Civilinė byla Nr. e2-341-251/2016

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-09006-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.4.4.2.; 2.6.5.2.1.; 3.2.6.4.

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 21 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gema Janušienė,

sekretoriaujant Rasai Jonaitienei,

dalyvaujant ieškovui G. G., ieškovo atstovui advokatui Zigmui Burbai,

išvadą duodančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rūtai Ambražūnei,

nedalyvaujant atsakovei J. G., išvadą duodančios institucijos Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovei J. G., dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, išvadą duodančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

n u s t a t ė :

Ieškovas G. G. ieškinyje bei teismo posėdyje nurodė, kad jis kartu su atsakove yra nepilnametės dukters G. G. tėvai. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2- 7397-569/2010 šalys išsituokė bendru sutarimu, teismas patvirtino šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatyta kartu su atsakove J. G.. Šia sutartimi taip pat buvo numatyta, kad tiek ieškovas, tiek ir atsakovė teiks nepilnametei dukrai išlaikymą kurio dydis po 100,00 Lt iš kiekvieno tėvo, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki dukra sulauks pilnametystės. Dukters išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirta J. G.. Nurodė, kad 2015 m. spalio mėn. jam paskambino Šaukėnų sen., Kelmės r., socialinė darbuotoja L. M., kuri pranešė, kad dukra G. G. atsakovės J. G. yra perduota gyventi dukros krikštatėviams I.P. bei V. N., gyv. (duomenys neskelbtini), nes atsakovė visiškai nebesirūpino dukra. Sužinojęs šias aplinkybes nedelsdamas pasiėmė savo vaiką gyventi kartu. Nurodė, kad šiuo metu vienas rūpinasi dukra, ją prižiūri ir išlaiko. Atsakovė visą tą laiką nepasidomėjo dukra. Vaikas pradėjo lankyti Šiaulių (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini) klasę. Prašo teismo pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas ir nustatyti vaiko gyvenamą vietą su ieškovu, taip pat padidinti vaikui skiriamą išlaikymą, nes vaikui būtina skirti bent 200,00 Eur jo poreikiams patenkinti. Nurodo, kad ieškovo dalis išlaikymo prievolėje būtų 100,00 Eur, atsakovės taip pat 100,00 Eur. Taip pat mano, kad atsakovė turi visas galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą, nes atsakovė neturi sveikatos problemų, gali dirbti ir gauti pakankamas darbines pajamas.

Teismo posėdyje ieškovas G. G. informavo teismą, kad apie šį teismo posėdį atsakovei yra žinoma. Atsakovė yra abejinga bylai. Papildomai nurodė, kad rugsėjį atsakovė neišleido vaiko į mokyklą. Jam žinoma, kad atsakovei su dukra gyvenant Anglijoje, atsakovės sugyventinis buvo mergaitę sumušęs. Ir anksčiau atsakovė neypatingai rūpinosi dukra, atiduodavo dukrą močiutei. Pats ieškovas lankė dukrą buvusios uošvienės namuose. Šiuo metu nuo spalio vidurio gyvena su dukra kartu. Sutaria labai gerai. Per kalėdines atostogas buvo su dukra nuvykęs pas mergaitės krikštatėvius paatostogauti. Atsakovė apie tai žinojo, tačiau mergaitės neaplankė.

Ieškovo atstovas advokatas Zigmas Burba teismo posėdyje prašė tenkinti ieškinį pilnai. Ieškovo reikalavimai yra aiškūs ir pagrįsti. Situacija šeimoje pasikeitė iš esmės. Atsakovės šeimoje vaikas nesijaučia gerai, atsakovė vaiku nesirūpina – perdavė vaiką krikštatėviams, vėliau iš jų vaiką pasiėmė ieškovas.

Atsakovė J. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, taip pat nepateikė teismui jokių prašymų. Procesiniai dokumentai jai įteikti asmeniškai (35 b. l.). Apie teismo posėdį, paskirtą 2016-01-06 jai buvo žinoma (43 b. l.). Ieškovas, patikino teismą, kad apie 2016-01-08 posėdį atsakovei taip pat yra žinoma. Teismas, gindamas nepilnamečio šalių vaiko interesus nutarė bylą nagrinėti iš esmės.

