Baudžiamoji byla Nr. 1-2158-1057/2017

Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00332-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija: 9.9.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 5 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja  Evelina  Petraitienė,

sekretoriaujant Mildai Kančytei,

dalyvaujant prokurorei Elinai Jevmenovaitei,

kaltinamajam P. G.,

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. K. (nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. G. atstovei pagal įstatymą),

atstovei advokatei Anai Grinevič,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, specialiojo viduriniojo išsilavinimo, gaunantis pensiją, neteistas, administracine tvarka baustas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 str.

Teismas

n u s t a t ė :

P. G. žinodamas, jog pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003-05-28 sprendimą privalo J. K. naudai mokėti savo nepilnamečio vaiko M. G., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui lėšas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės kiekvieną mėnesį mokant po 57,92 eurus (200 litų) dydžio (pajamų), (o 2015-05-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu pakeitus mokėtiną sumą į 175 Eur.), ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui bei galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė, t. y. laikotarpiu nuo 2003-12-01 iki 2005-02-28, 2005-04-01 iki 2009-06-30, 2009-09-30 iki 2009-11-30, 2010-01-31 iki 2011-08-31, 2011-11-30 iki 2011-12-31, 2012-02-01 iki 2012-11-30, 2013-02-01 iki 2013-02-28, 2014-01-01 iki 2014-02-28, 2013-05-01 iki 2014-02-28, 2014-06-01 iki 2014-06-19 mokėjo tik dalį teismo sprendimu priteistos alimentų sumos, o laikotarpiais nuo 2003-05-23 iki 2003-11-30, 2005-03-01 iki 2005-03-31, 2009-07-31 iki 2009-08-31, 2009-12-01 iki 2009-12-31, 2011-09-30 iki 2011-10-31, 2012-01-01 iki 2012-01-31, 2012-12-01 iki 2013-01-31, 2014-03-01 iki 2014-05-31 ir nuo 2014-07-01 iki 2017-06-27 visiškai nemokėjo priteistų alimentų, ir tuo vengė pareigos išlaikyti savo vaiką M. G., dėl ko 2017-06-27 susidarė finansinis įsiskolinimas 7146,23 Eur.

Šiais savo veiksmais P. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

2017-08-30 teisiamajame posėdyje P. G. kaltę pripažino, sutiko duoti parodymus iš karto. Jis teigė, kad su žmona išsiskyrė, išėjo iš sutuoktinės namų, metus laiko gyveno pas seserį kaime. Po to atvyko į Vilnių, pradėjo dirbti taksi vairuotoju, nors atiduodavo taksi firmai 800 Lt, taksi firma rodydavo tik 159 Lt, nuo tos sumos skaičiuodavo alimentus. Įsiskolinimas kiekvieną mėnesį augo ir augo. Kai įvedė eurą, turėjo imti verslo liudijimą ir priverstinai įsteigti įmonę. Vėliau likvidavo įmonę pats, bankroto nebuvo. Yra skolingas VMI. Verslas nutrauktas dėl per seno automobilio – jis buvo senesnis nei 10 metų, verslas išregistruotas VMI, nes buvo įsiskolinimas. Dirbo kitoje įmonėje – (duomenys neskelbtini), turėjo baigti darbą, nes ir ši įmonė bankrutavo, jam dirbus 9 mėnesius. Dukrai duodavo grynų pinigų, po 15-20 Lt, tik neimdavo lapelių, parašų, kad ji gauna pinigų. Su dukra nebebendrauja, nes jos motina ją įtakoja bendrauti tik žinutėmis, tačiau tai jo netenkina. Daugiau santuokų nebuvo, turi du vaikus: iš pirmos santuokos sūnų, iš antros santuokos – dukrą M. G.. Restorano veikla taip pat buvo nuostolinga, jis bankrutavo, po to išėjo iš namų dėl darbo, pinigų. Skyrybų priežastis buvo pinigai, kol buvo pinigai, tol viskas buvo gerai. Gyveno tuo metu buvusios žmonos bute, butas buvo žmonos vardu. Santuokos metu darė remontą. Viskas buvo sudėta į verslą.  Dukrai buvo trys metai, kai išsiskyrė su žmona. Santykiai iš pradžių su dukra ir žmona vystėsi neblogai, bendraudavo, nuvažiuodavo automobilyje pakalbėdavo, ar į „McDonald‘s“ ar „Akropolį“. Dalyvavo posėdžiuose, apie priteistinas sumas išlaikymui žinojo. Žinojo, kad turi mokėti išlaikymą nuo 2003 m., bet nemokėjo dėl nedarbo ir pinigų stokos. Jam reikėjo nuomotis gyvenamąjį plotą senamiestyje arba Užupyje už 200 Lt. Rinkdavosi plotą pagal pačią pigiausią rinkos kainą, kambarys buvo nešildomas, tualetas lauke. 2003-2005 m. už nuomą mokėdavo vasarą 100, dar buvo dujos, tai už dujas mokėdavo 50-70 Lt. 2003-2005 m. dirbo taksi vairuotoju. Pajamos į rankas jam likdavo 600 Lt. Pelningi buvo trys metai. 2003 m. kelis mėnesius nemokėjo, nes jį atleisdavo iš darbo arba išleisdavo atostogų. Sumokėdavus už butą likdavo 400 Lt, po 10 Lt per dieną už maistą, jau nekalbant apie teatrus, ko žmogui irgi reikia. Nežino, ko konkrečiai dukrai tuo metu reikėjo. Jei nemokėjo dukrai, vadinasi, neturėjo pinigų ir dabar neturi pinigų. 2007-2010 išsinuomojo butą Naujojoje Vilnioje, o 2008 m. nuomodavosi iš žmogaus automobilį. Minėtu laikotarpiu su dukra bendraudavo, dabar tik du metus nebendrauja.  Jis neturi pajamų, yra ne visiškai darbingas, jam nustatytas cukrinis diabetas. Antstoliai nusiskaičiavo pinigus prieš 5 metus, neturėjo nei už ką vaistų nusipirkti, kompensuojamų vaistų negaudavo. Jį tris metus išlaiko sūnus, duodamas po 200-300 EUR, paramą sūnus perveda, bet ne į jo sąskaitą; 100 EUR reikia mokėti už butą, reikia pinigų maistui, transportui, nes turi kažkokiu transportu važiuoti ieškotis darbo. Antstoliui įvykdymo išlaidų nėra sumokėjęs. Kitų išieškojimo bylų turi, tai verslo skolos, bendra suma 30 000, antstolis išieško 50 proc. iš pensijos. Vykdymo išlaidų  2015-09-22 apskaičiuota 54,34 Eur, jis nemoka. Buvo užsiregistravęs darbo biržoje, jam siūlė persikvalifikuoti  autobusų vairuotoju, tačiau nuėjus į autobusų parką pasakydavo, kad yra per senas.  Nuo 2005-2006 m. nesinaudoja darbo biržos paslaugomis. Prieš 10 metų norėjo persikvalifikuoti savarankiškai, bet neturėjo už ką, o darbo birža tuo metu nesumokėjo už mokslus. 15 metų neturi jokio turto, viską, ką turėjo, investavo į restoranų verslą ir prarado už skolas. Turtas buvo paimtas už skolas. 2003-2017 neišėjo pasigerinti materialinės padėties susirandant darbą. Šiuo metu minimumas yra 380 Eur. Jam nebuvo galimybės net ir 100 Lt duoti vaiko išlaikymui. Nebuvo galimybės susirasti jokio kitokio darbo per 14 metų, nes jis nekvalifikuotas žmogus. Nepriėmė dirbti restorane, nes buvo virš 50 metų. Restoranų versle atidirbo 3 metus, barmenu dirbo 29 metus. Nesiregistruoja darbo biržoje, nes  nepasiūlo darbo, iš kurio galėtų gyventi. Pirmiausia jam reikia sumokėti skolą, pripažįsta ir neturtinę žalą vaikui ir buvusiai žmonai, bet neturi iš ko sumokėti prašomos sumos (3 t., b.l.139-149).

