11.                      Apibendrinęs aptartą teisinį reguliavimą, teismas nurodė, kad atsakovė, atsižvelgdama į Metodikoje nurodytus vertinamų valstybės informacinių išteklių poveikio sričių pogrupius, Apraše nurodytus įpareigojimus privalo įvykdyti vėliausiai iki 2024 m. liepos 20 d., nes, įvertinus valstybės informacinių išteklių svarbą pagal iš esmės pasikeitusią valstybės informacinių išteklių svarbos vertinimo tvarką ir metodiką, valstybės informacinius išteklius sudarantys duomenys ir informacinė sistema ar registras, kuriame jie apdorojami, gali būti priskirti kitai valstybės informacinių išteklių rūšiai, negu prieš tai nustatyta informacinės sistemos ar registro ir joje apdorojamos elektroninės informacijos kategorija. Pasikeitus informacinių išteklių kategorijai, turėtų būti atitinkamai keičiama ir Saugiojo tinklo naudotojų valdomos, naudojamos ir laikomos informacijos vieta, taigi, atsakovė turėtų skelbti naują duomenų centro paslaugų viešąjį pirkimą.

12.                      Viešojo pirkimo sutarties 10.1 punkte nustatyta, kad sutartis galioja tol, kol užsakovė (atsakovė) nuperka maksimalų paslaugų kiekį arba, kai pasiekiama maksimali sutarties kaina, arba iki Lietuvos Respublikos teisės aktais bus nustatyta pareiga užsakovei (atsakovei) naudotis valstybinių duomenų centrų paslaugomis, bet ne ilgiau kaip 36 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Užsakovė (atsakovė) turi teisę nutraukti sutartį, jeigu paslaugų teikėjas sutarties galiojimo laikotarpiu pagal galiojančius teisės aktus praranda teisę užsiimti ūkine – komercine ar kitokia, būtina paslaugos atlikimui, veikla (10.3 punktas).

13.                      Teismas, įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą, bylos faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė Pirkimo paskelbimo ir vykdymo metu privalėjo bei iki 2023 m. gruodžio 31 d. privalo savo valdomus valstybės informacinius išteklius laikyti valstybiniuose duomenų centruose. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo pripažinti Kauno poliklinikos 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą neteisėtu, pripažinti niekine ir negaliojančia viešojo pirkimo sutartį ir įpareigoti Kauno polikliniką atmesti trečiųjų asmenų pasiūlymus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

14.                      Ieškovė (apeliantė) AB Lietuvos radijo ir televizijos centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

14.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, netinkamai nustatė, kad Kauno poliklinika neva turėjo teisę perduoti savo valdomus valstybės informacinius išteklius privatiems duomenų centrams. Atsižvelgiant į reguliuojamų teisinių santykių pobūdį ir faktą, kad Kauno poliklinika yra viešosios teisės subjektas, Kauno poliklinikos veiksmams, susijusiems su valstybės informacinių išteklių perdavimu ir saugojimu, taikomas viešosios teisės reguliavimo metodas. Pagal jį viešojo administravimo subjektas gali daryti tik tai, kas jam tiesiogiai yra leidžiama. VIIVĮ 433 straipsnio 1 dalis (galiojanti iki 2024 m. sausio 1 d.) numato vienintelę teisę (elgesio modelį), kurią gali pasirinkti institucijos, įrašytos į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, – laikyti savo valdomus valstybės informacinius išteklius valstybiniuose duomenų centruose.

14.2.                      Įvertinus VIIVĮ pakeitimų loginę seką akivaizdu, kad įstatymų leidėjas nesiekė visus informacinius išteklius perduoti valdyti bet kur ir bet kam, o po 2024 m. sausio 1 d. dalį jų susirinkti ir užtikrinti, jog ypatingos svarbos bei svarbūs duomenys būtų perduoti saugoti tik valstybiniams duomenų centrams. VIIVĮ istorinis – sisteminis vertinimas patvirtina, kad Saugiojo tinklo naudotojai iki 2024 m. sausio 1 d. savo valdomus valstybės informacinius išteklius privalo laikyti tik valstybiniuose duomenų centruose arba pas save; turi atlikti valdomų informacinių išteklių svarbos vertinimą ir nuo 2024 m. sausio 1 d. ypatingos svarbos ir svarbius valstybės informacinius išteklius privalo laikyti tik valstybiniuose duomenų centruose, o vidutinės svarbos ir mažos svarbos valstybės informacinius išteklius gali laikyti tik valstybiniuose duomenų centruose arba privačių subjektų duomenų centruose, tačiau šių duomenų kopijas turi laikyti ir valstybiniuose duomenų centruose.