Išvadą duodančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius byloje pateikė išvadas.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė pateiktą išvadą ir nurodė, kad skyrius neturi duomenų, kad ieškovas netinkamai rūpintųsi savo dukra. Vaiko motinos nuomonė dėl tolimesnės vaiko gyvenamosios vietos nėra žinoma. Paaiškino, kad bendravo su vaiku tiesiogiai. Pabendravus su vaiku matėsi, kad yra šiltas ryšys tarp ieškovo ir mergaitės. Prašomas padidinti išlaikymas yra minimalus, minimaliai atitinka vaiko interesus, yra proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Mano, kad ieškinys yra visiškai pagrįstas, todėl turėtų būti tenkintinas.

Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje teigiama, kad 2015 m. spalio mėn. skyrius gavo informaciją apie tai, kad nepilnametė G. G. gyvena kartu su krikštatėviais I. P. (atsakovės sesuo) ir V. N.. Socialinė darbuotoja patvirtino, kad mažametė mergaitė nelankė ugdymo įstaigos. Aplankius J. G. šeimą buvo nustatyta, kad nepilnametė gyvena kartu su krikštatėviais. J. G. rasta galimai išgėrusi, moteris šią aplinkybę pati pripažino. Mergaitės krikštamotė nurodė, kad mergaitė nesutaria su atsakovės sugyventiniu, todėl nėra galimybės mergaitei gyventi su motinos šeima. Pati atsakovė nurodė, „kad sugyventinis yra svarbiau nei vaikas“. I. P. skyriui paaiškino, kad G. G., sužinojęs, kad dukra yra grįžusi iš užsienio, kas savaitę ją lankydavo, atveždavo mergaitei maisto, saldumynų, drabužių ir pan. Pasak socialinės darbuotojos, ieškovas rūpinosi savo dukra, t. y. sutvarkė reikalingus dokumentus, kad mergaitė lankytų ugdymo įstaigą - Šiaulių (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini) klasę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius daro išvadą, kad tikslinga, teismui pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-09-30 sprendimą - nustatyti G. G. gyvenamąją vietą kartu su tėvu G. G. bei leisti atsakovei bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime bendru abiejų tėvų sutarimu, o taip pat padidinti anksčiau priteistą išlaikymo dydį ir iš atsakovės J. G. nepilnametei dukrai priteisti 100,00 Eur dydžio materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, paskiriant ieškovą G. G. nepilnamečiam vaikui skirto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečios knygos 4 skyrius reglamentuoja santuokos pabaigą. Šio skyriaus 2 skirsnis nustato santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Nustatęs, kad sutarties sąlygos neprieštarauja įstatymų reikalavimams, teismas sutarties turinį įtraukia į sprendimą.

CK 3.53 straipsnio 3 dalyje numatyta išlyga, kai iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Teismų praktikoje teisiniai santykiai, susiję su vaikų gyvenamąja vieta, vaikų išlaikymu bei kitomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis ir pareigomis vaikų atžvilgiu ir kt. aiškinami kaip trunkamieji teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2006). Todėl teismo sprendimas dėl ištuokos ne visa apimtimi įgijo res judicata galios. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 538 straipsnio 5 dalis nustato, kada jeigu buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šių bylų nagrinėjimui mutatis mutandis taikomos šio skyriaus nuostatos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad šalims nesusitarus dėl sutarties sąlygų pakeitimo, teismo sprendimu patvirtintas šalių susitarimas dėl vaiko išlaikymo dydžio ir (ar) formos pakeitimo sprendžiamas ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 54 patvirtinta apžvalga „Dėl Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo“).

