Civilinė byla Nr. e2A-2095-936/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19255-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.1; 2.6.18.3; 3.2.4.11; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų Dalios Trumpulienės, Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Balsius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Balsius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dargus“ dėl avanso priteisimo, statybos dokumentacijos perdavimo.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Balsius“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Dargus“ 12 011,12 Eur ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, ir prašė įpareigoti atsakovę per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovui namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbų ir panaudotų medžiagų norminius dokumentus, įskaitant: darbo projektą, statybos žurnalus, visas pastato ir tinklų išpildomąsias nuotraukas, šiltinimo medžiagų atitikties deklaracijas, statybos darbų draudimą, vandens gręžinio pasą, o atsakovei teismo nustatytu terminu neįvykdžius teismo nustatyto įpareigojimo ar įvykdžius jį tik iš dalies, skirti 300,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną.
1.1. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė UAB „Balsius“ ir atsakovė UAB „Dargus“ sudarė susitarimą dėl namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybos. Atsakovė ieškovei nepateikė pasirašyti statybos rangos sutarties, todėl rašytinė statybos sutartis nebuvo sudaryta, tačiau buvo sutarta, kad namą atsakovė pastatys pagal atsakovės direktoriaus el. paštu 2021 m. birželio 10 d. atsiųstą sąmatą už bendrą 98 326,5 Eur sumą su PVM arba atitinkamai 81 261,60 Eur sumą be PVM. Statybą ieškovas finansavo statybai numatytas lėšas pervesdamas atsakovei avansu. Viso be PVM ieškovė sumokėjo 79 500,00 Eur.
1.2. Statybos metu atsakovė pateikė ieškovei 2021 m. gruodžio 23 d. Atliktų darbų aktą Nr. 1 bei PVM sąskaitą – faktūrą Serija DAR Nr. 000312 už namo pamatų įrengimą ir sienų statybą, kuri iš esmės atitiko atsakovės pateiktą sąmatą. 2022 m. birželio 29 d. atsakovė atsiuntė ieškovei naują statybos darbų sąmatą, kurioje atlikti statybos darbai jau buvo įvertinti brangiau, nei šalys buvo suderinę. Kilus ginčui, atsakovė darbus nutraukė. Ieškovė atsakovei 2022 m. liepos 29 d. raštu prašė grąžinti permokėtą avansą - 12 011,12 Eur, kartu pateikė pastabas dėl naujos sąmatos, nurodė: 1) pagal suderintą sąmatą atsakovė įsipareigojo atlikti sienų apšiltinimą ir fasado dekoro darbus už 8 057,85 Eur. Naujoje sąmatoje nurodė, kad atliktų darbų kaina sudaro 11 748,55 Eur, skirtumas, su kuriuo ieškovė nesutiko – 3 690,69 Eur; 2) pagal suderintą sąmatą atsakovė įsipareigojo atlikti stogo įrengimo darbus už 29 652,89 Eur. Naujoje sąmatoje nurodė, kad darbų atlikta už 31 117,86 Eur, skirtumas su kuriuo ieškovė nesutiko – 1 464,97 Eur. Taip pat liko neįrengti lietvamzdžiai (585,45 Eur), neatlikti lietvamzdžių montavimo darbai (841,74 Eur), nepadaryti stogo pakalimai (3 220,00 Eur). Neatlikta statybos darbų iš viso už 6 112,16 Eur; 3) neatlikti perdangos šiltinimo akmens biria vata darbai, kurių vertė sudaro 4 854,55 Eur; 4) pagal suderintą sąmatą atsakovė įsipareigojo atlikti elektros instaliacijos darbus už 2 479,34 Eur. Darbai nebuvo baigti, neįrengta skydinė, neįrengtos elektros dėžutės, neatliktų darbų vertė apie 1 200,00 Eur; 5) pagal suderintą sąmatą atsakovė įsipareigojo atlikti sienų tinkavimo darbus už 2 363,64 Eur. Darbai nebuvo pradėti, neatliktų darbų vertė sudaro 2 363,64 Eur; 6) pagal suderintą sąmatą atsakovė įsipareigojo įrengti polistirolą grindims už 2 944,21 Eur. Naujoje sąmatoje nurodė, kad atliktų darbų kaina sudaro 5 517,45 Eur, skirtumas, su kuriuo ieškovė nesutiko – 2 573,23 Eur; 7) pagal suderintą sąmatą atsakovė įsipareigojo užbetonuoti grindis, kas taip pat liko nepadaryta. Neatliktų darbų vertė – 1 297,52 Eur; 8) pagal suderintą sąmatą atsakovė įsipareigojo atlikti gerbūvio darbus už 3719,01 Eur. Darbai nebuvo baigti, atlikta darbų už 1 645,19 Eur. Neatliktų darbų vertė sudaro 2 073,82 Eur; 9) naujojoje sąmatoje atsakovė nurodė daug papildomų darbų, kurie nebuvo padaryti (pvz. garažo vartai, valymo įrenginiai, vandens gręžinio mazgas ir pan.). Kiti kaip papildomi nurodomi darbai dubliavo suderintoje sąmatoje nurodytus darbus. Iš viso papildomų darbų nurodyta už 8 498,52 Eur. Su ieškove kaip papildomi darbai buvo derintas tik vandens gręžinio įrengimas (2 347,11,00 Eur) bei langų plėvelių klijavimas (256,20 Eur). Bendra papildomai atliktų darbų vertė sudarė 2 603,31 Eur, skirtumas, su kuriuo ieškovė nesutiko – 5 895,21 Eur.
1.3. Ieškovė taip pat paprašė atsakovės atvykti 2022 m. rugpjūčio 3 d. darbų perdavimui – priėmimui, darbų perdavimo – priėmimo akto sudarymui, pateikti ieškovei visą atliktų statybos darbų ir panaudotų medžiagų norminę dokumentaciją, tačiau atsakovė neatvyko, dokumentai neperduoti. Atsakovė neginčija rangos sutarties bei to, kad neatliko visų sutartų darbų. Todėl iš atsakovės priteistina 12 011,12 Eur suma, kuri buvo permokėta. Be to, siekiant užbaigti ginčo namo statybą ir įforminti jos užbaigimą bei namą įteisinti, ieškovei būtini namo statybos norminiai dokumentai. Todėl atsakovė įpareigotina perduoti ieškovei visą jo atliktų statybos darbų ir panaudotų medžiagų norminę dokumentaciją, įskaitant: darbo projektą, statybos žurnalus, visas pastato ir tinklų išpildomąsias nuotraukas, šiltinimo medžiagų atitikties deklaracijas, statybos darbų draudimą, vandens gręžinio pasą.
2. Atsakovė UAB „Dargus“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimas su ieškiniu grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Tarp šalių kilo ginčas dėl faktiškai atliktų iki 2022 m. birželio 29 d. statybos darbų kainos. Atsakovė 2021 m. birželio 10 d. pateikė ieškovei preliminarią darbų sąmatą, kurią parengė pagal ieškovės pateiktus projektuotojo parengtus atskirus brėžinius, nes namo projektas ir techninė dokumentacija dar nebuvo pilnai parengta, o statybas leidžiantis dokumentas gautas tik 2021 m. rugsėjo 24 d. Ieškovė suprato ir sutiko, kad 2021 m. birželio 10 d. pateikta preliminari darbų sąmata yra orientacinė, nes atsakovė su ieškove nederino ir smulkiai nedetalizavo visų atliktinų etapais darbų, nebuvo tiksliai aptartos naudotinos statybos medžiagos, jų kiekiai, o be to, statybos darbai buvo pradėti atlikinėti tik gavus statybas leidžiantį dokumentą 2021 m. rugsėjo 24 d., o per tą laiką statybinės medžiagos pabrango, lyginant su kainomis, kurios buvo rengiant preliminarią sąmatą. Ieškovė žodžiu pabrėždavo, jog žino apie kainų pokyčius ir užtikrindavo atsakovę, jog dėl to nebus problemų galutinai atsiskaitant su atsakove už faktiškai atliktus statybos darbus. Ieškovė pati rodė iniciatyvą parengti preliminarią sąmatą, neturėdama dar pilnai parengto ir suderinto namo statybos projekto, nurodydama, jog jai reikia žinoti, kada ir kiek maždaug reikės pinigų, tai patvirtinta 2021 m. gegužės 27 d. ir 2021 m. birželio 10 d. el. laiškai ir atsakovės 2021 m. birželio 10 d. atsakymas.
2.2. Atsakovei pateikus Detalią sąmatą, šalys sutarė, kad atsakovė pateiks ieškovei PVM sąskaitas faktūras su atliktų darbų aktais, kuriuose bus nurodyti papildomai atlikti darbai su „kainos korekcija“, kuri tenkina ieškovę, ką atsakovė ir padarė, 2022 m. liepos 25 d. el. laišku pateikė ieškovei atvirkštinio apmokestinimo 2022 m. liepos 25 d. PVM sąskaitą faktūrą DAR Nr. 000349, 10 222,86 Eur sumai su 2022 m. liepos 25 d. Atliktų darbų aktu Nr. 2, 10 222,86 (be PVM) Eur sumai, o taip pat, 2022 m. rugpjūčio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą DAR Nr. 000351, 46 347,25 Eur sumai su 2022 m. rugpjūčio 4 d. Atliktų darbų aktu Nr. 3, 46 347,25 (be PVM) Eur sumai. Atliktų darbų akte Nr. 2, lyginant su Detalia sąmata, atsakovė sumažino faktiškai atliktų namo sienų apšiltinimo darbų kainą nuo 11 748,55 (be PVM) Eur iki 10 222,89 (be PVM) Eur, skirtumas 1 525,69 Eur. Atliktų darbų akte Nr. 3, lyginant su Detalia sąmata, atsakovė sumažino atliktų darbų: „Polistirolas grindims“ kainą nuo 5 517,45 (be PVM) Eur iki 4 100,94 Eur, skirtumas 1 416,51 Eur; „Grindys (juodgrindės)“ kainą nuo 2 021,46 Eur iki 1 470 Eur, skirtumas 551,46 Eur; „Papildomi darbai“ atlikus darbus „grunto išvežimas“, „grunto pakrovimas“, „sklypo lyginimas nuimant juodžemį, rudo grunto kasimas, juodžemio stumdymas“, „lietaus nutekamųjų vamzdžių įrengimas“, „drenažinio šulinio įrengimas“, „įvadas į namą elektros, laikinas pajungimas“, „palangės skardinės“, ‚palangių montavimas“ – įvertino 0 Eur kaina. Pažymėjo, kad ieškovė nereiškė pretenzijų dėl atsakovės 2022 m. sausio 9 d. pateiktos 2021 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaitos faktūros DAR Nr. 000312, 22 929,13 Eur sumai su 2021 m. gruodžio 23 d. Atliktų darbų aktu Nr. 1, 22 929,48 (be PVM) Eur sumai.
