Civilinė byla Nr. e2S-2137-275/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12636-2021-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.1.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugpjūčio 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. Z. ir G. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. Z. ir G. Z. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Kredito garantas“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“, uždaroji akcinė bendrovė „Šilėja“, A. K., S. K., R. B., V. V. (V. V.), A. M., L. M., antstoliai D. B., R. V., I. G., B. P., G. B., A. N., R. K., I. K., M. D., M. G., ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai L. Z. (toliau – ir pareiškėja) ir G. Z. (toliau – ir pareiškėjas, toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos jiems iškėlimo.
2. Pareiškėjai paaiškino, kad nesėkmingos investicijos į įmonės veiklą, nepelningi sandoriai perkant ir parduodant nekilnojamąjį turtą, visuotinė finansinė krizė, visuotinė COVID-19 pandemija, jų skolininkų nemokumas įtakojo jų finansinę būklę ir privedė prie nemokumo; jie turi finansinių sunkumų, negali atsiskaityti su kreditoriais, jų pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai sudaro 584 918,52 Eur. Nurodė, kad pareiškėjas nuo 2001 metų vertėsi individualia veikla – nekilnojamojo turto pirkimu ir pardavimu, didžioji dalis skolų yra susijusios su šia veikla, ženkliai kritus nekilnojamojo turto kainoms, 2007 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjas įregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios veikla – medienos perdirbimas, šioje įmonėje jis dirbo iki 2014 metų, nuo 2015 metų įmonė veiklos nebevykdo, nuo 2018 metų jis dirbo pavėžėju Bolt kompanijoje ir su pareiškėjos vardu registruotu automobiliu Toyota Corola Verso vežiojo keleivius, tačiau ši veikla buvo nepelninga, 2020 m. kovo mėn. prasidėjus pandemijai nutraukė šią veiklą, šiuo metu dirba nepilną darbo dieną pagal darbo sutartis po 0,5 etato UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, kur jam mokamas ne mažesnis, nei minimalus darbo užmokestis. Nurodė, kad pareiškėja dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir per mėnesį, atskaičius mokesčius, vidutiniškai uždirba 1 500 Eur, jos darbovietėje reikalaujama, kad ji važinėtų tik BMW markės automobiliu, todėl ji jį nuomojasi už 287 Eur per mėnesį, darbdavė jį iš jos pernuomoja ir pareiškėjai kas mėnesį perveda po 255 Eur. Paaiškino, kad pareiškėjui diagnozuota lėtinė lumboischialgija M5 1.4 G54.4., gydytojų rekomendacija gydymui ir darbui – vengti sunkaus fizinio darbo, dėl patirtų finansinių nesėkmių jam pasireiškė depresijos požymiai, kamuoja nerimo priepuoliai, dėl visų turimų sveikatos problemų, jis turėtų lankyti brangias kineziterapijos procedūras, tačiau neturi tam pakankamai piniginių lėšų, dėl ko atstatyti sveikatą nepavyksta. Nurodė, kad 2021 m. balandžio 1 d. pareiškėja sudarė patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu išsinuomojo butą adresu (duomenys neskelbtini) ir už buto nuomą moka kas mėnesį 450 Eur nuomos mokestį. Teigė, kad nepaisant visų nurodytų sunkumų, jie dėjo pastangas ir stengėsi atsiskaityti su kreditoriais – kas mėnesį hipotekos kreditoriui S. K. pervesdavo po 500 Eur, iki šios dienos savanoriškai šiam kreditoriui yra pervedę 11 000 Eur, be to, didžioji dalis skolų buvo padengta antstoliams realizavus iš varžytinių pareiškėjų turtą. Nurodė, kad atsižvelgiant į jų amžių, kuomet pareiškėjui yra 55 metai, pareiškėjai yra 48 metai, įvertinant jų skolų mastą – 584 918,52 Eur bei turimo turto vertę, kuris, remiantis valstybės įmonės Registrų centro pažyma sudaro 16 221 Eur, valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis automobilio vertė 3 000 Eur (viso jų turimo turto vertė sudaro 19 221 Eur), jie neturi jokios galimybės per visą savo gyvenimą atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjų teigimu, padidinti pajamas ir uždirbti daugiau nei dabar jie neturi galimybių, todėl neiškėlus jiems fizinio asmens bankroto bylos jie ir toliau liks gyventi žemiau skurdo ribos ir niekuomet nesugrįš į normalų gyvenimą, nes dėl nuolat augančių palūkanų jie niekuomet neatsiskaitys su savo kreditoriais.
3. Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė palaikė pareiškime išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindama, kad pareiškėja turi aukštąjį išsilavinimą, pareiškėjas turi aukštesnįjį išsilavinimą, kai pareiškėjas baigė darbą 2020 m. kovo mėn. Bolt kompanijoje niekur nedirbo, ieškojo darbo, turėjo sveikatos problemų, iki dabartinio buto nuomos jie nuomojosi kitą butą.
4. Suinteresuotas asmuo antstolis I. G. atsiliepime į pareiškimą prašė bylą nagrinėti pagal pateiktus ir ištirtus įrodymus.
5. Suinteresuotas asmuo antstolis A. N. atsiliepime į pareiškimą prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
7. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškimą prašė sprendimą priimti pagal byloje esančius dokumentus bei pateiktus įrodymus.
8. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius atsiliepime į pareiškimą prašė bankroto bylos iškėlimo pareiškėjams klausimą spręsti teismo nuožiūra, ištyrus visus byloje esančius įrodymus.
9. Suinteresuotas asmuo L. M. atsiliepime į pareiškimą prašė iškelti pareiškėjams bankroto bylą.
10. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 10 d. nutartimi netenkino pareiškėjų L. Z. ir G. Z. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
12. Teismas nustatė, kad iš viso pareiškėjų įsipareigojimai kreditoriams sudaro 584 918,52 Eur. Pareiškėjai nurodė turintys nekilnojamojo turto už 16 221 Eur ir 3 000 Eur vertės automobilį, pareiškėjas yra uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, įmonė veiklos nebevykdo, turimose banko sąskaitose lėšų praktiškai nėra, pareiškėjai yra dirbantys ir gauna darbo užmokesčius – visos pareiškėjų gaunamos pajamos, atskaičius mokesčius, sudaro 2 155 Eur per mėnesį, jie nuomojasi butą už mėnesinį 450 Eur mokestį, išlaikomų asmenų neturi, jų skolininkų skola jiems sudaro 22 298,32 Eur, jų būtiniems poreikiams tenkinti reikalinga 1 837 Eur suma per mėnesį. Teismas įvertinęs pareiškėjų skolinių įsipareigojimų dydį (584 918,52 Eur), kuris viršija 25 MMA, turimo turto ir pajamų santykį, konstatavo, kad pareiškėjai pagal turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, todėl yra nemokūs Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) prasme.
13. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai savo nemokumą grindžia sunkia finansine padėtimi, kurią, kaip nurodo patys, sąlygojo nesėkmingas vertimasis nekilnojamojo turto pirkimu ir pardavimu, investavimas į vertybinius popierius neturint patirties, pareiškėjai patvirtino, kad net ir po nenusisekusio nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo jie ir toliau investavo į nekilnojamojo turto pirkimą, taip didindami jau ir taip turėtus įsipareigojimus kreditoriams, be to, patys pareiškėjai pareiškime nurodė, kad vykdant individualią veiklą nemokėjo mokesčių, kas rodo, jog pareiškėjai linkę elgtis nepakankamai rūpestingai ir atsakingai. Kaip nurodo patys, pareiškėjas nuo 2018 m. iki 2020 m. kovo mėn. dirbo pavėžėju, naujose darbovietėse vadybininku po 0,5 etato įsidarbino tą pačią dieną (2021 m. balandžio 22 d.) tik prieš pat kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė paaiškino, kad nuo 2020 m. kovo mėn. pareiškėjas niekur nedirbo, ieškojo darbo, tačiau apie darbo paieškas jokių įrodymų pateikta nėra, teismui visiškai nesuprantamas pareiškėjo pasyvumas, abejingumas naujo darbo paieškoms tokį ilgą laikotarpį, ypač esant didelėms skoloms, o įsidarbinimas naujose darbovietėse tą pačią dieną prieš pat kreipiantis į teismą už itin mažą atlygį rodo jo nesąžiningumą; pareiškėja įsidarbinusi yra nuo 2011 metų. Teismas nustatė, kad šiuo metu pareiškėjai gauna pastovius darbo užmokesčius, kurie, atskaičius mokesčius, sudaro 2 155 Eur, be to, pareiškėjai nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, kuriame jie faktiškai negyvena, kadangi nurodė, jog nuomoja butą, kurio išlaikymas siekia 600 Eur per mėnesį. Padarė išvadą, kad pareiškėjų teiginiai, jog padidinti pajamas ir uždirbti daugiau nei dabar jie neturi galimybių net pardavus turtą ir jų kreditoriniai įsipareigojimai liktų tokie, kokių per visą gyvenimą grąžinti nesugebės, negali būti laikomi teisingais, pagrįstais ir sąžiningais, kadangi nekilnojamojo turto pardavimas ar buto nuomos mokesčio atsisakymas sumažintų pareiškėjų įsiskolinimus, naujo geriau apmokamo darbo paieškos padidintų jų pajamas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė, jog jam diagnozuota lėtinė lumboischialgija M5 1.4 G54.4, ko pasėkoje gydytojai rekomendavo vengti sunkaus fizinio darbo, tačiau duomenų, jog pareiškėjui būtų nustatytas dalinis darbingumas, byloje nėra. Pareiškėjas turi aukštesnįjį išsilavinimą, pareiškėja turi aukštąjį išsilavinimą, todėl jie gali ir yra pajėgūs dirbti ir geriau apmokamą darbą (ypač pareiškėjas), kuris nebūtinai turi būti sietinas su sunkiu fiziniu darbu. Pažymėjo, kad byloje nėra pateikta visiškai jokių įrodymų, jog pareiškėjai būtų dėję pakankamas pastangas dirbti geriau apmokamą darbą ar susirasti papildomą darbą, taip pat jie nenurodė, net ir teismo reikalavimu, kokių konkrečių veiksmų jie imasi ir imsis ateityje tam, kad uždirbtų daugiau pajamų turimoms skoloms dengti, apsiribodami teiginiu, kad tokių galimybių nėra. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina pareiškėjų siekį vengti atsiskaitymo su kreditoriais, jų nesąžiningumą FABĮ prasme.
14. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatavo, jog pareiškėjai, būdami išsilavinę, darbingo amžiaus, turėdami pastovius apmokamus darbus, nekilnojamojo turto, kurį galėtų parduoti, sąmoningai nesiekė gerinti savo turtinės padėties, siekdami išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsisakė iškelti pareiškėjų, kaip fizinių asmenų, bankroto bylą (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Atskiruoju skundu pareiškėjai L. Z. ir G. Z. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartį ir perduoti klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui, priimti naujus pareiškėjų teikiamus įrodymus, kaip reikšmingus bylos nagrinėjimui ir juos prijungti prie bylos medžiagos.
16. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo pareiškėjų nemokumą. Pažymėjo, kad pareiškėjai tapo nemokūs daugiau kaip prieš dešimtmetį. Per paskutinius trejus metus iki pareiškimo teismui pateikimo, pareiškėjai nepirko ir nepardavinėjo jokio nekilnojamojo turto, nevykdė jokios investicinės veiklos, nedidino savo skolų. Per paskutinius trejus metus buvo parduotas beveik visas pareiškėjų vardu turėtas turtas, dengiamos skolos kreditoriams, pareiškėjai, be kita ko, iš savo bendrų santuokinių pajamų geranoriškai kas mėnesį vykdė mokėjimus kreditoriams. Pažymėjo, kad visas pareiškėjų investiciniais tikslais pirktas turtas liko registruotas jų vardu, jis nebuvo niekam perleistas, buvo antstolių parduotas iš varžytinių, iš gautų pajamų atsiskaityta su kreditoriais. Pareiškėjų elgesys negali būti laikomas nesąžiningu, kadangi jie neatliko jokių tyčinių veiksmų, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjai buvo nepakankamai rūpestingi ir atsakingi, tačiau tokie veiksmai nėra laikomi tyčiniais ir nesąžiningais FABĮ prasme. Atkreipė dėmesį, kad nei vienas iš pareiškėjų kreditorių neįrodinėjo pareiškėjų nesąžiningumo, neprieštaravo bankroto bylos jiems iškėlimui, vienas iš kreditorių – L. M., netgi prašė iškelti pareiškėjams bankroto bylą.
17. Nurodė, kad pareiškėjams turint 592 231,53 Eur dydžio skolą, vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas nepilnus metus pasyviai ieškojo darbo (nors pareiškėjai su tuo nesutinka), nepadarė pareiškėjų nemokiais, niekaip neįtakojo jų nemokumo ir žymiai nepadidino jų skolinių įsipareigojimų, kadangi jau eilę metų pareiškėjai geranoriškai vykdė mokėjimus kreditoriams, mokėdami po 500 Eur kas mėnesį ir netgi daugiau.
18. Teismas nutartyje visiškai nepasisakė apie tai, kad su pareiškėjais iki šiol gyvena jų 18 metų amžiaus sūnus, kuris šiais metais baigė mokyklą ir ketina stoti į aukštąją mokyklą, dienines studijas, todėl pareiškėjai turės jam teikti finansinę paramą.
19. Nurodė, kad teikia papildomus įrodymus, pagrindžiančius, kad pareiškėjas ieškojo darbo, tačiau potencialus darbdaviai pasirinko kitus kandidatus. Pažymėjo, kad pareiškėjas dėl darbo paieškos kreipėsi į dešimtis įmonių, dalyvavo eilėje darbo pokalbių, tačiau neturi galimybės iš jų visų pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Taip pat pateikė įrodymus, kad pareiškėja 2020 m. gegužės 12 d. kandidatavo į Ignitis grupę į kokybės vadovo pareigas, tačiau darbdavys pasirinko kitą kandidatą. Taip pat pateikė pareiškėjos susirašinėjimą el. paštu, kuris patvirtina, kad 2021 m. sausio 7 d. pareiškėja ieškojo papildomo darbo, t. y. ketino laisvu laiku gaminti rankdarbius ir tokiu būdu uždirbti papildomas pajamas, tačiau jos kandidatūra nebuvo pasirinkta. Taip pat papildomai pateikė stacionaro epikrizę, patvirtinančią, kad pareiškėjas 2020 m. sausio mėn. ligoninėje buvo teikiama būtinoji pagalba, t. y. atliekama operacija dėl apendicito, po ko jam net keletą mėnesių buvo apribotas fizinis krūvis, kas privertė jį sustabdyti pavėžėjo veiklą.
20. Teigė, kad vien tai, kad pareiškėjas tam tikru laikotarpiu nedirbo, neįvertinus, kokie veiksniai tai nulėmė, taip pat nenustačius kitų reikšmingų aplinkybių, neteikia pagrindo jį laikyti nesąžiningu. Pareiškėjai pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, kad pareiškėjo darbo paieškas apsunkino jo sveikatos problemos, tačiau teismas šių aplinkybių neįvertino.
21. Skundžiamoje nutartyje teismas visiškai nepasisakė, per kokį laikotarpį pareiškėjai yra pajėgūs atsiskaityti su visais savo kreditoriais ir nepasisakė, ar toks laikotarpis yra laikytinas protingu ir kokiais kriterijais remiantis, jis laikytinas protingu. Vien tai, kad pardavus pareiškėjų turtą, sumažės jų įsiskolinimai, nedaro jų mokiais. Pažymėjo, kad pareiškėjai savo skolų negalės padengti per visą likusį gyvenimą.
22. Nurodė, kad teismas bylą išnagrinėjo ir nutartį priėmė itin skubotai ir atmestinai. Posėdis užtruko tik 16 minučių, tuo tarpu nutartis paskelbta praėjus tik 44 minutėms po posėdžio pabaigos. Nutartis buvo sukurta dvi dienas iki paskirto žodinio bylos nagrinėjimo, todėl tikėtina, jog bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, teismas jau turėjo išankstinę nuomonę dėl bylos baigties. Teismas, turėdamas išankstinę nuomonę, privalėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, tačiau to nepadarė, kas laikytina absoliučiu nutarties negaliojimo pagrindu ir dėl to nutartis privalo būti panaikinta.
23. Tretieji asmenys S. K. ir A. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartį.
24. Nurodė, kad apeliantai prieš dešimtmetį turėjo nekilnojamo turto, kurio vertė, pagal jų pateiktus dokumentus, sudarė apie 12 mln. litų ( 3 500 000 Eur). Paaiškino, kad 2020 m. spalio mėnesį apeliantų skola tretiesiems asmenims S. K. ir A. K. sudarė virš 130 000 Eurų. 2017 m. rugpjūčio 2 d. skolininkų buvo pareikalauta grąžinti skolą, nes skolos terminai buvo pasibaigę dar 2009 m. Taip pat buvo pasiūlyta parduoti arba perleisti tretiesiems asmenims įkeistą turtą. Apeliantai prašė atidėti skolos grąžinimą, motyvuodami, kad neturi kur gyventi ir 2017 m. rugpjūčio 2 d. su pareiškėjais buvo pasirašytas susitarimas, pagal kurį pareiškėjai kas mėnesį turėjo mokėti po 500 Eur. 2020 m. spalio mėn. pareiškėjų buvo pareikalauta parduoti arba perleisti įkeistą turtą bei antstolių kontorai buvo pateikti vykdomieji įrašai, pagal hipotekos sandorius ir pradėtas skolos išieškojimas. Antstoliams, už skolos administravimą, buvo sumokėta 1 800 Eur ir taip dar daugiau padidinta pareiškėjų skola. Jeigu pareiškėjai nekilnojamąjį turtą būtų perleidę už skolas, pasirašant susitarimą pas notarą, tai būtų kainavę apie 100 Eur. Tokiu būdu, pareiškėjai sąmoningai didino skolą. Teigė, kad pareiškėjai trukdė paskirtam turto vertintojui įvertinti įkeistą turtą, skundė atliktą vertinimą.
25. Pažymėjo, kad pareiškėjo pateiktų kelių įmonių darbo paieškos duomenys neįrodo pareiškėjo aktyvios darbo paieškos ir rimtų ketinimų įsidarbinti. Pastangų įsidarbinti pareiškėjas nedarė ir nedaro iki šiol. Pareiškėjas tvirtino, kad jis turi sandėrius su Lenkijos kompanijomis, iš kurių gauna pajamas, bet Lietuvoje pajamų nedeklaruoja. Teigė, kad pareiškėjas pateikė ne visą informaciją apie turimas sąskaitas, kadangi pareiškėjas turi papildomas sąskaitą Jungtinės Karalystės banke „Monese“. Šios sąskaitos palaikymo mokestis sudaro 5,95 Eur per mėnesį. Teigė, kad pareiškėjai pateikė ne visus duomenis apie skolas. Pareiškėjas 2008-2011 metais išdavė keletą neprotestuotinų vekselių.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
27. Pareiškėjai atskirajame skunde teigia, kad teisėjas priimant skundžiama nutartį turėjo išankstinę nuomonę dėl bylos baigties kadangi procesinį sprendimą priėmė praėjus 40 min. nuo teismo posėdžio pabaigos, kelia abejones dėl teismo nešališkumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinio sprendimo priėmimas praėjus 40 min. nuo teismo posėdžio pabaigos, aplinkybė, kad dokumentas (priimta nutartis) buvo sukartas iki paskirto žodinio bylos nagrinėjimo, nesant kitų argumentų ir duomenų byloje, savaime negali būti traktuojamas kaip liudijantis teismo išankstinį nusistatymą ar išankstinę nuomonę dėl pareiškėjų pateikto pareiškimo išsprendimo. Pažymėtina, kad skundžiama nutartis buvo priimta praėjus 40 min. po teismo posėdžio pabaigos, kas apeliacinės instancijos teismo vertinimu pakanka redaguoti ir papildyti ankščiau sukurtą dokumentą, priimant nešališką nutartį. Atskirajame skunde nėra pateikta kitų duomenų, leidžiančių konstatuoti pirmosios instancijos teismo teisėjo subjektyvųjį šališkumą ir išankstinį nusistatymą dėl pareiškėjų pateikto pareiškimo. Taigi vien ši minėta aplinkybė, nesant kitų duomenų, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Dėl pirmiau minėtų priežasčių nėra pagrindo konstatuoti išankstinį teismo nusistatymą dėl prašymo išsprendimo bei pirmosios instancijos teismo šališkumą.
28. Pareiškėjai kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: UAB „Salvaras“ 2021 m. birželio 18 d. atsakymą, UAB „Prekybos namai D.W.K“ 2021 m. birželio 11 d. atsakymą, MB „Anrada LT“ 2021 m. birželio 14 d. raštą, dalyvavimo „Ignitis“ atrankoje dokumentus, susirašinėjimą dėl papildomo darbo (rankdarbių gamybos), stacionaro epikrizę, informacinę pažymą, nutarties ypatybes apie dokumento sukūrimą. Tretieji asmenys kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus: 2017 m. rugpjūčio 2 d. susitarimą, 2021 m. birželio 29 d. faktinių aplinkybių protokolą, 2008 m. gruodžio 20 d. neprotestuotino vekselio kopiją, 2017 m. balandžio 25 d. įspėjimą.
29. Pažymėtina, jog įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu (CPK 135 straipsnio 2 dalis), esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme. Minėta norma nustato, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
30. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktą; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014 ir joje nurodytą praktiką).
31. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad naujai pateikti įrodymai prisideda prie išsamesnio faktinių aplinkybių atskleidimo, įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, šalys su pateiktais įrodymais galėjo susipažinti ir pateikti atsikirtimus į juos, šiuos įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
32. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjų pareiškimą dėl bankroto bylos jiems iškėlimo.
33. FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti įvertinamos dvi aplinkybių grupės. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų vienai iš sąlygų, kuriai esant bankroto bylą atsisakoma iškelti.
34. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjai yra nemokus. Nustatyta, kad iš viso pareiškėjų prievolių kreditoriams dydis pareiškimo pateikimo teismui dieną buvo 584 918,52 Eur. Tai patvirtina, kad pareiškėjo pradelsti įsiskolinimai akivaizdžiai viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą 25 MMA dydį (16 050 Eur). Byloje nėra ginčo dėl to, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu pareiškėjo finansinė būklė atitiko FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bylos duomenys šias aplinkybes patvirtina, dėl ko ši aplinkybė pripažintina pirmosios instancijos teismo nustatyta tinkamai.
35. Kita vertus, fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą, turi būti patikrinta, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų sąlygų.
36. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015).
38. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015; 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015). Asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015; 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-680-684/2015).
39. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimtas teisme 2021 m. gegužės 17 d., dėl ko 3 metų laikotarpis, per kurį vertinamas pareiškėjo sąžiningumas, yra nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2021 m. gegužės 17 d.
40. Pareiškėjai paduodami teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė iš esmės visą reikšmingą informaciją apie skolos susidarymo aplinkybes, jų turtinę padėtį. Pareiškėjai nurodė, kad turi 19 221 Eur vertės turtą, bendros pareiškėjų pajamos sudaro 2 155 Eur, pareiškėjų skolininkų skola pareiškėjams sudaro 22 298,32 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net ir nukreipus išieškojimą į nurodytą turtą, pareiškėjo turimo turto nepakanka turimiems skoliniams įsipareigojimams padengti.
41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015, 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-313/2016).
42. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį gerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434/686/2015). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjai kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, kurie pagrindžia, jog pareiškėjai ėmėsi aktyviu veiksmų darbui (papildomam darbui) surasti, tokiu būdu stengdamiesi gauti didesnes pajamas ir atsiskaityti su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, faktinių aplinkybių, susijusių su sąmoningu neveikimu siekiant gauti didesnes pajamas ar sąmoningu turto masės mažinimu siekiant išvengti prievolių įvykdymo kreditoriams, bylos duomenimis nenustatyta. Pažymėtina, kad bylos duomenis pagrindžia, kad pareiškėjai tapo nemokiais ne dėl nesąžiningų tyčinių savo veiksmų laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2021 m. gegužės 17 d., o skoloms susidarius iki 2018 m. gegužės 17 d. Atkreiptinas dėmesys, kad tretiesiems asmenims kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodžius galimai nesąžiningus pareiškėjų veiksmus, tačiau nepaaiškinus, kaip šie duomenys galėjo įtakoti pareiškėjų nemokumą, o tik abstrakčiai juos nurodžius ir iškeliant tam tikrų abejonių, tačiau jų nemotyvuojant, nėra pagrindas atsisakyti iškelti pareiškėjams bankroto bylą remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu. Duomenų apie tai, kad pareiškėjų veiksmai, atlikti laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki 2021 m. balandžio 16 d. ženkliai įtakojo pareiškėjo nemokumą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
44. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjų veiksmai bei dedamos pastangos, siekiant kuo daugiau atsiskaityti su kreditoriais gali būti vertinami jau fizinio asmens bankroto proceso metu, o fizinio asmens sąžiningumas kreditorių atžvilgiu jau iškėlus bankroto bylą yra vertinamas pakartotinai ir žymiai išsamiau, nei tai galima nustatyti bankroto bylos iškėlimo stadijoje, pvz. iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius turi patikrinti asmens sudarytus sandorius per 36 mėnesius, ir, nustatęs asmens nesąžiningumą, gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo, tokia teisė taip pat suteikta kreditoriams (FABĮ 24 straipsnio 9 punktas).
45. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė jokių aiškių išvadų dėl pareiškėjų veiksmų sąžiningumo bylai aktualiu laikotarpiu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjų nesąžiningumo yra bendro pobūdžio, kurios negali būti pagrindu atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Pažymėtina ir tai, kad nepakanka konstatuoti asmens nesąžiningumo, bet turi būti padarytos aiškios išvados ir dėl nesąžiningo elgesio įtakos nemokumui, būtent aktualiu laikotarpiu.
46. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išvadas dėl asmens nesąžiningumo ir jo įtakos nemokumui padarė nenustatęs teisiškai reikšmingų aplinkybių. Taigi atskirasis skundas tenkinamas, o bankroto bylos iškėlimo klausimas, atsižvelgiant į tai, kad pagal FABĮ nuostatas bankroto bylos iškėlimo klausimas sprendžiamas pirmosios instancijos teisme, grąžinamas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
apeliantų pareiškėjų L. Z. ir G. Z. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėja Danutė Kutrienė