Byloje nustatyta, kad J. G. ir G. G. yra G. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (6 b. l.). Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-09-30 sprendimu (civilinė byla Nr. 2-7397-569/2010) bendru šalių sutarimu buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka bei patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje be kitų dalykų - 3 ir 4 punktuose nustatyta, jog: „3. Pareiškėjai sutarė, kad, atsižvelgiant į nepilnametės dukters G. G. amžių, jos poreikių tenkinimui, asmenybės vystymuisi ir tobulėjimui reikalinga per mėnesį skirti 200,00 Lt piniginių lėšų. Proporcingai tėvų gaunamoms pajamoms, G. ir J. G. teiks nepilnametei dukrai G. išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 100 Lt kiekvienas, iki ji sulauks pilnametystės, G. G. mokės lėšas dukters išlaikymui J. G. vardu pašto perlaidomis iki einamojo mėnesio 20 dienos, į jos nurodytą sąskaitą banke. Išlaikymo mokėjimo įsiskolinimo nėra. Išlaikymas vaikui nustatomas nuo šios sutarties patvirtinimo teisme dienos (2010-09-30). 4. Nepilnametės dukters G. G. gyvenamoji vieta nustatoma su motina J. G., kuri bus dukters turto tvarkytoja uzufrukto teisėmis.“ (7-8 b. l.). Ieškovo darbinės pajamos per mėnesį yra minimalus atlyginimas (10, 21, 23 b. l.). G. G. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Šiauliuose (11 b. l.), G. G. mokosi Šiaulių (duomenys neskelbtini) mokykloje, (duomenys neskelbtini) klasėje (12 b. l.). Būtinos išlaidos vaikui per mėnesį sudaro apie 200,00 Eur: 100,00 Eur maistui, 30,00 Eur aprangai, 30,00 Eur būstui, 10,00 Eur sveikatai, 10,00 Eur mokslui, 10,00 Eur poilsiui, 10,00 Eur laisvalaikiui. Ieškovo paskaičiavimu abiejų šalių dalis vaiko išlaikymo prievolėje yra lygi (13 b. l.). Duomenų apie atsakovės J. G. darbovietes ir pajamas Sodra neturi (19, 20 b. l.). Ieškovas nurodė, kad atsakovė šiuo metu augina vaiką. Registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nei ieškovas, nei atsakovė neturi (24, 25, 26, 27 b. l.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl to, ar esanti aplinka užtikrina vaiko poreikius, jo galimybes sveikai augti ir vystytis, būtina, be kita ko, atsižvelgti į bendruosius vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis, c. b. Nr. 3K-3-41/2010). Vaiko interesus pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Kaip jau minėta, pagal galiojančią teismų praktiką, ieškovas reikšdamas reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, turi pareigą įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su atsakove. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė, su kuria buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, perdavė nepilnametę dukrą jos krikštatėviams. Vaikas dėl gyvenamosios vietos pasikeitimo kurį laiką negalėjo lankyti ugdymo įstaigos. Iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos išvados matyti, kad atsakovė šias aplinkybes socialinei darbuotojai patvirtino. Ieškovas sužinojęs apie vaiko perdavimą kitiems asmenims nedelsdamas dukrą pasiėmė gyventi į savo gyvenamąją vietą, sutvarkė reikalingus dokumentus, kad vaikas galėtų lankyti ugdymo įstaigą. Ieškovo ir dukros santykiai yra geri. Iš išvadoje nurodytų aplinkybių matyti, kad nepilnametė G. G. nesutaria su dabartiniu mamos sugyventiniu.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam tiesiogiai arba per atstovą. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti. Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.164 straipsnis). Kaip matyti iš bylos medžiagos, nepilnametė šalių dukra, dėl kurios gyvenamosios vietos yra ginčas šioje byloje, nebuvo tirta ekspertų psichologų, tačiau savo norus išreiškė žodžiu išvadą duodančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rūtai Ambražūnei. Mergaitė specialistei nurodė, kad gerai sutaria su tėčiu ir nori su juo gyventi. Taip pat nurodė, kad pasiilgo savo sesučių (atsakovės vaikų iš ryšio su dabartiniu sugyventiniu).

Atsakovė prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nepateikė. Teismas mano, kad byloje yra visos sąlygos pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su tėvu. Laikytina, kad ieškovas įrodė, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su atsakove – atsakovė pati savo vaiką perdavė auginti kitiems asmenims, nesirūpino vaiko ugdymu ir priežiūra, iki šiol yra nusišalinusi nuo savo, kaip motinos pareigų.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Nepilnametei šalių dukrai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų, vaiko poreikiai nuo 2010 m. rugsėjo 30 d., kuomet buvo priimtas teismo sprendimas, keitėsi – vaikas paaugo, ėmė lankyti mokyklą, dėl ko jam kas mėnesį perkamos įvairios mokymosi priemonės, taip pat vaikui būtinos išlaidos laisvalaikiui, poilsiui (13 b. l.). Atsakovė neginčijo vaiko poreikių padidėjimo. Neišsakė savo pozicijos dėl išlaikymo padidinimo.

Teismas konstatuoja, kad G. G. poreikiai pasikeitė iš esmės – vaikas ėmė lankyti mokyklą, vaikui be mokymosi priemonių, reikalingi kišenpinigiai, sociali veikla po pamokų. Teismas sutinka su ieškovo ir išvadą teikiančios institucijos atstovės nurodyta aplinkybe, kad ištuokos sprendimu priteistas išlaikymas vaikui buvo itin mažas, net ir tuo metu neatitiko net teismų praktikoje nustatyto minimalaus būtino vaikui išlaikyti dydžio.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį vidutiniškai yra reikalinga bent 200,00 Eur suma. Abiejų tėvų prievolė išlaikyti vaiką yra lygi, tai yra kiekvienas iš tėvų turi skirti po 100,00 Eur vaiko poreikiams patenkinti.

