surašius administracinio nusižengimo protokolą, t. y. 2020 m. gruodžio mėn. pabaigoje. Todėl nežinant Institucijos abejonių dėl statybos projektinės ir kitos dokumentacijos teisėtumo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektyviai tyrimo metu negalėjo teikti papildomų duomenų ir įrodymų šiuo klausimu. Taip pat siekiant atsakyti į klausimą, koks statinys yra suprojektuotas, t. y. drenažas – kaip nuotekų tinklai, ar drenažas – melioracijos statinys, būtina atsakyti į klausimą, kokia yra statinio paskirtis (Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 1 punktas). Šiuo atveju Techninio darbo projekto aiškinamajame rašte nurodoma statinio paskirtis.
3.15. Cituojant STR 2.03.03:2005 „Inžinerinės teritorijų apsaugos nuo patvenkimo ir užtvinimo projektavimas. Pagrindinės nuostatos“ 9.4 punkte pateiktą drenažo sąvoką ir Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį dėl melioracijos statinių paskirties, skunde teigiama, kad teisės aktuose nurodyti tikslai ginčo statiniui nebuvo keliami. Remiantis Techniniame darbo projekte ir teisės aktuose nurodomais tikslais drenažui – nusausinti teritoriją, darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje yra suprojektuotas statinys, kuris pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 10.5.3. punktą yra drenažo tinklai ir priskirtinas nuotekų tinklams. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrengta drenažinė sistema priskirtina inžineriniam, o ne melioracijos statiniui, todėl jai turi būti taikomos Statybos įstatymo, bet ne Melioracijos įstatymo nuostatos.
Dėl aikštelės įrengimo
3.16. Skunde teigiama, jog teismo argumentai, kad ne visa žemės sklypo teritorija, kurioje yra įrengta drenavimo sistema, yra sutvarkyta, nepaneigia drenavimo sistemos įrengimo fakto bei to, kad įmonė tvarko ir naudoja tą nusausintą įmonės teritorijos dalį, kuri jai reikalinga pagal esamus poreikius ir jos įrengimo tikslus. Pažymima, kad aplinkybė dėl aikštelės neįrengimo ginčo plote pirmą kartą buvo paminėta tik Institucijos baigiamojoje kalboje. Nors bylos metu tokie įrodymai nebuvo renkami, ne viename dokumente matyti, kad žemės sklype, kuriame yra įrengta drenavimo sistema, yra įmonės aikštelė, kuri naudojama pagal paskirtį. Teismo nutarime pateikiama nuoroda į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekogeologinio tyrimo ataskaitos 7 l. esančią nuotrauką (1 pav.), kurioje fiksuoti baltais kuoliukais pažymėti anomalijų kontūrai (nuotrauka kairėje). Remiantis šios nuotraukos aprašymu ir Ataskaitos 8 l. pateikta ekogeologinio tyrimo schema, matyti, kad nuotrauka yra padaryta toje drenavimo sistemos dalyje, kurioje filtracinis užpildas suklotas į tranšėjas (violetine spalva pažymėta „anomalijų paplitimo riba“). Įvertinus, jog drenavimo sistema yra kompleksinė sistema, kurią sudaro filtracinis užpildas, klojamas į paruoštas tranšėjas, ir drenažo surinkimui montuojama surinkimo sistema iš vamzdyno (raudona linija), iš nuotraukos matyti, kad įmonės įrengta aikštelė, yra toje dalyje, kurioje eina drenažo surinkimo vamzdis. Nesant poreikio naudoti visą nusausintą UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo teritoriją aikštelei, yra sutvarkyta ir naudojama ta teritorijos dalis, kurios išsidėstymas matomas palydovinėje nuotraukoje. Be to, tai, jog yra įrengta aikštelė ir ji naudojama įmonės reikmėms patvirtina ir nuotraukos esančios 2019 m. kovo 7 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl statybą reglamentuojančių teisės aktų taikymo
3.17. Skunde nesutinkama su teismo teiginiu, jog neaišku, kokiu pagrindu statybų ekspertas V. R. daro išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje suprojektuota drenažo sistema priskirtina I grupės nesudėtingam inžinieriniam statiniui. Apeliantas nurodo, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2019 m. gruodžio 23 d. ir 2020 m. balandžio 30 d. raštuose, teikdama atsakymą Institucijai, nurodė, kad pateiktas drenažo projektas yra statinys, priskirtinas I pirmos grupės nesudėtingu statinių kategorijai, statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas.
3.18. Iš statybų eksperto V. R. atsakymų matyti, kad pagal STR 2.03.03:2005 5 ir 121 punktus, šį reglamentą papildo melioracijos sistemų statinių projektavimą reglamentuojantys normatyviniai melioracijos techniniai dokumentai. Tai reiškia, kad melioracijos techniniai dokumentai gali būti taikomi, kaip papildantieji, projektuojant inžinerinius statinius, bet ne prieštaraujantys statybos techniniams reglamentams. Taip pat be 121 punkte numatytų papildomai taikytinų melioraciją reglamentuojančių teisės aktų, STR 2.03.03:2005 įtvirtina visą eilę reikalavimų drenavimo sistemoms.
3.19. Pažymima, jog (duomenys neskelbtini) profesorių pateiktame rašte atsakant į klausimą, ar projektas atitinka MTR 1.05.01:2005, nurodoma, kad projektas parengtas nesilaikant šio teisės akto reikalavimo. Tačiau įmonės teritorijoje įrengta drenažo sistema nepriskirtina melioracijos statiniui, todėl tokie reikalavimai projektui netaikytini.
3.20. Cituojant projektavimo metu galiojusius Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 straipsnio 16 punktą, 10 straipsnio 9 dalį, nurodoma, kad byloje pateikti įrodymai, jog Techninį darbo projektą parengęs A. G. turi aukštąjį inžinierinį išsilavinimą ir galėjo būti tokio projekto vadovu. Dėl to atmestini argumentai, kad projektą atlikęs asmuo neturėjo projektavimui reikalingos kvalifikacijos.
3.21. Skunde nesutinkama su (duomenys neskelbtini) doc. V. V. ir profesoriaus A. P. išvadomis. Nurodoma, kad statybų ekspertas V. R. 2021 m. sausio 27 d. pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) rašte nenurodyta, kokie tyrimai, bandymai buvo atlikti, kokie rezultatai gauti, ir kaip gauti rezultatai ir atlikti tyrimai prieštarauja metodikos reikalavimams, taip pat nurodyti ir kiti teiginiai, kodėl (duomenys neskelbtini) ekspertų išvados yra nepagrįstos. Pažymima, kad patys (duomenys neskelbtini) ekspertai rašte pažymėjo, kad norint tiksliau įvertinti atlikto bandymo rezultatus reikėtų turėti bandymų laboratorijos protokolus ir bandymų rezultatus. Todėl darytina išvada, jog trūkstant duomenų apie tyrimui pateiktus duomenis, ekspertai turėjo susilaikyti nuo bet kokių vertinimų ir išvadų. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad (duomenys neskelbtini) ekspertas V. V. turi kompetencijas tik melioracijos statinių projektavimo ir statybos priežiūros bei vadovavimo srityje (A. P. kvalifikacijos dokumentai nepateikti), o V. R. suteikta teisė eiti statinio ekspertizės vadovo pareigas bei statinio projekto dalies ekspertizės vadovo ir statinio dalies ekspertizės vadovo pareigas. Įvertinus (duomenys neskelbtini) ekspertų kompetencijų spektrą, darytina išvada, kad tik melioracijos statinių projektavimo ir statybos priežiūros bei vadovavimo srities kompetencijos turėjimas galėjo sąlygoti nepagrįstų išvadų teikimą.