2.3. Pažymėjo, kad „Vandentiekis, kanalizacija“ įvertinti 750 (su PVM) Eur, nes buvo žodžiu aptarti ir įvertinti darbai tik namo viduje, kas logiškai paaiškinama dėl darbų apimties ir kainos santykio, tačiau visiškai nelogiška, kad už tą pačią kainą atsakovė turėjo įrengti ir vandentiekio bei kanalizacijos vamzdynus lauke, taip pat lietaus nutekamojo vandens įrengimą lauke, drenažo 2-jų šulinių įrengimą, kurie Detalioje sąmatoje nurodyti kaip atlikti papildomi darbai ir nurodyti Detalioje sąmatoje: „papildomas kanalizacijos ir vandentiekio vamzdžių vedžiojimas“ - 300 Eur; tačiau Atliktų darbų akte Nr. 3 šių darbų kaina buvo sumažinta iki 247,93 (be PVM) Eur. „Polistirolas grindims“ įvertinti 3 562,50 (su PVM) Eur, nes 2021 m. birželio mėn. rengiant preliminarią sąmatą buvo įvertinta standartiškai naudojamo 25 cm storio polistirolo kaina, o pagal 2021 m. rugsėjo mėn. patvirtintą projektą namo grindų šiltinimui turėjo būti naudojamas 35 cm storio polistirolas, kurio kaina Detalioje sąmatoje – 5 517,45 (be PVM) Eur - savaime suprantama skyrėsi nuo paskaičiuotos preliminarioje sąmatoje. Be to, grindys nebuvo išbetonuotos vien dėl tos priežasties, jog ieškovė pareiškė, kad nori įrengti pramoninio lygio grindis, ant kurių galėtų važinėti su europalečių vežimėliais, o tai ženkliai brangesnis betoninių grindų įrengimo variantas, nei buvo numatytas preliminarioje sąmatoje. UAB „Gerbūvis“ įvertinti darbai 4 500 (su PVM) Eur sumai nenumatė žemės sklype susidariusio perteklinio grunto pakrovimo ir išvežimo kaštų, tačiau atliktų darbų akte Nr. 3 šie darbai įvertinti 0 Eur.
2.4. Atsakovė neginčija aplinkybių, jog statybos darbams vykdyti iš ieškovės gavo 79 500 Eur avansą, tačiau nurodo, kad remiantis Detalia sąmata, faktiškai atliko ieškovės naudai darbų už 107 116,03 Eur (su PVM) ir atitinkamai už 88 525,16 (be PVM) Eur sumai, t. y. už 9 025,64 (be PVM) Eur daugiau, nei gavo 79 500 Eur avansą, dėl ko ieškovės pareikštas reikalavimas dėl 12 011,12 Eur permokos priteisimo iš atsakovės pripažintinas nepagrįstu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 22 d. sprendimu ieškovės UAB „Balsius“ ieškinį tenkino iš dalies, t. y. įpareigojo atsakovę per 30 kalendorinių dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovei namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbų ir panaudotų medžiagų norminius dokumentus, įskaitant: darbo projektą, statybos žurnalus, visas pastato ir tinklų išpildomąsias nuotraukas, šiltinimo medžiagų atitikties deklaracijas, statybos darbų draudimą, vandens gręžinio pasą; nustatė, kad nustatytu terminu neįvykdžius įpareigojimo perduoti ieškovei namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbų ir panaudotų medžiagų norminius dokumentus, atsakovei skiriama 3,00 Eur bauda ieškovės naudai už kiekvieną uždelstą dieną iki bus įvykdytas šis įpareigojimas; priteisė valstybei iš atsakovės 13,44 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės atsakovei 2753 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o iš atsakovės ieškovei 1100 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybos, tai yra statybos rangos sutartis. Iš teismui pateikto šalių tarpusavio susirašinėjimo – 2021 m. gegužės 27 d. ir 2021 m. birželio 9 d. elektroninių laiškų – pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė ieškovei atsiuntė preliminarią statybos darbų sąmatą, sudarytą pagal ieškovės atsiųstą namo projektą. Ieškovė laiške nurodė atsakovei, kad laukia iš atsakovės preliminarios sąmatos, nes reikia žinoti, koks kiekis pinigų reikalingas statybos darbams atlikti pagal projektą. Tai rodo, kad buvo šalių ikisutartiniai santykiai, šalys derino sąlygas dėl statybos rangos darbų naujo statinio statybai, tačiau neįrodo, kad buvo susitarta dėl statybos darbų apmokėjimo rangovui pagal pateiktą preliminarią sąmatą. Teismui nėra pateikta įrodymų, kad šalys susitarė, kad statinio statybos darbai kainuos pagal sąmatoje nurodytas sumas. Elektroniniame laiške klausiama kiek kainuos – tai buvo klausimas dėl apytikrės kainos. 2021 m. rugsėjo 10 d. ir 2021 m. rugsėjo 28 d. atsakovės elektroniniame laiške ieškovei nurodoma, kad reikia tikslinti projektą dėl trūkumų. Susirašinėjimas elektronine forma vyko tarp atsakovės vadovo ir VšĮ „Edukacijos forumas“ atstovo L. S.. Teismui nepateikti jokie įrodymai, kad ieškovė ir atsakovė, dvi bendrovės, būtų sudarę susitarimą dėl statybos rangos darbų kainos. Byloje yra tik elektroniniai susirašinėjimai tarp atsakovės ir VšĮ „Edukacijos forumas“, atsakovės siųsti atliktų darbų aktai adresuoti ieškovei UAB „Balsius“.
3.2. Pagal 2021-2022 metais galiojusią Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakciją statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas statyti naują statinį, kurį ieškovė gavo 2021 m. rugsėjo 24 d. Šios dienos elektroniniame laiške ieškovė rašo, kad gavo statybos leidimą, turi projekto vadovą ir techninį prižiūrėtoją, į bylą pateiktas statybos leidimas. Iš šalių paaiškinimo ir siunčiamų statybos darbų aktų nustatyta, kad statybos darbai prasidėjo 2021 m. rugsėjo pabaigoje, o nutrūko 2022 m. liepą, kilus ginčui dėl rangos darbų kainos.
3.3. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas, tiek pasirašytas abiejų statybos rangos sutarties šalių, tiek ir vienašališkai rangovo, yra įrodymų šaltinis apie rangovo nurodomą atliktų darbų, panaudotų medžiagų kainą. Esant ginčui dėl užsakovo prievolės rangovui atsiskaityti už atliktus statybos rangos darbus dydžio, užsakovas turi teisę ginčyti atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte nurodytą kainą, taip pat ir tuo atveju, kai dėl kainos rangos sutarties šalys nebuvo iš anksto susitarusios ir kaina rangos sutartyje nenurodyta. Šios bylos šalys yra įmonės, užsiimančios ūkine-komercine veikla, ir jų tikslas – pelno siekimas, jos veikia savo rizika ir tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taigi jos žinojo arba privalėjo žinoti, kad, nesant susitarimo dėl tam tikrų darbų (darbų etapo) kainos, tokių atliktų darbų kainos nustatymui vadovaujantis CK 6.653 straipsnio 1 dalimi taikytinos CK 6.198 straipsnio 1 dalies taisyklės.
3.4. Šalių susirašinėjime aiškiai įvardinama, kad sąmatoje yra orientacinė preliminari kaina, nėra fiksuota kaina. Ginčo atveju aktualu tai, kad ieškovė neturėjo statybos leidimo, kurį gavo po trijų mėnesių. Šalys, nustatančios statybos rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo pasekmes. Kainos keitimas galimas atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų. 2021 m. birželio 10 d. pateikta preliminari darbų sąmata yra orientacinė, nes atsakovė su ieškove nederino ir smulkiai nedetalizavo visų atliktinų etapais darbų, nebuvo tiksliai aptartos naudotinos statybos medžiagos, jų kiekiai, o be to, statybos darbai buvo pradėti atlikinėti tik gavus statybas leidžiantį dokumentą, o per tą laiką statybinės medžiagos pabrango, lyginant su kainomis, kurios buvo rengiant preliminarią sąmatą. Faktinės aplinkybės rodo, kad statybą ieškovė finansavo statybai numatytas lėšas pervesdama atsakovei avansu. Atsakovė ieškovei siųsdavo statybos darbų atlikimo aktus, kuriuose buvo įvardinami statybos darbai ir kaina. Viso be PVM ieškovė atsakovei sumokėjo 79 500,00 Eur. Tarp šalių kilo ginčas, atsakovė statybos darbus nutraukė, faktiškai buvo nutrauktas ir susitarimas dėl ieškovės namo statybos.