14.3.                      Teismas nepagrįstai leido atsakovei (Saugiojo tinklo naudotojai) su visais valstybės informaciniais ištekliais elgtis kaip su mažos svarbos bei patikėti juos saugoti bet kokiems subjektams. Teismo sprendimas sukuria saugumo praradimą ir neužtikrintumą valstybės informacinių išteklių duomenų valdyme. Taip daroma žala ne tik ieškovės teisėtiems interesams, bet ir valstybės interesams. Teismas neįvertino sprendimo neigiamų pasekmių, nes po 2024 m. sausio 1 d. valstybės informacinių išteklių pripažinimas ypatingai svarbiais taptų beprasmiu, kadangi minėti ypatingos svarbos ištekliai jau faktiškai bus perkelti į atvirą rinka bei pateks pas privačius paslaugų teikėjus. Kol atsakovė neatliko valstybės informacinių išteklių svarbumo vertinimo, visi jos valdomi ištekliai privalo būti prilyginti ypatingai svarbiems arba svarbiems bei negali būti perduoti saugoti ne valstybiniams duomenų centrams.

14.4.                      Teismas privalėjo įvertinti Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-619-601/2023 suformuotą precedentą ir jį taikyti arba motyvuotai netaikyti tokioje pačioje byloje.

14.5.                      Teismo argumentas, kad atsakovė turės teisę nutraukti sudarytą viešojo pirkimo sutartį, paaiškėjus, jog jos valdomi valstybės informaciniai ištekliai yra ypatingai svarbūs arba svarbūs, įteisina leidimą pirkti paslaugas iš bet kokių tiekėjų, remiantis vien tik tuo, kad sutartyse numatyta teisė jas nutraukti. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 47 straipsnio 1 dalyje numatyta perkančiosios organizacijos pareiga išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas.

15.                      Atsakovė Kauno poliklinika pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:

15.1.                      Ieškovės argumentai dėl VIIVĮ 433 straipsnio 1 dalies aiškinimo nepagrįsti. Teisės norma, kurios konstrukcijoje pavartota frazė ,,turi teisę“, nėra imperatyvi. VIIVĮ 433 straipsnio 1 dalis Saugiojo tinklo naudotojui leidžia pasirinkti veikimo būdą.

15.2.                      VIIVĮ istorinis – sisteminis vertinimas nepagrindžia ieškovės pozicijos dėl VIIVĮ 433 straipsnio 1 dalies aiškinimo. Valstybės informacinių išteklių skirstymas į svarbius ir ypatingos svarbos atsiranda tik nuo 2024 m. sausio 1 d. Įstatymų leidėjas imperatyviai numatė, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. svarbius ir ypatingos svarbos išteklius Saugiojo tinklo naudotojai privalės laikyti valstybiniuose duomenų centruose. Šios imperatyvios nuostatos įgyvendinimas, vadovaujantis Aprašu ir Metodika, nukeltas vėliausiai iki 2024 m. liepos 24 d. Atsakovės nuomone, imperatyvo atlaisvinimas nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. padarytas sąmoningai, atsižvelgiant į ribotus valstybės resursus užtikrinti valstybinių duomenų centrų tinkamą veikimą bei valstybės informacinių išteklių valdytojų kompetencijų stoką vertinant savo išteklių svarbą. VIIVĮ 433 straipsnio 1 dalies raida rodo įstatymų leidėjo intenciją valstybės informacinių išteklių valdymą pertvarkyti sistemiškai.

15.3.                      Atsakovės duomenų svarbumo vertinimas dar nėra atliktas. Tiek Pirkimo procedūrų metu, tiek viešosios pirkimo sutarties sudarymo metu atsakovei nekilo teisinė pareiga įvertinti valstybės informacinių išteklių svarbumą, todėl ieškovės teiginiai, neva teismas leido su  atsakovės valdomais duomenimis elgtis kaip su mažos svarbos, nepagrįsti. Atsakovė yra valstybės informacinių išteklių valdytoja, kuriai, įvertinus jų svarbą ir vykdant įsigaliosiantį teisinį reguliavimą, atsiras pareiga šiuos išteklius perkelti iš vieno subjekto į kitą. Duomenų perkėlimas iš vieno subjekto į kitą yra įprasta praktika.

15.4.                      Nėra pagrindo vadovautis Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-619-601/2023 priimtu sprendimu, kaip precedentu. Pirma, sprendimas buvo panaikintas, todėl jis neturi teisinės galios. Antra, sprendimo priėmimo metu dar nebuvo įsiteisėję poįstatyminiai teisės aktai dėl VIIVĮ 433 straipsnio 1 dalies įgyvendinimo.