Kadangi P. G., kuris yra kaltinamas tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir nukentėjusioji, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą              Ikiteisminio tyrimo metu 2016-10-25 įtariamuoju apklaustas P. G. nurodė, jog kuo yra įtariamas suprato, kaltu prisipažino iš dalies. Santuokoje su J. K. gyveno apie 6 metus. Jie turi bendrą dukrą M., gim. (duomenys neskelbtini). 2003 m. jie išsiskyrė ir nuo to laiko jis gyvena atskirai. Žino, kad pagal teismo sprendimą turi mokėti išlaikymą dukrai iki jos pilnametystės. Metus laiko Vilniuje negyveno, nes neturėjo kur gyventi, be to neturėjo darbo, todėl minėtą laikotarpį išlaikymo nemokėjo. Vėliau grįžo į Vilnių, pradėjo dirbti taksi vairuoju. Tada pinigus dukrai duodavo tiesiai į rankas. Duodavo po 10, 15 litų, pirkdavo jai rūbus, moksleivių reikmenų, apmokėdavo keliones. Suteikdavo materialinę paramą pagal galimybės iki 2014 m. rugsėjo mėn. Tiksliai nurodyti visų sumų negali, nes praėjo daug laiko ir jis nepamena, be to neskaičiavo kada, kiek duoda. J. K. pinigų dukrai išlaikyti į rankas neduodavo, ir į jos sąskaitą nepervedinėjo. Nuo 2003 m. pinigai iš jo darbo užmokesčio buvo tiesiai pervedinėjami į antstolių sąskaitą iš darboviečių: nuo 2003 iki 2005 (duomenys neskelbtini) taksi, 2005 vasario - kovo mėn. (duomenys neskelbtini), nuo 2005-03-15 iki 2009-06-01 (duomenys neskelbtini) taksi, nuo 2009-06-12 iki 2013-02-20 (duomenys neskelbtini), nuo 2013-04-05 iki 2014-01-08 (duomenys neskelbtini). Nuo 2013-12-11 iki šiol dirba pagal patentą ir negali mokėti išlaikymo, nes neuždirba pinigų. Jokio turto neturi, butą kuriame gyvena, nuomoja, jokių banko sąskaitų neturi. Nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2015 m. rugsėjo 1 d., atskaičius būtinus mokesčius (1995 m. automobilio išlaikymas, draudimas, mokėjimai firmai už užsakymus, kuras, automobilio remontas ir t. t.) jam lieka pragyvenimui į mėnesį apie 180 eurų. Po to, kai buvo įvestas euras jo pajamos dar daugiau sumažėjo, nes viskas pabrango. Iki 2015 m. rugsėjo mėn. dažnai bendravo su dukra, o paskutiniu metu jie bendrauja tik telefonu. Kaltu prisipažįsta iš dalies, nes kai galėjo jis mokėjo alimentus ir suvokia, kad turi mokėti išlaikymą dukrai, tačiau šiuo metu to daryti negali nes neturi pajamų (2 t., b.l. 140-141).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017-01-11 papildomai apklaustas įtariamuoju P. G. nurodė, kad kuo yra įtariamas suprato, patvirtina savo ankščiau duotus parodymus ir kaltu prisipažįsta visiškai. Prisipažįsta, kad ne visada buvo mokama pilna išlaikymo suma dukros M. išlaikymui ir kad nuo 2014-07-01 jis visiškai alimentų nemokėjo ir nemoka iki šiol, kadangi šiuo metu yra sunki materialinė padėtis. Suvokia, kad dėl to susidarė finansinis įsiskolinimas, kurį jis ketina padengti dalimis. Dėl padaryto labai gailisi (2 t., b.l. 144).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017-06-27 papildomai apklaustas įtariamuoju P. G. teigė, kad pilnai patvirtina savo ankščiau duotus parodymus, prie kurių nieko papildyti neturi. Prisipažįsta, kad nemoka  priteistų alimentų pagal teismo sprendimą, nes neturi jokių pajamų. Praktiškai metus nedirba, automobilis yra areštuotas, nes nesumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai už 2015 m. gautas pajamas. Finansiškai jam padeda sūnus, kuris gyvena Olandijoje, nors pats turi šeimą ir du vaikus. Yra priverstas nuomotis kambarį, nes savo gyvenamojo ploto neturi. Šiuo metu niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Dėl tų pačių aplinkybių negali teikti dukrai M., gim. (duomenys neskelbtini).  materialinės paramos. Be to, dukra visiškai nenori su juo bendrauti. Suvokia, kad auga finansinis įsiskolinimas, bet šiai dienai padengti nors dalį įsiskolinimo, neturi galimybės. Yra pensinio amžiaus, į darbą niekas priimti nenori. Kažkokių kitų būdų užsidirbti pinigų, neturi. Nuo 2017 m. liepos mėn. jam turi pradėti mokėti pensiją ir mano, kad tada galės nors kažkiek padengti susidariusį įsiskolinimą (3 t., b.l. 87).