Išanalizavus vaiko poreikių duomenis, išklausius išvadą teikiančios institucijos atstovo, konstatuotina, kad nurodyti poreikiai ir išlaidos jiems patenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti kiekvieno vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese (maistas, apranga, higiena, sveikata, laisvalaikio poreikiai, būstas, kitos išlaidos).

Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad ieškovo nurodyti vaiko poreikiai ir jų materialinė išraiška yra pagrįsti. Pažymėtina, kad šis dydis yra net mažesnis nei teismų praktikoje orientacine laikytina išlaikymo suma. Darytina išvada, kad ieškovas įvykdė jam tenkančią įrodinėjimą naštą, t. y. įrodė, kad kiekvieną mėnesį vaiko poreikiams patenkinti reikalinga apie 200,00 Eur suma.

Toliau vertintini byloje esantys įrodymai, patvirtinantys bylos šalių turtinę padėtį ir jų galimybes proporcingai teikti dukrai išlaikymą kiekvieną mėnesį. Ieškovas teigė, kad kas mėnesį tokiomis pat dalimis privalo prisidėti abu tėvai, nes abu tėvai yra sveiki ir darbingi.

Tėvų - tiek ieškovo, tiek atsakovės - turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.

Vadovaujantis formuojama teismų praktika, teismas privalo atsižvelgti ne tik į pateiktus dokumentus apie turtinę padėtį, bet ir į pačių tėvų motyvaciją ir veiksmus, kurių jie imasi ar turėtų imtis siekdami keisti susidariusią nepalankią finansinę situaciją ir tinkamai užtikrinti vaikų poreikius.

Pažymėtina, kad tėvų prievolė teikti išlaikymą vaikui yra asmeninio pobūdžio, šios prievolės negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims. Rūpestingi tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą tinkamai rūpintis vaikais. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Šiuo ieškiniu prašomas padidinti išlaikymas yra minimalus, minimaliai atitinka vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, kad šalių pajamos nėra didelės – ieškovas gauna minimalią algą, atsakovė šiuo metu augina kitą vaiką, šalys jokio turto neturi, laikytina, kad prašoma išlaikymui suma yra proporcinga tėvų turtinei padėčiai. Šalys neturi sveikatos problemų, todėl objektyviai gali ir privalo pasirūpinti savo vaiko išlaikymu.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, šiuo metu nusistovėjusia teismų praktika bei siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkintinas visiškai, pakeičiant teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį – jį padidinant ir iš atsakovės priteisiant išlaikymą po 100,00 Eur dukrai kiekvieną mėnesį nuo 2015-11-09 iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis,  3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminis nepilnamečio vaiko atstovas G. G., išimtinai vaiko interesais (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 14 p.).

CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra tenkintinas visiškai, teismas priteisia iš atsakovės valstybės naudai byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas – 127,38 Eur ieškovui suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis), 50,00 Eur elektroninėje byloje mokėtiną žyminį mokestį, nuo kurio ieškovas yra atleistas (išlaikymo didinimas nuo 29,96 iki 100,00 Eur, skirtumas – 71,04 Eur; (71,04 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) – 25 proc. = 19,00 Eur; ir už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo - 31,00 Eur; 19,00 + 31,00 = 50,00 Eur), bei 4,30 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 384-385 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7397-569/2010 nustatytą nepilnametės šalių dukters G. G. gyvenamąją vietą:

• nustatyti nepilnametės G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jos tėvu ieškovu G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) Nustatyti, kad atsakovė J. G. bendrauja su dukra G. G. ir dalyvauja jos auklėjime bendru abiejų tėvų sutarimu.

Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7397-569/2010 nustatytą išlaikymą vaikui:

• Nustatyti, kad nepilnametei G. G. reikalingas 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų) išlaikymas kas mėnesį iki jos pilnametystės. Tėvų pareiga išlaikymo prievolėje yra lygi.
• Priteisti iš atsakovės J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2015-11-09, iki vaiko pilnametystės.
• Paskirti ieškovą G. G. nepilnametei dukrai G. G. skirto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovės J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas: 127,38 Eur (vieno šimto dvidešimt septynių eurų, 38 ct) ieškovui suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, 50,00 (penkiasdešimties eurų) žyminį mokestį, 4,30 Eur (keturių eurų, 30 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Teisėja                                                                       Gema Janušienė