15.5.                      Ieškovės argumentas, kad atsakovė neturėjo teisės sudaryti sutarties su trečiaisiais asmenimis, yra išvestinis iš pagrindinio ieškovės argumento, jog VIIVĮ 433 straipsnio 1 dalyje Pirkimo laimėtojo paskelbimo metu buvo įtvirtintas imperatyvas valstybės informacinius išteklius patikėti saugoti tik valstybiniams duomenų centrams. VIIVĮ 433 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtinto imperatyvo. Pirkimo procedūrų vykdymo metu buvo žinomas būsimas reglamentavimo pasikeitimas, todėl atsakovė viešojo pirkimo sutartyje numatė atitinkamus sutarties nutraukimo atvejus ir sąlygas.

16.                      Tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Blue Bridge MSP“ ir UAB ,,BLUE BRIDGE“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:

16.1.                      Pirkimo sąlygų paskelbimo ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo metu galiojęs reguliavimas nenumatė pareigos institucijoms, įrašytoms į Saugųjį tinklą, laikyti savo tvarkomus išteklius valstybiniuose duomenų centruose. VIIVĮ 433 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad institucijos, įrašytos į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, turi teisę laikyti savo valdomus valstybės informacinius išteklius valstybiniuose duomenų centruose. Šioje normoje pateikta formuluotė „turi teisę“ savaime nėra privalomojo pobūdžio.

16.2.                      VIIVĮ 433 straipsnio 1 dalies normos priėmimo istorija paneigia apeliaciniame skunde nurodytą teiginį, kad Saugiojo tinklo naudotojai iki 2024 m. sausio 1 d. valdomus valstybės informacinius išteklius privalo laikyti tik valstybiniuose duomenų centruose arba pas save. Tokio ieškovės aiškinimo nepagrindžia kiti teisės aktai ar oficialių institucijų išaiškinimai.

16.3.                      Įstatymo leidėjo noras įtraukti privačius ūkio subjektus į valstybinių informacinių išteklių saugojimo sistemą, pripažįstant privačiame sektoriuje veikiančių tiekėjų teikiamą naudą, yra nurodytas Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 3, 4, 5, 6, 7, 18, 22, 30, 39, 432 ir 433 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte, kuriame nurodoma, kad pagrindinis tikslas – sudaryti teisines prielaidas Saugiojo tinklo naudotojams naudotis privataus verslo teikiamomis duomenų centrų paslaugomis, tarp jų – ir patikimų tarptautinių paslaugų teikėjų teikiamomis informacinių technologijų paslaugomis (toliau – IT paslaugos), tokiu būdu didinant IT paslaugų prieinamumą, kibernetinį saugumą ir sudarant galimybę IT paslaugų teikimui pritaikyti pažangiausias technologijas ir galimybes. Ieškovės pasiūlymas buvo atmestas dėl jo neatitikimo Techninės specifikacijos reikalavimams, o kitų Pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlymai buvo pripažinti atitinkančiais atsakovės iškeltus techninius ir organizacinius reikalavimus duomenų centrams. Atsižvelgus į šias aplinkybes, ieškovės argumentai dėl teismo sprendimu neva pažeidžiamų valstybės teisėtų interesų ir galimos žalos laikytini deklaratyviais, abstrakčiais pamąstymais.

16.4.                      Apeliaciniame skunde nurodomas Kauno apygardos teismo sprendimas buvo panaikintas, todėl jame pateiktas teismo išaiškinimas negali būti laikomas galutiniu, turinčiu precedento galią.

16.5.                      Sprendimas priimtas išsamiai įvertinus teisinį reguliavimą bei kitas reikšmės turinčias aplinkybes (viena iš jų – Pirkimo sutarties nutraukimas pasikeitus teisiniam reguliavimui).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

18.                      Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdama jų ribų.

Dėl naujo įrodymo (ne)priėmimo

19.                      Atsakovė Kauno poliklinika kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naują įrodymą – atsakovės 2023 m. rugpjūčio 10 d. raštą Nr. S-3356 ieškovei, kuriuo atmesta ieškovės pretenzija, kuria ieškovė, be kita ko, prašė pripažinti, kad jos pasiūlymas atitinka Techninės specifikacijos reikalavimus. Atsakovė minėtu raštu siekia pagrįsti aplinkybę, kad ieškovės pasiūlymas atmestas dėl to, jog jis neatitiko Techninės specifikacijos reikalavimų.

