Civilinė
byla Nr. 2-1723/2010
Procesinio sprendimo kategorija 110.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 2 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos
pirmininkė ir pranešėja), Artūro Driuko ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios
akcinės bendrovės ,,Auksinis varnas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus
apygardos teismo 2010 m. liepos 27 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl
laikinųjų apsaugos priemonių, civilinėje byloje Nr. 2-6873-392/2010 pagal
ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Auksinis varnas“ ieškinį atsakovui Vilniaus
miesto savivaldybės administracijai, tretysis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Grinda“,
dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
civilinę bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovas UAB
„Auksinis varnas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
sprendimą sudaryti sutartį su UAB „Grinda“ dėl Vakarinės 1 Vilniaus m. dalies
teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugų pirkimo
pripažinti negaliojančiu bei įpareigoti atsakovą tęsti pirkimą neskelbiamų
derybų būdu. Ieškovas taip pat teismo
prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovo ir
UAB „Grinda“ sudarytos sutarties dėl Vakarinės 1 Vilniaus m. dalies teritorijų sanitarinio
valymo ir želdinių priežiūros paslaugų pirkimo vykdymą. Nurodė, kad priešingu
atveju galimas atvejis, jog ieškovo ieškinyje pareikštas reikalavimas bus
betikslis, kadangi ginčo paslaugos jau bus suteiktos. UAB „Auksinis varnas“
nuomone, prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis nei viešojo
intereso, nei atsakovo interesų, nes teisė tęsti neskelbiamas derybas bei pirkti
ginčo paslaugas iš neskelbiamų derybų laimėtojo nebus apribota.
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 27 d.
nutartimi ieškovo UAB „Auksinis varnas“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo netenkino. Teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės
neturi būti taikomos, jeigu, pripažįstant vieno asmens interesus, būtų paneigti
kito asmens teisėti interesai ar būtų pažeistas viešasis interesas. Teismas
pažymėjo, jog ieškovo nurodyti argumentai, dėl kurių jis prašo taikyti
laikinąsias apsaugos priemones, gali būti pagrįsti, tačiau siekiant teisingai
išspręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sutarties, dėl
Vakarinės 1 Vilniaus miesto dalies teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių
priežiūros paslaugų pirkimo, vykdymo sustabdymo pasekmės vertintinos viešojo
intereso kontekste. Nagrinėjamu atveju, konkursas susijęs su Respublikos
sostinės Vilniaus miesto dalies teritorijų sanitariniu valymu ir želdinių
priežiūra. Bylos duomenimis, sutarčių, kurių pagrindu paslaugų teikėjai (tarp
jų ir ieškovas) teikė nurodytas paslaugas Vilniaus mieste, galiojimas baigėsi 2010 m. gegužės 31 d. Todėl teismo manymu, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir ginčui šioje
byloje užsitęsus, galėtų susiklostyti tokia situacija, kai ilgą laikotarpį
ženkli Vilniaus miesto dalis liktų be sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros
paslaugų, visiškai nevalant ir netvarkant tokios didelės miesto teritorijos,
neišvežant šiukšlių, tarša gerokai padidėtų visame mieste ir už jo ribų. Tokia
situacija, teismo nuomone, yra visiškai nepriimtina, nes ji neigiamai įtakotų
Vilniaus miesto (sostinės) gyventojų gyvenimo kokybę ir viso miesto įvaizdį.
Todėl teismas sprendė, kad šioje byloje egzistuoja viešasis interesas, kuris,
pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, gali būti pažeistas.
Ieškovas UAB ,,Auksinis varnas“ atskiruoju skundu
prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartį panaikinti ir
išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai nevertino ieškovo nurodomų
aplinkybių, kad atsakovo sprendimo sudaryti sutartį su UAB ,,Grinda“ tikslas
yra siekimas sukurti laikinus santykius tarp tiekėjo ir perkančiosios
organizacijos, t. y. pasirinkti tiekėją, kuris teiktų paslaugas trumpą
laikotarpį – iki bus paskelbtas atviro konkurso šių paslaugų pirkimui laimėtojas.
Todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių iš esmės bus pažeistos ieškovo
teisės, kadangi paskelbus sprendimą šioje byloje, galimai palankų ieškovui,
tokio sprendimo bus neįmanoma įvykdyti, nes paslaugos jau bus suteiktos.