3.5. Ieškovė nurodė, kad atsakovės pagal suderintą sąmatą neatliktų darbų vertė sudaro 16 376,03 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad sutarta darbų kaina sudarė 81 261,60 Eur be PVM, o ieškovė buvo sumokėjusi atsakovei 79 500,00 Eur, ieškovė ieškiniu paprašo grąžinti permokėtą avanso sumą. Atsakovė nurodė, kad ieškovės naudai atliko darbų už 107 116,03 (su PVM) ir atitinkamai už 88 525,16 (be PVM) Eur sumai, t. y. už 9 025,64 (be PVM) Eur daugiau, nei gavo 79 500 Eur avansą. 2022 m. liepos 21 d. ieškovės elektroniniame laiške nurodoma, kad sutinka su 77 667,06 Eur be PVM suma, gali palikti ir 79 500 Eur sumą be PVM, nes kiekvienas mėnuo didina statybos kainą. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad brango metalas, šiltinimo medžiaga. Nurodė polistirolį, kurio storis į grindis padidintas: dėjo ne 25 cm storio, o 35 cm storio, kas atsiliepė medžiagos kainai. Nurodė, kad preliminarioje sąmatoje neskaičiuota žemės darbų kaina, požeminių inžinierinių tinklų kaina – sąnaudos, tenkančios požeminės komunikacijos vamzdyno įrengimui, perteklinio grunto išvežimui. Atsakovės nurodyti argumentai, kad nesant išduotam statybos leidimui, vien pagal pateiktą projektą atsakovė negalėjo nurodyti konkrečios darbų kainos, todėl statybos darbų ir medžiagų kainos suma buvo preliminari, orientacinė, apytikrė.
3.6. Ieškovė, verslo bendrovė, nesudariusi statybos rangos sutarties ir nesuderinusi sutartimi darbų kainos, privalo prisiimti tokio susitarimo pasekmes. Byloje nėra įrodymų dėl susitarimo tarp šalių, dviejų bendrovių, dėl rangos darbų kainos. Konstatuota, kad atliktų darbų aktai, kuriuos ieškovė priimdavo yra įrodymų šaltinis apie rangovo nurodomą atliktų darbų, panaudotų medžiagų kainą. Avansas atlieka mokėjimo funkciją ir yra vienos šalies iš anksto pagal sutartį kitai šaliai sumokama suma už būsimus darbus. Esant šalių žodinei sutarčiai, orientuojantis į preliminarias kainas, ieškovė privalo įrodyti CK 6.198 straipsnio 1 dalies aplinkybes – kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą.
3.7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad statybos sektoriuje atitinkamų darbų ir medžiagų kaina nėra stabili, ją sąlygoja kilusi paklausa, sezonas, užsienio politika medžiagų tiekėjos valstybės atžvilgiu. Sprendžiant dėl statybos rangos darbų kainos turi būti vadovaujamasi statybos rangos sutartyse paprastai naudojamomis statybos darbų kainomis, kurios galiojo ar buvo taikomos statybos versle sutarties sudarymo metu. Šalių susirašinėjimas, statybos leidimo nebuvimas rodo, kad tai buvo orientacinės kainos, kurios, kaip matyti iš faktinių aplinkybių (ką įrodo darbų atlikimo aktai, ieškovės sudaryta lentelė), padidėjo tik kai kurių statybos rūšies darbų vykdyme – grindų šiltinamo darbų kainoje, stogo darbų kainoje. Vadovaujantis CK 6.689 straipsnio 1 dalimi, ieškovė turi teisę kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę, statybos darbų grafiko laikymąsi, rangovo tiekiamų medžiagų kokybę, užsakovo perduodamų medžiagų naudojimą. Šalių ginčas kilo statybos objekto baigimo stadijoje, iki tol ieškovė nereiškė pretenzijų atsakovei dėl darbų eigos, naudojamų statybinių medžiagų, neprašė medžiagų kokybės sertifikatų. Minėtos faktinės aplinkybės rodo, kad ieškovės siekis buvo gauti galutinį rangos rezultatą. Ieškovei bendradarbiaujant su atsakove, kaip matyti iš susirašinėjimo, nekilo klausimų dėl naudojamų medžiagų kokybės ir kainos. Atsakovė po gauto avanso nusiųsdavo ieškovei atliktų darbų aktą. Tai rodo, kad atsiskaitymas vyko pagal statybos sektoriuje atitinkamų darbų ir medžiagų kainą, nes iki statinio pabaigos užsakovą nedomino sąnaudos. Gavus sutartą rezultatą, likus smulkiems statybos darbams, kilo ginčas dėl panaudotų pinigų. Ieškovė atsakovės patirtas išlaidas ginčija neatsižvelgdama į statybos sektoriuje esančią atitinkamų darbų kainą, kurią nustato pagal preliminarius atsakovės skaičiavimus ruošiantis statyboms. Byloje nėra įrodymų, kad šalys susitarė, kad darbai bus atlikti pagal atsakovės atsiųstą sąmatą, nes nebuvo statybos leidimo ir atsakovė negalėjo tartis dėl statybos darbų atlikimo vien gavusi projektą. Dėl nurodomų aplinkybių pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl 12 011,12 Eur skolos priteisimo atmetė, nes atsakovės atliktų statybos darbų kaina viršijo sumokėto avanso sumą.
3.8. Atsakovė ieškovei nėra perdavusi atliktų statybos darbų ir panaudotų medžiagų dokumentacijos, todėl atsakovei nustatyta pareiga pateikti ieškovei namo esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbų ir panaudotų medžiagų norminius dokumentus, to neatlikus skirta 3 Eur bauda už kiekvieną pradelstą dieną ieškovės naudai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
4. Ieškovė UAB ,,Balsius“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Apeliantė nesutinka, kad rangovas nagrinėjamu atveju turėjo teisę vienašališkai didinti suderintą ginčo namo statybos sąmatą po antro etapo statybos darbų užbaigimo, todėl prašo priteisti 12011,12 Eur avanso iš atsakovės.
4.2. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovė namo statybos kainą ieškovei skaičiavo tuo metu, kai ieškovei dar nebuvo išduotas namo statybą leidžiantis dokumentas. Bet teismas nepagrįstai šią aplinkybę sureikšmino kaip pateisinančią statybos kainos padidinimą. Ši aplinkybė buvo žinoma atsakovei ir ją atsakovė įvertino skaičiuojant ginčo namo statybos kainą. Tai, kad statybą leidžiantis dokumentas sąmatos skaičiavimo metu nebuvo gautas, lėmė susitarimo tarp ieškovės ir atsakovės esmę – šalys susitarė, kad namo statybą ieškovė finansuos mokėdama tam skirtas lėšas atsakovei avansu, tokiu būdu sudarydama sąlygas atsakovei tinkamai pasiruošti būsimai namo statybai, supirkti reikiamas medžiagas ir pan. Tarp šalių niekuomet nekilo ginčo, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo gautas per vėlai, kad laikotarpis buvo per trumpas atsakovei pasiruošti statybai ar kad buvo per ilgas, per kurį atsakovė buvo prastovoje.
4.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad rašytinės rangos sutarties nesudarymo aplinkybių nulemtos neigiamos pasekmės turėtų tekti ieškovei. Kadangi tariantis dėl ginčo statybos rangovas (atsakovė) veikė kaip stipresnioji šalis, savo srities profesionalas, kuris pagal ginčo namo statybos projektą skaičiuodamas statybos kainą kartu nepasiūlė ieškovei (užsakovui) sudaryti rašytinės rangos sutarties. To nepadarius, pirmosios instancijos teismas be pagrindo byloje sprendė apie atsakovės teisę vienašališkai padidinti statybos rangos kainą, nes šalys jokia forma nesitarė dėl galimybės pakeisti suderintą statybos kainą. Atsakovė byloje net neįrodinėjo, kad laikotarpis, per kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, buvo neprognozuotai per ilgas, ir kad jis būtų turėjęs kokią nors objektyvią įtaką poreikiui statybos kainą perskaičiuoti. Pažymėjo, kad namo statybos projektas, pagal kurį buvo paskaičiuota statybos sąmata, ir kuris pridėtas prie ieškinio, iki statybos pradžios ir statybą leidžiančio dokumento gavimo nebuvo keičiamas.
4.4. Teismas nepagrįstai skundžiamu sprendimu akcentavo atsakovės parengtos namo statybos sąmatos preliminarumą. Iš šalių susirašinėjimo el. paštu matyti, kad besitardamos dėl statybos finansavimo šalys akcentavo ne statybos kainos preliminarumą, o statybos finansavimo grafiką. Ieškovei buvo aktualu, kuriuo metu, kiek pinigų reikės pervesti rangovui. Bet šalys niekuomet nesitarė dėl rangovo teisės didinti ar užsakovo teisės mažinti statybos kainą ir su tuo susijusių kriterijų. Tai rodo, kad šalys susitarė dėl fiksuotos ginčo namo statybos kainos, kuri galėjo būti keičiama šalių susitarimu, o nesutarimo atveju teismo pagalba. Atsakovė parengė ginčo sąmatą centų tikslumu ir preciziškai jos laikėsi. 2021 m. gruodį aktavo statybos darbus ir juos įkainojo pagal PVM sąskaitą – faktūrą laikydamasis sąmatos. Likusius (nors neužbaigtus) statybos darbus 2022 m. pirmąjį pusmetį vykdė nekeldamas ieškovei jokių klausimų ar prašymų dėl jų perkainavimo. Tik 2022 m. birželį nusprendė už juos paprašyti daugiau pinigų, nei kad šalys susitarė. Tokiu būdu, ieškovės nuomone, byloje taikytinos CK 6.653 straipsnyje įtvirtintos teisės normos, o ypatingai CK 6.653 straipsnio 5 dalies, bet ne CK 6.198 straipsnio 1 dalies.