20.                      Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑237-684/2019 33 punktas).

21.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad naujai teikiamas įrodymas jau egzistavo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Nagrinėjamu atveju nenustatyta objektyviai egzistavusių kliūčių pateikti rašytinį įrodymą į bylą tada, kai ji buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės teikiamas naujas įrodymas taip pat nėra susijęs su ginčo esme. Byloje nenagrinėjamas klausimas dėl ieškovės Pasiūlymo atmetimo (ne)teisėtumo, todėl atsakovės teikiamas raštas neturi įtakos teisingam ginčo išnagrinėjimui. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti Kauno poliklinikos 2023 m. rugpjūčio 10 d. raštą Nr. S-3356.

Dėl esminių ginčo aplinkybių

22.                      Atsakovė, siekdama pasirengti Duomenų centro paslaugų pirkimui, CVP IS pagalba vykdė išankstinę rinkos konsultaciją (Nr. 667296). Atsakovė 2023 m. gegužės 16 d. raštu Nr. S-2096 ,,Dėl duomenų centro paslaugų pirkimo išankstinės rinkos konsultacijos (Nr. 667296)“ nurodė, kad tiekėjas pateikė pastabas, jog perkančiosios organizacijos vykdomo Pirkimo techninė specifikacija yra nesuderinama su galiojančiu teisiniu reguliavimu valstybės informacinių išteklių valdymo srityje ir dėl šios priežasties turėtų būti peržiūrėta ir keičiama. Atsakovė nurodė, kad, taikydama viešųjų pirkimų principus bei atsižvelgdama į galiojantį teisinį reglamentavimą, kuris perkančiosios organizacijos neįpareigoja laikyti savo valdomų valstybės informacinių išteklių valstybiniuose duomenų centruose, negali sutikti su tiekėjo pateiktomis pastabomis ir Pirkimo techninės specifikacijos sąlygų nekeis.

23.                      Atsakovė 2023 m. gegužės 20 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbė apie tarptautinį pirkimą „Duomenų centro paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 670075.

23.1.                      Perkamų paslaugų apimtis: informacinės sistemų resursų nuomos paslauga; tarnybinių stočių nuomos paslauga; nuomojamų resursų sujungimo su perkančiosios organizacijos duomenų perdavimo tinklu paslauga; informacinių sistemų konsultacijų paslauga (Techninės specifikacijos 2 punktas).

23.2.                      Pirkimo sąlygų 9.1 punkte nustatyta, kad tiekėjams nustatomi kvalifikacijos reikalavimai ir jų atitiktį patvirtinantys dokumentai nurodyti Pirkimo sąlygų 3 priede „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“. Šio priedo 1 punkte numatyta, kad tiekėjo kvalifikacija turi atitikti šiame priede nustatytus reikalavimus kvalifikacijai. Jeigu tiekėjo kvalifikacija dėl teisės verstis atitinkama veikla nėra tikrinama visa apimtimi, tiekėjas perkančiajai organizacijai įsipareigoja, kad sutartį vykdys tik teisę verstis atitinkama veikla turintys asmenys.

23.3.                      Pirkimo sąlygų 9 priede „Sutarties sąlygos“ ir (arba) „Sutarties projektas“ 2.4 punkte nustatyta, kad duomenų centras – tai paslaugų teikėjui priklausantis aukšto patikimumo duomenų centras, kuriame yra virtualūs serveriai ir duomenų saugykla. Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.2 punkte numatyta, kad šalys pareiškia ir garantuoja, jog sutartį sudarė nepažeisdamos ir neturėdamos tikslo pažeisti Lietuvos Respublikos teisės aktų bei jų veiklą reglamentuojančių dokumentų bei sutartinių įsipareigojimų.

23.4.                      Techninės specifikacijos 1 lentelės ,,Reikalavimuose naudojami sąvokos ir apibrėžimai“ 2 punkte nurodyta, kad tiekėjas – kiekvienas ūkio subjektas – fizinis asmuo, privatusis juridinis asmuo, viešasis juridinis asmuo, kitos organizacijos ir jų padaliniai ar tokių asmenų grupė, galintis pasiūlyti ar siūlantis perkamas paslaugas.

23.5.                      Detalūs reikalavimai perkamoms paslaugoms ir tiekėjo duomenų centrui numatyti Techninėje specifikacijoje.

24.                      Ieškovė pateikė pasiūlymą Pirkime. Perkančioji organizacija atmetė ieškovės pasiūlymą. Ieškovė perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti jos pasiūlymą neginčijo.

25.                      Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į atsakovę, prašydama pateikti informaciją apie Pirkimo rezultatus.