2. Atsakovas dėl tos pačios paslaugos organizuoja du
pirkimus – vieną atviro konkurso būdu, kitą – neskelbiamų derybų būdu, tačiau
nei vienas iš šių pirkimų neužbaigtas, nėra jokių kliūčių juos užbaigti, bet
nepaisant to, atsakovas priėmė sprendimą sudaryti paslaugų pirkimo sutartį su
UAB ,,Grinda“. Todėl teismas privalėjo vertinti laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo pasekmes, taip pat ir viešojo intereso vaidmenį šiuose santykiuose,
neatsiejamai nuo ieškovo bei atsakovo nurodomos situacijos. Pritaikius
laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius sutarties su UAB ,,Grinda“
vykdymą, atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę tęsti pirkimo
procedūras neskelbiamų derybų būdu, taip pat atviro konkurso būdu, ir sudaryti
pirkimo-pardavimo sutartį su laimėtoju. Neskelbiamos derybos nėra nutrauktos
iki šios dienos, perkančioji organizacija vengia priimti bet kokius sprendimus
vykdant šį pirkimą, tačiau laikinosios apsaugos priemonės neužkirs kelio tęsti
pirkimą ir įsigyti paslaugų, tokiu būdu nepažeidžiant viešojo intereso. Tuo
tarpu teismas visiškai neatsižvelgė į šias bylos aplinkybes, kurios turi
esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
3. Teismas neatsižvelgė į ieškovo nurodomus
argumentus, kad teisės aktai numato konkrečius tokio pobūdžio bylų
išnagrinėjimo terminus – 45 dienas. Tuo tarpu atsakovas nepateikė byloje
įrodymų, kad bus neadekvačiai pažeistos jo teisės ir teisėti interesai ir/ar
viešasis interesas sustabdžius sutarties su UAB ,,Grinda“ vykdymą 45 dienų
laikotarpiui.
4. Teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos
priemones formaliais pagrindais, iš esmės sukuria teisines prielaidas iš
neteisės atsirasi teisei, pateisinant tai viešojo intereso apsauga.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija
atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos
27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad vadovaujantis VPĮ 10
straipsnio 5 dalies nuostata, 2010 m. birželio 16 d. atsakovas ir UAB ,,Grinda“
sudarė sutartį dėl sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugų teikimo
Vilniaus miesto Vakarinėje-1 dalyje. Dėl to visos pirkimo procedūros dėl minėtų
paslaugų pirkimo Vakarinėje-1 Vilniaus miesto dalyje buvo nutrauktos. Todėl
šiuo atveju ir patenkinus ieškinį, nebebūtų galimybės pratęsti neskelbiamų
derybų procedūrų ir susiderėjus su ieškovu, sudaryti su juo pirkimo sutartį,
nes sudarius nuolatinę minėtų paslaugų sutartį kaip vidaus sandorį su UAB
,,Grinda“, laikinai sutarčiai neskelbiamų derybų būdu, kuri turėjo laikinai
galioti iki sutarties su atviro konkurso laimėtoju arba vidaus sandorio
sudarymo, nebeliko poreikio. Atsižvelgiant į tai, net ir pritaikius ieškovo prašomas
laikinąsias apsaugos priemones, šių priemonių pritaikymas nereikštų neskelbiamų
derybų pratęsimo, kaip teigia ieškovas, nes ši procedūra šiuo metu jau yra
nutraukta ir jos atnaujinti nebėra teisinio pagrindo.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali
taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo
įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taikytinų laikinųjų apsaugos
priemonių rūšis numato CPK 145 straipsnio 1 dalis, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad teismas
gali imtis tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos kituose
įstatymuose ir kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar
pasidaryti neįmanomas (CPK 145 str. 1 d. 13 p.). Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) 93 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad tiekėjas, kuris
mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo
pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali
kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo, įskaitant pirkimo procedūros sustabdymą ar
perkančiosios organizacijos priimto sprendimo vykdymo sustabdymą. Teismas gali
nuspręsti netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės
galėtų viršyti jų teikiamą naudą (VPĮ 95 str. 5 d.). Tiek CPK 145 straipsnio 2 dalyje, tiek VPĮ 95 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos
priemonės taikomos vadovaujantis ekonomiškumo ir efektyvumo principais bei
viešuoju interesu. Teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos
priemones, jeigu jų taikymas pažeistų teisingumo principą, o valstybės taikomos
poveikio priemonės neatitiktų siekiamų teisėtų tikslų. Laikinosios apsaugos
priemonės neturi būti taikomos, jeigu, pripažįstant vieno asmens interesus,