4.5. Teismas nepagrįstai, netinkamai taikydamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles nusprendė, kad atsakovė atliko ieškovei ginčo namo statybos darbų už didesnę sumą, nei kad šalys susitarė, ir kad ieškovei kilo pareiga tokį kainos pokytį finansuoti. Tokias išvadas teismas nepagrįstai grindė atsakovės vienašališkai surašytais atliktų darbų aktais Nr. 2 ir Nr. 3, kuriuose atsakovė savo nuožiūra statybos darbų kainą padidino, ir kurių ieškovė nepriėmė. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į faktinę bylos situaciją, kad 2021 m. gruodį atsakovė baigė ginčo namo statybos pirmo etapo darbus, už kuriuos išrašė ir pateikė ieškovei Atliktų darbų aktą Nr. 1 ir PVM sąskaitą faktūrą, kuri atitiko tai dienai užbaigtų pamatų ir sienų įrengimo darbų suderintą kainą - 27 746 Eur, dėl kurios šalys buvo sutarusios pagal atsakovo parengtą sąmatą. Ieškovė turėjo teisėtą lūkestį, kad ir likusieji ginčo namo statybos darbai bus užbaigti pagal šalių suderintą fiksuotą namo statybos sąmatą. Gavus Atliktų darbų aktus Nr. 2 ir Nr. 3, paaiškėjo, kad atsakovė likusių namo statybos darbų kainą padidino taip, kad net neužbaigtas statybos rezultatas buvo įvertintas daugiau, nei kad šalys buvo sutarę už pabaigtą namą. Nurodė, jeigu atsakovė būtų iš anksto informavusi ieškovę apie savo ketinimą didinti statybos darbų kainą, ieškovė būtų atsisakiusi atsakovės paslaugų ir ieškojusi alternatyvių sprendimų užbaigti ginčo namo statybą.
4.6. Apeliantė prašo nustatyti 300 Eur dydžio baudą už kiekvieną pradelstą dieną už dokumentų neperdavimą, kadangi pirmosios instancijos teismo nustatyta 3 Eur dydžio bauda neturi jokios prevencinės galios atsakovei, ji objektyviai yra per maža ir neatgrasanti nuo teismo sprendimo tolimesnio nevykdymo.
5. Atsakovė UAB „Dargus“ pateikė atsiliepimą į ieškovės UAB „Balsius“ apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Atsakovė nurodo, kad apeliantės nurodoma kasacinio teismo praktika, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-313/2017, negali būti taikoma nagrinėjamu atveju, kadangi nesutampa bylų ratio decidendi, nes nagrinėjamu atveju šalys nebuvo sudarę rašytinės sutarties, šalys susitarė žodžiu. Ieškovė el. laiškuose, t. y. 2021 m. gegužės 27 d., 2021 m. birželio 9 d., nurodė, jog labai laukia preliminarios sąmatos, nes nori žinoti kada ir kiek maždaug reikės pinigų, kas neduoda pagrindo išvadai, jog šalys jau buvo galutinai suderinusios detalų numatomų atlikti darbų kiekį ir tikslią kainą. Ieškovė aiškiai nurodė, kad nori apytikriai žinoti pinigų kiekius ir terminus. Atsakovės parengtoje ir el. paštu 2021 m. birželio 10 d. pateiktoje preliminarioje sąmatoje, kuri ir įvardinta „Preliminaru 2021 06“, nėra nurodytas detalus numatomų atlikti darbų kiekis, jų apimtis (skirtingai nei pateiktuose atliktų darbų aktuose), dėl ko nėra aišku dėl kokio konkrečiai darbų kiekio kiekviename nurodytame darbų etape šalys tarėsi ir susitarė, kas savaime neduoda pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog tai suderinta galutinė kaina.
5.2. Ginčo sąmata tiek savo forma, tiek turiniu yra preliminari (orientacinė), nėra patvirtinta nei vienos iš šalių parašais, nenurodyta, pagal kokius duomenis ir dėl kokio objekto ji parengta, todėl negali būti laikoma rašytiniu įrodymu, kuriuo įrodinėjama suderinta tiksli kaina.
5.3. Ieškovė interpretuoja savaip elektroninius laiškus, tačiau jos pozicija prieštarauja jos pačios el. laiškuose išreikštai valiai gauti preliminarią sąmatą su joje nurodytais apytikriais pinigų kiekiais ir terminais. Pažymėjo, kad ieškovė taip pat yra juridinis asmuo, savo veikloje siekianti pelno bei privalanti laikytis įstatymų ir teisės aktų, reglamentuojančių ūkinės, finansinės veiklos faktų fiksavimo ir įforminimo tvarką. Konkrečiu atveju ieškovė neišreiškė noro gauti pagal namo projektą parengtos Lokalinės namo statybos darbų sąmatos, nereikalavo sudaryti namo statybos rangos sutarties su apibrėžta kaina, o aiškiai nurodė, kad nori gauti preliminarią sąmatą su apytikriais pinigų kiekiais ir terminais.
5.4. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta faktine aplinkybe, jog atsakovė atliko ginčo namo statybos darbų už didesnę sumą, nei kad šalys preliminariai susitarė, dėl ko ieškovei kilo pareiga tokį kainos pokytį finansuoti. Atsakovei 2022 m. birželio 29 d. pateikus atliktų pagal faktą darbų sąmatą, tarp šalių vyko derybos dėl atliktų darbų kainos. Ieškovė su pateiktu ieškiniu nereiškė atskiro reikalavimo dėl jam atsakovės pateiktų atliktų darbų aktų Nr. 2, 3 nuginčijimo, neįrodinėjo, kad pagrįstai jų nepriėmė. Sprendimu nustatyta, kad ginčo šalys el. laiškais derino visų atliktų darbų kainą. Tai patvirtina byloje pateiktas susirašinėjimas el. paštu, būtent 2021 m. liepos 21 d., kuriame ieškovė nurodė, jog gali sutikti su pagal faktą atliktų darbų kaina – 79 500 Eur ir nenori prisiimti nuostolių dėl netikslios pradinės sąmatos. Ieškovė, gavusi parengtus aktus, 2021 m. liepos 26 d. el. laiške nurodė, kad ginčas vyksta ne dėl darbų, o dėl kainos ir pareikalavo įrašyti visus faktiškai atliktus darbus ir atlikti „kainos korekciją“. Ieškovė neginčija atsakovės atliktų dalies darbų kaip papildomų (vandens gręžinio rengimas, langų plėvelių klijavimas), kas patvirtina aplinkybę, jog šalys žodžiu tarėsi dėl šių ir kitų papildomų darbų, tačiau kitų atsakovės atliktų papildomų darbų (pvz. žemių pertekliaus statybvietėje nukasimas ir išvežimas, lietaus vandens nutekėjimo požeminių komunikacijų įrengimas) nepripažino kaip papildomai atliktų, motyvuodama tuo, kad atsakovė turėjo šiuos darbus numatyti rengiant pradinę sąmatą, nors iš bylos duomenų matyti, kad rengiant pradinę sąmatą atsakovei nebuvo pateiktas žemės sklypo aukščių lygio planas, nebuvo nurodytos namo koordinatės žemės sklype, dėl ko 2021 m. birželio 21 d. el. laiške dar papildomai teiravosi, kokios namo koordinatės, koks grindų aukštis, kai preliminari sąmata jau buvo pateikta 2021 m. birželio 10 d.
5.5. Ieškovė nei karto nereiškė pretenzijų dėl statybos eigos, medžiagų bei darbų kokybės ir kainos, ginčas tarp šalių kilo tik baigiamojoje stadijoje. Atsakovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teisme nurodė, kad su ieškove sutarė dėl orientacinės kainos, visad betarpiškai bendradarbiavo, teikė visą informaciją žodžiu apie kainų pokyčius statybinių medžiagų srityje, kuri pastoviai kito dėl pasaulinės pandemijos, tai patvirtina ir tas objektyvus faktas, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbė ribojimus nuo 2020 m. kovo 16 d. 00 val., vėliau ne kartą buvo pratęsiamas karantino paskelbimo terminas ir tik 2022 m. gegužės 1 d. šalyje nustojo galioti valstybės lygio ekstremalioji situacija. Objektyvų faktą, kad aktualiu bylai laikotarpiu, t. y. 2021 m. II-III ketv., šalys susidūrė su statybinių medžiagų deficitu ir kainų augimu patvirtina oficialūs informacijos šaltiniai, tame tarpe ir 2021 m. birželio 10 d. pateikta informacija Oficialios statistikos portale: www.osp.lt bei portale: www.delfi.lt apie tai, kad „statybinių medžiagų kainų sprogimas – globalus reiškinys“ (žr. Statybininkų asociacijos prezidento Daliaus Gedvilo komentarą). Ieškovė betarpiškai kontroliavo vykdomą namo statybos procesą. Sumokėdama paskutinę avanso dalį ieškovė matė, kokie realiai darbai ir kokia apimtimi atlikti, nereiškė pretenzijų dėl neatliktų darbų, atliktų darbų apimties ir kainos, kas leidžia pagrįstai manyti, jog ieškovė suvokė, kad atsakovė atliko darbų didesnei pinigų sumai, nei gavo avansu.