3.22. Skunde ginčijamos skundžiamo nutarimo išvados, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai naudojo filtracinį užpildą, nes nepateikė dokumentų įrodančių, kad gaminamas statybos produktas, atitinka tuo metu galiojusi STR 1.03.02:2008 „Statybos produktų atitikties deklaravimas“. Eksperto V. R. rašte pateiktas vertinimas patvirtina, jog šis statybos techninis reglamentas nenustato reikalavimų statybos produktui, nes reglamentuoja reikalavimus tik atitikties vertinimo sistemoms ir atitikties deklaracijai. Jame nenustatyta jokių reikalavimų filtraciniam užpildui, kaip statybos produktui. Be to, gamintojas neprivalo pats sau įforminti atitikties deklaracijos. Pažymima, kad filtracinis užpildas nėra ir niekada nebuvo įtrauktas į privalomai sertifikuotinų statybos produktų sąrašą, patvirtintą Aplinkos ministro įsakymais, t. y. tokiam statybos produktui privalomas sertifikavimas nenustatytas. Tokiu atveju statybos produkto gamintojas pats sprendžia, kokią atitikties vertinimo sistemą pasirinkti.
Dėl geofizikinio tyrimo vertinimo
3.23. Skunde nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų geofizikinių tyrimų metu išskirtas plotas, kuriame nustatytos aukštesniųjų savitųjų varžų anomalijos, buvo sietinos išimtinai su neva įmonės teritorijoje užkastomis stiklaplasčio atliekomis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitoje nurodyta, kad maksimalus anomalijos tūris gali siekti 3 940–4 925 m3, tačiau 2020 m. liepos 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimo ataskaitoje nurodoma, kad savitųjų elektros varžų anomaliją (varžų padidėjimą), nustatytą šio geofizikinio tyrimo metu, lėmė dirvožemy rasto piltinio priešsmėlio su smėlio lęšiais paplitimas, t. y. ne stiklaplasčio išdėstymas įmonės žemės sklypo teritorijoje. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pačioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugsėjo 14 d. ataskaitoje, priešingai nei teigiama skundžiamame nutarime, paneigiama geofizikinių tyrimų metu pateikta prielaida dėl varžų anomalijas lėmusių priežasčių, t. y. varžų anomaliją lėmė ne neva neteisėtai užskastos stiklaplasčio atliekos, o objektyvi aplinkybė – priešsmėlio paplitimas dirvožemyje.
Dėl administracinio nusižengimo bylos nutraukimo
3.24. Apelianto nuomone, darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ smulkintą stiklaplastį teisėtai naudojo drenažo sistemos filtariniam užpildui kaip šalutinį produktą. Apeliantas teigia, jog nagrinėjamu atveju nėra ANK 247 straipsnio 13 dalies dispozicijoje numatyto būtinojo administracinio nusižengimo sudėties požymio – užkasto 5 kubinių metrų ir didesnio nepavojingų atliekų kiekio, kadangi atkastas stiklaplastis įmonės teritorijoje yra 2012 m. įrengtos drenavimo sistemos filtracinis užpildas (dalis), o ne atliekos. Visa tai sudaro pagrindą administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
4. Institucija atsiliepime į S. L. atstovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.
4.1. Institucijos nuomone pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Atsiliepime pakartojami Institucijos atlikti veiksmai tiriant aplinkybes apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje galimai užkastas gamybos atliekas ir cituojamos rašytiniuose dokumentuose užfiksuotos aplinkybės.
4.2. Pažymima, kad 2019 m. liepos 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekant geofizikinius tyrimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingam asmeniui pasirašytinai įteikiant pavedimą atlikti patikrinimą ir supažindinus su patikrinimo esme, nei Institucijos, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams atliekamų tyrimų metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai nepateikė jokios informacijos (schemų, dokumentų), kuria vadovaujantis būtų buvę galima daryti prielaidą, jog tiriamoje žemės sklypo vietoje galimai galėjo būti įrengta drenažo sistema. Be to, 2020 m. kovo 10 d. atlikto inspekcinio vizito į įmonei nuosavybės teise priklausančią teritoriją metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialistai ir ekspertai, naudodami GPS prietaisą, sukalė žymeklius (kuoliukus) pagal koordinates, kur planuojama įrengti gręžinius. Šio vizito metu įmonės atstovai negalėjo tiksliai nurodyti, kur yra įrengta įmonės pateiktuose dokumentuose minima drenažo sistema.
4.3. Atsiliepime sutinkama su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad įmonė Techninį darbo projektą (duomenys neskelbtini) ir įmonės standartą (duomenys neskelbtini) Institucijai pateikė tik po to, kai įmonei buvo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų geofizikinių tyrimų ataskaita, kurioje buvo pateikti nustatytų anomalijų plotai. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie neva įmonės teritorijoje įrengtą drenažinę sistemą Institucijai teigė dar 2019 m. balandžio 5 d. skunde dėl 2019 m. kovo 26 d. privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Techninio darbo projekto ir įmonės standarto UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė ir 2019 m. gegužės 21 d. teismui pateikus skundą dėl privalomojo nurodymo ir sprendimo panaikinimo, todėl toks šių dokumentų atsiradimas tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikus nustatytų anomalijų vaizdinius plotus schemose, kelia abejonių dėl jų tikrumo.
4.4. Cituojant Tvarkos aprašo 4, 5, 8, 10, 15, 18, 19 punktus, Institucija teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ standarte (duomenys neskelbtini), nei Techniniame darbo projekte Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nurodyta, koks konkretus gamybinių stiklaplasčio atliekų kiekis, buvo pripažintas šalutiniu produktu ir panaudotas drenažinei sistemai įrengti. Be to, S. L. ir jo įgaliota atstovė negalėjo to nurodyti ir teismo posėdžio metu.
4.5. Atsiliepime nurodoma, kad apie tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pildomi šalutinio produkto susidarymo aktai bei šalutinio produkto žurnalas, nei administracinio nusižengimo tyrimo metu, nei teismo posėdžio metu užsiminta nebuvo. Šiuo atveju padaryta pagrįsta išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė nei vieno Tvarkos apraše nurodyto dokumento, todėl 2019 m. sausio 15 d. atkastos gamybinės stiklaplasčio atliekos negali būti laikomos šalutiniu produktu ir laikytinos atliekomis. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ standartas parengtas 2011 m. lapkričio 4 d., suderintas 2011 m. lapkričio 7 d., tačiau Tvarkos aprašas, kurio teisės normomis remiantis gamybos liekanas galima priskirti prie šalutinių produktų, galioti pradėjo tik nuo 2012 m. sausio 25 d.