Teismo vertinimu, be kaltinamojo parodymų, jo kaltė yra įrodyta byloje esančiais abiejų nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausos protokolais, taip pat rašytiniais įrodymais, kurie yra ištirti ir įvertinti BPK 291 str. nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2016-09-13 nukentėjusioji J. K. nurodė, jog P. G., gim. 1953 m. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė dukra M. G. (duomenys neskelbtini). 2003-05-28 Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo sprendimu jų santuoka buvo panaikinta, duktės gyvenamąją vieta nustatyta kartu su ja bei iš P. G. buvo išieškotas išlaikymas duktės M. išlaikymui 200 litų kas mėnesį nuo 2003-02-26 iki jos pilnametystės. Tačiau alimentus mokėjo nereguliariai, sumos kurias mokėjo neatitiko teismo nurodytos sumos. 2003 metais ji kreipėsi į antstolę Milevičienę (tel. 260 78 08). Tą kartą antstolė baudžiamosios bylos nepradėjo ir liko didelis įsiskolinimas. Tikslios įsiskolinimo sumos šiuo metu pasakyti negali. 2015-05-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu buvo pakeistas išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis ir pagal 2015-07-27 išduotą Vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko P. G., pastarasis nuo 2014-11-28 iki dukros pilnametystės turi mokėti kas mėnesį po 175 EUR. Ji pakeitė antstolių kontorą ir kreipėsi į antstolės Virginijos Meškauskienės kontorą. Per šį laikotarpį nebuvo nei vienos įmokos. Per visą minėtą laikotarpį su P. G. nebendravo, o pastarasis su dukra bendravo tik tada, kai dukra pati jam skambino su prašymu padėti materialai. Paskutinį pusmetį nėra jokio bendravimo. Kažkokios kitos paramos (maisto, rūbų ir kt.) iš P. G. niekada nebūdavo ir nėra. Jos duomenimis P. G. leidžia savo laisvalaikį lažybų punktuose, kas įrodo, kad jis gali sau leisti išlaidauti, bet nejaučia pareigos, atsakomybės prieš savo vaiką. Be to, kaip žino jis lošia ir internetu. Kai vyko teismo posėdis dėl alimentų dydžio pakeitimo P. G. savo gyvenamąją vietą nurodė adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Mano, kad nuo 2003-05-28 P. G. tyčia nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dėl dukros išlaikymo, dėl to ji patyrė ir moralinę žalą, nes turėjo vaikščioti prašyti materialinės pagalbos iš Socialinės paramos skyriaus dėl vaiko maitinimo, dėl apšildymo kompensacijos. Jai buvo iškeltos bylos dėl įvairių skolų (už komunalinės paslaugas, būsto šildymą). Savo pajamas naudojo vaiko sveikatos priežiūrai, gydymui ir gerovei. Nuo gimimo turėjo kreiptis į medikus, dėl ortopedinių, odontologinių, kardiologių dukros ligų. Dukra, dėl minėtų ligų gydėsi ligoninėse, sanatorijose, tai reikalauja papildomai materialinių išlaidų. O iš P. G. pusės jokios materialinės paramos nėra. Ji dėl savo sveikatos būklės ir užimtumo su vaiku negali dirbti papildomai. Šiuo metu jai padaryta moralinė žala neįvertina, tai padarys vėliau. Nuo 2003 m. alimentai galėjo būti mokami į jos sąskaitas DNB banke, arba Swedbanke, arba SEB banke (1 t., b.l. 76-77).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017-06-13 nukentėjusioji M. G. teigė, kad  kiek žino, 2003 m. tėvai buvo išsiskyrę ir nuo to laiko buvo jau pradėta galvota apie alimentų mokėjimą ir iš tėvo pusės, tai buvo vengiama mokėti. Nuo vaikystės buvo problemos su sveikata, dėl kojų, dėl stuburo, dėl laikysenos, skrandis, su širdimi dar buvo. Dažnai lankydavosi poliklinikose, ligoninėse. Lankydavo būrelius, kurie padėdavo jai atstatyti laikyseną, stuburą, važiuodavo į sanatorijas. Būdavo didelis trūkumas dėl daiktų, pinigų, nusipirkti kažką. Kadangi buvo trūkumas pinigų, negalėjo lankyti būrelių kur norėjo. Tai reiškė atostogavo namuose, niekada nevažiavo į užsienį, kelis kartus tik buvo prie jūros. Jei būdavo galimybė, tai nuvažiuodavo į stovyklas su socialine parama. Santykių su tėvu P. G. nebūdavo. Susitikdavo retkarčiais, kelis kartus į mėnesį. Ir kuo toliau, tuo rečiau. Susikimai vykdavo automobilyje, būdavo kartu mašinoje 10-15 minučių, kadangi jis buvo labai užsiėmęs ir neturėjo laiko. Retkarčiais susitikimo metu duodavo kišenpinigius, po 5 litus. Nevedžiojo į jokias kavines, į kiną, jokių linksmybių su juo nebuvo. Susitikimai vyko kelis kartus į mėnesį. Kadangi nebuvo jokių alimentų mokėjimo, buvo apribota nuo normalių drabužių, kompiuterio ir nuo kitų materialinių dalykų. Paskutinį kartą su tėvu buvo susitikę maždaug prieš 3 metus. Visiškai nepalaiko ryšio, visada iniciatyva būdavo iš jos pusės, ankščiau ji dar rašydavo ir skambindavo jam, prašydavo pagalbos arba paramos. Tai kai ji dabar neskambina, jis visiškai neskambina ir nesidomi jos reikalais. Dėl gimtadienių - sveikindavo ankščiau, susitikdavo. Vėliau pradėjo tik skambinti, ar atsiųsdavo trumpus sveikinimo pranešimus. O pastaruosius 2 metus, jokio sveikinimo nebuvo gavusi.  Trūko tėvo dėmesio, nes buvo tik iš mamos pusės skirtas dėmesys, pagalba, kreipdavosi tik į mamą, žinodavo, kad iš tėvo pusės jokios pagalbos negaus, nes nebuvo jokios pagarbos, jokio pasitikėjimo iš jos pusės. Kadangi visą laiką buvo melavimas, atkalbinėjimas, priežasčių ieškojimas, kai tėvas nenorėjo susitikti. Prašė pripažinti nukentėjusiąja, nes nebuvo jokio kaip tėvo dėmesio. Jokių galimybių nuvažiuoti kažkur, kažką nusipirkti nebuvo, nes nebuvo jo finansavimo, alimentų mokėjimo ir pagalbos. Su tėvu M. G. niekada, niekur nėra nuėję susitikimų metu, bendravo tik mašinoje. Per šventes jokių dovanų, pasveikinimų (išskyrus gimtadienio) nebūdavo ir nėra. Jai trūko jo kaip tėvo, jo pagalbos, kreipėsi tik į mamą  (3 t., b.l.73).  

Ikiteisminio tyrimo metu 2016-11-21 liudytoju apklaustas A. A. pasakė, jog jis dirba antstolės Daivos Milevičienės ir Vitalio Milevičiaus kontoroje, antstolio padėjėju. 2003-11-26 išieškotoja J. G. kreipėsi į antstolės Daivos Milevičienės kontorą, dėl periodinių išmokų iš skolininko P. G. dukros Margaritos, gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui, mokant po 200 litų kiekvieną mėnesį iki dukros pilnametystės. Kadangi nuo 2015-09-16 vykdomoji byla antstolės Daivos Milevičienės kontoroje užbaigta, dėl to, kai buvo vykdomas išieškojimas gali pakomentuoti vykdomojoje byloje esančią medžiagą. Kaip iš 2005-02-03 UAB (duomenys neskelbtini) pateiktos pažymos matyti, kad pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-2712-36 iš skolininko darbo užmokesčio buvo padarytos tokios išskaitos (vykdomosios bylos Nr. 0012/03/05496, b.l. 9) už 2003-12 – 109,91 Lt, 2004-01-107,57 Lt, 2004-02- 103,37 Lt, 2004-03- 102,68 Lt, 2004-04 – 107,57 Lt, 2004-05 – 119,52 Lt., 2004-06- 119,52 Lt, 2004-07- 114,32 Lt., 2004-08 – 119,04 Lt, 2004-09 – 111,60 Lt., 2004-10- 115,24 Lt., 2004-11 – 117,85 Lt., 2004-12 - 129,47 Lt., 2005-01 - 131,19 Lt., 2015-02-130,36 Lt. Kadangi įmokų neužtekdavo, todėl 2005 m. vasario mėn. 02 d. skola sudarė 3096,79 Lt. Pagal 2009-06-30 UAB (duomenys neskelbtini) (b.l. 20) matyti, kad nuo 2005 m. balandžio mėn. iki 2009 m. birželio mėn. iš skolininko darbo užmokesčio buvo padarytos tokios išskaitos: 2005-04 - 130,95 Lt., 2005-05 – 133,56 Lt., 2005-06 - 122,22 Lt., 2005-07 - 128,04 Lt., 2005-08 – 140,78 Lt., 2005-09 – 134,44 Lt., 2005-10 - 134,44 Lt., 2005-11 – 134,44 Lt., 2005-12 – 140,78 Lt., 2006-01 -128,04 Lt., 2006-02 – 128,04 Lt., 2006-03 – 145 Lt., 2006-04 - 147,95 Lt., 2006-05 – 131,92 Lt., 2006-06 – 138,52 Lt., 2006-07 – 142,75 Lt., 2006-08 – 142,75 Lt., 2008-09 - 142,75 Lt., 2006-10 – 147,93 Lt., 2006-11 – 147,93 Lt., 2006-12 – 158,29 Lt., 2007-01 – 157,16 Lt., 2007-02 – 136,38 Lt., 2007-03 – 157,16 Lt., 2007-04 – 157,86 Lt., 2007-05 - 157,86 Lt., 2007-06 – 151,32 Lt., 2007-07 – 168,15 Lt., 2007-08 – 168,15 Lt., 2007-09 – 163,69 Lt., 2007-10 – 168,15 Lt., 2007-11 – 168,15 Lt., 2007-12 – 168,15 Lt., 2008-01 - 195,79 Lt., 2008-02 – 181,48 Lt., 2008-03 – 181,48 Lt., 2008-04 – 181,48 Lt., 2008-05 – 188,64 Lt., 2008-06 – 188,64 Lt., 2008-07 – 183,85 Lt., 2008-08 – 190,05 Lt., 2008-09 – 181,48 Lt., 2008-10 – 188,64 Lt., 2008-11 – 174,33 Lt., 2008-12 – 202,95 Lt., 2009-01 – 187,28 Lt., 2009-02 – 169,44 Lt., 2009-03 – 190,31 Lt., 2009-04 - 196,20 Lt., 2009-05 – 173,41 Lt., 2009-06 - 383,71 Lt. 2009 rugpjūčio 1 d., sudaro 5597,63 Lt. Iš UAB (duomenys neskelbtini) pateiktos pažymos ( b.l. 77) matyti, kad 2009 m. iš skolininko darbo užmokesčio buvo išskaičiuota 2009-09 – 100 Lt., 2009-10 – 100 Lt., 2009-11 - 100 Lt. 2010 metais: 2010-01 – 130 Lt., 2010-02 – 130 Lt., 2010-03 – 24,81 Lt., 2010-04 – 24,81 Lt., 2010-05 – 19,06 Lt., 2010-06 – 10,40 Lt., 2010-07 – 10,40 Lt., 2010-08 - 11,60 Lt , 2010-09 – 18,18 Lt., 2010-10 – 19,04 Lt., 2010-11 – 17,14 Lt., 2010-12 – 16,36 Lt. 2011 metais: 2011-01 – 19,05 Lt., 2011-02 – 18,00 Lt., 2011-03 - 7,27 Lt., 2011-04 - 8,00 Lt., 2011-05 - 9,09 Lt., 2011-06 - 15,24 Lt., 2011-07 - 10,00 Lt., 2011-08 - 14,55 Lt. , 2011-12 – 13,33 Lt. Už rugsėjo, spalio ir lapkričio mėn. išskaičiuotos sumos, viso 56,54 Lt buvo pervestos antstolei vykdymo išlaidai padengti (2 t., b.l. 103-104).