5.6. Atsakovė nesutinka su ieškovės prašoma padidinti bauda, kadangi: 1) remiantis teisiniu reglamentavimu bei bylos duomenimis apie tai, kad buvo parengtas neypatingos (nesudėtingos) kategorijos vienbučio gyvenamojo namo, 144,75 kv. m. bendro ploto, projektas, pripažintina, kad Statybos darbų žurnalo pildymas atsakovei nebuvo privalomas, be to, Statybos darbų žurnalo atsakovei neperdavė pati ieškovė, kaip to reikalauja teisės aktas; 2) nei popieriniu, nei elektroniniu formatu parengto darbo projekto varianto ieškovė neperdavė atsakovei, be to, su ieškiniu pateiktas taip pat vienbučio gyvenamojo namo techninis projektas elektronine forma; 3) ieškovė, teikdama reikalavimą įpareigoti atsakovę perduoti darbo projektą, neįrodė, kad turėjo parengtą darbo projektą ir jį perdavė atsakovei. Šalys susitarė, kad atsakovė viso statybos proceso metu rinks panaudotų medžiagų atitikties deklaracijas ir jas pateiks ieškovei įvykdžius darbus, kai tuo tarpu apie pastato ir tinklų išpildomąsias nuotraukas, statybos darbų žurnalo pildymą, statybos darbų draudimą, sudarant rangos sutartį šalys nesitarė; 4) apeliantė, reikalaudama skirti maksimalią baudą už įpareigojimo pateikti dokumentus, t. y. Statybos darbų žurnalą, darbo projektą, statybos draudimą, pastato ir tinklų išpildomąsias nuotraukas, kurių atsakovei neperdavė ir dėl to šalys nesitarė, neįvykdymą, elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja subjektine teise.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
8. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. sprendimo dalies, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys žodinės statybos rangos sutarties pagrindu susitarė, jog atsakovė (rangovas) pastatys pagal ieškovės (užsakovo) užsakymą vienbutį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini).
10. 2021 m. gegužės 27 d. ir 2021 m. birželio 9 d. L. S., VšĮ „Edukacijos forumas“ direktorius, ieškovės buhalteris, el. laiškuose atsakovei, rašė: „Laba diena, labai laukiu preliminariosios sąmatos <...> Reikia žinoti, kada kiek maždaug pinigėlių reikės“. Atsakovės atstovas D. V. 2021 m. birželio 10 d. el. laišku siuntė preliminarią sąmatą (dokumentas „Preliminaru 2021 06.xlsx), nurodydamas, kad „preliminarūs pinigų kiekiai. Langų, durų ir vartų netraukiau“.
11. 2021 m. birželio 10 d. siųstame dokumente „Preliminaru 2021 06.xlsx“ nurodyta, kad reikalinga: pamatai – 15 400 (birželis) ir 2 041 (liepa), sienos – 6 355 (liepa), apšiltinimas sienų – 9 750 (rugsėjis), stogas – 17 940 (rugpjūtis) ir 17 940 (rugsėjis), perdangos apšiltinimas akmens vata biria – 5 874 (rugsėjis), elektra – 3 000 (rugsėjis), tinkavimas – 2860 (spalis), vandentiekis, kanalizacija – 750 (rugsėjis), polistirolas grindims – 3 562,5 (spalis), grindinis šildymas – 2834 (spalis), grindys – 1 570 (spalis), gerbūvis – 3 500 (lapkritis) ir 1 000 (gruodis). Viso 98 326,50 Eur.
12. L. S. 2021 m. birželio 24 d. el. laišku prašė pateikti rekvizitus, kad pervestų avansinį mokėjimą medžiagoms, šiuos rekvizitus gavęs, 2021 m. birželio 18 d. informavo atsakovę, kad pervedė pinigus. Atsakovės atstovas 2021 m. birželio 21 d. nurodė, kad „reikalingos namo koordinatės, koks aukštis grindų? Mokėjimas gautas“.
13. L. S. 2021 m. rugsėjo 10 d. el. laiške nurodė: „Nr. Pastaba 1 Sklypo vertikalinio plano pastato kampų projektuojami aukščiai neatitinka SA sprendinių. Fasadų brėžiniuose tikslinti žemės lygio altitudes, rodyti iš abiejų fasado pusių prie pastato kampų. (STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 8 priedo 8.4.3.2. p.) 2 Sklypo planuose klaidingai pateikti atstumai tarp ašių 1-4. Tikslinti. 3 Papildyti DB 16 psl. aprašymą, pateikti informaciją apie kitus, esamus ar numatomus išorės gaisrų gesinimo sprendinius (hidrantai, rezervuarai) pagal STR 1.04.04.2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 8 priedo 7.1.2.11. p. Lauko gaisrinio vandentiekio tinklų ir statinių projektavimo ir įrengimo taisyklės VII sk.“. Kartu su šiuo laišku atsakovei siųsti: Vienbučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), statybos projekto Nr. 2021-TK-046-TP architektūrinė dalis, bendroji dalis su ieškovės direktorės E. S. parašu, Vandentiekio ir nuotekų šalinimo techninis projektas Nr. VNT-2107-287-TP-VN.
14. L. S. 2021 m. rugsėjo 24 d. el. laišku informavo atsakovės atstovą, kad 2021 m. rugsėjo 24 d. gavo leidimą statyboms – nuotekų valyklos ir vienbučiam gyvenamajam namui, adresu (duomenys neskelbtini), pagal Vienbučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), statybos projektą Nr. 2021-TK-046-TP, parengimo metai - 2021.
15. 2021 m. spalio 1 d. L. S. el. laišku informavo, kad pervestas 20 000 Eur avansas medžiagoms. 2021 m. spalio 8 – 13 d. el. laiškuose L. S. ir D. V. derinosi dėl langų ir durų. 2021 m. spalio 22 d. L. S. el. laišku informavo, kad pervesta 7 500 Eur statyboms. 2021 m. gruodžio 31 d. L. S. el. laiške nurodė: „labai laukiu sąskaitos už pamatus ir sienas“. Sąskaita ir aktas pateikti 2022 m. sausio 9 d.
16. 2021 m. gruodžio 23 d. atliktų darbų akte Nr. 1 nurodyta, kad atlikti šie darbai: sklypo, pastato nužymėjimas, juodžemio sluoksnio kasimas, sklypo lyginimas, pamato gręžtiniai poliai, pamato rostverko įrengimas 0,6*0.25, polistirolo EPS 100 sudėjimas po rostverku, išorėje, viduje (storis 100 mm-200 mm), viso pamato kaina – 11 391,42 Eur; mechanizmai, žvyro užpylimo, trombavimo darbai, hidroizoliacijos ant pamato, viso už pamato šiltinimą žvyro užpylimą viduje – 1 588,96 Eur; sienų mūrijimas iš dujų silikato blokelių 250 mm, sąramų montavimas, žiedo betonavimas su medžiagomis, pastoliai, transportas, krano darbas, viso už sienas – 9 949,10 Eur. Bendra suma 22 929,48 Eur be PVM, 27 744,67 Eur su PVM. Tą pačią dieną išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija DAR Nr. 000312, pagal kurią ieškovė turėjo apmokėti – 22 929,48 Eur, kurioje nurodyta, kad apmokėta avansu – 2021 m. gruodžio 21 d.
17. 2022 m. kovo 29 d. ir 2022 m. gegužės 5 d. L. S. ir atsakovės atstovas derino statybos darbus objekte. Atsakovės atstovas 2022 m. birželio 29 d. el. laišku siuntė L. S. informaciją, kokie darbai padaryti ir kokios išlaidos.
18. 2022 m. birželio 29 d. detalioje sąmatoje nurodyta, kad užsakovas – UAB „Balsius“, namas – (duomenys neskelbtini). Šioje sąmatoje nurodomos preliminarios sumos, kurios buvo nurodytos 2021 m. birželio 10 d. dokumente (žr. šios nutarties 11 punktą) bei faktinė kaina. Nurodoma, kad sienų apšiltinimo faktinė kaina – 11 748,55 Eur be PVM, 14 215,74 Eur su PVM; stogo – 31 117,86 Eur be PVM, 37 652,61 Eur su PVM; perdangos apšiltinimas akmens vata biria – 0 Eur; elektros – 1 793,63 Eur be PVM, 2 170,29 Eur su PVM; tinkavimo – 0 Eur; vandentiekio, kanalizacijos - 619,83 Eur be PVM, 750,00 Eur su PVM; polistirolo grindims ir darbai – 5 517,45 Eur be PVM, 6 676,11 Eur su PVM; grindinio šildymo – 2 633,67 Eur be PVM, 3 186,74 Eur su PVM; grindims – 2 021,46 Eur be PVM, 2 445,97 Eur su PVM; gerbūviui – 1 645,19 Eur be PVM, 1 990,68 Eur; papildomų darbų – 8 498,52 Eur be PVM, 10 283,21 Eur su PVM, papildomi darbai buvo atlikti tokie: papildomų kanalizacijos ir vandentiekio vamzdžių vedžiojimas; langų plėvelių klijavimas; langinių išpjaustyto polistirolo sutvarkymas po langų montavimo; grunto išvežimas; grunto pakrovimas; sklypo lyginimas nuimant juodžemį, rudo grunto kasimas, juodžemio stumdymas; lietaus nutekamųjų vamzdžių įrengimas; drenažinio šulinio įrengimas; vandentiekio gręžinys; vandens gręžinio mazgo įrengimas; įvadas į namą elektros, laikinas pajungimas; palangės skardinės; palangių montavimas; valymo įrengimai; garažo vartai. Bendra suma faktiškai atliktų darbų – 65 596,16 Eur be PVM, 79 371,36 Eur su PVM, sudėjus kartu su darbais atliktais pagal Aktą Nr. 1 viso faktiškai atlikta darbų už 88 525,64 Eur be PVM, 107 116,03 Eur su PVM.