4.6. Pažymima, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Techniniame darbo projekte nurodyta, jog filtracinis užpildas gaminamas perdirbant stiklaplasčio gaminių gamybos metu susidarančias atliekas, kurios, įmonės teigimu, buvo mechaniškai smulkinamos smulkintuvu. Cituodama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2, 6 straipsnių, Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, 50 punkto, Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80, 2 priedo 8 punkto, 9 priedo 4 punkto nuostatas, Institucija teigia, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidimo atliekų apdorojimui neturi ir neturėjo, o tai reiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos metu susidariusias stiklaplasčio atliekas galėjo tik pakartotinai naudoti produkcijai gaminti.
4.7. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Institucija teigia, jog įmonės teritorijoje nėra įrengta jokia sistema (melioracinė ar drenažinė), o yra užkastos stiklaplasčio gamybinės atliekos. Institucija nurodo, kad remiantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. gruodžio 23 d. ir 2020 m. balandžio 30 d. raštais bei liudytojos N. B. paaiškinimais, įmonės suprojektuota drenažinė sistema priskirtina I grupės nesudėtingam statiniui vertinant ją tik pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ Techninio darbo projekto aiškinamajame rašte nurodytus vamzdynų diametrus, o tai reiškia, kad įmonės drenažinės sistemos dalis, kurioje anot įmonės supiltas filtracinis užpildas, pagamintas iš perdirbtų gamybinių stiklaplasčio atliekų, minėtam statiniui nepriskirtinas.
4.8. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Techninio darbo projekto rengimo metu, t. y. 2012 m. sausio 25 d., galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 1 ir 2 lentelėse nėra nurodyta, kad drenažo tinklai laikomi nesudėtingais statiniais. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Techninio darbo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad drenažo sistema, sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), projektuojama vadovaujantis, be kitų teisės aktų, ir melioracijos techniniu reglamentu MTR 2.02.01:2006 „Melioracijos statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“. Ekspertas V. R. 2020 m. birželio 15 d. projekto ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad Techninis darbo projektas atitinka MTR 2.02.01:2006 nustatytus esminius statinių reikalavimus.
4.9. Cituodama melioracijos techninio reglamento MTR 2.02.01:2006 10.2, 10.3, 10.5, 271, 272 punktus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. balandžio 30 d. raštą, VĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. liepos 13 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) doc. dr. V. V. ir (duomenys neskelbtini) prof. dr. A. P. raštą, statybos techninio reglamento STR 2.03.03:2005 nuostatas, Institucija teigia, kad įrengiant drenažą, kaip filtratas ar filtracinis užpildas gali būti naudojami ir įmonės minimi polimeriniai statybos produktai. Taip pat atsiliepime cituojamos statybos techninio reglamento STR 1.03.02:2008 „Statybos produktų atitikties deklaravimas“, statybos techninio reglamento STR 1.01.04:2002 „Statybos produktai. Atitikties įvertinimas ir „CE“ ženklinimas“ nuostatos, kuriomis remiantis Institucija daro išvadą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir jo įgaliota atstovė statybos techninio reglamento STR 2.03.03:2005 134 punkto nuostatomis remiasi nepagrįstai.
4.10. Institucijos teigimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad Institucijos pareigūnai buvo šališki ir suinteresuoti tyrimo baigtimi. Be to, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė grindžiama atsakomybės neišvengiamumo principu, kuris reiškia, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai turi siekti, kad kiekvienas asmuo, padaręs aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, būtų nustatytas, patrauktas atsakomybėn, teisingai ir laiku nubaustas, visiškai atlygintų aplinkai padarytą žalą bei pašalintų pažeidimo sukeltas neigiamas pasekmes.
4.11. Atsiliepime taip pat pažymima, jog dėl tų pačių faktinių aplinkybių Institucijos 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirta ekonominė sankcija pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 90 straipsnio 3 dalį. Šis nutarimas yra apskųstas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), skundas šiuo metu nėra išnagrinėtas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
S. L. atstovės advokatės A. A. apeliacinis skundas tenkinamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde iš esmės ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas byloje esančių įrodymų vertinimas, kurio pagrindu buvo konstatuota, jog S. L., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, veiksmuose yra ANK 247 straipsnio 13 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėtis. Todėl administracinio nusižengimo byla apeliacine tvarka nagrinėjama šioje apimtyje.
6. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai ar bylą nagrinėjantis teismas nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-5-489/2019). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ANK 566 straipsnio 1 dalyje bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).
7. Apygardos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos duomenis, įvertinęs S. L. atstovės apeliaciniame skunde ir Institucijos atsiliepime nurodytas aplinkybes, skundžiamo nutarimo motyvus, sprendžia, kad Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutarime padaryta išvada, jog S. L. padarė ANK 247 straipsnio 13 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra nepagrįsta, todėl šis nutarimas negali būti laikomas teisėtu.
8. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovu yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasta užkasto stiklaplasčio. Šiuo atveju nesutariama, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje yra įrengta melioracinė ar drenažinė sistema bei ar stiklaplastis buvo panaudotas kaip drenavimo sistemos dalis (filtracinis užpildas), ar laikytinas atlieka.
9. Skunde teigiama, kad su 2018 m. lapkričio mėn. pranešimu pateiktos nuotraukos nėra patikimas įrodymas, kadangi neaišku, kada jos darytos. Apelianto nuomone, šios nuotraukos darytos dar 2012 m., o ne 2018 m. Aukštesnės instancijos teismas iš esmės sutinka su tokiais skundo teiginiais. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 29 d. el. paštu Institucijai per policijos ir prokuratūros darbuotojus iš internetinio dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ atsiųstas pranešimas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje galimai užkastos gamybinės atliekos ir prie šio pranešimo pridėtos devynios nuotraukos (1 t., b. l. 3–13). Tačiau nėra pateikta jokių duomenų, kada šios nuotraukos buvo padarytos. Tuo tarpu iš jų turinio matyti, kad jos darytos šiltuoju metu sezonu, o ne lapkričio mėn. gale. Atsižvelgiant į tai, minėtos nuotraukos vertintinos kritiškai ir jomis toliau teismas nesiremia.
10. Vis dėlto atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad Institucijos darbuotojai buvo šališki, o tai patvirtina iš karto po 2019 m. sausio 15 d. patikrinimo paskelbti vieši spaudos pranešimai apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje užkastas gamybos atliekas. Bylos medžiagoje yra 2019 m. sausio 17 d. straipsniai iš internetinės spaudos (3 t., b. l. 57–60), kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje rastos galimai užkastos atliekos, tačiau iš jų turinio matyti, kad jie yra tik informacinio pobūdžio ir nėra išankstinė Institucijos pozicija dėl pažeidimo padarymo ir kaltų asmenų. Šiuo atveju internete paskelbti pranešimai nesutrukdė Institucijos pareigūnams tirti galimai padaryto administracinio nusižengimo aplinkybių. Skunde nepateikiama jokių objektyvių duomenų, kad Institucijos pareigūnai buvo šališki ar suinteresuoti nubausti apeliantą, todėl nėra pagrindo visus jų atliktus veiksmus pripažinti neteisėtais.
