Civilinė byla Nr. e3K-3-27-916/2026
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00091-2023-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.3; 2.6.9.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. balandžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEG Recycling“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui dėl prievolės pripažinimo įvykdyta ir įpareigojimo grąžinti gautas lėšas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių lėšų, viršijančių teismų priteistus nuostolius, kreditoriui išmokėtų pagal banko garantiją, grąžinimą skolininkui bei dėl teismo sprendimo vykdymo atgręžimo instituto (ne)taikymo, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti, kad ieškovės prievolės pagal vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-145-856/2022 (vykdomosios bylos Nr. 0019/22/01888), vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-310-368/2022 (vykdomosios bylos Nr. 0019/22/01889), vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-183-372/2022 (vykdomosios bylos Nr. 0019/22/02033), atsakovei yra įvykdytos, atsakovei pasinaudojus AB Šiaulių banko 2018 m. kovo 12 d. išduota banko garantija Nr. G-17-SB-370797, ir įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsiimti antstoliui pateiktus vykdyti vykdomuosius raštus, taip pat padengti visas nurodytose vykdomosiose bylose atsiradusias vykdymo išlaidas; 2) nustatyti, kad atsakovė privalo mokėti ieškovei 300 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti teismo įpareigojimą atsiimti vykdomuosius raštus Nr. 0019/22/01888, 0019/22/01889 ir 0019/22/02033, skaičiuojant nuo teismo nustatyto termino atsiimti šiuos vykdomuosius raštus pasibaigimo dienos iki teismo įpareigojimo atsiimti vykdomuosius raštus visiško įvykdymo; 3) įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei 14 155,06 Eur, gautus pagal 2018 m. kovo 12 d. AB Šiaulių banko išduotą garantiją Nr. G-17-SB-370797, kaip viršijančią teismo priteistus atlyginti atsakovei nuostolius, ir įpareigoti atsakovę mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2023 m. vasario 1 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos; 4) priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2013 m. gruodžio 2 d. buvo sudariusios viešojo pirkimo sutartį „Šiaulių regiono komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ projektavimo, statybos ir operatoriaus paslaugoms pirkti (toliau – viešojo pirkimo sutartis, sutartis). Šios sutarties esmė – vadovaujantis pačios atsakovės parengtuose pirkimo dokumentuose nustatytais reikalavimais, suprojektuoti ir pagal su atsakove suderintą projektą pastatyti Šiaulių mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius (toliau – MBA įrenginiai), kuriuos ieškovė turėjo 10 metų eksploatuoti ir už tai iš atsakovės gauti sutartyje nustatytą atlyginimą. Suprojektavus ir užbaigus MBA įrenginių statybos darbus, tarp ieškovės ir atsakovės 2016 m. kovo 31 d. buvo pasirašytas MBA įrenginių eksploatacijos pradžios aktas Nr. 1 ir pradėtos teikti sutartyje nustatytos mišrių komunalinių atliekų apdorojimo (išrūšiavimo) MBA įrenginiuose paslaugos.
4. Nustačiusi keletą sutarties pažeidimų, atsakovė 2021 m. gegužės 3 d. ir 2021 m. liepos 22 d. inicijavo sutarties nutraukimą. Kadangi sutartis buvo nutraukta, AB Šiaulių bankas 2022 m. vasario 15 d. sprendimu atsakovei išmokėjo 2018 m. kovo 12 d. garantijoje nurodytą sumą, iš viso 144 810 Eur.
5. Ieškovė 2023 m. vasario 1 d. kreipėsi į atsakovę, reikalaudama grąžinti nepagrįstai pagal banko garantiją atsakovei išmokėtus 14 155,06 Eur, kurie viršija realius atsakovės patirtus ir teismų konstatuotus nuostolius, kadangi iš viso teismų sprendimais iš ieškovės atsakovei ginčuose dėl sutarties nutraukimo ir vykdymo buvo priteista 130 654,40 Eur. Suma, kurią atsakovei priteisė teismai, yra mažesnė nei ta, kurią atsakovė gavo pagal banko garantiją, išduotą ieškovės prievolėms pagal sutartį užtikrinti, t. y. mažesnė nei 144 810 Eur.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino, kad ieškovės prievolės pagal vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-145-856/2022 (vykdomosios bylos Nr. 0019/22/01888), vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-310-368/2022 (vykdomosios bylos Nr. 0019/22/01889), vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-183-372/2022 (vykdomosios bylos Nr. 0019/22/02033), atsakovei yra įvykdytos. Kitą ieškinio dalį atmetė.
7. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad, atsakovei pasinaudojus jai išduota banko garantija, neliko antstolio patvarkyme dėl arešto nurodyto vykdymo objekto, nes visos išieškotojai priteistos sumos yra visiškai padengtos. Atsakovė banko garantija pasinaudojo dar iki teismams priimant galutinius sprendimus, tačiau, teismo vertinimu, tai nereiškia, jog tarp šalių kilusius ginčus išsprendę teismai sukūrė atsakovei naują teisę reikalauti priteistų sumų sumokėjimo ir atsakovė tokiu būdu siekia nepagrįstai praturtėti.
8. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra pagrindo nepritarti ieškovės teiginiams dėl galimo atsakovės nepagrįsto praturtėjimo, kurio draudimas nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.242 straipsnyje. Kadangi vykdomosiose bylose reikalaujamas išieškoti sumas atsakovė gavo pagal AB Šiaulių banko garantiją, todėl, teismo vertinimu, ieškovės prievolės atsakovei yra įvykdytos. Teismas nesutiko su atsakove, kad jai išmokėta banko garantija nėra susijusi su teismo sprendimų, kurių pagrindu yra vykdomas išieškojimas, vykdymu.
9. Ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovę grąžinti jai 14 155,06 Eur sumą, viršijančią teismo atsakovei priteistą nuostolių atlyginimą, bei išvestinius reikalavimus įpareigoti atsakovę mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, priteisti procesines palūkanas teismas vertino kaip teisiškai nepagrįstus, konstatavęs, kad dėl atsakovei banko išmokėtos garantijos ieškovė žalos nepatyrė, t. y. ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, reikalaudama žalos atlyginimo iš atsakovės.
10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal šalių apeliacinius skundus, 2024 m. kovo 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė, priteisdama ieškovei 14 155,06 Eur sumą, atsakovės gautą pagal AB Šiaulių banko išduotą garantiją Nr. G-17-SB-370797, kaip viršijančią teismų priteistą nuostolių atlyginimą, ir 5 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 14 155,06 Eur sumą nuo 2023 vasario 1 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 8 d.).
11. Kolegija sutiko su atsakove, kad garantija yra savarankiška prievolė, o tai reiškia, jog ji nepriklauso nuo pagrindinės prievolės, kuriai įvykdyti išduota garantija (pvz., ja užtikrintos prievolės negaliojimas savaime nedaro garantijos negaliojančios), tačiau nesutiko, kad garantijos išmokėjimas nėra susijęs su teismo sprendimų, kurių pagrindu yra vykdomas išieškojimas, vykdymu. Pažymėjo, kad išnagrinėtų civilinių bylų Nr. e2-145-856/2022, Nr. e2-310-368/2022 ir Nr. e2-183-372/2022 objektas buvo viešojo pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimai ir dėl to atsakovė patyrė nuostolių. Būtent dėl viešojo pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimų atsakovė ir pasinaudojo banko išduota garantija. Tai, kad atsakovė pasinaudojo banko garantija dar iki teismams priimant galutinius sprendimus, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nereiškia, jog teismai, išsprendę šalių ginčus, sukūrė atsakovei naują teisę reikalauti dar ir priteistų sumų sumokėjimo.
12. Kolegija priėjo išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovės prievolės atsakovei pagal vykdomuosius raštus yra įvykdytos ir kad AB Šiaulių banko išmokėta 144 810 Eur garantija yra 14 155,06 Eur didesnė, nei priteista įsiteisėjusiais teismų sprendimais, nepagrįstai netenkino ieškovės ieškinio reikalavimo dėl garantijos permokos priteisimo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad AB Šiaulių bankas, gavęs atsakovės reikalavimą, 2022 m. vasario 15 d. priėmė sprendimą išmokėti atsakovei visą garantijoje nurodytą 144 155,06 Eur sumą, kurią vėliau nurašė iš ieškovės sąskaitos.
13. Kolegijos vertinimu, egzistavo visos sąlygos taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą. Tai reiškia, kad ieškovė neteko daugiau lėšų (14 155,06 Eur), nei jų buvo priteista teismų sprendimais, o atsakovė atitinkamai be teisinio pagrindo praturtėjo ieškovės sąskaita.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Kasaciniu skundu atsakovė prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė garantiją reglamentuojančias teisės normas (CK 6.90, 6.93 straipsniai). Ieškovės prievolės pagal vykdomuosius dokumentus negalėjo būti pripažintos įvykdytomis atsakovei pasinaudojus garantija, kadangi bylose, kuriose išduoti vykdomieji dokumentai, teismo sprendimai buvo priimti tuo metu, kai garantija jau buvo panaudota (t. y. nepaisant išmokėtų sumų pagal garantiją).
14.2. Civilinėse bylose, kuriose konstatuota ieškovės pareiga atlyginti atsakovei atitinkamas sumas, teismo sprendimai priimti jau po garantijos sumų išmokėjimo. Jei garantijos sumomis būtų buvę dengti būtent tie reikalavimai, kuriuos atsakovė kėlė civilinėse bylose, atitinkamos sumos nebūtų buvusios priteistos atsakovei, kadangi tokia prievolė nebūtų egzistavusi (būtų buvusi įvykdyta). Kadangi teismas nurodytas sumas priteisė įsiteisėjusiais sprendimais, kurių pagrindu buvo išduoti galiojantys vykdomieji dokumentai, negali būti sprendžiama, kad prievolė yra įvykdyta (de facto (faktiškai) buvo įvykdyta dar teismo sprendimų priėmimo metu).
14.3. Apeliacinės instancijos teismas paneigė CK 6.70 straipsnyje įtvirtintą visiško nuostolių atlyginimo principą. Byloje, kurioje išduoti vykdomieji dokumentai, nebuvo vertinta visa atsakovei padaryta žala, todėl teismo priteistas nuostolių atlyginimas negali būti įskaitytas į garantijos pagrindu išmokėtą sumą.
15. Ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Banko garantija, kaip ir bet kuris prievolių užtikrinimo būdas, yra akcesorinė prievolė ir negali būti visiškai nepriklausoma nuo pagrindinės prievolės. Banko garantijos autonomijos principas nereiškia garanto prievolės nepriklausomumo nuo pagrindinės skolininko prievolės galiojimo, bet tereiškia draudimą garantui ginčyti savo prievolę išmokėti garantijos sumą pagal garantijos sutartį, remiantis kreditoriaus ir skolininko ginču dėl to, ar pažeidimas iš tiesų įvyko ir (ar) kokias pasekmes (skolininko prievoles) toks pažeidimas sukėlė.
15.2. Garantui išmokėjus garantijoje nurodytą sumą, kreditorius ir skolininkas gali ginčytis dėl to, ar pagrindinė garantija užtikrinta, ar prievolė iš tiesų buvo pažeista ir kokios tokio pažeidimo (jei jis buvo padarytas) pasekmės. Jei įrodoma, kad prievolė buvo pažeista, tai patvirtina, jog kreditorius turėjo teisę kreiptis į banką dėl garantijos išmokėjimo, bankas turėjo prievolę išmokėti garantijos sumą, o atitinkama kreditoriaus pagal banko garantiją gautų lėšų dalis pagrįstai ir teisėtai turi likti kreditoriui. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad kreditorius bet kuriuo atveju, net paaiškėjus, kad jokio pažeidimo nebuvo ir jokios su tuo susijusios skolininko prievolės nėra (nebėra) arba kad nors pažeidimas buvo, bet jo sukeltos pasekmės (skolininko prievolės) yra mažesnės apimties, nei išmokėta garantijos suma, turi teisę pasilikti sau visą gautą garantijos sumą. Priešingai, kreditoriaus, gavusio garantijos sumos išmokėjimą, teisė pasilikti visą garantijos sumą ar dalį jos priklauso nuo šalių sutarto ar ginčo atveju teismo nustatyto garantija užtikrintos prievolės pažeidimo (-ų), kuris (-ie) buvo pagrindas gauti garantijos išmokėjimą, sukeltų pasekmių (t. y. priteisto nuostolių atlyginimo, netesybų) dydžio. Jei nustatoma, jog užtikrinta skolininko prievolė įvykdyta tinkamai, tuomet kreditorius turėtų grąžinti skolininkui pagal banko garantiją gautą sumą, kadangi priešingu atveju tai reikštų kreditoriaus nepagrįstą praturtėjimą.
15.3. Nors atsakovė banko garantija pasinaudojo dar iki teismams priimant galutinius sprendimus, tai nereiškia, kad tarp šalių kilusius ginčus išsprendę teismai sukūrė atsakovei naują (savarankišką) teisę reikalauti priteistų sumų sumokėjimo. Priešingai, teismų sprendimai laikytini patvirtinimu, kad atsakovė turėjo teisę į banko garantijoje nurodytą sumą (ta apimtimi, kiek patvirtinta teismų sprendimais), o tai savo ruožtu reiškia, kad teismų sprendimais priteistos sumos atsakovės naudai jau yra išmokėtos, o atitinkamos ieškovės prievolės atsakovei yra pasibaigusios tinkamu įvykdymu. Priešingas aiškinimas, kurį pateikia atsakovė, paneigtų banko garantijos, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo, esmę, tikslus ir paskirtį ir sukurtų prielaidas baudinių nuostolių faktiniam įteisinimui.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų
16. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021 19 punktą).
17. Nagrinėjamoje byloje atsakovė kreipėsi į teismą su kasaciniu skundu, prašydama Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 28 d. nutarties dalį, kuria buvo tenkinti UAB „NEG Recycling“ reikalavimai, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos dalį pagal atsakovės pateiktą kasacinį skundą, 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 28 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta pripažinti, kad ieškovės UAB „NEG Recycling“ prievolės pagal vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-145-856/2022 (vykdomosios bylos Nr. 0019/22/01888), vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-310-368/2022 (vykdomosios bylos Nr. 0019/22/01889), ir vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-183-372/2022 (vykdomosios bylos Nr. 0019/22/02033), atsakovei VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui yra įvykdytos, paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija ta pačia nutartimi nusprendė sustabdyti civilinės bylos dalį, kuria sprendžiama dėl pareikšto reikalavimo įpareigoti atsakovę VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrą grąžinti ieškovei UAB „NEG Recycling“ lėšas, gautas pagal garantiją, kaip viršijančią teismo priteistą atsakovės nuostolių atlyginimą, kol Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-828-936/2024 pagal ieškovės VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro ieškinį atsakovei UAB „NEG Recycling“ dėl nuostolių atlyginimo ir joje bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Taip pat sustabdė civilinės bylos dalį, kuria sprendžiama dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 28 d. nutarties įvykdymo atgręžimo, kol Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-828-936/2024 pagal ieškovės VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro ieškinį atsakovei UAB „NEG Recycling“ dėl nuostolių atlyginimo ir joje bus priimtas galutinis teismo sprendimas.
19. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad dalies apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumas jau buvo patikrintas bylą išnagrinėjus kasacine tvarka, šioje nutartyje pasisakys tik dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 28 d. nutarties dalies, kuria ieškovei UAB „NEG Recycling“ iš atsakovės VšĮ Šiaulių reginio atliekų tvarkymo centro priteista 14 155,06 Eur, gautų pagal AB Šiaulių banko išduotą garantiją Nr. G-17-SB-370797, kaip viršijančių teismų priteistą nuostolių atlyginimą, ir dėl teismo sprendimo vykdymo atgręžimo instituto (ne)taikymo.
Dėl lėšų, išmokėtų pagal banko išduotą garantiją, kaip viršijančių teismo priteistą nuostolių atlyginimą, priteisimo
20. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar atsakovė privalo grąžinti ieškovei pagal banko garantiją išmokėtų lėšų dalį, teismų sprendimais iš atsakovės ieškovės naudai priteisus mažesnę, nei buvo išmokėta vadovaujantis banko suteikta garantija, sumą. Ieškovė 2023 m. vasario 1 d. kreipėsi į atsakovę, reikalaudama grąžinti pagal banko garantiją atsakovei nepagrįstai išmokėtus 14 155,06 Eur, kurie viršija realius atsakovės patirtus ir teismų konstatuotus nuostolius, kadangi iš viso teismų sprendimais iš ieškovės atsakovei ginčuose dėl sutarties nutraukimo ir vykdymo buvo priteista 130 654,94 Eur. Atsakovė pagal banko garantiją iš viso gavo 144 810 Eur. Atsakovės pateiktame kasaciniame skunde iš esmės teigiama, kad teismo sprendimais priteistas nuostolių atlyginimas negali būti įskaitytas į garantijos pagrindu išmokėtą sumą, kadangi minėtuose teismų sprendimuose buvo įvertinta ne visa ieškovės atsakovei padaryta žala, o tik jos dalis.
21. CK 6.90 straipsnio 1 dalyje garantija apibrėžiama kaip vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad garantijos, kaip ir kitų prievolių užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis), pagrindinė paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugą, kad prievolė, kurią prisiėmė pagrindinis skolininkas, bus įvykdyta ir kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-219/2016, 26 punktas).
22. Banko garantija bankas ar kita kredito įstaiga (garantas) raštu įsipareigoja sumokėti skolininko kreditoriui nustatytą pinigų sumą pagal kreditoriaus reikalavimą (CK 6.93 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad banko garantijos išmokėjimas nepanaikina skolininko pareigos atsiskaityti pagal vėliau teisme kreditoriaus įrodytą nuostolių dydį, viršijantį išmokėtą banko garantijos sumą. Tačiau banko garantija negali būti aiškinama kaip priemonė, suteikianti teisinę galimybę kreditoriui kreiptis į teismą dėl tos pačios (garanto jau išmokėtos) nuostolių atlyginimo dalies, kadangi tai reikštų dvigubą atsakomybės skolininkui taikymą.
23. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė buvo sudariusios viešojo pirkimo sutartį, tačiau ji vėliau atsakovės buvo vienašališkai nutraukta dėl ieškovės atliktų prievolinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo. AB Šiaulių bankas Sutarties sąlygų vykdymo garantija įsipareigojo sumokėti kreditorei (atsakovei) garantijos sumą, kuri yra ne didesnė nei 144 810 Eur, jeigu skolininkė (ieškovė) neįvykdys garantijos sandoriu užtikrintos prievolės – ieškovės ir atsakovės sudarytos viešojo pirkimo sutarties ar ją įvykdys netinkamai. Bankas, gavęs raštišką garantijos gavėjos – atsakovės reikalavimą, išmokėjo maksimalią garantijos sumą. Byloje teismai taip pat nustatė, kad atsakovei garantijos suma buvo išmokėta 2022 m. vasario 15 d., teismo sprendimai, kuriais atsakovei iš ieškovės priteistos sumos, kylančios iš šalių vykdytos viešojo pirkimo sutarties, ir kuriuos byloje buvo prašoma pripažinti įvykdytais, buvo priimti atitinkamai 2022 m. sausio 24 d., kovo 2 d. ir balandžio 15 d. Byloje susiklostė situacija, kai, iki įsiteisėjant teismo sprendimams, kuriais minėtos sumos iš ieškovės priteistos atsakovei, AB Šiaulių bankas jau buvo išmokėjęs garantijos sumą.
24. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei 14 155,06 Eur sumą, gautą pagal 2018 m. kovo 12 d. AB Šiaulių banko garantiją, kaip viršijančią teismo atsakovės naudai priteistą nuostolių atlyginimą, bei išvestiniai reikalavimai yra teisiškai nepagrįsti, nes dėl atsakovei banko išmokėtos garantijos ieškovė jokios žalos nepatyrė, t. y. ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, reikalaudama žalos atlyginimo iš atsakovės.
25. Apeliacinės instancijos teismas šią pirmosios instancijos teismo išvadą pripažino nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konstatavęs, kad ieškovės prievolės atsakovei pagal vykdomuosius raštus yra įvykdytos ir kad AB Šiaulių banko išmokėta 144 810 Eur garantija yra 14 155,06 Eur didesnė, nei priteista įsiteisėjusiais teismų sprendimais, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepatenkino ieškovės ieškinio reikalavimo priteisti garantijos permoką, kadangi egzistuoja visos sąlygos taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą. Įsiteisėjusiais Šiaulių apygardos teismo sprendimais, priimtais civilinėse bylose Nr. e2-145-856/2022, Nr. e2-310-368/2022 ir Nr. e2-183-372/2022, kuriose buvo sprendžiamas viešojo pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo teisėtumo ir žalos, padarytos dėl netinkamo sutarties vykdymo, atlyginimo klausimas, iš viso atsakovei iš ieškovės buvo priteista 130 654,94 Eur, t. y. banko atsakovei išmokėta garantijos suma, kuri vėliau buvo nurašyta iš ieškovės sąskaitos, 14 155,06 Eur viršijo įsiteisėjusiais teismų sprendimais priteistą nuostolių (įskaitant ir bylinėjimosi išlaidas) sumą. Tai reiškia, kad ieškovė neteko daugiau lėšų, nei jų buvo priteista teismų sprendimais, o atsakovė atitinkamai be teisinio pagrindo praturtėjo ieškovės sąskaita. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, kad byloje yra pagrindas priteisti 14 155,06 Eur, gautus pagal 2018 m. kovo 12 d. AB Šiaulių banko išduotą garantiją Nr. G-17-SB-370797, kaip viršijančią teismo priteistus atlyginti atsakovei nuostolius, rėmėsi argumentu, kad išmokėta banko garantija yra didesnė nei teismų sprendimais priteistas nuostolių atlyginimo dydis.
26. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria apeliacinės instancijos teismo pagal tuo metu įsiteisėjusius teismų sprendimus atliktam susiklosčiusios situacijos teisiniam vertinimui. Ginčo dėl to, kad atsakovei banko garantijos suma buvo išmokėta, o vėliau nurašyta iš ieškovės sąskaitos, byloje nėra. Taigi, išmokėta banko garantija, kaip prievolių užtikrinimo būdas, buvo įgyvendinta, tokiu būdu buvo padengti minimalūs kreditorės nuostoliai, kurių nereikia įrodinėti. Tačiau teisėjų kolegija šiame kontekste atkreipia dėmesį į tai, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme atsakovė teikė argumentą, jog yra patyrusi daugiau žalos, nei buvo priteista ir išieškoma pagal vykdomuosius dokumentus, ir kad tuo pat metu Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2315-936/2023, kurioje atsakovė prašė priteisti iš ieškovės papildomą 352 862,13 Eur žalos, kilusios iš tos pat viešojo pirkimo sutarties netinkamo vykdymo, atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šį argumentą, formaliai nurodė, kad teismo sprendimas minėtoje byloje dar nėra priimtas, todėl nėra pagrindo daryti prielaidų dėl galimo žalos, viršijančios banko garantija išmokėtą sumą, atlyginimo priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas laikėsi analogiškos pozicijos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šią civilinę bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose Vilniaus apygardos teisme jau buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2315-936/2023, kurioje, kaip pagrįstai teigė atsakovė, ginčai dėl nuostolių, atsiradusių dėl netinkamo viešojo pirkimo sutarties vykdymo, buvo sprendžiami toliau, konstatuoja, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nusprendę nestabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimo tol, kol bus priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2315-936/2023 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00625-2023-5) (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas), negalėjo pagrįstai įsitikinti, ar skirtumas tarp banko garantija išmokėtos sumos ir teismų sprendimais priteistos sumos privalo būti grąžintas, kaip reiškiantis dvigubą atsakomybės (nuostolių atlyginimo) ieškovės atžvilgiu taikymą.
27. Atsižvelgdamas į proceso koncentruotumo principą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi buvo sustabdęs civilinės bylos dalies nagrinėjimą tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-828-936/2024 pagal ieškovės VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro ieškinį atsakovei UAB „NEG Recycling“ dėl nuostolių atlyginimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. sprendimą, kuriuo ieškinys buvo tenkintas ir ieškovei VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovės UAB „NEG Recycling“ priteista 351 285,50 Eur nuostolių atlyginimo, paliko nepakeistą. Taigi, apeliacinės instancijos teismui priėmus galutinį sprendimą minėtoje byloje, tapo akivaizdu, kad 14 155,06 Eur suma, šioje byloje skundžiama nutartimi priteista kaip viršijusi įsiteisėjusiais teismų sprendimais priteistą nuostolių atlyginimo sumą, neturėtų būti laikoma nepagrįstu praturtėjimu, nes banko garantijos sumos išmokėjimas nagrinėjamu atveju nepadengė visų iš tos pačios viešojo pirkimo sutarties atsiradusių nuostolių.
28. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 28 d. nutarties dalį, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas, priteisiant ieškovei 14 155,06 Eur sumą, atsakovės gautą pagal AB Šiaulių banko išduotą garantiją Nr. G-17-SB-370797, kaip viršijančią teismų priteistą nuostolių atlyginimą, ir 5 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 14 155,06 Eur sumą nuo 2023 m. vasario 1 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 8 d.), panaikinti ir dėl šios bylos dalies palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimą, vadovaujantis šioje kasacinio teismo nutartyje pateiktais motyvais (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl sprendimo vykdymo atgręžimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
29. CPK 760 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas).
30. Pagal CPK 762 straipsnio 1 dalį, jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine ar kasacine tvarka, savo nutartimi galutinai išsprendžia ginčą dėl teisės arba nutraukia bylą, arba palieka ieškinį nenagrinėtą, jis privalo išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą, išskyrus atvejus, kai pagal byloje esančią medžiagą išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka nėra galimybės; tokiu atveju šis klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog sprendimo vykdymo atgręžimas taikomas tik kai panaikinamas jau įvykdytas teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-684/2025, 33 punktas).
31. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendimo įvykdymo atgręžimo institutas yra specialus įstatyme įtvirtintas procesinis pažeistų teisių gynimo būdas išieškant sumas ar turtą, perduotą pagal teismo sprendimą, kuris vėliau buvo panaikintas arba neteko teisinės galios. Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – atkurti šalių materialiųjų teisinių santykių padėtį, buvusią iki teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas apeliacinės instancijos teismo, kasacinio teismo procesiniu sprendimu ar neteko teisinės galios priėmus teismo procesinį sprendimą proceso atnaujinimo stadijoje, ir byla išspręsta iš esmės kitaip, nei ji buvo išspręsta ankstesniu teismo sprendimu. Šio instituto taikymas grindžiamas principu ex iniuria ius non oritur, t. y. neteisėtas sprendimas daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, todėl būtina grąžinti šalis, įvykdžiusias tokį sprendimą, į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-381/2022 26 punktą; 2024 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024 93 punktą). Taigi sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – užtikrinti, kad, panaikinus neteisėtą ir įvykdytą teismo sprendimą, išieškotojas ir skolininkas būtų grąžinti į iki teismo sprendimo vykdymo buvusią padėtį, t. y. skolininkui grąžinama viskas, kas buvo išreikalauta vykdant panaikintą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-423-219/2017, 28 punktas).
32. Kasaciniame skunde, be kita ko, buvo pateiktas prašymas taikyti apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymo atgręžimą, o kartu su juo pateikti įrodymai, pagrindžiantys teismo nutarties įvykdymą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju nuspręsta atsakovės jau įvykdytą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį panaikinti, o atsakovė su prašymu pateikė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 28 d. nutarties įvykdymą patvirtinančius įrodymus (2024 m. balandžio 25 d. mokėjimo nurodymą Nr. 1412 24 970,86 Eur sumai), yra pagrindas taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimą ir iš ieškovės atsakovės naudai priteisti 24 970,86 Eur.
33. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
34. Patenkintos (atmestos) ieškinio reikalavimų dalies ir visų ieškinyje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų kiekybinė išraiška nustatoma turtinių reikalavimų atveju – pagal ieškinio sumos nustatymo taisykles (CPK 85 straipsnio 1 dalis), neturtinių – pagal pareikštų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių. Jeigu reikalavimai yra skirtingų rūšių ir neįmanoma nustatyti tikslios matematinės patenkintų (atmestų) reikalavimų dalies santykio su visais pareikštais reikalavimais proporcijos, teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo proporcijas nustato vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-378/2024, 61 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
35. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti, kad ieškovės prievolės pagal vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-145-856/2022 (vykdomosios bylos Nr. 0019/22/01888), vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-310-368/2022 (vykdomosios bylos Nr. 0019/22/01889), vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-183-372/2022 (vykdomosios bylos Nr. 0019/22/02033), atsakovei yra įvykdytos, atsakovei pasinaudojus AB Šiaulių banko 2018 m. kovo 12 d. išduota banko garantija, ir įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsiimti antstoliui pateiktus vykdyti vykdomuosius raštus ir padengti visas nurodytose vykdomosiose bylose atsiradusias vykdymo išlaidas; 2) nustatyti, kad atsakovė privalo mokėti ieškovei 300 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti teismo įpareigojimą atsiimti vykdomuosius raštus Nr. 0019/22/01888, 0019/22/01889 ir 0019/22/02033, skaičiuojant nuo teismo nustatyto termino atsiimti šiuos vykdomuosius raštus pasibaigimo dienos iki teismo įpareigojimo atsiimti vykdomuosius raštus visiško įvykdymo; 3) įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei 14 155,06 Eur, gautus pagal 2018 m. kovo 12 d. AB Šiaulių banko išduotą garantiją, kaip viršijančią teismo priteistus atlyginti atsakovei nuostolius, ir įpareigoti atsakovę mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2023 m. vasario 1 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos; 4) priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos eigą, apimtį – ieškovės teikto apeliacinio skundo ribas, nusprendžia, kad reikalavimas pripažinti, jog ieškovės prievolės pagal vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-145-856/2022 (vykdomosios bylos Nr. 0019/22/01888), vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-310-368/2022 (vykdomosios bylos Nr. 0019/22/01889), vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-183-372/2022 (vykdomosios bylos Nr. 0019/22/02033), atsakovei yra įvykdytos, atsakovei pasinaudojus AB Šiaulių banko 2018 m. kovo 12 d. išduota banko garantija, ir įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsiimti antstoliui pateiktus vykdyti vykdomuosius raštus bei padengti visas nurodytose vykdomosiose bylose atsiradusias vykdymo išlaidas, bei ieškinyje pateiktas reikalavimas įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei 14 155,06 Eur, gautus pagal 2018 m. kovo 12 d. AB Šiaulių banko išduotą garantiją, kaip viršijančią teismo priteistus atlyginti atsakovei nuostolius, turi būti laikomi pagrindiniais reikalavimais, į kurių (ne)tenkinimą turi būti atsižvelgiama perskirstant patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kiti reikalavimai yra išvestiniai, iš esmės susiję su pagrindiniais. Ir nors pirmasis iš šių reikalavimų yra neturtinis, o antrasis – turtinis, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju teisinga juos vertinti kaip du pagrindinius byloje keltus lygiaverčius reikalavimus.
