Civilinė byla Nr. 2-3005-772/2012
Teisminio proceso Nr. 2-07-3-02143-2012-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 116.1.; 128.2.
(S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 31 d.
Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,
sekretoriaujant Erikai Andrulienei,
dalyvaujant pareiškėjui A. L. ir suinteresuotam asmeniui S. L., neatvykus suinteresuoto asmens Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (ŠAVMI) atstovei ir suinteresuotam asmeniui L. T., gautas prašymas bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: S. L., L. T. ir ŠAVMI.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas A. L. prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po velionės testatorės E. L. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos visą palikimą, tai yra jai priklausiusį turtą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Nurodė, jog testatorė E. L. 2007-03-02 sudarė testamentą, kuriuo jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą paliko jam kaip testamentiniam įpėdiniui. Pareiškėjas teigė, kad testatorė ir jos sutuoktinis iki pastarojo mirties bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė butą esantį (duomenys neskelbtini), kuris viešame registre yra įregistruotas K. L. vardu. Mirus testatorės sutuoktiniui K. L., testatorė dėl amžiaus ir kitų subjektyvių priežasčių, nors nesikreipė nei į teismą, nei į vietos notarą, tačiau faktiniu valdymu priėmė velionio vyro palikimą. Taip pat testatorė po velionio K. L. mirties sudarė minėtą testamentą, kuriuo jai priklausančią turto dalį paliko pareiškėjui. Testatorė sudarydama testamentą, tuo pačiu išreiškė valią, kad testamentinis įpėdinis laikytinas ir viso kito jos turto įpėdiniu, remiantis paveldėjimo teise pagal įstatymą. Pareiškėjas nurodė, kad kiti galimi įstatyminiai įpėdiniai niekada neišreiškė valios priimti atsiradusio palikimo. Kadangi velionei priklausiusi turto dalis tebėra įregistruota velionės testatorės vyro vardu, todėl jis negali kreiptis į vietos notarą palikimui pagal įstatymą priimti. Be to būdamas testamentiniu įpėdiniu pareiškėjas manė, jog kaip šio turto valdytojais jis neprivalo to daryti. Vėliau po testatorės mirties jam pradėjus tvarkyti dokumentus viešo registro įmonėje suprato, kad turi kreiptis ne tik į vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą išdavimo, bet ir dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo į likusią palikimo dalį. Teigė, kad tiek esant gyvai testatorei, tiek po jos mirties, jis kaip įpėdinis rūpinosi testatorės turtu ir palikimu. Tuo pačiu pareiškėjas nurodė, kad po velionės E. L. mirties priėmė jos palikimą – namų apyvokos daiktus, baldus, televizorių, buities daiktus ir pan. Kadangi po testatorės mirties laiku nesikreipė į vietos notarą, todėl dabar negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą į likusią palikimo dalį. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui reikalingas, prašant notaro išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į velionės E. L. palikimo dalį, kuri nepatenka į testamentą. Atskirai nurodė, kad Šiaulių m. notarų biuruose nėra užvesta paveldėjimo bylų dėl mirusiosios E. L. palikimo pagal įstatymą priėmimo, o jis yra ne tik teisėtas testamentinis, bet ir įstatyminis įpėdinis. Nurodė, kad kiti įstatyminiai įpėdiniai neišreiškė valios priimti tos testatorės palikimo dalies, kuri nenurodyta testamente.
Suinteresuotas asmuo S. L. atsiliepime į pareiškėjo pareiškimo prašymą nurodė, kad su juo sutinka ir nereiškia dėl to prieštaravimų. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad sutinka, jog pareiškėjas kaip įstatyminis įpėdinis priėmė visą velionės testatorės palikimą.
Suinteresuotas asmuo L. T. atsiliepime į pareiškėjo pareiškimo prašymą irgi nurodė, kad su juo sutinka ir nereiškia dėl to prieštaravimų. L. T. į teismo posėdį neatvyko, tačiau prašė teismo pareiškėjo prašymą nagrinėti jai nedalyvaujant (CPK 443 str. 5d.).
Suinteresuoto asmens ŠAVMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau institucija pateikė teismui atsiliepimą kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka, nes dėl pareiškėjo prašymo nėra gauta pranešimų dėl velionės palikimo paveldėjimo valstybės vardu. Prašė teismo sprendimą priimti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.
Iš bylai pateiktų dokumentų, pareiškėjo A. L. ir suinteresuoto asmens S. L. paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas yra turto palikėjo E. L. testamentinis ir įstatyminis įpėdinis (b.l. 6). Iš teismui pateikto mirties liudijimo kopijos matyti, kad testatorė E. L. mirė (duomenys neskelbtini), o jos buvęs sutuoktinis K. L. mirė 2006-12-12 (b.l.3-4). Testatorė gyvendama santuokoje su sutuoktiniu bendrosios jungtinės nuosavybės teise 1992-04-04 įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l.12).