11. Sutiktina su skundo argumentu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie drenažo sistemos įrengimą pareiškė iš karto po įvykusio patikrinimo. Iš straipsnio internetiniame puslapyje „(duomenys neskelbtini).“ matyti, kad įmonė 2019 m. sausio 17 d. taip pat išplatino spaudoje pranešimą, kad jos teritorijoje užkastas stiklaplastis yra panaudotas dar 2012 m. įrengtai drenažo sistemai (3 t., b. l. 59–60). Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. balandžio 5 d. skunde dėl Institucijos 2019 m. kovo 26 d. privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo taip pat nurodyta, kad atkasta stiklaplasčio žaliava (smulkintas stiklaplastis) naudota kaip frakcinis užpildas drenažo sistemoje (1 t., b. l. 36–40). Tuo tarpu nei Institucijos 2019 m. balandžio 19 d. sprendime, kuriuo atmestas minėtas įmonės skundas (1 t., b. l. 52–54), nei privalomuosiuose nurodymuose ir kituose raštuose (1 t., b. l. 34–35, 68–70, 103) Institucijos pareigūnai neprašė, jog įmonė pateiktų dokumentus, susijusius su drenažo sistemos įrengimu. Be to, patikrinimo pradžioje Institucijos pareigūnai prašė, jog įmonė pateiktų tik išimtinai su atliekų susidarymu ir tvarkymu susijusius dokumentus, ką patvirtina 2019 m. kovo 7 d. patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 21–25). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo panaikinti minėti Institucijos 2019 m. balandžio 19 d. sprendimas ir 2019 m. kovo 26 d. privalomasis nurodymas, konstatuota, jog įmonė tinkamai bendradarbiavo su Institucija, teikė prašomą informaciją (dokumentus) dėl atliekų susidarymo už ankstesnius laikotarpius, o Institucijos veiksmai neatitiko gero administravimo principo ir ji nepagrįstai pažeidimo nustatymo pareigą perkėlė pačiai įmonei, su kuria nebendradarbiavo (2 t., b. l. 160–168). Tai rodo, kad pati Institucija nuo pat pradžių nesiekė bendradarbiauti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei nesiaiškino įmonės nurodytų aplinkybių dėl užkasto stiklaplasčio.
12. Šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo žinoti visų Institucijos atliekamų veiksmų, tuo labiau, kad įmonei bylos medžiagos dokumentai būdavo atsiunčiami tik jos pačios prašymu ir tik tada jos atstovai galėdavo pareikšti nuomonę dėl nustatytų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju Institucija UAB „(duomenys neskelbtini)“ geofizikinių tyrimų ataskaitą įmonei nusiuntė tik 2019 m. rugsėjo 11 d. to paprašius įmonės atstovei (1 t., b. l. 101–102), o Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. rugsėjo 23 d. raštą nusiuntė tik 2019 m. spalio 7 d. (1 t., b. l. 103–104). Pažymėtina, kad 2019 m. spalio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte buvo prašoma nurodyti, ar įrengta drenažo sistema turėjo įtakos UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimo rezultatams bei, ar anomalijos gali būti esančios drenažo sistemos pasekmė, ir jau tuo metu pateikė drenažo sistemos planą iš Techninio darbo projekto (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 105–106). Pritariant skundo argumentams, pažymėtina, kad tik po šio įmonės kreipimosi pati Institucija 2019 m. lapkričio 6 d. raštu paprašė pateikti drenažo sistemos įrengimo dokumentus (1 t., b. l. 112–113). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. lapkričio 18 d. raštu pateikė papildomus dokumentus apie drenažo sistemos įrengimą – Techninį darbo projektą (duomenys neskelbtini) „Drenažinės sistemos projektas. Statybinė dalis“ ir įmonės standartą (duomenys neskelbtini) „Filtracinis užpildas iš perdirbto stiklaplasčio“ (1 t., b. l. 117–133). Taigi, iš anksčiau aptartų aplinkybių daryta išvada, kad įmonė viso tyrimo metu bendradarbiavo su Institucijos pareigūnais, todėl nėra pagrindo Techninio darbo projekto ir įmonės standarto pateikimą tik 2019 m. lapkričio 18 d. vertinti kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ piktnaudžiavimą savo teisėmis ir pareigomis ir abejoti šių dokumentų tikrumu.
13. ANK 247 straipsnio 13 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už aplinkos užteršimą penkių kubinių metrų ir didesniu nepavojingų atliekų kiekiu. Įstatymo leidėjas formuluodamas šiame straipsnyje numatytą veiką išskyrė du momentus, kurių visumos buvimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę: 1) asmuo užteršė aplinką; 2) tą padarė penkių kubinių metrų ir didesniu nepavojingų atliekų kiekiu. Dėl to šiuo atveju, visų pirma, reikia nustatyti, ar smulkintas stiklaplastis laikytinas žaliava (jos liekana), ar atlieka.
14. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ) 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Pagal ATĮ 31 straipsnio (2014 m. spalio 9 d. įstatymo Nr. XII-1214 redakcija) 1 dalį medžiaga ar daiktas, gaunamas gamybos proceso, kurio pirminis tikslas nėra šios medžiagos ar šio daikto gamyba, metu, gali būti laikomas šalutiniu produktu ir nepriskiriamas atliekoms, jeigu įvykdomos šios sąlygos: 1) tolesnis medžiagos ar daikto naudojimas yra žinomas; 2) medžiaga ar daiktas gali būti panaudoti tiesiogiai, be jokio papildomo apdirbimo, išskyrus atvejus, jeigu tai yra atliekama įprastos pramoninės praktikos būdu; 3) medžiagos ar daikto gamyba yra gamybos proceso sudėtinė dalis; 4) tolesnis naudojimas yra teisėtas (medžiaga ar daiktas atitinka visus svarbiausius produkto, aplinkos ir visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimus konkretaus naudojimo atveju ir nedarys neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai). To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad medžiaga ar daiktas laikomas atliekomis, jeigu vadovaujantis šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nepriskiriamas šalutiniams produktams ir atitinka šio Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateiktą atliekų sąvoką.
15. Gamybos liekanų priskyrimo prie šalutinių produktų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. D1-46/4-63, 2 punkte nurodyta, kad šalutinis produktas yra gamybos liekanos, kurios nėra priskiriamos prie atliekų, o gamybos liekanos – medžiaga ar daiktas, susidarę pagrindinio produkto gamybos metu, kurie nėra šio gamybos proceso tikslas. Tvarkos aprašo 4 punkte nustatyta, kad gamybos liekanos gali būti laikomos šalutiniais produktais ir nepriskiriamos atliekoms, jeigu atitinka šias sąlygas: 4.1. atitinka visus šiuos kriterijus: 4.1.1. gamybos liekanos susidaro gamybos proceso metu; 4.1.2. gamybos liekanų naudojimas yra žinomas; 4.1.3. gamybos liekanos gali būti panaudotos tiesiogiai; 4.1.4. gamybos liekanos naudojimas yra teisėtas; 4.2. šalutinio produkto darytojas Tvarkos aprašo 8, 10, 15 ir 18 punktuose nurodytais dokumentais gali įrodyti gamybos liekanų atitiktį Tvarkos aprašo 4.1 punkte nurodytiems kriterijams. Tvarkos aprašo 5 punkte nurodyta, kad Tvarkos aprašo 4 punkte nurodytų sąlygų neatitinkančios gamybos liekanos, bet atitinkančios Atliekų tvarkymo įstatyme pateiktą atliekų sąvoką, laikomos atliekomis.
