Civilinė byla Nr. e2-302-909/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16004-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.6.1; 2.1.6.3; 2.4.2.10; 2.4.2.13

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

       S P R E N D I M A S

       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 23 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė,

sekretoriaujant Katažynai Grinevič,

dalyvaujant ieškovei K. K. ir jos atstovui advokatui Remigijui Volikui, 

atsakovei M. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. K. patikslintą ieškinį atsakovams: T. O., I. K., O. S., M. V., G. M., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų: A. A., M. S., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl pripažinimo teisės atlikti ūkio pastato rekonstrukcijos darbus be bendraturčių sutikimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (DOK-11449), kuriuo prašė pripažinti ieškovei teisę be bendraturčių atsakovų T. O., I. K., O. S., M. V., G. M. sutikimo gauti statybos leidimą rekonstruoti ūkio pastato, malkinės, plane pažymėto N, prie taško 13, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklype, pagal architektės Mildos Puzinaitės parengtą projektą. Taip pat prašė priteisti iš atsakovų ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad nuo pirminio ieškinio pateikimo dienos (2020 m. birželio 2 d.) praėjo daugiau nei pusantrų metų, per tiek laiko keli iš trečiųjų asmenų, davusių sutikimus rekonstrukcijai, teismui pareiškė atšaukiantys sutikimus ir prieštaraujantys rekonstrukcijai. Todėl minėti asmenys patikslintame ieškinyje įtraukti kaip atsakovais. Kitoje dalyje pradinis 2020 m. birželio 2 d. ieškinys (DOK-15957) nėra tikslinamas. 

3.       Ieškovė pažymėjo, kad atsakovės O. S. ir G. M. nepateikė rašytinių atsisakymų į ieškovės prašymus duoti sutikimą atlikti rekonstrukciją, tačiau nenurodė konkrečių atsisakymo priežasčių. Atsakovė I. K. elektroniniu laišku pateikė atsisakymą duoti sutikimą, kuris anot ieškovės, nemotyvuotas, o yra iškeliamos sąlygos, nesusijusios su statinio projektu ir rekonstrukcija. Atsakovai T. O. ir M. V. ieškovei davė rašytinius sutikimus, tačiau teisminio nagrinėjimo metu sutikimus atšaukė. Kiti žemės sklypo bendraturčiai sutikimus rekonstrukcijai duoda.

4.       Ieškovė paaiškino, jog gyvena krosnimi šildomame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – Butas), kaip ir visų kitų butų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, savininkai. Prie namo esančiame ir bendros nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Žemės sklypas), turi ūkinį pastatą, malkinę, tačiau statinys neregistruotas atskiru unikaliu numeriu, bet atvaizduotas kadastriniuose duomenyse, sklypo plane ir žymimas raide N. Ūkinis pastatas susideda iš atskirų dviejų statinių, suskirstytų dalimis, atskiriems butams, tai užfiksuota buto dokumentuose.  

5.       Nurodė, kad ūkinio pastato dalis, priklausanti ieškovei, tapo avarinės būklės ir grėsė sugriūti. Ieškovė skubiai organizavo pastato remontą, rekonstrukciją. Visgi atsakovai nemotyvuotai nedavė sutikimų statinio, esančiame Žemės sklype, rekonstrukcijai, dėl ko ieškovė jau 3 metus negali įteisinti rekonstruoto statinio. Paaiškino, jog pagal projektinius pasiūlymus ieškovei priklausantis nežinomu laikotarpiu pastatytas 1,93 m ilgio ir 3,14 m pločio ūkio pastatas, pažymėtas N13, yra prailginamas iki 2,80 m ilgio, paplatinamas iki 3,20 m pločio, aukštis padidinamas nuo 2,30 m iki 2,80 m Tokiu būdu, pastato bendras plotas padidėja nuo 6,06 m2 iki 8,26 m2 (6,06 m2 + 2,20 m2) (toliau – ūkio pastatas, sandėliukas).

6.       Patikslintame ieškinyje dėstoma, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ūkio ir transporto departamento būsto administravimo skyrius 2017 m. rugsėjo 4 d. raštu informavo ieškovę ir kitus bendraturčius, kad jie privalo imtis priemonių, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kieme esančių statinių būklei pagerinti, siekiu atitikti reikalavimus arba nugriauti iki 2017 m. spalio 2 d. Ieškovė 2017 m. spalio 9 d. gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos akto elektroninio dokumento nuorašą, kuriuo konstatavo jai priklausančio ūkinio pastato dalies statybą neturint leidimo. Privalomuoju nurodymu nustatyta iki 2018 m. balandžio 6 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius (vėliau pratęstas iki 2018 m. birželio 29 d.). 2018 m. kovo 29 d. ieškovei surašė administracinio nusižengimo protokolą. 2018 m. birželio 27 d. atmetė ieškovės prašymą išduoti statybos leidimą per „Infostatyba“, kadangi nėra bendraturčių sutikimo. Pakartotinai ieškovei 2018 m. spalio 1 d. kreipiantis į atsakovus, sutikimų ar atsakymų negavo.

7.       Ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama pratęsti savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminą, tačiau 2020 m. sausio 9 d. sprendimu ieškovės prašymas atmestas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą, 2021 m. gegužės 5 d. priėmė sprendimą - panaikino ankščiau priimtą sprendimą ir pratęsė ieškovei terminą iki 2022 m. balandžio 30 d. Nurodė, kad ne kartą kreipėsi į atsakovus, tačiau šie, neišdėstydami motyvų, atsisakė duoti sutikimus, registruotos korespondencijos neatsiima.

8.       2021 m. sausio 6 d. teisme gautas pradinės atsakovės V. K. prašymas (DOK-3263) pakeisti atsakovę V. K. į atsakovą T. O., kadangi 2020 m. gruodžio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovui T. O. perleistas butas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, priklausęs V. K. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 2 d. nutartimi pakeitė atsakovę V. K. jos teisių perėmėju T. O.  

9.       Atsakovas T. O. pateikė atsiliepimą (DOK-8682) į pradinį ieškinį, kuriame nurodė nepritariantis ieškovės statinio įsiteisinimui bendroje žemėje. Paaiškino, kad atsikrausčius gyventi į (duomenys neskelbtini), Vilnius, namą, ieškovė pateikė prašymą dėl atsakovo pritarimo sandėliuko rekonstrukcijai. Neįsigilinęs jį pasirašė, tik prasidėjus teisminiam procesui, suprato, ko ieškovė siekia, todėl prieštarauja ieškovės ieškiniui. Atsakovas T. O. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.  

10.       Atsakovė M. V. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, tačiau byloje yra pateiktas atsakovės pranešimas (DOK-8950), kuriame ji dėstė, kad ieškovei sutikimą davė sandėliuko rekonstrukcijai, bet ne naujai statybai, todėl nesutiko, jog ieškovės sandėliukas būtų įteisintas kaip statinys Žemės sklype. Nurodė, kad ūkinis pastatas nėra rekonstruotas, o naujai pastatytas, daug didesnis nei prieš tai, t. y. plotu, aukščiu. Pridūrė, jog sandėliukas su pamatais, prieš tai to nebuvo, kas laikytina nauja statyba. Kadangi žemė nėra atidalinta, nesutinka, kad ieškovės ūkio pastatas būtų įteisintas.

11.       Atsakovės I. K. ir O. S. atsiliepimų nei į pradinį, nei į patikslintą ieškinį nepateikė. Atsakovė G. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

12.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime (DOK-16746) į patikslintą ieškinį prašė dėl patikslinto ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad bendraturtis, neduodamas sutikimo, turi nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus joms pagrįsti, iš kurių galima būtų daryti išvada, kad ūkinio pastato rekonstrukcija iš esmės pažeidžia bendraturčio teises ar įstatymo saugomus interesus. Pabrėžė, kad ieškovė ir kiti bendraturčiai 2017 m. rugsėjo 4 d. buvo informuoti, jog jie privalo imtis priemonių Žemės sklype esančių statinių būklei pagerinti arba nugriauti iki 2017 m. spalio 2 d. Taip pat paaiškino, jog 2020 m. vasario 19 d. patikrinimo metu apžiūrėti pagalbinio ūkio statiniai pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai nekėlė, šiferio lakštų ir šiukšlių nebuvo užfiksuota. Akcentavo, kad bendraturčių sutikimas yra tik viena iš Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktų numatytų sąlygų, kurias turi tenkinti asmuo, siekiantis realizuoti statytojo teisę.

13.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime (DOK-39283) į patikslintą ieškinį nurodė, kad Žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra nustatyta, todėl Žemės sklypo bendraturčiai valdo idealiąsias Žemės sklypo dalis, t. y. nėra identifikuotos konkrečios naudotinos bendro daikto dalys. Pažymėjo, kad ieškovė, dėl ūkio pastato rekonstrukcijos į Nacionalinę žemės tarnybą kreipėsi 2020 m. gruodžio 3 d. prašymu, jau vykstant teisminiam ginčui. Vilniaus miesto skyrius, išnagrinėjęs prašymą, 2021 m. sausio 12 d. rašte nurodė, kad neprieštarauja, kad ieškovė pagal suderintą techninę specifikaciją atliktų ūkinio pastato dalies rekonstrukciją pagal architektės parengtą projektą, jeigu tai neprieštaraus nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Pridūrė, jog ieškovė žinojo apie Žemės sklypo bendraturčių nesutarimus dėl naudojimosi Žemės sklypu, tačiau ketindama įgyvendinti jai, kaip Žemės sklypo bendraturtei, priklausančią teisę atlikti rekonstrukcijos darbus, ieškovė nesikreipė į teismą dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo. Nacionalinės žemės tarnybos manymu, pirmiausia ieškovė, siekdama įgyvendinti statytojo teises, turėtų išspręsti klausimą dėl bendrosios dalinės nuosavybe teise priklausančio daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimus, t. y. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.

14.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, tačiau byloje yra pateiktas atsiliepimas (DOK-125771) į pradinį ieškinį, kuriame prašė sprendimą civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ieškovės vykdoma sandėliuko rekonstrukcija kultūros paveldo teritorijoje be privalomo statybos leidimo laikytina savavališka. Iš esmės teigė, jog tikslinga atsižvelgti į tai, kad ieškovės statinio rekonstrukcija pakeitė esmines bendraturčių veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, ir ar rekonstrukcijos pasekmės gali turėti neigiamos įtakos bendraturčiams. Todėl mano, kad svarbu įvertinti, ar atsakovų atsisakymas duoti sutikimą atlikti statinio rekonstrukcijos darbus pažeidžia įstatymo leidėjo nustatytus savininko teisių gynimo bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo teisinius principus.

15.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, tačiau byloje yra pateiktas atsiliepimas (DOK-231949) į pradinį ieškinį, kuriame prašė bylą nagrinėti atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus. Paaiškino, kad ieškovė reikalavimą grindžia ne nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais, ieškinyje pateikiami motyvai nesusiję su nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu.

16.       Kiti tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. A. ir M. S. atsiliepimų byloje nepateikė.

17.       Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė patikslintame ieškinyje išdėstytas aplinkybes jame išdėstytais motyvais, prašė patikslintą ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atstovas papildomai paaiškino, kad ieškovės butas yra šildomas krosnimi, ji yra senyvo amžiaus, gyvena iš pensijos ir neketina įsirenginėti kitos šildymo sistemos, todėl sandėliukas malkoms laikyti jai yra būtinas. Šiuo metu malkinės pamatas yra sutvirtintas, atsakovų prašoma duoti sutikimą rekonstrukcijai, o ne naujai statybai. Pabrėžė, kad ieškovė buvo du kartus 2017 m. ir 2018 m. inicijavusi žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo klausimą, tačiau bendras sutarimas tarp bendraturčių nebuvo pasiektas.

18.       Teismo posėdžio metu atsakovė M. V. nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašė atmesti. Papildomai paaiškino, kad ieškovė pagal Statybos inspekcijos nurodymą neatstatė sandėliuko į buvusią padėtį, priešingai, jis buvo praplėstas, pasikeitė jo aukštis. Gavusi sutikimą rekonstrukcijai, ieškovė įgaus teisę įsiteisinti/įsiregistruoti nuosavybės teise savo dalį pastato bendroje žemėje, kuri yra neatidalinta, o tai pažeis jos, kaip žemės bendraturtės, teises ir interesus, nes ieškovė įgys pranašumą sprendžiant bendrus bendraturčių reikalus. Teigė, kad pirmiausia žemės turėtų būti atidalinta, o tada turi sekti pastato įsiteisinimas. Pabrėžė, kad tarp bendraturčių sunku rasti sutarimą ir pati ieškovė, būdama impulsyvaus charakterio, neduoda sutikimų kitiems kaimynams. Pabrėžė, kad name nesaugu kūrenti malkomis, neaišku, ar ieškovės krosnis yra tvarkinga.

19.       Kiti byloje dalyvaujantys asmenys: atsakovai T. O., I. K., O. S., M. V., G. M., tretieji asmenys: A. A., M. S., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir Lietuva Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai. Byla išnagrinėta minėtiems asmenims teismo posėdyje nedalyvaujant.

Patikslintas ieškinys tenkinamas.

20.       Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

21.       Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų teigti, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

22.       2014 m. rugpjūčio 6 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pardavė K. K. 141 m2 ploto žemės sklypo, sudarančio 1 630 m2 ir esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, dalį.

23.       Pagal byloje esantį Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą Žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuosavybės teise priklauso: O. S. 84/1630 dalis; T. O. 913/6520 dalis; G. M. 423/6520 dalis; M. V. 92/1630 dalis; K. K. 141/1630 dalis; Lietuvos Respublikai 658/1630; M. S. 103/1630; I. K. 116/1630 dalis; A. A. 102/1630 dalis.  

24.       Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamento būsto administravimo skyrius, 2017 m. rugsėjo 4 d. Nr. A51-58198/17(3.3.10.1-EM4), išsiuntė pranešimus dėl (duomenys neskelbtini), Vilnius, statinių, Žemės sklypo bendrasavininkams. Skyrius gavo V. K. pranešimą dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kieme esančių statinių. Skyrius nustatė, kad statiniai galimai gali kelti pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, todėl Žemės sklypo savininkų turi būti suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti. Tuo pagrindu nustatė terminą iki 2017 m. spalio 2 d. informuoti apie įpareigojimų vykdymą.  

25.       2017 m. spalio 2 d. ieškovė teikė paaiškinimus Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui. Ieškovė nurodė, kad rekonstruoja avarinės būklės ūkinį pastatą, 2016 m. gruodžio 8 d. surinko virš 50 proc. kaimynų parašų, sutikimų, sandėliuką nudažė žalia spalva, kaip gyvenamojo namo.

26.       2017 m. spalio 9 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ieškovei teikė privalomą nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2018 m. balandžio 6 d., t. y. nugriauti savavališkai, be statybą leidžiančio dokumento rekonstruoto sandėliuko, kuriam surašyta savavališkos statybos aktas SSA-100-171006-00092, dalį (išmatavimai: 4 m ilgio, 3,3 m. pločio, 2,8 m. aukščio) ir sutvarkyti statybvietę.

27.       2017 m. lapkričio 8 d. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ieškovei teikė reikalavimą Nr. RV-115. Patikrinimo metu nustatė, kad Žemės sklype, šalia sandėliukų, yra sukrautos medinių lentų, plokščių, plytų, buitinių atliekų krūvos, dalis jų apdengtos tentais. Apžiūrėjus sandėliuką nustatė, kad galimai savavališkai perstatytas, t. y. įrengtos naujos durys, statinys paaukštintas, padidintas tūris.

28.       Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2018 m. kovo 29 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. VTPSI-ANR_P-122-218 (ROIK: 18076995358), skyrė ieškovei 70 Eur baudą, pažeidimas – neturint statybą leidžiančio dokumento kultūros paveldo objekto teritorijoje rekonstruotas I grupės nesudėtingas statinys – sandėliukas. Nustatė, kad dalis esamo seno sandėliuko (apie 1,93 m ilgio ir 3,14 m pločio) pažymėto plane 4I1/m ir du lauko tualetai išardyti ir jų vietoje statoma nauja sandėliuko dalis (4 m. ilgio ir 3,3 m. pločio, apie 2,8 aukščio). 2018 m. balandžio 11 d. ieškovė baudą sumokėjo, pridėtas AB „Lietuvos paštas“ apmokėjimo kvitas.

29.       2018 m. balandžio 4 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos sprendimu pratęsė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą iki 2018 m. birželio 29 d.

30.       Byloje pridėta 2018 m. birželio 16 d. elektroninio laiško kopija iš I. K., adresuota Mildai Puzinaitei, rašoma, kad kai ieškovė pritars viso namo gerbūvio darbams (sienos atstatymo, sandėliuko griovimo ir t. t.), tuomet ir pritars ieškovės rekonstrukcijai, kadangi katilas yra ieškovės bute, kuriame ji kūrena įvairias atliekas, o ne malkas.

31.       2018 m. birželio 19 d. ieškovė raštu su prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto Antakalnio seniūniją. Prašė leisti turėti pagalbinį ūkio pastatą, nurodė kaimynų interesų nepažeidžianti ir paaiškino, jog pastatas rekonstruotas ant buvusio ieškovės pastato, dalinai užimant buvusių lauko tualetų ir vištidės, kurio savininko jau nėra, ribas.

32.       2019 m. firma „Tyrimai ir projektai“, pagal užsakovę V. K., sudarė statinio tyrimo aktą, objekto pagalbinio ūkio statinio (duomenys neskelbtini), Vilnius (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Tyrimo išvadoje nustatyta, kad pastato būklė neatitiko esminių statinio reikalavimų, esama konstrukcijų būklė neužtikrins saugios pastato eksploatacijos ir pastovumo ilgame laikotarpyje. Iš esmės nurodyta, kad siekiant pašalinti pagalbinio ūkio statinių galimos avarinės būklės požymius, reikalinga statinius nugriauti. Priede Nr. 1 prie statinio dalinės ekspertizės akto Nr. 19-47E matomos Žemės sklype esančio medinio statinio – sandėliuko ir aplinkos nuotraukos.  

33.       2020 m. vasario 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto administravimo skyrius rašte Nr. A51-23913/20(3.3.2.26E-BŪS) (adresuotas V. K.) nurodė, kad 2020 m. sausio 13 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą suformuoto Žemės sklypo teritorijoje ir surašė patikrinimo aktą Nr. A32-560/20(2.1.15-BŪS) ir pabrėžė, jog apžiūrėti pagalbinio ūkio statiniai pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai nekėlė, skunde nurodytoje vietoje šiferio lakštų ir šiukšlių neužfiksavo.

34.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 9 d. sprendimu konstatavo, kad nėra pagrindo pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, nugriauti savavališkai rekonstruotą ūkinį pastatą. 2021 m. gegužės 5 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo ieškovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendimo ir nusprendė pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą iki 2022 m. balandžio 30 d.

35.       Byloje pateiktas UAB „M. Puzinaitės projektavimo firma“ Žemės sklypo planas M:1500, sklypo plotas 1 630 m2, projekto pavadinimas – pagalbinio ūkio pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstrukcijos projektas, užsakovas – K. K. Šiuo plano pagrindu ieškovė ketina įteisinti ūkio pastato rekonstrukciją.    

Dėl pripažinimo teisės atlikti ūkinio pastato rekonstrukcijos darbus be bendraturčių sutikimo

36.       Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Įstatyme nustatyta, kad viena iš bendrosios nuosavybės rūšių yra bendroji dalinė nuosavybė, kurios pagrindinis požymis – iš anksto nustatyta kiekvieno savininko (bendraturčio) nuosavybės teisės dalies apimtis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalis, 4.73 straipsnio 1 dalis).

37.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, nustatyta, kad statytojas, t. y. ieškovė K. K., UAB „M. Puzinaitės projektavimo firma“ įmonėje užsakė ūkinio pastato – malkinės, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius rekonstravimo projektą, kurį pateikė žemės sklypo bendraturčiams, prašydama jų sutikimo rekonstravimo darbams atlikti. Atsakovai sutikimo nedavė, todėl ieškovė kreipėsi į teismą. Taigi nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas tarp bendrosios nuosavybės subjektų vienam iš jų siekiant rekonstruoti ūkinį pastatą – malkinę, atsakovams nedavus sutikimo rekonstrukcijai, kuris reikalingas pateikti siekiant gauti leidimą pastato rekonstrukcijai pagal įstatymo reikalavimus.

38.       Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas nurodo, kad vienas iš statybą leidžiančių dokumentų yra leidimas rekonstruoti statinį. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punktas numato, kad norint gauti statybą leidžiantį dokumentą, be kitų dokumentų, pateikiami žemės sklypo bendraturčių sutikimai, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise, be statinio bendraturčių sutikimo.

39.       Bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Toks ribojimas išreikštas teisės normose nustatytu įpareigojimu statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Šie suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų. Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą, teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2012).

40.       Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis esmines bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų sąlygojami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos, kt. (Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis).

41.       Nagrinėjamoje byloje bendraturčių ginčas kilo ieškovei šalinant savavališkos statybos padarinius, nustatytus dar 2017 m. spalio 9 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos. Jų šalinimo tvarka reglamentuojama Statybos įstatymo 28 straipsnyje. Šio straipsnio 2–5 dalyse nustatyta, kad Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pareikalavus iš statytojo (užsakovo) pašalinti savavališkos statybos padarinius, nugriaunat statinį arba išardant savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis, šis turi teisę kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl tokio dokumento išdavimo Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Jis turi teisę parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą gauna statybą leidžiantį dokumentą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija panaikina asmeniui pateiktą reikalavimą.

42.       Ieškovė vykdydama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. ūkinį pastatą – malkinę, siekia įgyvendinti įstatyme įtvirtintą teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atkreiptinas dėmesys, bendras Žemės sklypas ir jame esantys statiniai, priklausantys ieškovei ir atsakovams, turi būti valdomi, naudojami ir disponuojami visų bendraturčių bendru sutarimu, aktyviai bendradarbiaujant, derinant savo interesus priimtiniausiu šalims būdu, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Pažymėtina, kad neteisėtos rekonstrukcijos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui. Savavališkų rekonstruotų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma esant ne bet kokiam, o esmingam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-568-614/2020).

43.       Pabrėžtina, kad bendraturčio sutikimo numatomiems darbams davimas savaime nereiškia statybos leidimo išdavimo, o yra tik viena iš prielaidų statytojo teisei įgyvendinti. Konstatuotina, kad ieškovė atsakovams (bendraturčiams) pateikė sandėliuko techninę dokumentaciją, projektą, kurią parengė asmuo, turintis tam reikalingą architekto kvalifikacijos laipsnį, t. y. Milda Puzinaitė, ir kurioje yra visi rekonstrukcijos pobūdį apibrėžiantys faktiniai duomenys. Pagal pateiktą projektą, esamo ūkinio pastato ilgis prailginamas iki 2,80 m2, paplatinamas iki 3,20 m2, aukštis padidinamas nuo 2,30 m2 iki 2,80 m2. Šalia sandėliuko nėra nustatyta pastatų, kuriems po rekonstrukcijos paaukštinta siena galėtų užstoti vaizdą ar kitokiu būdu įtakoti bendraturčių teises. Teismo vertinimu, atsakovai atsisakymo duoti ieškovei sutikimą sandėliuko rekonstravimo atliktiems darbams argumentuotų motyvų nepateikė ir neįrodė, jog ieškovės pateiktas projektas pažeidė atsakovų, kai bendraturčių, teises ir teisėtus interesus. Esminiai atsakovų (T. O. ir M. V.) motyvai dėl sutikimo nedavimo iš esmės grindžiami šiais motyvais – projektą atsakovas T. O. pasirašė neįsigilinęs į tai, ko siekia ieškovė, tačiau, pastebėtina, kad papildomų motyvų ir argumentų teismui nepateikė, todėl šie nesutikimo motyvai yra deklaratyvūs ir neįrodo, kaip pažeidžiamos atsakovo teisės, o atsakovė M. V. sutikimą davė rekonstrukcijai, bet ne naujai statybai ir tai anot jos, pažeidžiamos jos teisės, nes ieškovė turės pranašumą bei galės įregistruoti pastato teisinę registraciją, tačiau šiuo atveju nenustatyta, kad ieškovė vykdys naują statybą, o leidimas yra išduodamas rekonstrukcijai, o ne naujai statybai. Taigi, darytina išvada, kad atsakovai sutikimo rekonstravimo darbams atlikti nedavimą grindė abstrakčiomis prielaidomis, tačiau nesutikimo pagrįstumo neįrodinėjo leistinais įrodymais (CPK 178 straipsnis). 

44.       Šioje byloje, kaip jau teismas minėjo, atsakovai užėmė pasyvią poziciją, savo atsisakymo duoti sutikimą nepagrindė nei žodžiu, nei raštu, t. y. nepateikė specialistų išvadų, kitų patikimų duomenų, patvirtinančių, kad ūkinio pastato rekonstrukcija pakeis atsakovų gyvenimo ir veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos. Laikytina, kad sutikimo nedavę atsakovai, kaip Žemės sklypo bendraturčiai, neįvykdė jiems tenkančios pareigos įrodyti rekonstrukcijos proceso, realių neigiamų jiems galinčių kilti padarinių, iš esmės pažeidžiančių jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 12, 178 straipsniai). Tuo tarpu teismas, taip pat nenustatė aplinkybių, patvirtinančių, kad ieškovės rekonstruotas ūkinis pastatas, pažeidžia kitų bendraturčių teises ir/ar teisėtus interesus (CPK 185 straipsnis). Teismas sprendžia, kad atsakovų atsisakymas duoti sutikimą nėra objektyviai pagrįstas ir trukdo ieškovei (bendraturčiui) įgyvendinti teisę į statybą, todėl darytina išvada, jog atsakovų atsisakymas pažeidė ieškovės, kaip Žemės sklypo bendraturtės, teisę naudotis bendrąja daline nuosavybe (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).  

45.       Akcentuotina, kad teismo leidimas vykdyti rekonstrukciją be bendraturčių sutikimo nereiškia, kad statytojui suteikiama neribota elgesio laisvė. Statybos proceso dalyvių teises ir pareigas, statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos statybos procese principines nuostatas nustato Statybos įstatymas. Dėl to ieškovė privalės vykdyti šiame įstatyme nustatytas statytojo pareigas (Statybos įstatymo 3, 14 straipsniai), šių pareigų vykdymą kontroliuos leidimą išduodančios ir statybos priežiūrą vykdančios institucijos ir nustačius galiojančio teisinio reguliavimo pažeidimus ieškovei nebus išduotas statybos leidimas arba ji bus įpareigotas minėtus pažeidimus pašalinti. Iš esmės ieškovė pastato rekonstrukciją siekia atlikti jau egzistuojančio pastato vietoje, užstatytoje Žemės sklypo dalyje, todėl, teismo manymu, tokia rekonstrukcija nepadarys neigiamos įtakos atsakovų teisėms. Pagal faktiškai nusistovėjusią Žemės sklypo naudojimo tvarką sklypo dalimi, kurioje stovi ūkinis pastatas – malkinė, faktiškai jau ilgą laiką naudojasi ieškovė malkoms sudėti (butas kūrenamas malkomis).

46.       Teismas, remiantis išdėstytu, ieškovės ieškinį tenkina, pripažįstant ieškovės teisę gauti statybos leidimą rekonstruoti ūkinio pastato – malkinės, plane pažymėto N, prie taško 13, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal Mildos Puzinaitės parengtą projektą, be Žemės sklypo bendraturčių atsakovų T. O., I. K., O. S., M. V., G. M. sutikimų.  

47.       Kiti procesiniuose dokumentuose šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48.       Ieškovė prašė jos naudai iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas, t. y. 75 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Atstovavimo išlaidų priteisti neprašė.

49.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus, yra pagrindas ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisti 75 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis), t. y. iš kiekvieno atsakovo priteistina po 15 Eur.

Dėl pašto išlaidų

50.       Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 109,88 Eur ir yra priteisiamos iš atsakovų valstybės naudai lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno atsakovo priteistina po 21,98 Eur. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.                

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 

n u s p r e n d ž i a :

patikslintą ieškinį tenkinti.

Pripažinti ieškovei K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę gauti statybos leidimą rekonstruoti ūkinio pastato – malkinės, plane pažymėto N, prie taško 13, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal architektės Mildos Puzinaitės parengtą projektą, be žemės sklypo bendraturčių T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. V., gim. 1987-04-18, G. M., gim. 1984-02-22, sutikimų. 

Priteisti ieškovei K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš atsakovų T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. V., gim. 1987-04-18, G. M., gim. 1984-02-22, ieškovės patirtas 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 15 Eur (penkiolika eurų).

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 21,98 Eur (dvidešimt vieną eurą 98 ct) pašto išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 21,98 Eur (dvidešimt vieną euro 98 ct) pašto išlaidų. 

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 21,98 Eur (dvidešimt vieną euro 98 ct) pašto išlaidų. 

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės M. V., gim. 1987-04-18, 21,98 Eur (dvidešimt vieną eurą 98 ct) pašto išlaidų. 

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės G. M., gim. 1984-02-22, 21,98 Eur (dvidešimt vieną eurą 98 ct) pašto išlaidų. 

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                           Justa Raciūtė