19. L. S. 2022 m. liepos 13 d. el. laiške rašė: <...> aš galėčiau svarstyti pripažinti atliktų darbų už 70731,61 Eur (nuo statybų pradžios). Reikia pastebėti, kad į šią sumą įskaičiuoti visi būtini dokumentai (pavyzdžiui, vandens gręžinio projektas, registracijos dokumentai, blokelių ir pan. sertifikatai ir kita būtina dokumentacija, kurios reikia pagal galiojančius teisės aktus). Jei tokios dokumentacijos nėra, atitinkamų darbų negalėčiau skaičiuoti ir suma kistų. Siūlau taikų sprendimo būdą: pasirašome aktą pagal faktinę darbų situaciją, jūs išrašote sąskaitą faktūrą sumai už padarytus darbus ir grąžinate permokėtą avanso dalį <...>“. Atsakovės atstovas atsakydamas į šį laišką 2022 m. liepos 14 d. el. laiške nurodė, kad sutinka su taikiu sprendimo būdu, tačiau nori dar peržiūrėti atliktus darbus ir rasti kompromisą, kad abi šalys nebūtų nuskriaustos. 2021 m. liepos 21 d. L. S. el. laiške nurodė: „dar kartą perskaičiau sąmatą. Galėčiau sutikti su bendra 776667,06 Eur suma (be PVM, įskaičiuojant ir pirmą atsiskaitymą). Šiuo metu jums pervesta 79500 Eur. Jeigu sutariame dėl taikaus kelio, aš sutinku palikti galutinę suma 79500 Eur be PVM. Daugiau nematyčiau galimybių derėtis, nes kaip minėjau susitikimų metu, kiekvienas uždelstas mėnuo smarkiai didina statybų kainą ne tik tiesiogiai, bet ir patiriu kitus reikšmingus nuostolius. Taip pat nelabai noriu ir galiu prisiimti visus nuostolius dėl netikslios pradinės sąmatos. Sąlyga taikiam sprendimui dėl namo pridavimui reikalingų dokumentų išlieka“. 2022 m. liepos 25 d. atsakovės atstovas L. S. išsiuntė atliktų darbų aktus Nr. 2 ir Nr. 3.
20. 2022 m. liepos 25 d. atliktų darbų akte Nr. 2 nurodyta, kad atliktas sienų apšiltinimas, kaina 10222,86 Eur be PVM, 12 369,66 Eur su PVM, į šią kainą įskaičiuota: polistirolis fasadui, klijai / armavimo mišinys polistirolui, tinklelis, kampai, kitos medžiagos, fasado dekoro įrengimas, cokolio armavimas, cokolio dekoras, transportas, pastolių perstatymas, išardymas, išvežimas. Tą pačią dieną išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija DAR Nr. 000349, pagal kurią ieškovė turėjo apmokėti – 10 222,86 Eur.
21. 2022 m. rugpjūčio 4 d. atliktų darbų akte Nr. 3 nurodyta, kad atlikti tokie darbai ir jų kaina: stogo įrengimas bendra suma 31 117,86 Eur; elektros – 1793,63 Eur; vandentiekis ir kanalizacija – 619,83 Eur; polistirolas grindims – 4 100,94 Eur; grindinis šildymas – 2 632,85 Eur; grindys – 1 470 Eur; gerbūvis – 1 645,19 Eur; papildomi darbai – 2 966,94 Eur. Bendra suma – 46 347,25 Eur be PVM, 56 080,17 Eur su PVM. Tą pačią dieną išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija DAR Nr. 000349, pagal kurią ieškovė turėjo apmokėti – 46 347,25 Eur.
22. 2022 m. liepos 26 d. ieškovės atstovas el. laiške nurodė, kad ginčas vyksta dėl kainos, o ne dėl darbų, todėl galėtų dokumentuose būti padaryta kainos korekcija. Tą pačią dieną atsakovės atstovas el. laiške, nurodė, kad aktus parengė pagal tai, kaip tartasi. 2022 m. liepos 29 d. L. S. pateikė atsakovei ieškovės UAB „Balsius“ raštą dėl namo statybos rangos sutarties vykdymo, kuriame nurodė, kad nesutinka su 2022 m. birželio 29 d. statybos darbų sąmata, kadangi reikalauta daugiau pinigų nei buvo sutarta. Kadangi darbai nebuvo vykdomi, prašyta atvykti darbų rezultato perdavimui – priėmimui 2022 m. rugpjūčio 3 d., taip pat prašyta pasirašymo metu perduoti bendrovei visą atliktų statybos darbų ir panaudotų medžiagų norminę dokumentaciją (atitikties deklaracijas, pasus, naudojimo instrukcijas ir pan.), bei reikalauta grąžinti permokėtą avansą - 12 011,12 Eur.
23. 2022 m. rugpjūčio 17 d. ieškovės atstovas advokatas Rolandas Džervus pakartotinai pareikalavo pateikti atliktų darbų aktus, taip, kad juose būtų įtraukti visi faktiškai atlikti namo statybos darbai, bei visą atliktų statybos darbų ir panaudotų medžiagų norminę dokumentaciją. Atsakovė atsakydama į šį raštą, be kita ko, nurodė, kad užsakovas ir rangovas bendradarbiavo vykdydami namo statybos rangos susitarimą, o ginčas tarp šalių kilo dėl pabrangusių sutarties vykdymo metu statybos kaštų, nors užsakovas, rangovui ne kartą apie tai jam pasakius, tvirtino žinąs apie medžiagų brangimą ir kad rangovas nesijaudintų, nes visą pabrangimą žadėjo apmokėti. Pažymėjo, kad tarp šalių buvo suderinta orientacinė preliminari sąmata, o rangovo pagal faktą atlikti darbai, kurie žodžiu buvo derinami su užsakovu, turėjo būti įforminami atliktų darbų aktais, juos pateikiant užsakovui su išrašytomis PVM sąskaitomis – faktūromis, kas ir buvo daroma.
24. Byloje tarp šalių kilo ginčas – ar šalys žodinės statybos rangos sutartimi sutarė dėl konkrečios statybų kainos, ar apytikrės. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalys buvo sutarusios tik dėl preliminarios kainos, kuri galėjo būti pakeista, todėl atmetė ieškovės reikalavimą, kadangi atsakovės atliktų darbų kaina viršija sumokėto avanso sumą. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad šalys sutarė dėl konkrečios statybos darbų kainos, todėl turėjo būti taikoma CK 6.653 straipsnio 5 dalis, t. y. rangovas neturėjo teisės didinti sutartą kainą.
Dėl žodinės statybos rangos sutarties kainos nustatymo
25. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenurodytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis).
26. Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl visų esminių sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Kurios sąlygos yra esminės, o kurios – ne, priklauso nuo sutarties rūšies, jos pobūdžio, šalių išreikštos valios, susitarimo, įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykius. Tik tada, kai sutarties šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja ir yra privaloma sutarties šalims, nes turi joms įstatymo galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2012).
27. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal atsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, reglamentuojami statybos rangos sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009).
28. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-323/2010). Tokios nuostatos taikytinos ir aiškinant žodines sutartis.
29. Byloje yra kilęs ginčas dėl žodinės statybos rangos sutarties kainos. Viena esminių statybos rangos sutarties sąlygų – šalių susitarimas dėl darbų kainos. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.681 straipsnio 1 dalį, konstatavo, kad darbų kaina – tai rangovo turėtų išlaidų kompensavimas ir atlyginimas jam už darbą, t. y. rangovo pelnas. Darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: arba sutartyje nurodant konkrečią kainą, arba sudarant sąmatą, arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. CK 6.653 straipsnio 1–3 dalys nustato galimybę šalims pasirinkti kainos nustatymo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-161/2012).
30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad rangos sutarties šalys pagal sutarčių laisvės principą yra laisvos pačios nustatyti individualią kainos nustatymo ir apskaičiavimo tvarką ar kitus su kaina susijusius klausimus (CK 6.156 straipsnis). Jos šiuos klausimus gali aptarti sudarydamos sutartį ar ją vykdydamos. Esminė tokių susitarimų sąlyga – šalių valios tikrumas ir aiškumas. Jei šalys aiškiai ir konkrečiai susitaria dėl visų svarbių statybos rangos sutarties kainos nustatymo ir apskaičiavimo klausimų, tai dispozityviosios CK nuostatos, reglamentuojančios šiuos klausimus, netaikytinos. Jei šalys susitaria tik dėl kai kurių klausimų, tai dispozityviosios CK nuostatos taikomos subsidiariai, t. y. tiek, kiek šalys konkretaus klausimo atskirai neaptarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
31. Statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje A. S. Nr. 3K-3-505/2005; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006). Šių nuostatų tikslas – statybos rangos sutarties šalims suteikti alternatyvias galimybes joms labiau priimtinu būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su darbų kainos koregavimu, taip užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, drausminti statybos proceso dalyvius ir kt. Šalys, statybos rangos sutartyje nustačiusios konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Taigi darbų kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006 ir kt.).
32. Paminėtina, kad rangos darbai, už kuriuos rangovas reikalauja atlyginimo, turi būti užsakovui žinomi, atliekami su jo sutikimu ir jam perduodami pagal įstatymo ar sutarties reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2010).
33. CK 6.653 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartyje numatytiems darbams atlikti gali būti sudaroma konkreti ar apytikrė sąmata. Jeigu darbai atliekami pagal rangovo sudarytą sąmatą, sąmata įsigalioja ir tampa rangos sutarties dalimi nuo to momento, kai sąmatą patvirtina užsakovas. Taigi ieškovei teigiant, kad buvo susitarta dėl konkrečios kainos, tokias aplinkybes ji privalėjo įrodyti (CPK 178 straipsnis).
34. Paminėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamą teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 23 punktas).
35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; kt.). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018, 68 punktas). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 37 punktas).
36. Byloje nustatyta, kad dėl statybos rangos darbų, vykdymo eigos, kainos, su atsakove bendravo ieškovės atstovas L. S., ieškovės buhalteris. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad nepriklausomai nuo to, kad L. S., susirašinėjo elektroniniais laiškais iš el. pašto dėžutės, kuri priklauso jam kaip VŠĮ „Edukacijos forumas“ vadovui, tai nekeičia fakto, kad iš bylos duomenų (el. laiškų) matyti, kad jis veikė būtent ieškovės UAB „Balsius“ interesais.