Ikiteisminio tyrimo metu 2016-10-11 liudytoja apklausta M. Č. nurodė, kad išieškotoja J. K. 2015-09-17 pateikė vykdymui vykdomąjį raštą dėl padidinto išlaikymo išieškojimo 175 eurų kas mėnesį dukros Margaritos išlaikymui iš P. G.. Pateikiant vykdyti informavo, kad papildomai pateiks seną vykdomąjį raštą vykdymui atsiimant iš antstolės Daivos Milevičienės pagal 2003 m. teismo sprendimą. 2016-01-19 J. K. papildomai pateikė vykdymui 2003-06-03 vykdomąjį raštą dėl išlaikymo įsiskolinimo sumoje 3454,17 eurų išieškojimo ir P. G.. (Iš vykdomosios bylos pateikė antstolės D. Milevičienės 2015-09-15 pažymos kopiją.) Vykdant išieškojimą nuo 2015-09-17 iš skolininko P. G. nieko išieškota nebuvo ir duomenų, kad skolininkas tiesiogiai mokėjo tiesiogiai J. K. nėra. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad P. G. vykdo individualią veiką nuo 2013-12-11. Dirba taksi vairuotoju, savo pajamas apskaičiuoja pats. 2015-10-06 skolininkui išsiųstas patvarkymas vykdyti išskaitas iš savo gaunamų pajamų, iki šios dienos tai nėra daroma. Teismui buvo pateiktas pareiškimas skirti skolininkui baudą už antstolės reikalavimo nevykdymą. Antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo buvo atmestas (prideda teismo nutarties kopiją). Skolininkas buvo atvykęs į antstolių kontorą, kadangi buvo reikalauta pateikti taksometro kasos operacijų žurnalą, nurodė, kad jo pajamos yra mažos. Skolininkas buvo raginimas telefonu mokėti išlaikymą, į ką skolininkas atsakydavo, kad pajamos per mažos. Skolininko vardu registruotino turto nenustatyta, automobilis su kurio skolininkas dirba taksi vairuotoju, registruotas kito asmens-V. P. vardu. Išieškotoja gauna vaiko išlaikymui išmokas iš vaikų išlaikymo fondo (1 t., b.l. 81).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017-06-26 papildomai liudytoja apklausta M. Č. teigė, jog išieškotoja J. K. 2015-09-17 pateikė vykdymui vykdomąjį raštą dėl padidinto išlaikymo išieškojimo 175 eurų kas mėnesį dukros Margaritos išlaikymui iš P. G.. Pateikiant vykdyti informavo, kad papildomai pateiks seną vykdomąjį raštą vykdymui atsiimant iš antstolės Daivos Milevičienės pagal 2003 m. teismo sprendimą. 2016-01-19 J. K. papildomai pateikė vykdymui 2003-06-03 vykdomąjį raštą dėl išlaikymo įsiskolinimo sumoje 3454,17 EUR išieškojimo ir P. G.. Iš vykdomosios bylos pateiksiu antstolės D. Milevičienės 2015-09-15 pažymos kopiją. Vykdant išieškojimą nuo 2015-09-17 iš skolininko P. G. nieko išieškota nebuvo ir duomenų, kad skolininkas tiesiogiai mokėjo tiesiogiai J. K. nėra. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad P. G. vykdo individualią veiką nuo 2013-12-11. Dirba taksi vairuotoju, savo pajamas apskaičiuoja pats. 2015-10-06 skolininkui išsiųstas patvarkymas vykdyti išskaitas iš savo gaunamų pajamų, iki šios dienos tai nėra daroma. Teismui buvo pateiktas pareiškimas skirti skolininkui baudą už antstolės reikalavimo nevykdymo. Antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo buvo atmestas. Skolininkas buvo atvykęs į antstolių kontorą, kadangi buvo reikalauta pateikti taksometro kasos operacijų žurnalą, nurodė, kad jo pajamos yra mažos. Skolininkas buvo raginimas telefonu mokėti išlaikymą į ką skolininkas atsakydavo, kad pajamos per  mažos.   Skolininko vardu registruotino turto nenustatyta, automobilis su kurio skolininkas dirba taksi vairuotoju, registruotas kito asmens - V. P. vardu. Išieškotoja gauna vaiko išlaikymui išmokas iš vaikų išlaikymo fondo (3 t., b.l. 78).

2016-06-08 antstolės padėjėjos M. Č. patvarkyme Nr. 0015/15/20927-5 „Dėl baudžiamosios bylos iškėlimo“ prašoma atlikti ikiteisminį tyrimą siekiant nustatyti ar P. G. veiksmuose nėra požymių nusikaltimo, numatyto BK 164 str. (1 t. b.l. 1). 2015-08-05 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (1.7.) S-2385-2859-15 nurodoma, jog J. K. bus teikiama antrinė teisinė pagalba vykdymo procese dėl būtinųjų vykdymo išlaidų apmokėjimo vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-27 vykdomąjį raštą (1 t., b.l. 10).  2015-07-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomajame rašte civilinėje byloje Nr. N2-4022-862/2015  nurodoma, jog P. G. įpareigojamas mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 175 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-11-30) iki dukros pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, J. K. paskiriant išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (1 t. b.l. 11). 2015-09-16 pateiktas J. K. prašymas dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo (1 t. b.l. 12). 2015-09-29 P. G. įteiktas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą (1 t. b.l. 13). 