būtų paneigti kito (kitų) asmens (-ų) teisėti interesai, jų neigiamos pasekmės
galėtų viršyti jų teikiamą naudą ar būtų pažeistas viešasis interesas. Viešasis
interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė
sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra
vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant
konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą
visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Jeigu konkrečioje byloje taikytinos ar
jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro ar gali daryti žalą
visuomenei, jos daliai, daryti neigiamą įtaką žmonių gerovei, teismas gali
atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba panaikinti pritaikytas
laikinąsias apsaugos priemones.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas UAB „Auksinis varnas“ prašė pritaikyti laikinąsias
apsaugos priemones – sustabdyti atsakovo ir UAB „Grinda“ sudarytos sutarties
dėl Vakarinės 1 Vilniaus m. dalies teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių
priežiūros paslaugų pirkimo vykdymą. Pirmosios instancijos teismas atmetė
ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvuodamas tuo, kad
šiuo atveju egzistuoja viešasis interesas, kuris, pritaikius laikinąsias
apsaugos priemones, gali būti pažeistas. Teisėjų kolegijos sprendžia,
kad tokia pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina pagrįsta ir
teisėta.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio 3 dalyje nurodyta,
kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų
poveikių. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos sudarytų Vilniaus miesto teritorijų sanitarinio valymo ir
želdinių priežiūros paslaugų Šiaurinėje, Centrinėje, Vakarinėje I, Vakarinėje
II ir Pietinėje – rytinėje miesto dalyse sutarčių, sudarytų su tiekėjais
galiojimas baigėsi 2010 m. gegužės 31 d. Dėl sanitarinio
valymo ir želdinių priežiūros paslaugų teikimo Vilniaus miesto
Vakarinėje-1 dalyje atsakovas 2010 m. birželio 16 d. pasirašė
sutartį su Vilniaus miesto savivaldybei priklausančia UAB „Grinda“. Sustabdžius
sutarties dėl Vakarinės 1 Vilniaus m. dalies teritorijų sanitarinio valymo ir
želdinių priežiūros paslaugų pirkimo vykdymą, šioje miesto dalyje paslaugos
nebūtų teikiamos. Tokia situacija iš esmės pažeistų ne tik šios teritorijos
gyventojų, bet ir visų Vilniaus gyventojų bei miesto lankytojų teises ir
teisėtus interesus, kadangi visiškai nevalant ir netvarkant tokios didelės
miesto teritorijos, tarša padidėtų visame mieste ir už jo ribų. Tokių paslaugų
nutraukimo poveikis padarytų didelę žalą ne tik miesto gyventojams ir svečiams,
bet miesto įvaizdžiui. Taigi pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos
priemones, gali būti padaryta žala visuomenės daliai ir padaryta neigiama įtaka
žmonių gerovei bei aplinkos apsaugos gerinimui, ir tuo būtų pažeistas viešasis
interesas.
Taip pat vertinant ieškovo materialinį reikalavimą dėl
ginčijamos sutarties, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių dalykas –
atsakovo ir UAB „Grinda“ sudarytos sutarties paslaugų pirkimo vykdymo
sustabdymas faktiškai nereiškia galimai palankaus ieškovui sprendimo įvykdymo
užtikrinimo. Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes ir įvertinant pirkimo
objektą, nėra pagrindo teigti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių,
teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, ar taptų neįmanomas. Atsakovo perkamos Vilniaus
miesto teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugos yra
nuolatinio pobūdžio, t. y. pirkimo objektas yra ne vienkartinio pobūdžio tam
tikrų darbų atlikimas, bet tęstinio pobūdžio veikla, kurios vykdymą bet kuriuo
momentu galima perduoti kitam tiekėjui. Todėl negalima daryti išvados, kad
teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius sutarties
tarp atsakovo ir UAB ,,Grinda“ vykdymo, teismo sprendimo įvykdymas būtų
neįmanomas.
Teisėjų
kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai
atmetė ieškovo prašymą taikyti
laikinąsias apsaugos priemones, todėl priėmė teisingą procesinį sprendimą. Ieškovo skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo
keisti arba naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d.). Teisėjų
kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 str.).
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios
dalies 1 punktu,
n
u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartį
palikti nepakeistą.
Teisėjai
Alė Bukavinienė
Artūras Driukas
Gintaras Pečiulis