Byla Nr. 1S–207/2013 

                                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                         2.1.16.1.2.1.3.; 2.1.16.1.2.2.

LIETUVOS Apeliacinis teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Bielskis, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,

dalyvaujant prokurorui Rolandui Stankevičiui,

gynėjui advokatui Mindaugui Vasiliauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. T. gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2013 m. balandžio 27 d.

            Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir kaltinamojo gynėjo skundu,

n u s t a t ė :

            Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. T. yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalį tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su Z. M., A. M., R. K., G. M., S. M. ir vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu prievartavo didelės vertės turtą, t. y. 2012 m. birželio 20 d., apie 19.00 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, panaudojo psichinę prievartą ir fizinį smurtą E. K. atžvilgiu, t. y. prispaudė jį prie namo laiptinės durų, šaukdamas necenzūriniais žodžiais dėl nepavykusio verslo su Z. ir A. M., nurodydamas, kad tuoj privažiuos žmonės su kuriais reikia pasikalbėti, po ko į šią vietą atvykus Z. M. ir R. K., jis užlaužė ranką E. K. ir Z. M. nurodymu visiems kartu patekus į E. K. butą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, jis kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, grasindamas nužudyti, neturėdamas teisėto pagrindo, reikalavo perduoti A. M. ir Z. M. naudai pinigus, po to toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, užlaužęs E. K. ranką, tuo metu Z. M. apieškojus E. K. ir nusegus nuo jo savigynai išduotą šaunamąjį ginklą – automatinį pistoletą „CZ“, Nr. (duomenys neskelbtini) su 16 vnt. šovinių bei perdavus jam (R. T.), jis su tyrimo metu nenustatytu asmeniu apieškojo butą ir paėmė bute buvusius ir nukentėjusiajam E. K. priklausančius daiktus: nešiojamą kompiuterį „ASUS“ 6 000 litų vertės, su sukurta kompiuterine programa „Elektroninė parduotuvė“ 10 000 litų vertės, 3 vnt. išorinių diskų, bendros 1 000 litų vertės, mobiliojo ryšio telefoną „HTC EVO 3D“, 1 500 litų vertės, pinigus – litais bei eurais, bendros 20 000 litų sumos, viso pagrobė daiktų 38 500 litų sumai bei dokumentus: automobilio registracijos dokumentus, įmonės dokumentus, bankų ,,Swedbank“ ir ,,HSBC“ prisijungimo kodų generatorius,  bankų korteles, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką kartu su Z. M., R. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu privertė E. K. vykti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Kaune, taip atimdamas jam laisvę, kur prie daromos nusikalstamos veikos prisijungus A. M., jis (R. T.) kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu grasindamas ,,užkasti“ E. K., bei panaudodamas fizinį smurtą, t. y. sviesdamas E. K. į veidą stiklinę, tačiau pastarajam prisidengus veidą ranka ir stiklinei pataikius į ranką, padarė žaizdą ir odos įdrėskimus kairio alkūnės sąnario srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo metu prie grasinimų ir pinigų reikalavimo prisijungus A. M., Z. M. ir R. K., tokiu būdu kartu su šiais asmenimis neturėdamas teisėto pagrindo vertė E. K. perduoti A. ir Z. M. naudai pinigus, nurodė internetinės bankininkystės pagalba prisijungti prie savo banko sąskaitų ir pervesti pinigus, tačiau E. K. nurodžius, kad neprisimena prisijungimo kodų, toliau veikdamas bendrais veiksmais su A. M., Z. M., R. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu privertė E. K. parašyti paskolos raštą, nurodant tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie jo tariamą 600 000 litų skolą A. M., ir vekselį, ne mažesnei kaip 260 000 litų sumai, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką,  apie 21 val., veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pasinaudojęs E. K. įbauginimu, privertė jį vykti kartu prie bankomatų, esančių (duomenys neskelbtini) Kaune ir (duomenys neskelbtini), Kaune, ir paimti iš savo sąskaitų pinigus, taip užvaldė 2 700 litų,  po ko automobiliu nuvežęs E. K. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, paliko jį per naktį saugoti G. M. ir S. M., po ko 2012 m. birželio 21 d. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, naudodamas psichinę prievartą – liepdamas paliesti E. K. jam priklausantį savigynai išduotą ginklą ir grasindamas, kad bus inscenizuota jo savižudybė, vertė jį ieškoti pinigų, po ko atvykus A. M. ir nurodžius E. K. prisijungti prie įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos ir reikalaujant pervesti sąskaitoje esančius 10 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (38 800 Lt.)  A. M. nurodytam asmeniui, tačiau nepavykus surasti tokio asmens, A. M. nurodžius terminą iki birželio 25 dienos surasti pinigus, priešingu atveju grasinant ,,pakasti“, o birželio 25 d. E. K. atvykus į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune,  A. ir Z. M. pagrasinus, kad jei iki ketvirtadienio, t. y. birželio 28 d. nesuras pinigų bus ,,užkastas“, po ko E. K. pakartotinai jų nurodymu prisijungus prie sąskaitos ,,HSBC“ banke, A. ir Z. M. nurodžius pervesti pinigus į įmonės, kurios rekvizitus pateikė R. K., sąskaitą, tačiau dėl anuliuoto pavedimo nepavykus užvaldyti pinigų, tokiu būdu bendrais veiksmais neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai Z. M. ir A. M. naudai vertė nukentėjusįjį E. K. perduoti didelės, ne mažesnės kaip 901 200 litų, vertės turtą.

            Be to, R. T. kaltinamas pagal BK BK 254 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2012 m. birželio 20 d. bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe kartu su Z. M., panaudodamas psichinį smurtą nukentėjusiojo E. K. atžvilgiu, t. y. grasindamas nužudyti, pasinaudodamas E. K. įbauginimu po prieš tai panaudoto fizinio smurto, Z. M. atsegus nuo E. K. dėklą su šaunamuoju ginklu – automatiniu pistoletu „CZ“, Nr. (duomenys neskelbtini) su dėtuvėje esančiais 16 vnt. šovinių ir perdavus jam, tokiu būdu kartu su Z. M. pagrobė šaunamąjį ginklą– automatinį pistoletą „CZ“, Nr. (duomenys neskelbtini) su dėtuvėje esančiais 16 vnt. šovinių. 

            Be to, R. T. kaltinamas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2012 m. birželio 20 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, veikdamas kartu su Z. M., R. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu iš nukentėjusiojo E. K. pagrobė jo vardu išduotus dokumentus: asmens tapatybės kortelę, Lietuvos Respublikos piliečio pasą, vairuotojo pažymėjimą ir leidimą nešioti ginklą.

R. T. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka sulaikytas 2012 m. rugpjūčio 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėliau šios kardomosios priemonės terminas buvo tęsiamas.

            Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 24 d. nutartimi kaltinamajam R. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad R. T. turi šeimą ir gyvenamąją vietą, tačiau yra kaltinamas sunkių ir apysunkio nusikaltimų padarymu, ankščiau teistas, teistumas nėra išnykęs, inkriminuojamas nusikalstamas veikas galimai padarė būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, nedirba, buvo registruotas darbo biržoje. Remdamasis šių aplinkybių visuma, teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Kaltinamojo R. T. gynėjas advokatas Mindaugas Vasiliauskas skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį kaip nepagrįstą ir neteisėtą.Gynėjo teigimu, teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. T. kardomąją priemonę – suėmimą, netinkamai pritaikė BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio ir 127 straipsnio nuostatas.

Skunde nurodoma, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje reikalaujama sprendžiant asmens prašymo dėl paleidimo iš suėmimo klausimą apsvarstyti alternatyvius jo atvykimo į teismą užtikrinimo būdus, nurodant, kodėl alternatyvios priemonės negarantuotų jo atvykimo į teismą arba kodėl teismo procesas nevyktų tinkamai, paleidus jį iš suėmimo. Pagal BPK 1 straipsnio 1 dalį ir Konvencijos 5 straipsnio 3 dalį teismas ir kitos valstybinės institucijos įpareigojami suimtųjų asmenų baudžiamąjį persekiojimą organizuoti ir bylas nagrinėti taip, kad jų judėjimo laisvės suvaržymas nesant apkaltinamojo teismo nuosprendžio truktų kiek įmanoma trumpiau.

Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymus.

Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika gynėjas nurodo, kad besikartojantis ir nepakankamai motyvuotų sprendimų pagrindu skiriamas asmens suėmimas nagrinėjant tą pačią baudžiamąją bylą pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 ir  3 dalis.

Gynėjo teigimu, Kauno apygardos teismas formaliai spendė suėmimo termino pratęsimo klausimą, nurodydamas tuos pačius suėmimo pratęsimo pagrindus kaip ir ankstesnėse nutartyse, tačiau neatsižvelgė į kardomųjų priemonių skyrimo bendrąsias nuostatas bei pernelyg ilgą baudžiamosios bylos nagrinėjimą.

Skunde pažymima, kad būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad suimtasis padarė nusikalstamas veikas pakankamumas, tačiau R. T. kaltė šioje byloje grindžiama iš esmės vien nukentėjusiojo parodymais.

Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai pratęsė R. T. suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Gynėjas pažymi, kad vien tai, jog R. T. kaltinamas sunkių ir apysunkių nusikaltimų padarymu, nesudaro pagrindo išvadai, kad jis darys naujus nusikaltimus. R. T. yra lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, būdamas laisvėje jis laikėsi visų lygtinio paleidimo sąlygų, nepadarė jokių pažeidimų, buvo užsiregistravęs darbo biržoje bei reguliariai joje lankėsi. Be to, jis yra vedęs, augina du mažamečius vaikus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, t. y. jo socialiniai ryšiai yra tvirti.

Gynėjas taip pat teigia, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Kaltinamojo R. T. gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Priešingai negu teigiama skunde, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. T. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys nurodyti kaltinamajame akte ir jų buvimas sudarė pagrindą surašyti kaltinamąjį aktą bei perduoti bylą nagrinėti į teismą. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Kauno apygardos teismas pratęsė R. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pagrįstai nustatęs tam pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Kauno apygardos teismas, pratęsdamas R. T. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, atsižvelgė į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t.y. įvertino ne tik tai, kad R. T. kaltinamas sunkių ir apysunkio nusikaltimų padarymu, praeityje teistas, teistumas neišnykęs, nusikalstamas veikas galimai padarė būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, nedirbo. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad kaltinamasis turi šeimą ir gyvenamąją vietą. Šios aplinkybės, rodo R. T. turimus socialinius ryšius, tačiau nešalina skundžiamoje nutartyje nustatyto suėmimo pratęsimo pagrindo. Nurodytų aplinkybių visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje R. T. gali daryti naujus nusikaltimus.

Kaip teisingai nurodo gynėjas, kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam R. T. taikoma labai ilgą laiką, ir visą šį laiką yra varžoma jo teisė į laisvę, tačiau šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Be šios asmens teisės suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Priešingai negu teigiama kaltinamojo gynėjo skunde, Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Kauno apygardos teismo nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta.

            Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,         

n u t a  r i a:

kaltinamojo R. T. gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                     Albinas Bielskis