Iš 2015-09-21 VĮ „Registrų centro“ duomenų apie  (duomenys neskelbtini) matyti, kad vadovu buvo P. G. (1 t. b.l. 15-16, 65).

2015-09-21 Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenis nustatyta, jog P. G. yra automobilio „Audi A6 (duomenys neskelbtini) naudotojas (1 t. b.l. 18, 39, 67).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, jog P. G. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (1 t. b.l. 19, 69).

Byloje pateikti LR apdraustųjų valstybinių socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro asmens duomenys (1 t., b.l. 20, 72, 2 t., b.l. 22-26, 34, 37, 49, 54, 61, 65, 97-98, 3 t., b.l. 89).

Byloje pateikti duomenys apie vykdomąsias bylas P. G. atžvilgiu (1 t., b.l. 22, 70), kurie patvirtina, jog antstolės vykdomą išieškojimą iš P. G. – 2015-09-22 antstolės V. Meškauskienės raginimas įvykdyti sprendimą (1 t. b.l. 24);  2015-09-22 antstolės padėjėjos M. Č. patvarkymas areštuoti lėšas (1 t., b.l. 26);  2015-09-22 antstolės V. Meškauskienės vykdymo išlaidų apskaičiavimas (1 t., b.l. 27); 2015-09-22 antstolės padėjėjos M. Č. raginimas vykdyti sprendimą dėl periodinių išmokų (1 t., b.l. 28-29); 2015-09-22 antstolės padėjėjos M. Č. patvarkymas dėl skolininko turto arešto išsiunčiant raginimą įvykdyti sprendimą (1 t., b.l. 30); P. G. 2014 m. pajamų deklaracija (1 t., b.l. 32-37); 2015-10-06 antstolės padėjėjos M. Č. patvarkymas dėl informacijos apie turtą pateikimo (1 t., b.l. 40, 41); antstolės V. Meškauskienės patvarkymas dėl išieškojimo iš darbo užmokesčio (1 t., b.l. 42); 2015-10-13 antstolės padėjėjos pažyma dėl priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimo (1 t., b.l. 44); 2015-10-15 P. G. paaiškinamasis raštas (1 t., b.l. 47); Taksometro ST-500 MF kasos operacijų žurnalas (1 t., b.l. 48-58); patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo (1 t., b.l. 60) ; 2016-01-25 antstolės padėjėjos pažyma apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą (1 t., b.l. 61); 2016-04-14 antstolės padėjėjos pažyma apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą (1 t., b.l. 62-63); Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenys (1 t., b.l. 21, 71); 2015-09-15 antstolės D. Milevičienės pažyma dėl P. G. skolos iki 2014-11-28 (1 t., b.l. 84); AB „Swedbank“ pateiktas J. K. sąskaitos išrašas (1 t., b.l. 87-90); AB „SEB bankas“ pateiktas J. K. sąskaitos išrašas (1 t., b.l. 91-178, 2 t., b.l. 21, 29, 31-32, 39, 43, 46, 58-60, 62, 66-67, 77); AB „DNB bankas“ pateiktas J. K. sąskaitos išrašas (1 t., b.l. 180-183); 2016-12-15 apžiūros protokolas (2 t., b.l. 4-5); 2003-11-26 prašymas dėl vykdomojo dokumento vykdymo (2 t., b.l. 7); 2003-12-11 antstolės patvarkymas dėl periodinių išmokų išieškojimo nukreipimo į skolininko darbo užmokestį (2 t., b.l. 5);  2005-02-03 UAB (duomenys neskelbtini) raštas (2 t., b.l. 9); 2005-03-02 antstolės patvarkymas dėl periodinių išmokų išieškojimo nukreipimo į skolininko darbo užmokestį (2 t., b.l. 10); 2005-04-18 antstolės patvarkymas dėl periodinių išmokų išieškojimo nukreipimo į skolininko darbo užmokestį (2 t., b.l. 11); 2009-06-30 UAB (duomenys neskelbtini) raštas (2 t., b.l. 12-13) ;  2009-08-04 antstolės patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo (2 t., b.l. 15); 2011-11-16 ir 2011-11-12 UAB (duomenys neskelbtini) pranešimai (2 t., b.l. 16-17); UAB (duomenys neskelbtini) pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (2 t., b.l. 19-20); 2012-02-23 antstolės pažyma apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą (2 t., b.l. 27); 2012-07-24 antstolės pažyma dėl periodinių išmokų vaikui išlaikyti mokėjimo (2 t., b.l. 30); 2012-10-24 antstolės pažyma dėl periodinių išmokų vaikui išlaikyti mokėjimo (2 t., b.l. 33); 2012-11-05 UAB (duomenys neskelbtini) pranešimas dėl išskaitymų iš darbo užmokesčio (2 t., b.l. 36); 2013-01-16 antstolės pažyma dėl periodinių išmokų vaikui išlaikyti mokėjimo (2 t., b.l. 44); 2013-04-15 antstolės pažyma dėl periodinių išmokų vaikui išlaikyti mokėjimo (2 t., b.l. 47); Informacija apie UAB (duomenys neskelbtini) išmokas (2 t., b.l. 48); periodinių išmokų skaičiavimo lentelė (2 t., b.l. 50, 83-84);               2013-04-16 antstolės patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo (2 t., b.l. 51); J. K. sąskaitos išrašas (2 t., b.l. 53); 2013-12-19 antstolės pažyma dėl antstolės pažyma dėl periodinių išmokų vaikui išlaikyti mokėjimo (2 t., b.l. 55); 2014-01-10 UAB (duomenys neskelbtini) raštas dėl informacijos pateikimo (2 t., b.l. 56); 2014-03-21 antstolės pažyma dėl periodinių išmokų vaikui išlaikyti mokėjimo (2 t., b.l. 63); 2014-04-09 antstolės pažyma dėl periodinių išmokų vaikui išlaikyti mokėjimo (2 t., b.l. 64);               2014-07-15 antstolės pažyma dėl periodinių išmokų vaikui išlaikyti mokėjimo (2 t., b.l. 69); J. K. sąskaitos išrašai (2 t., b.l. 70-71); 2014-02-16 antstolės pažyma dėl periodinių išmokų vaikui išlaikyti mokėjimo (2 t., b.l. 72);  2014-12-19 antstolės pažyma dėl periodinių išmokų vaikui išlaikyti mokėjimo (2 t., b.l. 73); 2015-03-19 antstolės pažyma dėl periodinių išmokų vaikui išlaikyti mokėjimo (2 t., b.l. 74);               2015-05-19 antstolės pažyma dėl periodinių išmokų vaikui išlaikyti mokėjimo (2 t., b.l. 75); 2005-08-18 antstolės pažyma dėl periodinių išmokų vaikui išlaikyti mokėjimo (2 t., b.l. 76); 2015-05-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje (2 t., b.l. 78-81);  išrašas apie sumokėtas nuo 2009-05-01 ieškovei sumas 6779,56 Lt sumoje (2 t., b.l. 82);                2015-09-15 antstolės pažyma apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą (2 t., b.l. 85-86); periodinių išmokų apskaičiavimo lentelės (2 t., b.l. 83; 84); 2015-09-15 antstolės pažyma (2 t., b.l.86); 2004-04-21 antstolės patvarkymas dėl skolos išieškojimo nukreipimo į skolininko gaunamas pajamas (2 t., b.l. 90); 2005-03-02 antstolės patvarkymas dėl skolos išieškojimo nukreipimo į skolininko gaunamas pajamas (2 t., b.l. 92); 2005-04-18 antstolės patvarkymas dėl skolos išieškojimo nukreipimo į skolininko gaunamas pajamas (2 t., b.l. 93);               2005-02-03 UAB (duomenys neskelbtini) raštas antstolei, patvirtinantis, kad išskaitos iš P. G. darbo užmokesčio  nebuvo vykdomos (2 t., b.l. 94); 2009-08-04 patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl pinginių lėšų išieškojimo (2 t., b.l. 95); 2011-03-25 patikslintas patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo (2 t., b.l. 96); 2011-11-11 patvarkymas areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (2 t., b.l. 99); 2013-04-16 patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo (2 t., b.l. 100); 2016-12-22 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą (2 t., b.l. 108-110); 2016-12-22 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas (2 t., b.l. 111); 2016-06-23 Darbo biržos informacija dėl P. G., kurioje nurodyta, kad  nuo 2014-11-28 iki 2016-06-21 P. G. Lietuvos darbo biržoje registruotas nebuvo (2 t., b.l. 113); Valstybinio socialinio draudimo duomenys apie asmenį ir jo draudėjus (2 t., b.l. 116-117); UAB (duomenys neskelbtini) pranešimas dėl išskaitymų iš darbo užmokesčio (2 t., b.l. 122).

