Administracinė byla Nr. I-64-279-2013
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00128-2011-2
Procesinio sprendimo kategorija 4.5., 74.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. spalio 7 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalytės Zlatkuvienės ir Dalios Pranckienės,
sekretoriaujant Virginijai Jasevičienei,
dalyvaujant pareiškėjui K. G.,
atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus, atstovui K. Ch.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo K. G. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus, dėl sprendimo panaikinimo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
n u s t a t ė:
pareiškėjas skundu (b. l. 42-45) bei patikslintu skundu (b. l. 67-71) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas:
- pripažinti neteisėtu ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus (toliau – NŽT Panevėžio skyrius) 2012-06-01 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės ploto skirtumo kompensavimo“ (toliau – Sprendimas), kuriuo atsisakyta išmokėti jam piniginę kompensaciją dėl nustatyto žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Dembavos k. v. ir Nr. (duomenys neskelbtini), Dembavos k. v., plotų skirtumo;
- priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT Panevėžio skyriaus, 4924,48 Lt turtinės žalos bei 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimą;
- priteisti iš atsakovų pareiškėjui visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodo, kad Sprendimas yra neteisėtas, pažeidžia jo teises gauti kompensaciją už nustatytą žemės ploto trūkumą. Dėl to jis patyrė 4924,48 Lt turtinę žalą. Pareiškėjas paaiškino, jog 2006-07-19 bei 2011-05-04 pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu įsigijo du žemės sklypus, unikalūs Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), esančius Panevėžio r. (duomenys neskelbtini). Matininkui N. T. atlikus šių žemės sklypų kadastrinius matavimus, paaiškėjo žemės sklypų ploto trūkumas, dėl to pareiškėjas kreipėsi į atsakovą. Atsakovas sutiko su nustatytu žemės sklypų ploto trūkumu, priėmė 2011-07-13 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2011-07-27 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl žemės sklypų ploto trūkumo kompensavimo ne kartą (t. y. 2011-08-01, 2011-11-10) buvo kreiptasi į atsakovą, tačiau atsakovas nesutiko atlyginti padarytą žalą, o 2012-06-01 sprendimu atsisakė išmokėti kompensaciją motyvuodamas tuo, jog jis nebėra žemės sklypų savininkas. Pareiškėjo manymu, toks sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi žemės sklypų ploto trūkumas buvo nustatytas būtent tuo metu, kai jis buvo minėtų žemės sklypų savininkas, ir todėl būtent jam turi būti kompensuojama už žemės sklypų plotų trūkumą teisės aktų nustatyta tvarka. Dabartinė žemės sklypų savininkė žemės sklypus įsigijo sumažinto ploto ir pretenzijų dėl to niekam neturi. Pareiškėjas taip pat pabrėžė, jog atsakovui atsisakius kompensuoti sumažėjusį žemės sklypo plotą, kuris bendrai sudaro 0,0506 ha, jis patyrė 4924,48 Lt žalą, kuri paskaičiuota įvertinus 2011-08-26 pirkimo-pardavimo sandorio kainą (Lt/ha). Dėl atsakovo institucijų neteisėtų, aplaidžių veiksmų buvo atlikti netikslūs matavimai, todėl atsakovas yra atsakingas už pareiškėjo patirtos žalos atlyginimą. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog dėl tokių atsakovo veiksmų (neveikimo) ir atsisakymo vykdyti teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, dėl nuolatinio ir besitęsiančio streso pablogėjo sveikata, todėl mano, jog atsakovas taip pat turi atlyginti jam neturtinę žalą, įvertintą 3000 Lt.
Atsakovai nesutinka su pareiškėjo skundo reikalavimais ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepime į skundą (b. l. 79-80) ir patikslintą skundą (b. l. 85-88) nurodė, jog NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2011-07-13 ir 2007-07-27 įsakymais buvo patvirtinti žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), žemės plotai po kadastrinių matavimų bei nuspręsta kompensuoti žemės savininkui žemės sklypų plotų skirtumą Vyriausybės nustatyta tvarka. Patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis, buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2011 m. rugpjūčio 26 d. žemės sklypus pardavė kitam asmeniui ir šiuo metu nėra tų žemės sklypų savininkas, tuo tarpu Žemės reformos įstatymas ir Privačios žemės sklypo ploto skirtumo kompensavimo tvarkos aprašas teisę gauti kompensaciją numato tik žemės sklypo savininkui. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo naikinti NŽT Panevėžio skyriaus 2012-06-01 sprendimo. Atstovas pabrėžė, jog pareiškėjo prašoma priteisti 4924,48 Lt turtinė ir neturtinė žala kildinama iš neva neteisėtų NŽT Panevėžio skyriaus veiksmų, tačiau pareiškėjas teismui nenurodė jokių aplinkybių, kurios tai patvirtintų. Be to, net ir nustačius žalos (turtinės) atsiradimo faktą, nėra priežastinio ryšio tarp NŽT Panevėžio skyriaus neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui padarytos žalos, todėl žalos atlyginimas nėra galimas. Atsakovų atstovas taip pat nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog NŽT Panevėžio skyrius vilkino klausimo dėl kompensacijos pareiškėjui mokėjimo išsprendimą, kadangi nebuvo patvirtinta kompensacijų išmokėjimo pinigais tvarka. Šiuo metu kompensacija pareiškėjui yra paskaičiuota. Jei teismas nuspręstų, kad yra pagrindas pareiškėjui išmokėti kompensaciją, NŽT Panevėžio skyrius išmokėtų apskaičiuotą sumą, tačiau pareiškėjo prašoma priteisti turtinė ir neturtinė žala neturėtų būti priteisiama.
Skundas atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas K. G. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos 2006-07-19, pagrindu iš L. Z. ir L. Z. nuosavybės teise įsigijo 0,2000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. (b. l. 36-38), bei pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos 2011-05-04, pagrindu iš V. K. nuosavybės teise įsigijo 0,2000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. (b. l. 29-33). Pareiškėjas 2011-08-26 pirkimo-pardavimo sutartimi aukščiau minėtus žemės sklypus pardavė R. B. (b. l. 21-28). K. G. užsakymu buvo atlikti minėtų žemės sklypų kadastriniai matavimai, kurių metu žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 0,0246 ha ploto trūkumas, o žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 0,0260 ha ploto trūkumas. Pareiškėjas kreipėsi į NŽT Panevėžio skyrių, prašydamas nustatytus plotų trūkumus kompensuoti pinigais arba grąžinti lygiavertį žemės sklypą. NŽT Panevėžio skyriaus vedėjas 2011-07-13 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino 0,1740 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei nustatė, kad žemės savininkui 0,0260 ha ploto skirtumas bus kompensuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (b. l. 15). Taip pat 2011-07-27 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino 0,1754 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei nustatė, kad žemės savininkui 0,0246 ha ploto skirtumas bus kompensuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (b. l. 16). Pareiškėjas 2011-08-01 pakartotinai kreipėsi į NŽT Panevėžio skyrių, prašydamas padengti jo patirtą 4000 Lt žalą arba kitoje vietoje grąžinti lygiavertį žemės sklypą (b. l. 18). NŽT Panevėžio skyrius 2011-08-11 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo pareiškėją, kad pagal jo prašymą už žemės sklypų ploto skirtumą bus išmokėta kompensacija pinigais, bei nurodė, jog Vyriausybė dar nėra parengusi ir patvirtinusi pinigų išmokėjimo tvarkos, todėl prašymo tenkinti negali (b. l. 19). Pareiškėjas 2011-11-10 dar kartą kreipėsi į NŽT Panevėžio skyrių, prašydamas padengti jo patirtą 4250 Lt žalą arba kitoje vietoje grąžinti lygiavertį žemės sklypą (b. l. 17). NŽT Panevėžio skyrius 2012-06-01 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės ploto skirtumo kompensavimo“ atsisakė pareiškėjui išmokėti kompensaciją už nustatytus žemės sklypų ploto trūkumus, kadangi jis nebėra šių žemės sklypų savininkas (b. l. 7-8). Nesutikdamas su tokiu sprendimu, pareiškėjas ginčija jį teisme.
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu atlikus žemės, miško kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais arba vertybiniais popieriais Vyriausybės nustatyta tvarka.
Tais atvejais, kai, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – kadastriniai matavimai), nustatoma, kad privačios žemės sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą (toliau – ploto skirtumas), nustatytą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – Kadastro nuostatai), žemės, miško sklypo (toliau – žemės sklypas) savininkui žemės sklypo ploto skirtumo kompensavimą reglamentuoja Privačios žemės, miško sklypo ploto skirtumo kompensavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Šis Aprašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 358 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ (2011-08-17 nutarimo Nr. 915 redakcija). Nutarimo 2.1 punkte nustatyta, kad šis nutarimas taikomas vykdant žemės reformą kaimo gyvenamosiose vietovėse ir miesto gyvenamosioms vietovėms po 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose, t. y. būtent šios nuostatos apibrėžia minėto nutarimo taikymo ribas. Pagal Žemės reformos įstatymą, žemės reformos tikslas, be kita ko, yra įgyvendinti asmenų teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis, grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę (įstatymo 2 str.), o žemės reformos objektas – Lietuvos Respublikos žemės fondas (įstatymo 3 str.). Šių teisės nuostatų sisteminė analizė leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog tiek aukščiau nurodytas Vyriausybės nutarimas, tiek ir juo patvirtintas Aprašas taikomas vykdant žemės reformą inter alia kaimo gyvenamosiose vietovėse, t. y. grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis būtent valstybinę žemę. Tuo tarpu byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas žemės sklypus, kuriems kadastrinių matavimų metu nustatytas ploto skirtumas, įsigijo ne iš valstybės vykdant žemės reformą, o pirkimo-pardavimo sutarčių su privačiais asmenimis (L. Z. ir L. Z. bei V. K.) pagrindu. Būtent pastarieji asmenys (L. Z. ir L. Z. bei V. K.) turėjo teisę į kompensaciją dėl žemės sklypų ploto skirtumo, kadangi jie dalyvavo vykdant žemės reformą (Perkamų iš valstybės žemės sklypų, suformuotų pagal 1999 m. žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą 1999 m. gruodžio 22 d. apskrities viršininko įsakymu Nr. 1463ž bylų duomenys, prijunti apžiūrai prie šios administracinės bylos). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nutarimo ir Aprašo nuostatos dėl žemės sklypo ploto skirtumo kompensavimo netaikytinos, pareiškėjas neįgijo teisės į kompensaciją dėl žemės ploto skirtumo, todėl nėra pagrindo pareiškėjui priteisti jo prašomą 4924,48 Lt turtinę žalą. Pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas civilinių teisinių santykių dalyvis, prieš sudarydamas civilines pirkimo-pardavimo sutartis, turėjo galimybę pasidomėti, ar yra atlikti žemės sklypų kadastriniai matavimai ir ar nėra žemės ploto trūkumo.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, vertinamą 3000 Lt, nes dėl neteisėtų NŽT Panevėžio skyriaus veiksmų jis patyrė pažeminimą, nusivylimą valstybės institucijomis, jam pašlijo sveikata, turėjo gulėti ligoninėje. Jis nurodo, jog NŽT Panevėžio skyrius, nepriimdamas sprendimo dėl kompensacijos dėl žemės ploto skirtumo išmokėjimo, elgėsi neteisėtai.
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.). Valdžios institucija – tai bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.), todėl valstybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1355/2010).
Šioje administracinėje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos valdžios institucijos (CK 6.271 str. 2 d.) – NŽT Panevėžio skyriaus neteisėtus aktus (CK 6.271 str. 3 d.), žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Atsižvelgiant į tai, kad valstybės viešosios atsakomybės, pagal CK 6.271 straipsnį, esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas) byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti, reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.).
Minėta, kad pareiškėjas dėl žemės ploto skirtumo kompensavimo kreipėsi į atsakovą dar 2011 m. viduryje. Atsakovas 2011 m. liepos mėnesį priėmė įsakymus dėl žemės sklypų ploto patvirtinimo bei nustatė, jog pareiškėjui bus kompensuota Vyriausybės nustatyta tvarka (b. l. 15-16). Be to, atsakovas, atsakydamas į jo prašymus, informavo pareiškėją, kad už žemės sklypų ploto skirtumą jam bus išmokėta kompensacija pinigais, tačiau Vyriausybė dar nėra patvirtinusi pinigų išmokėjimo tvarkos, todėl pareiškėjo prašymas netenkinamas (b. l. 19). Tai reiškia, kad atsakovas faktiškai neturėjo galimybės apskaičiuoti kompensacijos dydžio, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas veikė neteisėtai. Atsiradus galimybei tenkinti pareiškėjo prašymą dėl kompensacijos išmokėjimo, iš naujo patikrinti duomenys apie pareiškėjui priklausančius žemės sklypus. Patikrinus, nustatyta, kad pareiškėjas minėtus žemės sklypus 2011-08-26 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė R. B., jis nebėra šių sklypų savininkas. Atsižvelgdamas į tokią situaciją, atsakovas 2012-06-01 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėjas prašo pripažinti neteisėtu ir panaikinti. Šiame sprendime atsakovas nurodė, jog pareiškėjui kompensacija už žemės ploto skirtumą nepriklauso, kadangi žemės sklypus jis pardavė ir nebėra šių žemės sklypų savininkas, kadangi pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, teisę gauti kompensaciją tais atvejais, kai atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatoma, kad privačios žemės sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą, įgyja tik žemės sklypų savininkas. Be to, teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, jog pareiškėjas apskritai neturi teisės į kompensaciją dėl kadastriniais matavimais nustatyto žemės ploto skirtumo. Iš to daroma išvada, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjui būtų atsiradusi žala.
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir nurodyto teisinio reglamentavimo daroma išvada, kad pareiškėjui pagrįstai atsisakyta tenkinti jo prašymą išmokėti kompensaciją dėl žemės ploto trūkumo ir nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas NŽT Panevėžio skyrius vilkino klausimo dėl aukščiau nurodytos kompensacijos pareiškėjui sprendimą. Pažymėtina, kad teismas nenustatė, jog pareiškėjui kompensacija neišmokėta neteisėtai, taip pat nenustatė ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir pareiškėjui atsiradusios žalos, o be to pareiškėjas neįrodė sveikatos pablogėjimo ir kitų neturtinės žalos atsiradimą sąlygojančių aplinkybių.
Taigi, nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, NŽT Panevėžio skyriui pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p.,
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjo K. G. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus, dėl sprendimo panaikinimo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.
Kolegijos pirmininkė Nijolė Čekanauskienė
Teisėjos Dalytė Zlatkuvienė
Dalia Pranckienė