37. Kaip minėta, šalys susitarė, kad atsakovė (rangovas) pastatys pagal ieškovės (užsakovo) užsakymą vienbutį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini). Pateikti el. laiškai, t. y. 2021 m. gegužės 27 d. ir 2021 m. birželio 9 d., patvirtina, kad ieškovė prašė preliminariosios sąskaitos, kad žinotų, kiek ir kada reikės pinigų, o atsakovės atstovas 2021 m. birželio 10 d. el. laišku siuntė preliminarius pinigų kiekius, bei nurodė, kokių darbų neįtraukė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent šios aplinkybės parodo, kad 2021 m. birželio 10 d. ieškovei buvo pateikta preliminari (apytikrė) sąmata, kurią ieškovės atstovas priėmė, t. y. patvirtino. Taigi, pačios ieškovės veiksmai patvirtina, kad buvo susitarta dėl apytikrės statybos darbų kainos, o ne dėl konkrečios, kadangi ieškovė nereikalavo konkrečios sumos, kurios reikės objektui pastatyti. Pažymėtina ir tai, kad statybos leidimą ieškovė gavo tik 2021 m. rugsėjo 24 d., t. y. preliminari sąmata buvo parengta neturint statybą leidžiančio dokumento, pagal tuometines darbų ir statybinių medžiagų kainas, nebuvo detali ir konkreti. Statybos prasidėjo tik 2021 m. rugsėjo pabaigoje, taigi ir preliminarioje sąmatoje nurodytas darbų grafikas (žr. šios nutarties 11 punktą), neatitiko faktinio.
38. Paminėtina, kad tuo atveju, kai statybos rangos sutarties šalys yra įmonės, užsiimančios ūkine-komercine veikla ir jų tikslas – pelno siekimas, jos veikia savo rizika ir tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009). Nagrinėjamu atveju žodinę statybos rangos sutartį sudarė įmonės, todėl ieškovė, kuri turi žinoti savo teises ir pareigas, turėjo suprasti, kad nesudarius rašytinės rangos sutarties ir joje nenustačius konkrečios kainos, o tik gavus preliminarią sąmatą, nebuvo sutarta dėl konkrečios kainos, taigi kaina galėjo būti keičiama.
39. Nors 2021 m. birželio 10 d. preliminarioje sąmatoje nėra nurodytas nei užsakovas, nei rangovas, nei kokiam objektui ji skiriama, tačiau iš šalių el. laiškų, taip pat ir raštų (atsakovės 2022 m. rugsėjo 1 d. raštas), jau kilus ginčui, galima daryti išvadą, kad ši sąmata buvo rengta būtent ieškovės užsakyto vienbučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statyboms. Be to, atsakovė visas sumas (išskyrus už pamatus ir sienas, kurios buvo įtrauktos į Aktą Nr. 1), kurios buvo nurodytos 2021 m. birželio 10 d. preliminarioje sąmatoje, įtraukė ir į detalią 2022 m. birželio 29 d. sąmatą, bei nurodė, kokia buvo faktinė tokių darbų kaina. Kas rodo, kad būtent tokios preliminarios sumos statyboms buvo susitartos tarp šalių. Ieškovė, vadovaujantis preliminaria 2021 m. birželio 10 d. sąmata pervedė atsakovei avansines sumas, t. y. dar nepradėjus statyboms, 2021 m. birželio 18 d. pervedė 15 000 Eur, jau po statybą leidžiančio leidimo gavimą ir statybų pradžios 2021 m. spalio 1 d. pervedė 20 000 Eur. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė viso atsakovei pervedė 79 500 Eur.
40. Paminėtina, kad sistemiškai aiškinant CK 6.653 straipsnio dalis, taip pat CK 6.684 straipsnio 4-5 dalis, galima daryti išvadą, kad nors rangos sutarties šalys sudaro preliminarią (apytikrę) sąmatą, kuri gali būti keičiama, tačiau rangovui nedingsta pareiga, jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių tenka didinti kai kurių darbų kainą, apie tai laiku pranešti užsakovui. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 6.198 straipsnio nuostatas, kadangi šalys buvo sutarusios dėl apytikrės statybos darbų kainos, todėl turėjo būti taikomos CK 6.653 straipsnio 4 dalies, CK 6.684 straipsnio 4-5 dalių nuostatos.
41. CK 6.653 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui; jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties; tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus; jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą. CK 6.684 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenurodyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui; jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į savo pranešimą per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, tai rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą; šiuo atveju nuostolius dėl darbų atlikimo sustabdymo turi atlyginti užsakovas, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad papildomus darbus atlikti nebuvo būtina. CK 6.684 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad rangovas neįvykdęs šio straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos, netenka teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti atliktų papildomų darbų vertę ir atlyginti dėl to turėtus nuostolius, jeigu neįrodo, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs ar buvęs sugadintas. Nurodytos teisės normos reglamentuoja rangos sutarties šalių elgesį, kai rangos sutarties vykdymo metu rangovas nustato papildomų darbų atlikimo poreikį tam, kad būtų pasiektas rangos sutartimi siekiamas rezultatas. Jose įtvirtinta rangos teisinių santykių taisyklė, kuria užsakovas apsaugomas nuo siurprizinių sutarties kainos pasikeitimų, kai rangovas, atlikdamas pagal sudarytą sutartį sulygtus darbus, nustato papildomų darbų poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023).
42. Byloje nustatyta, kad statybos darbai vyko nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio pabaigos iki 2022 m. liepos mėnesio pradžios. Kilus ginčui tarp šalių dėl darbų kainos, rangovas visų sutartų darbų neatliko, todėl jis įgijo teisę reikalauti atlyginti už faktiškai atliktus ar papildomus darbus, dėl kurių šalys susitarė.
43. Tarp šalių nėra ginčo dėl atliktų darbų pagal 2021 m. gruodžio 23 d. atliktų darbų aktą Nr. 1, t. y. dėl sienų ir pamato kainos, kuri pagal šį aktą buvo 22929,48 Eur be PVM, 27744,67 Eur su PVM, ir ši sąskaita iš esmės atitiko preliminarioje sąskaitoje nurodytas sumas už pamatus ir sienas, kurios iš viso sudaro 27 746 Eur (15400 + 2041 + 6355 + 3950). Tačiau ieškovė nesutinka su kainos padidėjimu pagal pateiktą 2022 m. birželio 29 d. sąmatą.
44. Apeliantė nesutinka su sienų apšiltinimo ir fasado dekoro darbų kaina, t. y. nesutiko dėl šios sumos padidinimo 3 690,69 Eur suma; taip pat su stogo įrengimo kaina, kadangi ji nesutiko su kainos padidėjimu 1 464,97 Eur sumoje, bei atsakovė neatliko šių darbų: neįrengė lietvamzdžių (585,45 Eur), jų montavimo (841,74 Eur), nepadarė stogo pakalimų (3220,00 Eur); neatlikti perdangos šiltinimo akmens biria vata darbai; taip pat atsakovė įsipareigojo atlikti elektros instaliacijos darbus už 2479,34 Eur, tačiau darbai nebuvo baigti, neįrengta skydinė, neįrengtos elektros dėžutės, neatliktų darbų vertė apie 1 200,00 Eur; neatlikti sienų tinkavimo darbai; taip pat nesutiko su už polistirolo grindims įrengimą sumos padidėjimu 2 573,23 suma; neužbetonuotas grindys; gerbūvio darbai nebaigti, neatlikta darbų už 2 073,82 Eur, taip pat nesutinka su 2022 m. birželio 29 d. sąmatoje nurodomais papildomais darbais, išskyrus suderintus vandens gręžinio įrengimą (2 347,11 Eur) bei langų plėvelių klijavimą (256,20 Eur).
45. Atkreiptinas dėmesys, kad nors CK 6.689 straipsnio 1 dalyje įtvirtina ieškovei, kaip užsakovei, teisė kontroliuoti rangos darbus, tačiau ši užsakovo teisė, nepaneigia rangovo pareigos, nustatytos CK 6.653 straipsnio 4 dalyje ir 6.684 straipsnio 4 dalyje, pranešti laiku apie poreikį atlikti papildomus darbus ar darbų kainos padidėjimą dėl svarbių priežasčių.
46. Paminėtina, kad atsakovas mokėjo pinigus avansu, tačiau šie pinigai buvo užskaitomi pagal atliktų darbų aktus ir prie jų esančias sąskaitas. Taigi atsiskaitymas vyko avansu, o po to išrašoma sąskaita su atliktų darbų aktu. Taigi, pirmiausia, vertinant 2021 m. birželio 10 d. preliminarią sąmatą, kurioje sumos nurodytos su PVM, ir atliktų darbų aktus Nr. 2 ir Nr. 3, nors jie ir nebuvo pasirašyti atsakovės, kurie pateikti po šalių bandymo taikiai išspręsti kilusį ginčą, po pateiktos 2022 m. birželio 29 d. detalios sąmatos, nustatyta, kad: preliminarioje sąmatoje apšiltinimas sienų buvo 9 750 Eur su PVM, o pagal atliktų darbų aktą Nr. 2 – 12 369,66 Eur su PVM, 10 222,86 Eur be PVM; preliminarioje sąmatoje stogas – 35 880 Eur su PVM, o pagal atliktų darbų aktą Nr. 3 – 31 117,86 Eur be PVM, 37 652,61 Eur su PVM, preliminarioje sąmatoje elektros įrengimas – 3 000 Eur su PVM, o pagal atliktų darbų aktą Nr. 3 – 1 793,63 Eur be PVM; preliminarioje sąmatoje vandentiekio, kanalizacijos įrengimas – 750,00 Eur su PVM, pagal atliktų darbų aktą Nr. 3 – 619,83 Eur be PVM, preliminarioje sąmatoje polistirolas grindims ir įrengimas – 3 562,50 Eur su PVM, pagal atliktų darbų aktą Nr. 3 – 4 100,94 Eur be PVM, preliminarioje sąmatoje grandininis šildymo įrengimas – 2 834 Eur su PVM, pagal atliktų darbų aktą Nr. 3 – 2 632,85 Eur be PVM, preliminarioje sąmatoje grindų įrengimas – 1 570 Eur, pagal atliktų darbų aktą Nr. 3 – 1 470,00 Eur, preliminarioje sąmatoje gerbūvio sutvarkymas – 4 500 Eur, pagal atliktų darbų aktą Nr. 3 – 1 645,19 Eur, taip pat atliktų darbų akte Nr. 3 – įskaičiuoti papildomi darbai: papildomų kanalizacijos ir vandentiekio vamzdžių vedžiojimas – 247,93 Eur be PVM; langų plėvelių klijavimas – 256,20 Eur be PVM; langinių išpjaustyto polistirolo sutvarkymas po langų montavimo – 115,70 Eur be PVM; vandentiekio gręžinys – 2 347,11 Eur be PVM.