16. Tvarkos
aprašo 8 punkte nustatyta, kad gamybos liekanų atitiktis Tvarkos aprašo 4.1.1 punkte nurodytam kriterijui gali būti įrodyta šalutinio produkto darytojo parašu patvirtintu technologinio proceso aprašymu ar kito įmonės dokumento, kuriame nurodomas šalutinio produkto susidarymo faktas (pvz., techninio reglamento, Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar kitokio leidimo), išrašu. Pagal Tvarkos aprašo 10 punktą, gamybos liekanų atitiktis Tvarkos aprašo 4.1.2 punkte nurodytam kriterijui pagrindžiama dokumentu, kuris įrodo galimybę konkretų gamybos liekanų kiekį panaudoti tikslingai (pvz., sutartis tarp šalutinio produkto darytojo ir šalutinio produkto naudotojo dėl konkretaus šalutinio produkto kiekio priėmimo naudoti ar kitas dokumentas, įrodantis galimybę gamybos liekanas perduoti naudoti). Pagal Tvarkos aprašo 15, 18 punktus, gamybos liekanų atitiktis Tvarkos aprašo 4.1.3, 4.1.4 punktuose nurodytiems kriterijams gali būti įrodyta šalutinio produkto naudotojo parašu patvirtintu dokumentu, technologinio proceso aprašymu ar kito įmonės dokumento, kuriame nurodomas šalutinio produkto naudojimo faktas bei medžiagos ar daikto naudojimo teisėtumas (pvz., techninio reglamento, Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar kitokio leidimo), išrašu.
17. Atkreiptinas dėmesys, kad Tvarkos aprašo 6, 9, 12 punktuose nurodyta, kada gamybos liekanos gali būti priskirtos prie šalutinių produktų, t. y., jei jos gautos pagrindinio produkto gamybos proceso metu; jų panaudojimas yra įprastinė gamybos praktika: tokias medžiagas ar daiktus naudoti įprasta; jos gali būti naudojamos be jokio papildomo apdirbimo (pvz., taisymo, rūšiavimo, pavojingų sudėtinių dalių atskyrimo, kuris gali būti sietinas su atliekų naudojimu ar šalinimu), išskyrus atvejus, kai tai atliekama įprastos gamybinės praktikos būdu.
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime tik pacitavo anksčiau aprašytas teisės normas ir nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė nei vieno Tvarkos aprašo 8, 10, 15 ir 18 punktuose nurodyto dokumento, kuriais remiantis būtų galima įrodyti gamybos liekanų kaip šalutinio produkto atitiktį Tvarkos aprašo 4.1 punkte nurodytiems kriterijams, o įmonės standarte ir Techniniame darbo projekte nenurodyta, koks konkretus gamybinių stiklaplasčio atliekų kiekis, buvo pripažintas šalutiniu produktu ir panaudotas drenažinei sistemai įrengti. Apylinkės teismas visiškai neanalizavo, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamas smulkintas stiklaplastis yra šalutinis produktas (gamybinė liekana), o iš karto konstatavo, kad tai atliekos. Aukštesnės instancijos teismas tokį apylinkės teismo procesinį sprendimą, nesiaiškinant bylos aplinkybių, laiko neteisėtu.
19. Šiuo atveju sutiktina su apelianto teiginiais, kad, remiantis Tvarkos aprašo 21 punktu, įmonė 2012 m. susidariusių gamybos liekanų, kurios gali būti šalutiniai produktai, atitiktį Tvarkos aprašo 4.1 punkte nurodytiems kriterijams patvirtinančius dokumentus privalėjo saugoti ne trumpiau kaip trejus metus nuo gamybos liekanų susidarymo. Dėl to 2012 m. susidariusių gamybos liekanų kiekį, kuris panaudotas drenažo sistemai, patvirtinančių dokumentų 2019 m. patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neprivalėjo turėti, o iš skundo matyti, kad jau buvo ir sunaikinusi tokius dokumentus, todėl jų pateikti nei Institucijai, nei teismui negalėjo dėl objektyvių priežasčių. Vis dėlto iš 2019 m. kovo 7 d. patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 21–25) matyti, kad įmonė Institucijai be kitų dokumentų buvo pateikusi ir 2016–2019 m. atsargų judėjimo žiniaraštį apie smulkintų stiklaplasčio žaliavų pakartotinį panaudojimą gamyboje bei kitą informaciją apie smulkinto stiklaplasčio žaliavos naudojimą gamybos procesuose, iš kurių Institucija sudarė smulkinto stiklaplasčio kiekių lentelę. Pati Institucija šiame patikrinimo akte smulkintą stiklaplastį laiko žaliava. Todėl kaip nepagrįstas atmestinas ir Institucijos atsiliepimo teiginys, kad apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pildomus šalutinio produkto susidarymo aktus žurnalą nebuvo užsiminta viso administracinio nusižengimo tyrimo metu. 2019 m. kovo 7 d. patikrinimo akte užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad įmonėje yra vedami specialūs žurnalai, kuriuose fiksuojamas smulkinto stiklaplasčio žaliavų kiekis, ir Institucija apie tai žinojo nuo patikrinimo pradžios.
20. Priešingai nei teigiama skundžiamame nutarime ir Institucijos atsiliepime, UAB „(duomenys neskelbtini)“ standartas ir Techninis darbo projektas laikytini tinkamai įrodymais, pagrindžiant smulkinto stiklaplasčio atitikimą Tvarkos aprašo 4.1 punkte nurodytiems kriterijams. Byloje nėra ginčo, kad stiklaplasčio atraižos susidaro UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos proceso metu (Tvarkos aprašo 4.1.1. punktas), o iš šių dokumentų galima nustatyti, jog šias atraižas galima panaudoti ir jos realiai buvo naudojamos, kaip filtracinis užpildas drenažui įrengti (Tvarkos aprašo 4.1.2., 4.1.3., 10, 15 punktai), bei tai buvo daroma teisėtai (Tvarkos aprašo 4.1.4., 18 punktas). Pažymėtina ir tai, kad įmonės standartas ir Techninis darbo projektas nėra skirti fiksuoti stiklaplasčio kiekius, nes jie, kaip jau minėta, fiksuojami atskiruose įmonės žurnaluose, kurie už 2016–2019 m. laikotarpį buvo pateikti Institucijai.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamame nutarime nepagrįstai akcentuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ standarto sakinyje, kad drenažo užpildas pagamintas iš perdirbto stiklaplasčio atliekų, nurodomas žodis „atliekos“. Įmonės standartas turi būti vertinamas kaip vientisas dokumentas, o ne vien tik iš konteksto ištraukiami atskiri sakiniai ar žodžiai. Iš įmonės standarto matyti, kad jame aprašomos perdirbto stiklaplasčio panaudojimo galimybės, t. y. jis naudojamas smulkintas į įvairaus dydžio daleles. Tuo tarpu pagal minėtą ATĮ 2 straipsnio 6 dalį, atlieka laikytina medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Taigi, įmonė nesiekė stiklaplasčio atraižomis atsikratyti, o siekė jas panaudoti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Tvarkos aprašo 13 punktą, įprastu gamybos praktikoje apdirbimu (paruošimu naudoti) gali būti laikomas medžiagos ar daikto smulkinimas mechaniniu būdu, plovimas, sausinimas, rafinavimas, homogenizavimas, skiedimas ir panašus paruošimas naudoti ir pagal Tvarkos aprašo 12 punktą tokiu apdirbimo būdu apdirbtos gamybos liekanos gali būti priskiriamos prie šalutinių produktų. Tokiam gamybos liekanų apdirbimui nėra reikalingi jokie leidimai, nes jos nelaikomos atliekomis ir joms tokiu atveju netaikomi Institucijos atsiliepime cituojami teisės aktai, susiję su atliekų tvarkymu.