2003-05-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. N-2-2712-36-2003m. (2 t., b.l. 130);

Darbo biržos sistemos išrašas, iš kurio matyti, kad P. G. negauna nedarbo išmokos, duomenų apie darbą nėra (2 t., b.l. 151);

Iš VĮ „Regitra“ informacijos apie kelių transporto priemonę matyti, kad P. G. yra automobilio  „Audi A6“, (duomenys neskelbtini) naudotojas (2 t., b.l. 153).

Iš 2017-03-29 antstolės pažymos dėl informacijos pateikimo matyti, kad antstolė konstatavo, jog skolininkas verčiasi individualia veikla, turi mokėti mokesčius, taigi pajamas gauna, tačiau lėšų vaiko išlaikymui neteikia (3 t., b.l. 23).

Iš 2017-06-26 antstolės padėjėjos rašto dėl informacijos pateikimo, matyti, kad išlaikymo įsiskolinimas nuo 2014-11-28 iki 2017-01-01 sudaro 3692,06 EUR (išlaikymo įsiskolinimas apskaičiuotas atskaičius Vaikų išlaikymo fondo išmokėtas lėšas už laikotarpį nuo 2014-11-21 iki 2017-06-01 – išmokėta 1765,55 EUR); pagal antstolės Daivos Milevičienės pažymą išlaikymo įsiskolinimas 2014-11-28 sudaro 3454,17 EUR (iki išlaikymo dydžio padidinimo) (3 t., b.l. 80).

Iš 2017-04-25 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymos apie išmokų iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimą M. G. matyti, kad nuo 2014-11-21 iki 2017-04-21 M. G. išmokėta  1708,44 EUR (3 t., b.l. 82)

Dėl BK 164 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymo

BK 164 str. numatyta atsakomybė už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką vengimą, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti būtiną materialią paramą vaikui. Pagal suformuotą teismų praktiką vengimas išlaikyti vaiką nebūtinai reiškia tiesioginį kaltininko atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių, vengimas konstatuojamas, nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Šis BK straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t.y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką.

Taigi pagal formuojamą teismų praktiką BK 164 str. įtvirtintos nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių tyčia vengia išlaikyti vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-491/2005, Nr. 2K-65/2007, Nr. 2K-695/2007, Nr. 2K-124/2008, 2K-7-68/2009, 2K-432/2013 ir kt.). Be to, pripažįstama, kad pagrindas baudžiamajai atsakomybei už vengimą išlaikyti vaiką atsiranda tik po nesėkmingų pastangų užtikrinti pareigos išlaikyti vaiką vykdymą civilinio proceso priemonėmis, t.y. kai skolininkas sąmoningai sukuria situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-9/2014). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma dėl svarbių priežasčių. Tokiomis svarbiomis priežastimis gali būti laikomos: visuotinė bedarbystė, nedarbingumas dėl ligos, sunki finansinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-143/2011). Dėl kokios priežasties yra neteikiamas išlaikymas vaikui ir ar tai laikytina svarbia pateisinama priežastimi, sprendžia teismas pagal konkrečias bylos aplinkybes, įvertinęs surinktų duomenų visumą.

Nagrinėjant bylą turi būti nustatyta kaltininko tyčia, t. y. kaltininkas turi vengti atlikti teismo nustatytą pareigą, suprasdamas, kad neužtikrina vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo normaliam fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-02-11 nutartis b.b. 2K–42/2014). Asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti iki teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, rūpinimasis vaiku kitais būdais, nei nurodyta teismo sprendime, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 straipsnį nešalina (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-01-28 nutartis b.b. 2K-20/2014).

Šioje baudžiamojoje byloje nėra ginčo dėl to, jog P. G., būdamas nukentėjusiosios M. G. tėvu, turėjo konstitucinę pareigą išlaikyti savo vaiką. 2003-05-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. N-2-2712-36-2003  iš P. G. priteisė 200 Lt (57,92 Eur) M. G. išlaikymui kas mėnesinėmis išmokomis nuo 2003-02-26 iki jos pilnametystės (2 t., b.l. 130). 2015-05-28 Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu (2 t., b.l. 78-81) išlaikymui priteisiamų kas mėnesinių išmokų sumą nuo 2014-11-28 padidino iki 175 Eur. Taigi, šiais teismo sprendimais buvo nustatyta kaltinamojo pareiga mokėti atitinkamo dydžio išmokas, skirtas nukentėjusiosios M. G. išlaikymui. 

Byloje esantys duomenys parodo, jog P. G. nevykdė teismo sprendimais priskirtos pareigos mokėti kas mėnesines išmokas savo dukros išlaikymui. Tai patvirtina paties kaltinamojo parodymai tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis teigė, jog nemokėjo pinigų, nes arba neturėjo darbo, arba pačiam stigo pinigų. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. K. nurodė, jog alimentus pagal 2003 m. sprendimą kaltinamasis mokėjo nereguliariai, jų dydis neatitiko teismo sprendimu nurodyto dydžio. Pagal 2015 m. sprendimą kaltinamasis neatliko nė vienos įmokos. Nukentėjusioji M. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tėvas jai kartais duodavo po 5 Lt.

Byloje esanti rašytinė medžiaga – antstolių pažymos, bankų išrašai, juridinių asmenų, kuriuose dirbo P. G., raštai, neabejotinai patvirtina, jog vaiko išlaikymui priteistų sumų išieškojimas daugybę kartų nesėkmingai buvo vykdomas civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka, laikotarpiu nuo 2003-12-01 iki 2005-02-28, 2005-04-01 iki 2009-06-30, 2009-09-30 iki 2009-11-30, 2010-01-31 iki 2011-08-31, 2011-11-30 iki 2011-12-31, 2012-02-01 iki 2012-11-30, 2013-02-01 iki 2013-02-28, 2014-01-01 iki 2014-02-28, 2013-05-01 iki 2014-02-28, 2014-06-01 iki 2014-06-19 mokėjo tik dalį teismo sprendimu priteistos alimentų sumos, o laikotarpiais nuo 2003-05-23 iki 2003-11-30, 2005-03-01 iki 2005-03-31, 2009-07-31 iki 2009-08-31, 2009-12-01 iki 2009-12-31, 2011-09-30 iki 2011-10-31, 2012-01-01 iki 2012-01-31, 2012-12-01 iki 2013-01-31, 2014-03-01 iki 2014-05-31 ir nuo 2014-07-01 iki 2017-06-27 visiškai nemokėjo priteisto išlaikymo.