47. Visų pirma, paminėtina, kad byloje nėra duomenų, jog rangovas rengdamas preliminarią sąskaitą turėjo tikslų vienbučio gyvenamojo namo projektą Nr. 2021-TK-046-TP. Byloje pateikti tik įrodymai, kurie pagrindžia, kad Vienbučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), statybos projekto Nr. 2021-TK-046-TP architektūrinė dalis, bendroji dalis, Vandentiekio ir nuotekų šalinimo techninis projektas Nr. VNT-2107-287-TP-VN, rangovui buvo pateikti ieškovės atstovo L. S. 2021 m. rugsėjo 10 d. el. laišku. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu tvirtino, kad turėjo tik tam tikrus namo brėžinius, kuriuose, pavyzdžiui, nebuvo nurodyta, kokio polistirolo storio reikia grindims, todėl preliminari sąskaita buvo skaičiuota pagal praktikoje įprastai naudotą 25 cm storio polistirolą grindims. Nors šiuo atveju pagal pateiktą statybos projekto Nr. 2021-TK-046-TP bendrąją dalį, turėjo būti 35 cm storio polistirolas. Vis dėl to, byloje atsakovė nepateikė įrodymų pagrįsti, kad įprastai tokiems objektams naudojamas 25 cm storio polistirolas grindims (CPK 178 straipsnis). Tačiau teismo posėdžio metu abiejų šalių atstovai tvirtino, kad iškilusius klausimus dėl namo statybos daugiau spręsdavo žodžiu susitikę ar telefonu. Ieškovės atstovas teismo posėdyje teigė, kad kai atsakovės atstovas klausdavo, kokias medžiagas dėti, tai jis nurodydavo, kad rangovas geriau žino, tokias ir dėti. Taip pat matyti iš el. laiškų (siųsti 2021 m. spalio 8 d., 2021 m. rugsėjo 28 d., 2022 m. kovo 29 d., 2022 m. gegužės 5 d.), kad rangovas derino ir kitus klausimus su ieškovės atstovu. Atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovė buvo informuojama žodžiu apie kainas, o ieškovės atstovas sakydavo, kad supranta, kad kainos kyla, viską sumokės. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro kaip labiau tikėtiną išvadą, kad šalys žodžiu derino papildomus darbus ir kainos padidėjimą, tokiu pačiu principu kaip ir sudarė statybos rangos sutartį. Šalims, kurios yra juridiniai asmenys, nesudarius rašytinės statybos rangos darbų sutarties, neaptarus joje konkrečių informavimo būdų dėl papildomų darbų ir kainos padidėjimo, ir atsižvelgiant į šalių sutartinių teisinių santykių eigą, spręstina, kad žodinis informavimas šios bylos situacijoje buvo tinkamas ir labiausiai tikėtinas.
48. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, kad statybose medžiagų kaina nėra stabili ir priklauso nuo įvairių veiksnių, pažymi, kad remiantis Oficialios statistikos internetinio portalo duomenimis (https://osp.stat.gov.lt), kurį administruoja Valstybės duomenų agentūra, statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiais, statybos sąnaudų elementų kainų indeksais, matyti, kad medžiagos statyboms nuo 2021 m. birželio mėn. iki 2022 m. birželio mėn. ženkliai buvo pakilusios, pavyzdžiui: metalo gaminiai, medžio gaminiai, izoliacinės medžiagos. Tokias aplinkybes nurodė ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu. Paminėtina, kad CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių teismo pripažintų visiems žinomomis, taip pat teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai vertintina, jog buvo svarbios priežastys, kodėl preliminarioje sąmatoje nurodytos sumos, kurios buvo tik apytikslės, faktiškai buvo didesnės, apie ką, kaip nurodyta aukščiau, ieškovė tikėtina buvo informuota žodžiu. Pats ieškovės atstovas 2022 m. liepos 21 d. el. laiške nurodė, kad “<…> kiekvienas mėnuo smarkiai didina statybų kainą <…>”, kas parodo, kad ieškovei buvo žinoma, kad statybinių medžiagų kaina buvo padidėjusi.
49. Atkreiptinas dėmesys, kad nors 2022 m. birželio 29 d. sąmatoje buvo nurodyti tam tikri darbai, kuriuos rangovas atliko, tačiau rangovas išrašytose sąskaitose ir atliktų darbų aktuose, tam tikrų darbų neįtraukė, t. y. už juos nebeprašė atlyginti, be to, pagal šią sąmatą buvo atlikta darbų už 107 116,03 Eur su PVM, 88 525,64 Eur be PVM sumą, tačiau bendra suma pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras - 79 499,59 Eur be PVM, kuri iš esmės atitinka ieškovės sumokėtą avanso sumą – 79 500 Eur. Apeliantė sutiko, kad atsakovė buvo suderinusi su ja vandentiekio gręžinio įrengimą ir langų plėvelių klijavimą, atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, darytina tikėtina išvada, kad ir kiti papildomi darbai, kurie įtraukti į atliktų darbų aktą Nr. 3 ir už kuriuos prašoma atlyginti, buvo suderinti su ieškove. Minėta, jog tarp šalių nekilo ginčas dėl darbų atlikimo fakto.
50. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šalys susitarė dėl apytikrės statybos rangos sutarties kainos, preliminari sąmata buvo nedetali (nenurodyti kiekiai, kiek ir ko reikės, darbų apimtys), todėl rangovas turėjo teisę didinti statybos darbų kainą, prieš tai informavęs užsakovą, kas šiuo atveju, įvertinus šalių bendradarbiavimo praktiką, labiau tikėtina, taip pat buvo atlikta žodžiu, nes šalys viską iš esmės derino žodžiu, yra tik keli el. laiškai, patvirtinantys, kad rangovas derina darbus su užsakovu, bei tai, kad visuotinai žinoma, jog ginčo laikotarpiu brango statybinės medžiagos, daro išvadą, kad nutraukus statybos darbų santykius, rangovas (atsakovė) turėjo teisę į atlyginimą už faktiškai atliktus statybos darbus pagal atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas faktūras, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio dėl avanso dalies grąžinimo. Nors pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė tam tikras materialinės teisės normas, tačiau teisinis bylos išnagrinėjimo rezultatas nuo to nesikeičia.
Dėl baudos dydžio už teismo sprendimo neįvykdymą dėl dokumentų perdavimo
51. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytu baudos dydžiu, prašo jį padidinti iki 300,00 Eur dydžio baudos už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną.
52. CPK 273 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad ši bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019).
53. Paminėtina, kad CPK 273 straipsnio 3 d. nuostatos nenumato, kokio dydžio bauda gali būti skiriama, jeigu atsakovas per nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ši bauda yra analogiška CPK 771 straipsnyje įtvirtintai baudai, todėl spręsdamas klausimą dėl baudos dydžio apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į CPK 771 straipsnio 6 dalies nuostatą, kurioje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, teismas gali jam skirti iki trijų šimtų Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną.
54. Nagrinėjamoje byloje pirmosios teismas sprendė, kad įvertinus teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, atsakovui per teismo nustatytą terminą įpareigojimo neįvykdžius skirtina 3,00 Eur bauda ieškovės naudai už kiekvieną uždelstą dieną. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, pritardamas apeliantės argumentams, kad tokio dydžio bauda neskatina įvykdyti teismo sprendimo, sprendžia, kad yra pagrindas padidinti baudą iki 10 Eur ieškovo naudai už kiekvieną uždelstą dieną iki bus įvykdytas teismo sprendimu nustatytas įpareigojimas, patikslinant pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl baudos dydžio. Atsakovė teismo sprendimo dalies, kuria tenkinti ieškovės reikalavimai dėl konkrečios dokumentacijos perdavimo, neskundė, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl atsakovės argumentų, susijusių su nurodytų dokumentų neprivalomumu, nepasisako.
Dėl bylos baigties
55. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes dėl ginčo esmės, todėl atmesdamas ieškovės ieškinį dalyje dėl avanso priteisimo, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį dėl baudos dydžio (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
56. Kadangi kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
57. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
58. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas iš esmės yra atmestas, iš jos priteistinas atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, t. y. 1000,00 Eur (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. sprendimą iš esmės nepakeistą.
Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. sprendimo rezoliucinę dalį, nustatančią baudos dydį, nurodant, kad „nustatytu terminu neįvykdžius įpareigojimo perduoti uždarajai akcinei bendrovei „Balsius“, namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbų ir panaudotų medžiagų norminius dokumentus, uždarajai akcinei bendrovei ,,Dargus“, juridinio asmens kodas 302943401, skiriama 10,00 Eur (dešimties eurų 00 ct) bauda ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Balsius“, juridinio asmens kodas 304404192, naudai už kiekvieną uždelstą dieną iki bus įvykdytas šis įpareigojimas“.
Priteisti iš (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Balsius“, juridinio asmens kodas 304404192, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Dargus“, juridinio asmens kodas 302943401, 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teisėjos Dalia Trumpulienė
Urmila Valiukienė
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė