Baudžiamoji byla Nr. 2K–145/2014

                                                                       Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00573-2011-7

                                                     Procesinio sprendimo kategorijos:

           2.1.14;

          2.4.2.1

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

              2014 m. sausio 21 d.

Vilnius

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Vytauto Masioko,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,

išteisintajam G. Š.,

nukentėjusiajai S. S.,

išteisintojo G. Š. gynėjai advokatei G. Girdzijauskienei,

nukentėjusiosios S. S. atstovui advokatui Daniui Svirinavičiui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios S. S. atstovo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinį skundą G. Š. baudžiamojoje byloje dėl Kauno  apylinkės teismo 2013 m. sausio 15 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 31 d. nutarties.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 15 d. nuosprendžiu G. Š. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

S. S. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės            31 d. nutartimi Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Virginijaus Lazausko ir nukentėjusiosios S. S. atstovo advokato D. Svirinavičiaus apeliaciniai skundai atmesti.

Iš S. S. priteista G. Š. 4 719 Lt proceso išlaidų.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Masioko pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, nukentėjusiosios ir jos atstovo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo ir jo gynėjos, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

              G. Š. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas, tačiau išteisintas dėl to, kad jis 2011 m. balandžio 1 d., apie 22 val., Kaune, prie Šilalės g. 31 namo, konflikto tarp jo ir pusseserės S. S. metu, ją parklupdydamas ant žemės ir smaugdamas, padarė poodines kraujosruvas kaklo dešinėje, abiejose blauzdose, kaklo ir gerklų sumušimus, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios S. S. sveikatą, nes dėl kaklo sumušimo S. S. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kasaciniu skundu nukentėjusiosios S. S. atstovas advokatas D. Svirinavičius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka bei panaikinti nutarties dalį, kuria iš S. S. priteista 4179 Lt proceso išlaidų G. Š..

Skunde nurodoma, kad buvo esmingai pažeistos BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies, 20 straipsnio nuostatos.

Kasatorius didžioje kasacinio skundo dalyje perrašo savo apeliacinio skundo argumentus, išdėstydamas įrodymų analizę ir pateikdamas jų vertinimą. Tokį sprendimą motyvuoja, kad  taip kasacinės instancijos teismas gali palyginti tai, kas išdėstyta, su apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir įsitikinti, jog apeliacinis skundas nebuvo išsamiai išnagrinėtas.

Skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvai yra deklaratyvūs. Apeliacinės instancijos teismas išvadas grindžia G. Š. parodymais, o tai pažeidžia BPK 20 straipsnio reikalavimus, nes jo parodymai prieštarauja kitiems bylos duomenims, t. y. nukentėjusiosios S. S. nuosekliems parodymams, liudytojų R. K., A. K., I. Š., L. A. parodymams, liudytojo N. S. parodymams, duomenims, fiksuotiems pareiškime, tarnybiniame pranešime dėl įvykio patikrinimo, protokole–pareiškime, įvykio vietos apžiūros protokole, specialisto išvadoje Nr. G961/11(02), specialisto išvadoje Nr. pG116/12(02), teismo medicinos specialisto parodymams, daiktų pateikimo protokole su filmuotos medžiagos vaizdo įrašu esančiai medžiagai. Taigi neįvertinus šių įrodymų buvo pažeisti BPK 20 straipsnio reikalavimai.

Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas turėjo atlikti įrodymų tyrimą, kurio metu buvo galima peržiūrėti ir išklausyti S. S. pateiktą kompaktinį diską su filmuotos medžiagos vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp G. Š. ir N. S., girdėti S. S. ir kuris patvirtina, kad tarp G. Š. ir S. S. buvo konfliktinė situacija, kad G. Š. vijosi nukentėjusiąją, grasino susidoroti.  Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nevertindamas vaizdo įrašo medžiagos, konstatavo, kad išvadą, jog S. S. vijosi G. Š., patvirtina tik liudytojas N. S..

Taip pat skunde teigiama, kad buvo padaryta esminių BPK  normų, reglamentuojančių proceso išlaidas ir jų atlyginimą, pažeidimų. Procesas buvo pradėtas prokuroro, byla perduota teismui kaltinamuoju aktu, todėl, pasak gynėjo, buvo neteisingai pritaikytos BPK 105 straipsnio           6 dalies nuostatos, nes jos reglamentuoja atvejus, kai procesas vyksta pagal privatų kaltinimą. Šio straipsnio nuostatų turinys netaikytinas valstybinio kaltinimo procese. Be to, apygardos teismo nutartyje nėra motyvų, kodėl nuspręsta visas G. Š. išlaidas išieškoti iš S. S., tai parodo teismo šališkumą. Teismas nepareikalavo iš G. Š. ar jo gynėjos pateikti konkrečių dokumentų, pagrindžiančių išlaidas už advokato paslaugas. Pateikti dokumentai yra visiškai abstraktūs, nurodant, kad sumokėta už gynybą baudžiamojoje byloje, tačiau išlaidas reikia detalizuoti, konkretizuoti. Priteistos išlaidos gynėjo pagalbai apmokėti akivaizdžiai per didelės vertinant bylos sudėtingumą, apimtį, bylos nagrinėjimo trukmę, yra neproporcingos ir neteisingos. Atsižvelgiant į tai, kad G. Š. dalyvauja ir kituose teismuose nagrinėjamose bylose, kasatoriui kyla abejonių, ar tikrai teismo priteistos išlaidos baudžiamojoje byloje yra būtent už atstovavimą šioje byloje, o nėra susijusios ir su kitais atstovavimais. Teismas, priteisdamas išlaidas iš nukentėjusiosios, neįvertino S. S. sunkios  turtinės padėties, yra bedarbė, augina du mažamečius vaikus. Be to, nebuvo įvertini išteisinimo pagrindai ir motyvai, t. y. kad G. Š. buvo išteisintas tik dėl to, jog nebuvo galima pašalinti tam tikrų abejonių.

            Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

            Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies taikymo

Nukentėjusiosios atstovo kasacinio skundo esmė – ginčijamas žemesnės instancijos teismų įrodymų vertinimas bei teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus patikrina ir įvertina pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai. Įrodymų vertinimo rezultatas yra susijęs su nuosprendžio pagrįstumu ir yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas, dėl to kasatoriaus argumentai, kuriais ginčijamas įrodymų vertinimas, faktinių aplinkybių nustatymas, paliekami nenagrinėti. Kasacinės instancijos teisme įrodymų vertinimo klausimas analizuojamas tik teisės taikymo aspektu, t. y. tais atvejais, kai kasaciniu skundu ginčijamas bylos duomenų gavimo teisėtumas, įrodymų vertinimas, kasacinės instancijos teismas patikrina, ar renkant duomenis, juos tiriant bei vertinant (darant išvadas dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai) nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnis). Taigi kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų netiria, jų nevertina ir faktinių bylos aplinkybių nenustato.

BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai, keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes.

Nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo atlikti įrodymų tyrimą ir peržiūrėti vaizdo įrašą, esantį byloje. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminę reikšmę teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi, ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo turinio matyti, kad nei nukentėjusioji su savo advokatu, nei išteisintasis su savo gynėju, nei prokuroras neprašė atlikti įrodymų tyrimo, priešingai, visi nurodė, kad įrodymų tyrimas nereikalingas. Atsižvelgdamas į proceso dalyvių nuomonę bei į tai, kad vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas pirmosios instancijos teisme, t. y. ištirtas, apeliacinės instancijos teismas priėmė sprendimą įrodymų tyrimo neatlikti, vertinti byloje pirmosios instancijos teismo surinktus ir ištirtus įrodymus. Taigi šis teismas BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatos nepažeidė. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nurodomas vaizdo įrašas, priešingai negu teigia kasatorius, buvo apžiūrėtas tiek ikiteisminio tyrimo metu, surašant apžiūros protokolą, tiek dar kartą ištirtas teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme. Šis įrodymas pirmosios instancijos teismo buvo išsamiai aptartas ir įvertintas nepažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje dar kartą aptarė ir įvertino visus bylos įrodymus. Priešingai negu nurodoma kasaciniame skunde, teismas atliko įrodymų analizę, juos palygino tarpusavyje, padarė išvadas, kurios patvirtino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą. Teismas dar kartą įvertino ir nukentėjusiosios pateiktą vaizdo įrašą. Pažymėtina, kad įrodymų pakankamumo klausimas nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje motyvuotai pasisakyta dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad žemesnės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi nukentėjusioji, savaime nereiškia, jog buvo padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimų – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.

Priimtoje nutartyje į esminius apeliantų argumentus – dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo, padarytų išvadų – atsakyta. Taigi byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidus BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies, 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai, nagrinėdami šią bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.

            Dėl proceso išlaidų priteisimo

BPK 105 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Baudžiamoji byla pradedama tik pagal nukentėjusiojo skundą dėl BPK 407 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų (privataus kaltinimo bylos) ir šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas.

Šioje byloje nukentėjusiosios pareiškimas buvo tik vada pradėti ikiteisminį tyrimą (BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kurį kontroliuoja prokuroras (BPK 170 straipsnio 2 dalis). Ikiteisminį tyrimą pradėjo ir vykdė ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuroras surašė kaltinamąjį aktą, kuriuo G. Š. kaltino padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, perdavė bylą nagrinėti teismui, palaikė valstybinį kaltinimą. Ši nusikalstama veika nėra viena iš BPK               407 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų (privataus kaltinimo bylos).

Taigi tik bylose, kurios pradedamos pagal nukentėjusiojo skundą dėl BPK 407 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų (privataus kaltinimo bylos) ir kuriose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, gali būti taikoma BPK 105 straipsnio 6 dalies nuostata ir kaltinamąjį išteisinus teismas gali nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai išaiškino BPK 105 straipsnio 6 dalies nuostatos turinį (formaliai nurodė straipsnį, tačiau tokio sprendimo nepagrindė teisiniais argumentais) ir nepagrįstai iš nukentėjusiosios S. S. išteisintajam G. Š. priteisė atlyginti 4719 Lt proceso išlaidų (už advokato paslaugas), todėl ši apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis naikintina.

Be to, kasacinės instancijos teismo posėdyje  G. Š. prašė priteisti proceso išlaidas 1815 Lt (už advokato paslaugas) už gynybą šiame teisme, pateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus. Teismas, vadovaudamasis tuo, kas buvo išdėstyta dėl BPK 105 straipsnio 6 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo, šį išteisintojo G. Š. prašymą atmeta kaip nepagrįstą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 31 d. nutartį pakeisti. Panaikinti nutarties dalį, kuria iš S. S. priteista 4719 Lt proceso išlaidų G. Š..

Kitą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistus.

Atmesti išteisintojo G. Š. prašymą iš S. S. priteisti 1815 Lt proceso išlaidų už atstovavimą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.

Teisėjai                                                                                    Alvydas Pikelis

                                                                                    Jonas Prapiestis

                                                                                    Vytautas Masiokas