Nagrinėjimu atveju byloje yra surinkta pakankamai  įrodymų, kad P. G. sąmoningai nevykdė pareigos pagal įsigaliojusį teismo sprendimą mokėti lėšas vaiko išlaikymui ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui,  sukūrė situaciją, dėl kurios tapo neįmanomas net ir priverstinis išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Nors byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis turėtų papildomų lėšų ar turto, tačiau, kaip matyti iš paties kaltinamojo paaiškinimų, jis nuolat nuomojosi butus, skyrė lėšų savo maistui, transportui, teigdamas, kad „turi kažkokiu transportu  važiuoti ieškotis darbo“ (3 t., b.l. 139-149). Taigi, akivaizdu, jog kaltinamasis P. G. turėjo (gaudavo) lėšų, nes byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų kreipęsis į Savivaldybės instituciją dėl pašalpos, paramos jam skyrimo ir mokėjimo.

  Teismas daro išvadą, kad P. G. vengia išlaikyti vaiką sąmoningai, t.y. būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes vengia išlaikyti vaiką nesant pateisinamų priežasčių. Nors byloje nustatyta, jog P. G. yra sulaukęs pensinio amžiaus, tačiau šią amžiaus ribą jis pasiekė tik prieš kelis mėnesius, tuo tarpu likusiu laikotarpiu 2003 – 2017 m. jis buvo darbingas. Kaltinimasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad pinigų vaiko išlaikymui nemokėjo, tačiau tai teisino pinigų stygiumi, noru patenkinti savo poreikius. Nors buvo darbingas (byloje nėra duomenų paneigiančių šią teismo išvadą), P. G. atskirais periodais nedirbo ar dirbdamas deklaruodavo itin mažas pajamas, tačiau  nesiregistravo Darbo biržoje (2 t., b.l. 151), teigdamas,  kad  nesiregistruoja darbo biržoje todėl, kad ten jam nepasiūlo darbo, iš kurio galėtų gyventi (3 t., b.l. 139-149), t.y. P. G. 2003 – 2017 m. nedėjo realių pastangų mokytis ir kelti savo kvalifikaciją; nedėjo jokių pastangų, liudijančių jo rimtus ketinimus prisidėti prie vaiko išlaikymo, priešingai nesiekė įsidarbinti ar įgyti naują kvalifikaciją. Teismas pažymi, jog iš bedarbio išmokų nedarbo laikotarpiais kaltinamasis turėtų galimybę bent minimaliai prisidėti prie savo nepilnametės dukters išlaikymo, tačiau to nedarė (nesikreipė į Darbo biržą išmokų). Tai suponuoja išvadą,  kad kaltinamasis nedėjo jokių pastangų  vykdyti     įsiteisėjusius 2003-05-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas sprendimą civilinėje byloje Nr. N-2-2712-36-2003 bei 2015-05-28 Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimą ir turėdamas pareigą išlaikyti vaiką – M. G. –  nedėjo jokių pastangų, siekdamas persikvalifikuoti, susirasti geriau apmokamą darbą, dirbti keliose darbovietėse ir gauti didesnes pajamas, iš kurių galėtų teikti priteistą išlaikymą vaikui.

Teismas taip pat vertina ir tą aplinkybę, jog kaltinamasi dalyvavo tiek 2003, tiek 2015 nagrinėjant civilines bylas, kuriose buvo nustatytas vaiko išlaikymo išmokų dydis, taigi apie priimtus sprendimus žinojo, jų neskundė instancine tvarka.

Be to, byloje yra duomenų, kad kaltinamasis P. G. vairavo taksi automobilį neįjungęs taksometro (2 t. b.l. 154),  taip pat slėpė nuo išieškojimą vykdančių institucijų vyresniojo sūnaus jam pačiam perduodamus pinigus, kurių bent dalį galėjo skirti dukros išlaikymui. Iš VĮ „Regitra“ informacijos  apie kelių transporto priemonę matyti, kad P. G. yra automobilio „Audi A6“ (duomenys neskelbtini) naudotojas, taigi turėdamas automobilį, gali dirbti anksčiau ilgus metus dirbtą taksi vairuotojo darbą.  Šie faktai rodo, jog P. G. nėra ir nebuvo suinteresuotas mokėti teismo sprendimais dukros išlaikymui priteistų sumų, t.y. sąmoningai vengė mokėti pagal teismo sprendimą priteistą išlaikymą, sukūrė situaciją, dėl kurios tapo neįmanomas net ir priverstinis išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas (keitė darbovietes,  pradėjo dirbti individualiai, bet nesiekdamas gauti oficialių pajamų), o duomenų, kad  P. G. negalėjo mokėti alimentų dukros M. išlaikymui dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, byloje nėra pateikta. Todėl teismas konstatuoja, jog P. G. veikoje buvo piktybinis vengimas išlaikyti dukrą M., gim. (duomenys neskelbtini), o reiškia ir būtinasis jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymis – tyčia. Kaltinamasis duodamas parodymus teisme pats sutiko, jog nemokėdamas pinigų darė žalą savo dukrai, dukros motinai.

Teismas taip pat konstatuoja, jog P. G. padaryta nusikalstama veika yra trunkamoji. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog trunkamoji veika yra tada, kai kaltininkas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra nusikalstamos būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą kitą neteisėtą veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004-01-28 nutartis b.b. 2K-9/2014). Tais atvejais, kai nusikalstama veika yra trunkamojo arba tęstinio pobūdžio ir nėra pagrindo nustatinėti jos laiko pagal padarinių kilimą, pripažįstama, kad tokios veikos laikas yra visas laikas, per kurį ji buvo daroma (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-10-20 nutartis b.b. 2K-P-267/2011). Trunkamoji nusikalstama veika trunka tol, kol jos nenutraukia pats kaltininkas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba neišnyksta kaltininko teisinė pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-02-24 nutartis b.b. 2K-7-68/2009). Atsižvelgiant į tai, teismas nustato, jog nusikalstama veika buvo vykdoma nuo 2003-05-23 iki 2017-06-27, t. y. iki kol ją sustabdė teisėsaugos institucijos. Taip pat teismas pažymi, jog remiantis BK 95 str. 3 d., šioje byloje nėra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog P. G. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 str. yra įrodyta.

Dėl bausmės skyrimo

BK 164 str. nurodoma, jog už vengimą išlaikyti vaiką asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 str. nustatytas aplinkybes. Padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (veikta tiesiogine tyčia), kaltinamasis neteistas (2 t. b.l. 156), baustas administracine tvarka (2 t., b.l. 154), nenustatyta sunkinančių jo kaltę aplinkybių. Dėl BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos lengvinančios aplinkybės teismas pažymi, kad kaltininkas pripažino padaręs veiką, bet nerodė jokio gailesčio dėl jos padarymo, nebuvo kritiškas savo veiksmams, todėl nėra pagrindo pripažinti esant kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Teismo vertinimu,  atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimą 1 metams kartu įpareigojant jį nuo 22 iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.

Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, byloje buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl P. G. yra taikytinos BK 641 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinių ieškinių

BPK 44 str. 10 d., 109 str. suteikia teisę kiekvienam dėl nusikalstamos veikos turtinės ar neturtinės žalos patyrusiam asmeniui pareikšti civilinį ieškinį baudžiamajame procese. Neturtinės žalos atlyginimas yra reglamentuojamas CK 6.250 str., kuriame nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Be to, turi būti nustatomos CK 6.246 – 249 str. išvardintos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padariniai, priežastinis ryšys, kaltė.

Ieškovės J. K. ir nepilnametė M. G. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš P. G. priteisti kiekvienai iš jų po  6000 EUR neturtinei žalai atlyginti.

2017-08-30 teisiamajame posėdyje kaltinamasis P. G. su ieškiniu sutiko, nes žala padaryta, bet nėra tikras, kad turės galimybių išmokėti sumą dėl savo amžiaus, tačiau konkrečios sumos, kurią galėtų mokėti nenurodė.

Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017-06-15 nutartis b.b. 2K-137-693/2017). Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tada, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Teisingo žalos atlyginimo principas, inter alia, reiškia, kad turi būti užtikrinta tokia žalą patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvačiai sunkių padarinių žalą atlyginti turinčiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-10-26 nutartis c.b. 3K-7-328-248/2015).

Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, jog P. G. veiksmų neteisėtumas jau yra įrodytas nustačius, kad jis padarė BK 164 str. numatytą nusikalstamą veiką. Civiliniame ieškinyje nurodoma, jog dėl šios nusikalstamos veikos kilo tokio pobūdžio padariniai: M. G. augo finansiškai nestabilioje aplinkoje, negalėjo turėti normalių sąlygų augti ir vystytis, dėl patiriamų nepriteklių buvo žeminama bendraamžių, ji neturėjo normalių santykių su tėvu, turi įvairių sveikatos problemų, tuo tarpu J. K. negali laiku sumokėti mokesčių, patiria nuolatinį stresą, dėl kurio kyla sveikatos problemos, jaučia beviltiškumo jausmą dėl susidariusios padėties. Teismas konstatuoja, jog byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių šių padarinių egzistavimą. Byloje esantys medicinos įstaigų išrašai patvirtina, jog M. G. turėjo stuburo, raumenų sistemos, odontologinių ir kitokių sutrikimų, taip pat psichologinių problemų. Byloje prie civilinio ieškinio pateikti banko sąskaitų išrašai, kreipimosi į Vilniaus miesto savivaldybę raštas įrodo, jog M. G. turėjo augti nepritekliaus sąlygomis, negalėjo įsigyti tinkamos aprangos, gauti gero maitinimo, kas jaunam žmogui yra taip svarbu tiek fiziškai, tiek emociškai. J. K. patiriamos sveikatos ir finansinės problemos taip pat yra pagrindžiamos dokumentais (išrašais iš medicinos įstaigos, teismo sprendimo kopija). Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, visos šios M. G. ir J. K. patirtos negatyvios emocijos ir potyriai yra nulemti būtent neteisėto P. G. elgesio, neteikiant teismo sprendimais  priteisto išlaikymo (CK 6.248 str. 3 d.).

Rašytinė medžiaga – 2017-07-22 išduota VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės epikrizė; 2015-02-25 VšĮ Šeškinės poliklinikos medicinos dokumentų išrašas, Odontologo medicininių įrašų kopijos; Odontologijos centro „Denticija“ sąskaitos, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Skubios medicinos centro Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus neurologo konsultacijos išrašas; Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos receptų išrašai; AB „Nordea“ banko sąskaitų išrašai; pažymos apie J. K. darbo užmokestį; UAB „Eurovaistinės“ sąskaitų kvitai; 2014-07-18 Biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto socialinės paramos centro išvada dėl teisės į socialinę paramą mokiniams Nr. 67 – 775;  UAB „Šilėja“ 2016-04-20 pranešimas dėl įsiskolinimo Nr. R3-B-208; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-21 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-5869-819/2015 kopija; UAB „Ozo miestas“ komunalinių paslaugų sąskaitų išrašas – įrodo, jog  nukentėjusioji J. K. apmokėdavo sąskaitas, turėjo įsiskolinimų, vedė dukrą  į gydymo įstaigas.

Taigi, nustatydamas padarytos neturtinės žalos dydį, teismas įvertina laikotarpį, per kurį kaltinamasis  vengė pareigos išlaikyti dukrą, atsižvelgia į nukentėjusiųjų  emocinę būseną dėl lėšų, kurias pagal teismo sprendimą turėjo mokėti P. G., stygiaus, taip pat įvertina ir nukentėjusiosios M. G. dėl to sumažėjusias jos poreikių patenkinimo bei bendravimo galimybes. Kita vertus, teismas įvertina ir tai, kad šiuo metu kaltinamasis yra pensinio amžiaus, duomenų, kad jis turėtų registruotino turto nėra pateikta,  apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje duomenų nėra, be to  neturtinės žalos dydžiai  turi būti proporcingi padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems padariniams, atitikti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šiuo atveju 6000 EUR suma kiekvienai iš nukentėjusiųjų, teismo vertinimu, būtų neproporcingai didelė, nes įrodymų, kad būtų padaryta itin didelė, reikšminga  ir nepašalinama žala, liekamieji padariniai fizinei ar psichinei nukentėjusiųjų  sveikatai, emocinei būsenai, byloje nėra pateikta. Esant nustatytoms aplinkybėms, civilinių ieškovių J. K. ir jos atstovaujamos  nepilnametės M. G. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir priteistina iš kaltinamojo P. G. po 1000  EUR neturtinei žalai  atlyginti kiekvienai civilinei ieškovei.

Ieškovės J. K. ir jos atstovaujamos  nepilnametės M. G. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kurį sudaro reikalavimas priteisti susidariusį teismų sprendimais priteisto išlaikymo vaikui  įsiskolinimą, atsisakyta priimti CPK 137 str. 1  d. 4 p. pagrindu (yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal LR BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismui pateiktas

Proceso metu nukentėjusiosioms teisinę pagalbą teikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirti gynėjai Anna Grinevič ir Aleksandras Palamarčiuk (3 t., b.l. 150-155). Atsižvelgęs į baudžiamosios bylos sudėtingumą, apimtį, į tai, kad advokatai teisines paslaugas nukentėjusiosioms teikė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, ir įvertinęs advokatų darbo laiko sąnaudas, teismas sprendžia, kad patirtos 23,16 EUR ir 194,68 EUR (iš viso: 217,84 EUR) išlaidos Valstybės garantuojamai antrinei teisinei pagalbai apmokėti yra protingos ir adekvačios, todėl priteistinos iš kaltinamojo. Kadangi šios išlaidos yra procesinio teisinio pobūdžio, o ne materialinis reikalavimas, teismas šias išlaidas priteisia BPK 106 str. 2 d. pagrindu.

Kiti procesiniai klausimai

2016-10-25 nutarimu. P. G. buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kardomoji priemonė paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.

Kitų proceso išlaidų byloje nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297,   298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio        1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

P. G., (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 164 str. ir skirti 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant P. G. nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.

Vadovaujantis BK 641 str. sumažinti bausmės terminą vienu trečdaliu ir skirti galutinę 8 (aštuonių)  mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant P. G. nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinius ieškinius tenkinti iš dalies.

Priteisti iš P. G. civilinei ieškovei J. K. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš P. G. civilinei ieškovei M. G. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš P. G. Valstybės garantuojamai antrinei teisinei pagalbai apmokėti (už nukentėjusiųjų atstovavimą) 23,16 EUR ir 194,68 EUR,  iš viso: 217,84 EUR. Ši suma mokėtina į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                          Evelina Petraitienė

Nuorašas tikras: