Administracinė byla Nr. eAS-54-789/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02123-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.13

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Achema“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Achema“ skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai, tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, akcinė bendrovė „Amber Grid“, akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) ,,Achema“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018 m. gegužės 24 d. nutarimą Nr. O3E-168 „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos perskaičiavimo 2018 metams“ (toliau – ir Nutarimas); 2) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (toliau – ir LVAT) su prašymu ištirti norminio administracinio teisės akto teisėtumą – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. O3-650 „Dėl prognozuojamos gamtinių dujų rinkos kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Prognozuojamos gamtinių dujų rinkos kainos nustatymo metodikos 7.1 punkto atitiktį Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo nuostatoms.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Ignitis“ pateikė prašymą sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės Europos Komisijos pakartotinis sprendimas byloje Nr. SA.44678 Europos Komisijai atlikus formalią tyrimo procedūrą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas ginčijo Nutarimą dėl to, kad juo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytas suskystintų gamtinių dujų terminalui (toliau – ir SGDT) nustatytas dedamosios dydis nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. prieštarauja Europos Sąjungos teisėje numatytoms valstybės pagalbos taisyklėms. Europos Sąjungos Bendrojo Teismas sprendime, priimtame 2021 m. rugsėjo 8 d. byloje Nr. C(2018) 7141, patvirtino, jog SGDT priedas buvo neteisėta valstybės pagalba. Tačiau į bylą pateiktas Europos Komisijos 2021 m. lapkričio 23 d. raštas patvirtino, kad po Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimo Europos Komisija pradės formaliąją nagrinėjimo procedūrą, apsiribodama klausimais, kurių pagrindu Europos Sąjungos Bendrasis Teismas panaikino Europos Komisijos 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimą valstybės pagalbos byloje SA.44678 (2018/N). Taigi Europos Komisija iš naujo tirs, ar SGDT priedas, mokėtas nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., yra valstybės pagalba ir ar tokia valstybės pagalba yra suderinama su Europos Sąjungos vidaus rinka. Pareiškėjas siekia, kad SGDT priedo atitikties Europos Sąjungos numatytoms valstybės pagalbos taisyklėms būtų tiriamas paraleliai Europos Komisijos ir Lietuvos Respublikos teismo. Tai sukeltų dviejų tarpusavyje nesuderinamų sprendimų riziką.

Teismui pateiktuose trečiųjų suinteresuotų asmenų – Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, AB „Amber grid“, AB „Klaipėdos nafta“ – rašytiniuose paaiškinimuose buvo prašoma sustabdyti bylos nagrinėjimą iki įsiteisės Europos Komisijos pakartotinis sprendimas byloje Nr. SA.44678 Europos Komisijai atlikus formalią tyrimo procedūrą. Prašymai sustabdyti bylą buvo grindžiami tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė UAB „Ignitis“.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą iki bus priimtas Europos Komisijos sprendimas byloje Nr. SA.44678 dėl SGDT priedo lėšų, renkamų už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., atitikties Europos Sąjungos teisėje numatytoms valstybės pagalbos taisyklėms.

Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo nustatyta gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos – 469,99 Eur/MWh/parą/metus, taikoma nuo 2018 m. liepos 1 d.

Teismas nurodė, kad Europos Komisija 2018 m. lapkričio 31 d. priėmė sprendimą Nr. C(2018) 7141 valstybės pagalbos byloje Nr. SA.44678 (2018/N). Europos Sąjungos Bendrasis Teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. panaikino Europos Komisijos 2018 m. lapkričio 31 d. sprendimo Nr. SA.44678 C(2018) 7141 final dėl valstybės pagalbos SGDT dalį, kurioje buvo suderinti SGDT priedo mokėjimai UAB „Ignitis“ naudai nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Teismas konstatavo, kad Europos Komisija iš naujo tirs, ar SGDT priedas nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. yra valstybės pagalba ir ar tokia valstybės pagalba yra suderinama su Europos Sąjungos vidaus rinka. Formalaus tyrimo procedūros metu Europos Komisija nagrinės identiškus klausimus, kurie bus nagrinėjami ir šioje byloje. Teismas vertino, jog būsimas Europos Komisijos sprendimas šioje byloje sudarys galimybę tiksliau atsakyti į pareiškėjo keliamus klausimus dėl tariamų valstybės pagalbos taisyklių pažeidimų ir išvengti neigiamų teisinių pasekmių, kurios kiltų priėmus vienas kitam prieštaraujančius sprendimus tuo pačiu klausimu.

III.

Pareiškėjas AB „Achema“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pažymi, kad nacionalinių teismų ir Europos Komisijos kompetencija nėra paralelinė, todėl teismas neturėjo tenkinti trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymų dėl bylos stabdymo fakultatyviuoju pagrindu. Ši administracinė byla 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi buvo sustabdyta iki įsiteisės LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A-685-968/2021. Nurodyta LVAT administracinė byla buvo sustabdyta iki kol įsiteisės galutinis sprendimas Europos Sąjungos Bendrajame Teisme iškeltoje byloje Nr. T-417/16 (sprendimas įsiteisėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (toliau – ir ESTT) 2021 m. balandžio 29 d. priėmus sprendimą). Kol Europos Sąjungos Bendrasis Teismas ir vėliau ESTT nagrinėjo bylą, nuo 2016 m. sausio 1 d. valstybės pagalba buvo pradėta teikti dar vienam subjektui – UAB „Ignitis“, t. y. SGDT saugumo dedamosios lėšomis finansuojama valstybės pagalbos dalis UAB „Ignitis“ nuo 2016 m. sausio 1 d. buvo pradėta taikyti neteisėtai, nes apie valstybės pagalbą nebuvo pranešta Europos Komisijai ir nebuvo gautas išankstinis leidimas iki faktinės pagalbos teikimo momento (buvo padaryti 2012 m. lapkričio 26 d. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo C 326/47 (toliau – ir SESV) 108 straipsnio 3 dalies, Konstitucinio akto dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje 2 punkto pažeidimai). SESV 108 straipsnio 3 dalyje yra numatyta naujų pagalbos priemonių prevencinė kontrolė, kurios nebuvo laikytasi. Atsakovas priėmė Nutarimą ir faktinis valstybės pagalbos teikimas buvo pradėtas dar iki Europos Komisijos 2018 m. lapkričio 31 d. sprendimo C(2018) 7141 final byloje Nr. SA.44678 (2018/N) priėmimo. Europos Sąjungos Bendrasis Teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu byloje Nr. T-193/19 panaikino Europos Komisijos Sprendimą, šis Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnį, bylą galima sustabdyti tada, kai yra ABTĮ nustatyti privalomi bylos sustabdymo atvejai arba kai teismas turi diskreciją bylą sustabdyti fakultatyviuoju pagrindu. Aplinkybė, jog Europos Komisija atliks tyrimą, savaime nesudaro pagrindo stabdyti bylą ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 13 punkto pagrindu. Siekiant spręsti klausimą dėl bylos stabdymo reikalingumo, privalėjo būti nustatytos objektyvios aplinkybės, kurios teismui užkerta kelią priimti sprendimą dėl byloje keliamų pareiškėjo reikalavimų. Vadinasi, reikia nustatyti ne tik ryšį tarp bylos ir Europos Komisijos tyrimo, bet ir nustatyti, ar Europos Komisijos tyrimai trukdo teismui visapusiškai ir teisingai nustatyti esmines bylos aplinkybes, tikruosius šalių tarpusavio santykius. Nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, trukdančių įvertinti su valstybės pagalba susijusius klausimus. Pirmosios instancijos teismas pats gali įvertinti, ar byloje Nutarimu buvo nustatyta neteisėta valstybės pagalba, finansuojama iš Nutarimu nustatytos SGDT kainos.

Pareiškėjas pažymi, kad nacionaliniai teismai turi įgaliojimus aiškinti valstybės pagalbos sąvoką (SESV 107 str. 1 d.), taip pat konstatuoti, kad valstybės pagalba yra neteisėta, t. y. suteikta iš anksto nesuderinus jos su Europos Komisija pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį. Nacionalinių teismų ir Europos Komisijos kompetencija nėra paralelinė. Išimtinei Europos Komisijos kompetencijai priskiriamas klausimo, ar SGDT finansavimo iš SGDT kainos schema yra suderinama su vidaus rinka, nagrinėjimas. Taigi šiuo atveju teismas pats galėjo pasisakyti dėl ginčijamos SGDT schemos (SESV 107 str. 1 d.), apimančios tiek jos finansavimą, tiek SGDT lėšų išmokėjimą pagalbos gavėjams, ir dėl to, kad ji buvo įgyvendinta nepranešus Europos Komisijai (SESV 108 str. 3 d. pažeidimas). Tam, kad teismas galėtų pripažinti Nutarimu nustatytą, iš SGDT lėšų finansuojamą SGDT schemą pažeidžiančia valstybės pagalbos taisykles, nėra būtina sulaukti Europos Komisijos sprendimo dėl valstybės pagalbos suderinamumo su vidaus rinka. Priešingai, Europos Komisijos pranešime dėl nacionalinių teismų įgyvendinamos valstybės pagalbos teisės yra pabrėžiama nacionalinių teismų pareiga užkirsti kelią neteisėtos pagalbos išmokai. ESTT ne kartą pabrėžė nacionalinių teismų pareigą aktyviai imtis priemonių uždraudžiant neteisėtos pagalbos teikimą (pvz., 2013 m. lapkričio 21 d. sprendime byloje Deutsche Lufthansa AG prieš Flughafen Frankfurt-Hahn GmbH byloje Nr. C-284/12). Šioje byloje yra išaiškinta, kad nacionaliniai teismai turi vykdyti SESV 108 straipsnio 3 dalies pareigą sustabdyti bet kokį valstybės pagalbos projektą, nesant Europos Komisijos galutinio sprendimo. Nacionalinių teismų ir Europos Komisijos bendradarbiavimas yra grindžiamas valstybės pagalbos priemonių prevencine kontrole.

Pareiškėjas nurodo, kad analogiški trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymai dėl administracinės bylos stabdymo buvo pateikti ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI4-10-816/2021 dėl atsakovo Nutarimo nustatyti SGDT dedamosios dydį 2016 m. pirmam pusmečiui, tačiau jie buvo atmesti.

Atsakovas Valstybinė energetikos reguliavimo taryba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas paaiškina, kad būsimas Europos Komisijos sprendimas byloje Nr. SA.44678 (2018/N) sudarys galimybę tiksliau atsakyti į pareiškėjo keliamus klausimus dėl valstybės pagalbos taisyklių pažeidimų ir išvengti neigiamų teisinių pasekmių, kurios kiltų priėmus prieštaringus sprendimus tuo pačiu klausimu. Paralelinis nacionalinių teismų ir Europos Komisijos kompetencijos įgyvendinimas tuo pačiu klausimu kelia tarpusavyje nesuderinamų sprendimų riziką. Taigi atsakovas sutinka su teismo pozicija, kad sprendimo dėl SGDT priedo lėšų, renkamų nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., atitikties Europos Sąjungos teisėje numatytoms valstybės pagalbos taisyklėms priėmimas turės esminės reikšmės bylai išnagrinėti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ignitis“ prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

UAB „Ignitis“ nurodo, kad tiek nacionalinis teismas, tiek Europos Komisija šiuo atveju paraleliai nagrinės identiškus valstybės pagalbos klausimus, turės pasisakyti tais pačiais aspektais, todėl tik bylos stabdymas užtikrina, jog dvi institucijos – nacionalinis teismas ir Europos Komisija – nepriims vienas kitam prieštaraujančių sprendimų tais pačiais klausimais. UAB „Ignitis“ nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog nacionalinių teismų ir Europos Komisijos kompetencija nėra paralelinė. Vadovaujantis Europos Sąjungos teisės viršenybės principu, atsiradus prieštaravimui tarp Europos Sąjungos teisės ir nacionalinės teisės, būtų taikoma Europos Sąjungos teisė, o, nesutapus Europos Komisijos ir nacionalinio teismo sprendimams tuo pačiu klausimu, prioritetas turės būti teikiamas Europos Komisijos sprendimui. Bylos operatyvaus išnagrinėjimo principo argumentas negali būti lemiamas. Pagal LVAT praktiką, analogiškose teisinėse situacijose bylos yra stabdomos iki Europos Komisija užbaigs formalų tyrimą ir priims galutinį sprendimą.

UAB „Ignitis“ pažymi, kad, siekiant bylą išspręsti iš esmės ir teisingai, byloje turi būti įvertintas ir SDGT priedo (ne)suderinamumo su vidaus rinka klausimas, nes tik tokiu būdu bus galima atsakyti į klausimą, ar SGDT priedas gali egzistuoti pagal Europos Sąjungos teisę. Tuo tarpu valstybės pagalbos priemonių suderinamumo su vidaus rinka vertinimas priklauso išimtinei Europos Komisijos kompetencijai, nacionalinis teismas negali savarankiškai spręsti dėl suderinamumo, todėl, atsižvelgiant į tai, yra būtinas nacionalinės bylos stabdymas iki Europos Komisijos sprendimo priėmimo. Pareiškėjas, skunde įrodinėjęs SGDT priedo nesuderinamumą su vidaus rinka, kaip pagrindą naikinti Nutarimą, atskirajame skunde keičia savo poziciją ir teigia, kad nereikia sulaukti Europos Komisijos sprendimo dėl suderinamumo.

UAB „Ignitis“ nuomone, patenkinus pareiškėjo atskirąjį skundą ir atnaujinus bylos nagrinėjimą, nesulaukus Europos Komisijos išvadų, egzistuoja pagrįsta tikimybė, kad atsiras naujos bylos dėl priimtų naujų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų, įgyvendinant Europos Komisijos sprendimui prieštaraujantį nacionalinio teismo sprendimą, bus reiškiami jau pasibaigusių procesų atnaujinimo prašymai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos energetikos ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartį nepakeistą.

Energetikos ministerija sutinka su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ignitis“ argumentais bei papildomai nurodo, kad nacionaliniai teismai turi kompetenciją savarankiškai spręsti klausimą dėl to, ar SGDT priedo mokėjimas tenkina SESV 107(1) straipsnyje numatytus valstybės pagalbos sąvokos teisinės sudėties elementus, tačiau tokios galimybės egzistavimas nesudaro pagrindo teigti, kad teismai privalo tokia galimybe naudotis situacijose, kai identišką valstybės pagalbos klausimą nagrinėja Europos Komisija. Pareiškėjas skunde nepasisako, kodėl nacionalinio teismo ir Europos Komisijos sprendimų tarpusavio nesuderinamumas nėra pakankama aplinkybė, dėl kurios reikia sustabdyti bylos nagrinėjimą. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodo, kad ši sprendimų tarpusavio nesuderinamumo problema nėra svarbi bylai tinkamai išnagrinėti bei nesudaro kliūčių nagrinėti bylą.

Nors Energetikos ministerija neneigia, kad ESTT yra pasisakęs dėl nacionalinių teismų pareigos užtikrinti valstybės pagalbos taisyklių įgyvendinimą, tačiau ESTT praktikoje galima rasti pavyzdžių, kai analogišką klausimą dėl valstybės pagalbos taisyklių pažeidimo nagrinėjo Europos Komisija ir nacionaliniai teismai. Sprendimuose ESTT leidžia suprasti, kad nacionaliniai teismai turėtų palaukti atitinkamo Europos Komisijos sprendimo. Pavyzdžiui, Klausner Holz Niedersachsen GmbH prieš Land Nordrhein-Westfalen sprendime byloje Nr. C?505/14 ESTT nurodė, kad klausimą dėl galimai neteisėtos valstybės pagalbos nagrinėja Europos Komisija. Aiškindamas Europos Sąjungos teisę, ESTT patarė nacionaliniam teismui apsvarstyti galimybę sustabdyti galimos valstybės pagalbos teikimą iki atitinkamą sprendimą priims Europos Komisija. Todėl ESTT praktika šiuo klausimu nėra vienareikšmė.

Energetikos ministerija atkreipia dėmesį, kad pats pareiškėjas SGDT priedo bylose buvo prašęs stabdyti bylą, motyvuodamas Europos Komisijos sprendimo teisėtumo klausimo nagrinėjimu. Pareiškėjas akcentavo, kad proceso operatyvumo principas neturėtų paneigti teisingumo principo, o pagrindinis bylos tikslas yra priimti teisingą ir teisėtą sprendimą. Taigi nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad, siekdamas teisingo sprendimo priėmimo, teismas galėjo kreiptis į Europos Komisiją su atskiru paklausimu, ar prašyti ESTT priimti preliminarų nutarimą. Bylą nagrinėjantis teismas pasirenka priemones, kurios jam leidžia priimti teisingą sprendimą byloje. Teismo sprendimas palaukti Europos Komisijos sprendimo priėmimo formaliame tyrime netampa neteisėtas vien dėl to, kad egzistuoja kitos alternatyvos, kuriomis teismas gali užsitikrinti jam reikiamą pagalbą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

AB „Amber Grid“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir atsakovas bei tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Ignitis“ ir Energetikos ministerija, papildomai pažymėdamas, kad nors analogiškoje administracinėje byloje teismas atsisakė sustabdyti bylą, toks sprendimas buvo priimtas, nes byla nagrinėjama itin ilgai. Ši byla teisme nagrinėjama trumpiau, todėl nėra pagrindo nestabdyti bylos ir išvengti Europos Komisijai prieštaraujančio sprendimo priėmimo dėl greito proceso.

AB „Amber Grid“ nurodo, kad pareiškėjas ignoruoja aplinkybę, jog Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendime nėra pripažintas valstybės pagalbos neteisėtumas, o tik panaikintas Europos Komisijos 2018 m. lapkričio 31 d. sprendimas, kuriuo buvo suderintas pagalbos teikimas nuo 2016 m. iki 2019 m. Taigi Europos Komisijos sprendimas panaikintas dėl pažeistų valstybės pagalbos sprendimo priėmimo procedūrų, kurios nepateikia atsakymo, ar UAB „Ignitis“ naudai vykdyti mokėjimai yra suderinami su Europos Sąjungos vidaus rinkos reikalavimais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ taip pat pažymi, kad pareiškėjo teiginiai, jog nagrinėjamu atveju teismas turėjo pateikti ESTT prejudicinį klausimą arba prašyti Europos Komisijos paaiškinimų, yra nepagrįsti. Viena vertus, šiuo atveju svarbu išsiaiškinti ne tik faktą, ar pasirinkta priemonė buvo valstybės pagalba, bet, jeigu tai buvo valstybės pagalba, ar ji yra suderinama su Europos Sąjungos vidaus rinka. Būtent tai atskleis pakartotinė Europos Komisijos tyrimo procedūra. Kita vertus, nėra jokių priežasčių teigti, kad pareiškėjo cituojama ESTT praktika apriboja nacionalinį teismą sustabdyti bylos nagrinėjimą, t. y. numato baigtinį sąrašą veiksmų, kuriuos gali atlikti nacionalinis teismas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria bylos nagrinėjimas yra sustabdytas iki bus priimtas Europos Komisijos sprendimas byloje Nr. SA.44678 dėl SGDT priedo lėšų, renkamų už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., atitikties Europos Sąjungos teisėje numatytoms valstybės pagalbos taisyklėms, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad, pagal ABTĮ 100 straipsnį, išskiriamos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis ir fakultatyvusis bylos sustabdymas. Šioje byloje taikytas bylos sustabdymo pagrindas yra fakultatyvusis. Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo skirtumas yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą. ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytais atvejais teismui suteikiama teisė, bet ne pareiga sustabdyti bylą. Tokiais atvejais byla gali būti sustabdoma tiek paties teismo, tiek ir dalyvaujančių bylos asmenų iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-476-520/2018). Teismas privalo spręsti dėl bylos sustabdymo, atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes, apsvarstęs, ar tam tikros aplinkybės, sudarančios pagrindą stabdyti bylą, netrukdo teismui visapusiškai ir teisingai nustatyti esmines bylos aplinkybes, tikruosius šalių tarpusavio santykius, ar bylos sustabdymas neužvilkins jos išnagrinėjimo ir nepažeis byloje dalyvaujančių asmenų teisėtų interesų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-415/2018; 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-68-1442/2019).

Administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos. Administracinio proceso tikslai reikalauja, jog teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu. Teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas sustabdyti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-471-662/2018; 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-305-575/2019).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 13 punkto pagrindu. Bylos sustabdymo būtinumą teismas grindė tuo, kad Europos Komisija formalaus tyrimo procedūros metu nagrinės identiškus klausimus, kurie bus nagrinėjami ir šioje byloje, prioritetas turės būti teikiamas Europos Komisijos sprendimui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgęs į Europos Sąjungos teisminių institucijų praktiką, savo praktikoje yra išaiškinęs, kad nacionalinių teismų teisės aiškinti ir taikyti valstybės pagalbos sąvoką apimtis priklauso nuo to, ar Europos Komisija yra pradėjusi formalaus tyrimo procedūrą pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį, ar ne (žr., pvz., 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1752-525/2019).

Tuo atveju, jei Europos Komisija dar nepradėjo formalios tyrimo procedūros ir todėl nepateikė nuomonės dėl klausimo, ar nagrinėjamos priemonės gali būti laikomos valstybės pagalba, nacionaliniai teismai, kai jų prašoma imtis veiksmų dėl galimo SESV 108 straipsnio 3 dalies paskutinio sakinio pažeidimo, gali būti priversti aiškinti ir taikyti pagalbos sąvoką, kad nustatytų, ar apie tas priemones buvo pranešta Europos Komisijai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Europos Sąjungos Bendrasis Teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. priėmė sprendimą byloje Nr. T-193/19, kuriuo panaikino 2018 m. spalio 31 d. Europos Komisijos sprendimo Nr. SA.44678 C(2018) 7141 final dėl valstybės pagalbos SGDT Lietuvoje dalį, kuria Europos Komisija nereiškė prieštaravimų dėl 2016 m. pakeitimais skiriamos valstybės pagalbos.

Į bylą yra pateiktas Europos Komisijos 2021 m. lapkričio 23 d. raštas „Dėl Jūsų 2021 m. lapkričio 3 d. laiško dėl tolesnių veiksmų po 2021 m. rugsėjo 8 d. Bendrojo Teismo sprendimo byloje T-193/19 „Achema“ ir „Achema Gas Trade“ prieš Komisiją“, adresuotas Lietuvos Respublikos energetikos viceministrui A. Z., (toliau – ir Raštas), kuriame nurodyta, kad Europos Komisija turės įgyvendinti Europos Sąjungos Bendrojo Teismo išvadą, pradėdama oficialią tyrimo procedūrą, kuri apsiribos Europos Sąjungos Bendrojo Teismo iškeltais abejotinais klausimais; baigus tyrimo procedūrą, turėtų būti priimtas galutinis ir išsamus sprendimas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad šios bylos nagrinėjimas stabdytinas iki bus priimtas Europos Komisijos sprendimas byloje Nr. SA.44678 dėl SGDT priedo lėšų, renkamų už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., atitikimo Europos Sąjungos teisėje numatytoms valstybės pagalbos taisyklėms, tačiau iš byloje esančių duomenų, be kita ko, Rašto nėra galimybės nustatyti, kad bus atliekamas būtent toks tyrimas. Rašto, kuris nėra adresuotas teismui ir kuriame pateikiama abstraktaus pobūdžio informacija apie planuojamus atlikti veiksmus, nepakanka spręsti dėl būsimo Europos Komisijos tyrimo ir jo apimties, ypač atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungos Bendrasis Teismas panaikino tik dalį Europos Komisijos sprendimo Nr. SA.44678 C(2018) 7141 final dėl valstybės pagalbos SGDT. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra objektyvių dokumentų, kurie pagrįstų, kad Europos Komisijoje bus atliekamas tyrimas Europos Sąjungos Bendrojo Teismo iškeltais klausimais, kokia bus jo apimtis bei nagrinėjami klausimai.

Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrindė, kokia apimtimi Europos Sąjungos Bendrajame Teisme kilęs ginčas yra aktualus nagrinėjamai bylai teisingai išspręsti, t. y. nedetalizavo pagrindinių ginčo aspektų, kurie galėtų būti reikšmingi šioje byloje, neaptarė byloje Nr. T-193/19 nagrinėtų klausimų, neįvertino aplinkybės, jog buvo panaikinta Europos Komisijos sprendimo dalis, o klausimai dėl kitos Europos Komisijos sprendimo dalies buvo  išnagrinėti iš esmės, nenustatė ir nepagrindė, kad būtent panaikinta Europos Komisijos sprendimo dalis yra reikšminga sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad bylos sustabdymo klausimas negali būti sprendžiamas abstrakčių teiginių pagrindu (žr., pvz., 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63–679/2010; 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-484-438/2017; 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-419-602/2017; 2018 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-87-261/2018). Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamos nutarties turinį ir byloje esančius įrodymus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas šios administracinės bylos nagrinėjimą, iš esmės nepagrindė fakto ir aplinkybės, jog egzistuoja objektyvios kliūtys šiai bylai nagrinėti. 

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju sustabdydamas administracinės bylos nagrinėjimą, netinkamai taikė proceso teisės normas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Achema“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Rasa Ragulskytė-Markovienė

        Ernestas Spruogis

        Skirgailė Žalimienė