37. Teisėjų kolegijai nusprendus Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 28 d. nutarties dalį dėl 14 155,06 Eur lėšų, kaip viršijančių teismų priteistą nuostolių atlyginimą, ir 5 procentų dydžio palūkanų, skaičiuojamų už priteistą 14 155,06 Eur sumą nuo 2023 vasario 1 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 8 d.), priteisimo panaikinti, yra pagrindas perskirstyti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pakeičiant Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 28 d. nutarties dalį dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
38. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 7978,82 Eur advokato išlaidų ir sumokėjo 594 Eur (220 Eur + 319 Eur + 55 Eur) žyminio mokesčio (už ieškinio reikalavimą priteisti 14 155,06 Eur, gautus pagal banko išduotą garantiją, kaip viršijančius teismų atsakovei priteistą nuostolių atlyginimą, permokėta 1742 Eur žyminio mokesčio dalis pagrįstai grąžinta Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 28 d. nutartimi). Apeliacinės instancijos teisme ieškovė advokato pagalbos išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikė, sumokėjo 319 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Atsakovė pirmosios instancijos teisme už advokato pagalbą patyrė 3979,42 Eur išlaidų. Apeliacinės instancijos teisme – 1542,75 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas ir sumokėjo 109 Eur žyminį mokestį.
39. Šalių patirtos atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių sumų.
40. Pirmosios instancijos teisme ieškovė iš esmės laimėjo 50 proc. ginčo (du pagrindiniai reikalavimai – dėl teismų sprendimų pripažinimo įvykdytais (neturtinis) ir dėl nuostolių atlyginimo (turtinis), vienas tenkintas, kitas atmestas, kiti, kaip minėta, išvestiniai), todėl jai iš atsakovės priteistina 4286,41 Eur (8572,82 × 50 / 100) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o atsakovei iš ieškovės – 1989,71 Eur (3979,42 Eur × 50 / 100) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Skundžiamą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį panaikinus iš dalies, atsakovė įgijo teisę į 50 proc. išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, todėl jai iš ieškovės priteistina 825,87 Eur (1651,75 Eur × 50 / 100) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 1470,42 Eur (4286 – 2815,58) pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
41. Atsakovės kasacinis skundas taip pat buvo tenkintas iš dalies (panaikinta dalis apeliacinės instancijos teismo nutarties), todėl ji įgavo teisę į 50 proc. išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Kasaciniame teisme atsakovė patyrė 2178 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir sumokėjo 429 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė iki bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pabaigos prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, atsakovei iš ieškovės priteistina 1303,50 Eur (2607 × 50 / 100) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.
42. Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nebuvo patirta, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 28 d. nutarties dalį, kuria Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimas pakeistas priteisiant ieškovei 14 155,06 Eur sumą, atsakovės gautą pagal AB Šiaulių banko išduotą garantiją Nr. G-17-SB-370797, kaip viršijančią teismų priteistą nuostolių atlyginimą, ir 5 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 14 155,06 Eur sumą nuo 2023 vasario 1 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 8 d.), panaikinti ir dėl šios dalies palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimą.
Atgręžti panaikintos Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 28 d. nutarties dalies įvykdymą. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEG Recycling“ (j. a. k. 302805578) atsakovės viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (j. a. k. 145787276) naudai 24 970,86 Eur (dvidešimt keturis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt Eur 86 ct).
Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 28 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimo ir rezoliucijos dalį dėl bylinėjimosi išlaidų išdėstyti taip:
„Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „NEG Recycling“ (j. a. k. 302805578) 1742 (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt du) Eur už ieškinį permokėto žyminio mokesčio.
Atlikus įskaitymą, priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „NEG Recycling“ (j. a. k. 302805578) iš atsakovės viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (j. a. k. 145787276) 1470,15 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt Eur 15 ct) pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.“
Priteisti atsakovei viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui (j. a. k. 145787276) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,NEG Recycling“ (j. a. k. 302805578) 1303,50 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus tris Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Donatas Šernas
Dalia Vasarienė