22. Papildomai pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ standartas buvo parengtas vadovaujantis statybą ir statybos produktus reglamentuojančiais teisės aktais (pvz., STR 1.03.03:2002). Todėl Tvarkos aprašo įsigaliojimo laikas šiuo atveju nėra aktualus įmonės standarto priėmimui. Byloje nėra duomenų, kad jame apibrėžtas produktas buvo pradėtas naudoti prieš įsigaliojant Tvarkos aprašui. Priešingai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas S. L. ir jo atstovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde paaiškino, kad drenažo sistema, kuriai panaudotas smulkintas stiklaplastis kaip filtracinis užpildas, buvo įrengta tik 2012 m., tai reiškia jau galiojant Tvarkos aprašui (įsigaliojo 2012 m. sausio 25 d.). Be to, įmonės standartas yra tik vienas iš dokumentų, kurie patvirtina, jog įmonės naudojamas smulkintas stiklaplastis yra šalutinis produktas.
23. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje naudojamą smulkintą stiklaplastį atliekomis. Nagrinėjamu atveju ši medžiaga atitinka Tvarkos aprašo 4 punkte nurodytas sąlygas, kurios iš esmės yra analogiškos ir ATĮ 31 straipsnio 1 dalyje nurodytiems kriterijams, pagal kuriuos gamybos liekanos pripažįstamos šalutiniais produktais.
24. Pripažinus, kad smulkintas stiklaplastis nėra atlieka, nebelieka ANK 247 straipsnio 13 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties. Vis dėlto siekiant išsamiai išnagrinėti apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, pasisakytina ir dėl stiklaplasčio panaudojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje įrengtoje drenažo sistemoje.
25. Institucija viso proceso metu teigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje apskritai nėra įrengta drenažo sistema, o jeigu yra, tai neteisėtai. Tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, drenažo sistemos įrengimą ir jos teisėtumą patvirtina byloje esantys duomenys.
26. Skunde teigiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje yra įrengta drenažo, o ne melioracijos sistema, ką patvirtina jos paskirtis, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.03.03:2005 „Inžinerinės teritorijų apsaugos nuo patvenkimo ir užtvinimo projektavimas. Pagrindinės nuostatos“ 9.4 punktą, drenažas – 1) konstrukcija (elementas), po juo ir šalia jo besisunkiančiam (geofiltracijos) vandeniui saugiai surinkti ir nuvesti į žemutinį bjefą; 2) statinių ir jų dalių, pvz., rūsių apsaugos nuo požeminio vandens priemonė; 3) teritorijos sausinimo priemonė. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, melioracija – dirvožemio gerinimas hidrotechninėmis, kultūrtechninėmis, agromelioracinėmis ir kitomis priemonėmis siekiant sureguliuoti dirvožemio vandens, šilumos ir oro režimą, sudaryti geresnes sąlygas žemdirbystei, išsaugoti ir padidinti dirvos derlingumą, formuoti racionalią ūkio žemėvaldą. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Techninio darbo projekto matyti, kad juo siekiama nusausinti žemės sklypą, kad jame būtų galima įrengti gatavos produkcijos sandėliavimo aikštelę (1 t., b. l. 118–124). Taigi, įvertinus Techniniame darbo projekte nurodytą drenažinės sistemos tikslą su aptartuose teisės aktuose nurodytais drenažo ir melioracijos apibrėžimais, darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame žemės sklype suprojektuotas statinys vertintinas kaip drenažas. Dėl tokiam statiniui taikomi statybas reglamentuojantys teisės aktai ir tik po to melioracijos teisės aktai, tiek, kiek jie papildo vieni kitus.
27. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad įmonės Techniniame darbo projekte nurodyta aikštelė yra įrengta ne per visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį žemės sklypą ir dalis jo nėra sutvarkyta (dalis ploto apaugę žole, krūmais), neįrodo, jog nėra įrengta drenažo sistema. Šiuo metu įmonė naudoja tik tokią jai priklausančios teritorijos dalį, kuri reikalinga jos veiklai vykdyti pagal turimus poreikius.
28. Taip pat nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje įrengta drenažo sistema nelaikytina nesudėtingu statiniu. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 140–141) ir 2020 m. balandžio 30 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 163–167) nurodyta, kad pateiktas įmonės drenažo projektas yra statinys, priskirtinas I pirmos grupės nesudėtingų statinių kategorijai, kuriam statybą leidžiantis dokumentas ir statinio projektas neprivalomi. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teisme patvirtino ir liudytoju apklaustas ekspertas V. R.. Atkreiptinas dėmesys, kad priešingai nei nurodoma skundžiamame nutarime, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Techninio darbo projekto rengimo metu (2012 m. sausio 25 d.) galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812, 7 punkte nurodyta, kad nesudėtingų statinių sąrašas pateikiamas Reglamento priede. Šio priedo 1 ir 2 lentelėse nurodyti objektai laikomi nesudėtingais statiniais tik tais atvejais, jei jie atitinka Statybos įstatyme nustatytą statinio apibrėžtį. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad nesudėtingas statinys – be kita ko ir paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. STR 1.01.07:2010 2 lentelės 2.3 punkte nurodyta, kad inžineriniams tinklams priskiriami nuotekų tinklai, kurių išorinis skersmuo mažesnis kaip 160 mm ir nukreipiama į statybos techninį reglamentą STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, kurio 10.5.1 punkte nustatyta, jog nuotekų šalinimo tinklus sudaro drenažo tinklai. Sutiktina su Institucijos atsiliepimo teiginiu, kad nesudėtingu statiniu yra laikytini tik drenažo sistemos inžineriniai tinklai, t. y. vamzdynas. Tačiau iš liudytojos N. B. paaiškinimų nustatyta, kad įmonės drenažinės sistemos dalis, kurioje supiltas filtracinis užpildas pagamintas iš smulkinto stiklaplasčio, apskritai nelaikytinas jokiu statiniu ir tokiam žemės iškasimui nereikalingas leidimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino STR 1.01.07:2010 nuostatas, jų neanalizuodamas kartu su kitais teisės aktais, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad įmonės drenažo sistema nėra nesudėtingas statinys.
29. Taip pat apylinkės teismas nepagrįstai eksperto V. R. parengtą 2020 m. birželio 15 d. projekto ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 1–10) pripažino prieštaraujančiu pačiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ Techniniam darbo projektui. Sutiktina, jog iš abiejų dokumentų matyti, kad juose buvo remtasi ir melioracijos techniniu reglamentu MTR 2.02.01:2006 „Melioracijos statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“, tačiau šis reglamentas tik papildo kitus teisės aktus, kuriais buvo remtasi rengiant įmonės Techninį darbo projektą. Be to, priešingai nei teigiama skundžiamame nutarime, sistemiškai vertinant statybos techninio reglamento STR 2.03.03:2005 5 ir 121 punktus matyti, kad projektuojant inžinerinius statinius, tame tarpe drenažo sistemas, melioracijos techniniai dokumentai taikomi tiek, kiek jie papildo ir neprieštarauja kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems tokių inžinerinių statinių projektavimą, tame tarpe statybos techniniams reglamentams. Tuo tarpu pagrindiniai reikalavimai projektuojant drenažo sistemas buvo nurodyti STR 2.03.03:2005 122–154 punktuose. Taip pat pažymėtina, kad priešingai nei teigė apylinkės teismas, 2020 m. birželio 15 d. projekto ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) yra aiškiai nurodyti teisės aktai, kurių reikalavimus atitinka UAB „(duomenys neskelbtini)“ Techninis darbo projektas.
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugpjūčio 14 d. raštu (1 t., b. l. 74) pateikta Geofizikinių tyrimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje ataskaita (1 t., b. l. 75–95) nepatvirtina stiklaplasčio atliekų užkasimo fakto UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Šioje ataskaitoje nurodyta, kad atliktų geofizikinių tyrimų metu nustatyta, jog „UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), vyrauja molingos uolienos, kurioms būdingos žemos ir vidutinės savitosios elektrinės varžos (30–60 Ohmm). Ištirtame plote elektrinės tomografijos metodu aptikta aukštesnių varžų pailga anomalija gali būti siejama su teritorijoje užkastomis atliekomis. Anomalijos savitosios elektrinės varžos siekia (90–200 Ohmm). Savitųjų elektrinių varžų pasiskirstymo žemėlapyje (1 m gylyje) gerai matoma pailga 120 m ilgio, maždaug 7 m pločio aukštesnių savitųjų varžų anomalija. Pietinėje tiriamojo ploto dalyje anomalija išplatėja iki 40 m pločio. Anomalijos plotas siekia 1970 m2. Maksimalus aukštesnių varžų anomalijos storis siekia 2–3 metrus, tačiau tai nebūtinai atspindi palaidotų atliekų tūrį <...>.“ Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitoje išskirtas plotas, kuriame nustatytos aukštesniųjų savitųjų varžų anomalijos, buvo sietinas išimtinai su galimai įmonės teritorijoje užkastomis stiklaplasčio atliekomis, tačiau iš ataskaitoje esančių žemėlapių ir trimačių vaizdų nustatyta, kad pagrindinė anomalija, kurioje aukštesnės savitosios elektrinės varžos yra didesnės, iš esmės fiksuojama toje vietoje, kur yra įrengta įmonės drenažo sistema. Be to, iš ataskaitos matyti, kad varžų anomaliją galėjo lemti tiesiog dirvožemio sudėtis. Pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugsėjo 14 d. raštu (2 t., b. l. 24–25) pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalies teritorijos detalaus ekogeologinio tyrimo ataskaitoje (2 t., b. l. 26–104) nurodyta, kad savitųjų elektros varžų anomaliją (varžų padidėjimą), nustatytą minėto geofizikinio tyrimo metu, lėmė dirvožemy rasto piltinio priešsmėlio su smėlio lęšiais paplitimas. Taigi, priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ataskaita nepatvirtina, kad nustatytos anomalijos – tai užkasto stiklaplasčio atliekų plotai, kadangi įvairaus storio ir dydžio bei skirtingose vietose esančių anomalijų plotų varžų padidėjimą iš esmės lėmė dirvožemio sudėtis, t. y. šiuo atveju priešsmėlis.
31. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. liepos 14 d. raštu (2 t., b. l. 24–25) pateiktos ekogeologinio tyrimo ataskaitos 8 lape pateikta ekogeologinio tyrimo schema sutampa su įmonės teritorijoje įrengtos drenažo sistemos vieta (2 t., b. l. 26–104). Tą galima lengvai nustatyti tiesiog sugretinus šią schemą su įmonės Techniniame darbo projekte esančiu žemės sklypo planu su pažymėta drenažo sistemos vieta (1 t., b. l. 106, 118–124). Šios ataskaitos 8 ir 22 lapuose esančiose ekogeologinio tyrimo schemose violetine spalva pažymėta aptiktų anomalijų paplitimo riba sutampa su Techninio darbo projekto drenažo sistemos plane pažymėta drenažo trasa. Pažymėtina, jog drenažo sistemą sudaro ne tik vamzdžiai, bet ir į tranšėjas klojami filtrai, kas sudaro vientisą sistemą. Nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti gręžiniai buvo padaryti būtent įmonės teritorijos dalyje, kurioje įrengta drenavimo sistema. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekomenduotų 32 gręžinių, buvo padaryti tik 13 gręžinių, o tik 4 gręžiniuose, kurie sudaro beveik tiesią liniją, buvo rasta stiklaplasčio atplaišų. Be to, šios atplaišos rastos 0,9–2,5 m gylyje, kuriame pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ Techninį darbo projektą buvo įrenginėjamos tranšėjos. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog G32A gręžinyje rasta tinklinių maišų liekana, neįrodo, jog įmonės teritorijoje buvo užkastos atliekos, kadangi buvo rasta mažytė jos liekana ir tik viename gręžinyje. Pažymėtina, kad ši tinklinio maišo liekana galėjo likti nuo 2012 m. incidento, kai įmonės darbuotojas į iškastas tranšėjas sumetė atliekas, ką patvirtina 2019 m. kovo 7 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 21–25) ir byloje esančiuose 2012 m. balandžio 5, 11, 30 d. patikrinimo aktuose (1 t., b. l. 42–47) užfiksuotos aplinkybės. Taigi, aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atliktas ekogeologinis tyrimas nepatvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje buvo užkastos stiklaplasčio atliekos, o drenažo sistema apskritai nėra įrengta.
32. Kritiškai vertintinas (duomenys neskelbtini) direktoriaus prof. dr. A. P. ir doc. dr. V. V. pateiktas raštas su konsultacine išvada (1 t., b. l. 136–137). Šiame rašte teigiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ standarte pateiktoje metodikoje yra daug esminių neatitikimų, todėl sudėtinga įvertinti joje pateikto eksperimento tikrumą ir tikslumą, o norint tiksliau įvertinti atlikto bandymo rezultatus, reikėtų turėti bandymų laboratorijos protokolus ir bandymų rezultatus. Taip pat nurodyta, jog Techniniame darbo projekte nėra topografinės medžiagos, geologinių ir hidrogeologinių vietovės tyrimų, be ko negalima tinkamai suprojektuoti drenavimo sistemos. Iškasta tranšėja surinks ir nuves iš vakarinėje pusėje esančio sklypo atitekantį vandenį, bet ne iš reljefo žemumos, kurioje ir kaupiasi vanduo, o užmirkusioms vietoms sausinti naudojamas atrankinis sutankintas drenažas, bet ne viena tranšėja visai numatomai teritorijai sausinti. Vis dėlto sutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad rengiant šį raštą Institucija pateikė tik įmonės standartą ir Techninį darbo projektą, tačiau patys (duomenys neskelbtini) ekspertai nurodė, kad neturint visų duomenų apie atliktus tyrimus, bandymus, gautus rezultatus, projekto rengimo dokumentų, skaičiavimų ir kt. nėra galimybės įvertinti, ar realiai įmonės standartas ir Techninis darbo projektas atitinka nurodytus metodikų ir teisės aktų reikalavimus. Taigi, (duomenys neskelbtini) ekspertų rašte iš esmės pateikta tik jų akademinė nuomonė, kuri išreikšta neturint visų reikšmingų dokumentų apie įmonės teritorijoje įrengtą drenažo sistemą ir tam panaudotą stiklaplasčio filtracinį užpildą. Dėl to jų paaiškinimų negalima vertinti, kaip neginčijamai patvirtinančių minėtų įmonės dokumentų neteisėtumą ar neatitiktį keliamiems reikalavimams. Be to, kaip teisingai nurodo apeliantas, byloje esantys kvalifikacijos dokumentai patvirtina, kad doc. dr. V. V. turi tik melioracijos statinių projektavimo ir statybos priežiūros bei vadovavimo atestatus (Melioracijos darbų kvalifikacijos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini); 3 t., b. l. 36) bei įgijęs aplinkos inžinerijos mokslų krypties, susijusios su gruntiniais vandenimis, daktaro laipsnį ((duomenys neskelbtini) daktaro diplomas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); 3 t., b. l. 37), o dr. A. P. kvalifikacijos dokumentai iš viso nebuvo pateikti, todėl nėra galimybės patvirtinti, ar jis turi tinkamas kvalifikacijas atsakyti į Institucijos jiems užduotus klausimus. Tuo tarpu į bylą buvo pateikti eksperto V. R. kvalifikacijos atestatai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 21–22) suteikiantys teisę eiti statinio ekspertizės vadovo pareigas bei statinio projekto dalies ekspertizės vadovo ir statinio dalies ekspertizės vadovo pareigas. Taigi, iš minėtų kvalifikacijų dokumentų matyti, kad eksperto V. R. turima kompetencija šiuo atveju yra platesnė ir jis galimai turėjo daugiau žinių vertindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Techninį darbo projektą.
33. (duomenys neskelbtini) ekspertų rašte taip pat nurodyta, kad įmonės Techninis darbo projektas rengtas neatestuoto specialisto, brėžiniuose nenurodytas projektuotojo atestato numeris. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 10 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad vadovauti nesudėtingo statinio projektavimui, statybai, statinio projekto vykdymo priežiūrai, statinio statybos techninei priežiūrai turi teisę neatestuoti asmenys. Jų kvalifikacinius reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Nagrinėjamu atveju į bylą pateikti duomenys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Techninį darbo projektą parengęs A. G. turi aukštąjį inžinierinį išsilavinimą ir jam ginčo laikotarpiu buvo suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto, jo vykdymo priežiūros vadovo, ypatingo statinio statybos ir techninės priežiūros vadovo pareigas (3 t., b. l. 52–54). Kadangi šiuo atveju nustatyta, jog įmonės teritorijoje įrengta drenažo sistema yra nesudėtingas statinys, todėl A. G. neprivalėjo turėti specialios tokio objekto projektavimo kvalifikacijos ir galėjo būti tokio projekto vadovu.
34. Institucijos atsiliepime, kaip ir (duomenys neskelbtini) ekspertų rašte, teigiama, kad nepateikti dokumentai įrodantys, kad gaminamas statybos produktas atitinka STR 1.03.02:2008 „Statybos produktų atitikties deklaravimas“, todėl stiklaplasčio naudojimas statyboje negalimas. Pažymėtina, kad tokio statybos techninio reglamento nėra, o ginčo laikotarpiu galiojo STR 1.03.02:2002 „Statybos produktų atitikties deklaravimas“, todėl teismo vertinimu, proceso šalys nurodė klaidingą reglamento numerį. Atkeiptinas dėmesys, kad STR 1.03.02:2002, ką patvirtina ir eksperto V. R. 2021 m. sausio 27 d. rašte išdėstyta nuomonė (3 t., b. l. 28–31), nenustato reikalavimų pačiam statybos produktui, nes reglamentuoja tik bendruosius statybos produktų atitikties deklaravimo reikalavimus (1 punktas). Šiame reglamente nenustatyti specialūs reikalavimai statybos produktams. Be to, į Reglamentuojamų statybos produktų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-476 (galiojo laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 30 d. iki 2012 m. rugpjūčio 6 d.), neįtrauktas filtracinis užpildas, kuriam būtų reikalingas sertifikatas. Šią aplinkybę patvirtina ir VĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. balandžio 9 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 161–162), kuriame taip pat nurodoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės standarte nurodyto produkto – filtracinio užpildo iš perdirbto stiklaplasčio sertifikuoti nereikia, o į jau minėtą Reglamentuojamų statybos produktų sąrašą nebuvo įtrauktas įmonės nurodomas ar panašus produktas. Atkeiptinas dėmesys ir į tai, jog pagal STR 2.03.03:2005 134 punktą, įrengiant drenažą, kaip filtratas ar filtracinis užpildas naudojamas smėlio-žvyro mišinys, keramzitas, šlakas, polimeriniai ir kiti statybos produktai. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje įrengiant drenažą, kaip filtratas ar filtracinis užpildas galėjo būti naudojamas stiklaplastis, kuriam nereikalingas joks sertifikatas.
35. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad VĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. liepos 13 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 18) išdėstyta nuomonė 3 klausimu neįrodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje drenažo sistemai negalėjo būti naudojamas smulkintas stiklaplastis. Šiame rašte nėra nurodoma, kuo remiantis padaryta išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Techniniame darbo projekte nurodytas drenavimui naudojamas filtravimo užpildas, pagamintas iš perdirbto stiklaplasčio, pagal įmonės standartą negali būti laikomas drenažo sistemos dalimi. Iš esmės šią išvadą paneigia jau minėta STR 2.03.03:2005 134 punkto nuostata, kad tokia medžiaga gali būti naudojama drenažo įrengimui.
36. Taigi, įvertinęs byloje esančius duomenis, priešingai negu teigia Institucija atsiliepime, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog šioje byloje nėra neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje buvo užkastos stiklaplasčio atliekos. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad įmonė susmulkintą stiklaplastį, kuris gautas kaip šalutinis gamybos produktas, panaudojo jai priklausančio žemės sklypo drenažo sistemos įrengimui kaip filtracinį užpildą pagal įmonėje patvirtintą standartą ir Techninį darbo projektą. Vien aplinkybė, kad toks stiklaplasčio liekanų panaudojimas dar nėra dažnai naudojama technologija, nesudaro pagrindo spręsti, jog jos taikymas įmonės veikloje turi būti pripažintas neteisėtu. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. L. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 247 straipsnio 13 dalyje, sudėtis.
37. Apibendrindamas tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena S. L. atžvilgiu nutraukiama, nesant administracinio nusižengimo sudėties.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,
n u t a r i a :
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. L. atstovės advokatės A. A. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. gegužės 13 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną S. L. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 13 dalį nutraukti.
Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.
Teisėjas Algirdas Remeika