Civilinė byla Nr. 2-21314-717/2016
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16394-2016-2
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
3.2.6.5; 3.2.6.5.2; 3.2.3.2

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
PRIIMTAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. spalio 11 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. G. atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės vaikų globos namai ieškinį atsakovui A. P. dėl neturtinės žalos priteisimo, ir
n u s t a t ė:
Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui dėl 800 Eur neturtinės žalos priteisimo (b.l. 23-26).
Ieškinyje nurodė, kad A. P., 2015-09-28 08:40 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „Renault Megane“, valst. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių narkotinių medžiagų, kelio vingyje, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir trenkėsi į priešinga kryptimi tiesiai važiavusį automobilį „Renault Traffic“, valst. (duomenys neskelbtini) priklausantį Kauno savivaldybės vaikų globos namams. Nuo smūgio „Renault Megane“, trenkėsi į paskui automobilį „Renault Traffic“, ta pačia kryptimi tiesiai važiavusį automobilį „Fiat Punto“, valst (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadinti trys automobiliai, automobilio „Renault Megane“, vairuotojas A. P. iš eismo įvykio vietos, nepranešęs policijai savavališkai pasišalino. Eismo įvykio metu A. P. vairuotojo pažymėjimo neturėjo. Dėl minėto įvykio Panevėžio apylinkės teismas priėmė 2016-03-04 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-701-879/2016 kuriuo atsakovas, A. P. pripažintas kaltu padarius administracinės teisės pažeidimus numatytus LR ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., 1241 str. 8 d.. Panevėžio apylinkės teismas atsakovui A. P. paskyrė galutinę nuobaudą - 1200 Eur baudą, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. 2015-09-28 eismo įvykio metu, Kauno savivaldybės vaikų globos namų automobiliu „Renault Traffic“ buvo vežama mažametė, Kauno savivaldybės vaikų globos namų ugdytinė, K. G.. K. G. dėl A. P. neteisėtų veiksmų, sukelto autoįvykio, jautėsi nesaugiai, išgyveno emocinius išgyvenimus, patyrė sukrėtimą, buvo paskirtas medikamentinis gydymas. 2015-09-28 medikai diagnozavo K. G. streso sindromą ir paskyrė medikamentus. K. G. yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, bendravimo sutrikimai, todėl ieškovas neturėjo galimybės objektyviai įvertinti patirtos neturtinės žalos mąsto, tačiau iš medicininių dokumentų išrašų, atsižvelgiant į sunkią mergaitės sveikatos būklę, K. G. patirta neturtinė žalą vertintina 800 Eur.
Atsakovui A. P. procesiniai dokumentai įteikti CPK 130 str. nustatyta tvarka, teikiant procesinius dokumentus atsakovui viešo paskelbimo būdu. Per nustatytą 14 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos atsiliepimas į ieškinį nepateiktas. Ieškovas ieškinyje yra nurodęs, kad prašo priimti sprendimą už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 str. 4 d.,153 str. 2 d., 285 str., 286 str.).
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Atlikus formalų ieškovo pateiktų įrodymų – Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-03-04 nutarimo administracinėje byloje Nr. A2.6.-701-879/2016, Kauno apylinkės teismo 2015-12-02 sprendimo, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo N. A-4856, neįgalumo pažymos, medicinos dokumentų išrašo bei atsakovui nepateikus atsiliepimo ar prieštaravimų dėl žalos atlyginimo ieškovei darytina išvada, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimus priimant sprendimą už akių.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Byloje nustatyta, kad A. P. būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių narkotinių medžiagų, kelio vingyje, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir trenkėsi į priešinga kryptimi tiesiai važiavusį automobilį „Renault Traffic“. Dėl minėto įvykio Panevėžio apylinkės teisme buvo priimtas 2016-03-04 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-701-879/2016 kuriuo atsakovas, A. P. pripažintas kaltu padarius administracinės teisės pažeidimus numatytus LR ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., 1241 str. 8 d. Nagrinėjamu atveju, buvo sutrikdyta mažametės sveikata. Teismų praktikoje pažymima, kad tokio amžiaus vaikai be abejo jautriau reaguoja į stresines situacijas ir patiria didesnius neigiamus dvasinius išgyvenimus (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-259/2012). Jei išgyvenimai yra sukeliami dėl asmeniui gyvybiškų svarbių dalykų - sveikatos sužalojimo, tai išgyvenimai negali būti vertinami menkais. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-12 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006). Ieškovė, dėl A. P. neteisėtų veiksmų t.y. sukelto autoįvykio, jautėsi nesaugiai, išgyveno emocinius išgyvenimus, patyrė sukrėtimą, buvo paskirtas medikamentinis gydymas. 2015-09-28 medikai jai diagnozavo streso sindromą ir paskyrė medikamentus, šias aplinkybes patvirtina byloje pridėtas išrašas iš medicininių dokumentų (39 b.l.).
Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą į ieškovės patirtą fizinį skausmą, patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ieškinys tenkintinas (CK 6.250 straipsnis).
Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo ieškovei priteistinas 24 Eur žyminio mokesčio, (CPK 93 str. 1 d.).
Valstybei pašto išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, kadangi yra mažesnės nei 3 Eur (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373)).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 279 str. 2 d., 285 str., 286 str.,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės vaikų globos namų, įmonės kodas 191830124, 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 24 Eur (dvidešimt keturis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.
Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 str. 2 ir 3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėja Ona Valentukevičiūtė