Įstatymas numato, kad neatsižvelgiant į tai, kada sutuoktiniai įsigijo turtą - iki įsigaliojant ar galiojant CK, tai yra, kad turtas įgytas asmenims susituokus, yra bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21 str. 1 d., CK 3. 87 str. 1 d.). Taip pat įstatymas nustato turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe registravimo ypatumus (CK 3. 88 str. 3 d.). Tačiau ši norma taikoma tik tuomet kai turtas registruojamas galiojant CK, t.y. po 2001-07-01. O iki įsigaliojant CK įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21str. 3 dalimi, pagal kurią turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu įgytas susituokus. Remiantis paminėtu darytina išvada, kad buvę sutuoktiniai E. L. ir K. L. iki pastarojo mirties 2006-12-12, valdė lygiomis dalimis, po 1/2 dalį santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto, tai yra butą, esantį Vytauto g. 67-13, Šiauliai. Po sutuoktinio K. L. mirties, jį pergyvenusiai sutuoktinei E. L. buvo išduotas liudijimas dėl velionio sutuoktinei priklausančios pusės dalies turto, įgyto santuokos metu, kadangi pasibaigė bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (b.l.5). Tuo pačiu E. L. galėjo kreiptis į vietos notarą su pareiškimu dėl velionio vyro palikimo priėmimo arba į teismą dėl nurodyto palikimo priėmimo faktiniu valdymu. Tačiau tuo metu E. L. su pareiškimu į vietos notaro biurą nesikreipė, bet kaip nurodė pareiškėjas šį buvusio sutuoktinio palikimą, dabar jau velionė E. L. priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti, nors į teismą dėl to irgi nesikreipė.
Testatorė E. L. Šiaulių m. 1- ajame notarų biure 2007-03-02 sudarė testamentą, kuriuo jai priklausantį turtą paliko testamentiniam įpėdiniui, tai yra pareiškėjui (b.l.6). Po testatorės mirties tik pareiškėjas išreiškė valią kaip įstatyminis įpėdinis priimti testatorei priklausiusį kitą turtą. Pareiškėjas turėjo teisę dėl atsiradusios dalies palikimo kreiptis į vietos notaro biurą per tris mėnesius (CK 5.50 str. 3d). Tačiau nors pareiškėjas minėta teise nepasinaudojo, bet jis faktiniu valdymu priėmė atsiradusią velionės palikimo dalį, kadangi rūpinosi paveldimu turtu, tai yra mokėjo visus mokesčius susijusius su turto priežiūra bei eksploatacija ir atliko kitus aktyvius veiksmus (b.l.8-11). Paveldėjimo byla vietos notaro biure į velionei E. L. priklausiusią kitą palikimo dalį nėra užvesta, taip pat nėra žinių ir apie sudaryto testamento panaikinimą. Be to kiti suinteresuoti asmenys dėl velionės palikimo dalies per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė, o ŠAVMI prieštaravimo nepareiškė, todėl laikytina, kad į atsiradusią palikimo dalį jie nepretenduoja.
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimą įgyti teises į palikimą. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti, atlikdamas LR CK 5.50 straipsnyje nurodytus veiksmus. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl remiantis aukščiau nurodytais įrodymais pripažintina, kad pareiškėjas A. L. faktiniu valdymu priėmė ir kitą velionės testatorės palikimo dalį. Be to įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net daiktą, laikomas priėmęs visą palikimą. Dėl to pripažintina, kad pareiškėjas kaip įstatyminis įpėdinis priėmė ir kitą testatorės palikimo dalį.
Esant šiems įrodymams ir nesant kitų, darytina išvada, kad pareiškėjas A. L. po testatorės E. L. mirties (duomenys neskelbtini), būdamas vieninteliu ir teisėtu testamentiniu įpėdiniu, tuo pačiu priėmė ir kitą testatorės palikimo dalį, pradėdamas ją faktiškai valdyti. Taip pat jis įgijo paveldėjimo teisę pagal įstatymą į šią palikimo dalį, kadangi kitiems asmenims šis turtas neperėjo ir nėra perduotas ( LR CK 5.51 str.).
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 443, 444 str. 2 d. 8 p., 448 str.,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas testamentinis įpėdinis A. L. (a/k (duomenys neskelbtini) po velionės testatorės E. L. (a/k (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė kitą jos palikimo dalį, pradėdamas ją faktiškai valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas A. L. (a/k (duomenys neskelbtini) nustatomas gauti paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą į likusią velionės testatorės E. L. palikimo dalį.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.
Teisėjas Jonas Stubrys