26.                      Atsakovė 2023 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. S-3359 pranešė ieškovei, kad, išnagrinėjusi, įvertinusi ir palyginusi tiekėjų pateiktus pasiūlymus, sudarė pasiūlymų eilė, į kurią įtraukti neatmesti pasiūlymai bei nustatytas laimėjęs pasiūlymas. Ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu pripažintas ūkio subjektų grupės, sudarytos iš UAB „Blue Bridge MSP“ bei UAB „BLUE BRIDGE“, pasiūlymas, atitinkantis visus Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, kurio kaina yra mažiausia; antroje vietoje įrašytas UAB „EIT Sprendimai“ pasiūlymas.

27.                      Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 18 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kuria prašė panaikinti sprendimą, kuriuo nutarta Pirkimo laimėtoju pripažinti ūkio subjektų grupę, susidedančią iš UAB „Blue Bridge MSP“ ir UAB „BLUE BRIDGE“, antruoju eilėje nurodytą UAB „EIT Sprendimai“ pasiūlymą, bei priimti naują sprendimą – atmesti Pirkimo laimėtojo pasiūlymą ir antroje vietoje nurodytą UAB „EIT Sprendimai“ pasiūlymą. Ieškovė nurodė, kad tiekėjai, kurių pasiūlymai užėmė pirmąją ir antrąją vietas, neturi teisės teikti duomenų centro paslaugų Saugiojo tinklo naudotojams.

28.                      Perkančioji organizacija 2023 m. rugpjūčio 28 d. ieškovės pretenziją atmetė, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad galiojantis teisinis reglamentavimas perkančiosios organizacijos neįpareigoja laikyti savo valdomus valstybės informacinius išteklius valstybiniuose duomenų centruose.

29.                      Atsakovė 2023 m. rugsėjo 12 d. su UAB „Blue Bridge MSP“ ir UAB „BLUE BRIDGE“ sudarė Duomenų centro paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. ST-23-270. Sutartyje nustatyta, kad:

29.1.                      Sutartis įsigalioja nuo vėliausios parašo datos ir galioja iki tol, kol užsakovė (atsakovė) nuperka maksimalų paslaugų kiekį arba kai pasiekiama maksimali sutarties kaina, arba iki Lietuvos Respublikos teisės aktais bus nustatyta pareiga užsakovei (atsakovei) naudotis valstybinių duomenų centrų paslaugomis, bet ne ilgiau kaip 36 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos (10.1 punktas);

29.2.                      Užsakovė (atsakovė) turi teisę nutraukti sutartį, jeigu paslaugų teikėjas sutarties galiojimo laikotarpiu pagal galiojančius teisės aktus praranda teisę užsiimti ūkine – komercine ar kitokia, būtina paslaugos atlikimui, veikla (10.3 punktas).

Dėl ieškovės pretenzijos atmetimo

30.                      Ieškovė ieškiniu prašė panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti ieškovės 2023 m. rugpjūčio 18 d. pretenziją viešajame pirkime „Duomenų centro paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 670075, apie kurį ieškovė informuota 2023 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. 3552. 

31.                      Kauno apygardos teismas 2023 m. spalio 24 d. sprendimu civilinės bylos dalį, pradėtą pagal ieškinio reikalavimą panaikinti Kauno poliklinikos sprendimą atmesti ieškovės 2023 m. rugpjūčio 18 d. pretenziją dėl Pirkime priimto sprendimo, apie kurį ieškovė buvo informuota 2023 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. 355, nutraukė.

32.                      Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo argumentų, kurie būtų siejami su sprendimo dalimi, kuria civilinės bylos dalis, pradėta pagal ieškinio reikalavimą panaikinti Kauno poliklinikos sprendimą atmesti ieškovės 2023 m. rugpjūčio 18 d. pretenziją dėl Pirkime priimto sprendimo, apie kurį ieškovė buvo informuota 2023 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. 355, nutraukta.

40.                      Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 504 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 3 d. nutarimo Nr. 27 „Dėl Atlyginimo už Saugiu valstybiniu duomenų perdavimo tinklu teikiamas paslaugas dydžių nustatymo kriterijų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, be kita ko, patvirtintas Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo naudotojų sąrašas, į kurį įraukta ir atsakovė – Kauno miesto poliklinika (sąrašo Nr. 273). Pakeitimai, kuriais patvirtintas sąrašas, įsigaliojo 2019 m. liepos 1 d. (Nutarimo 3 punktas). 

41.                      2022 m. kovo 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 3, 4, 5, 6, 7, 18, 22, 30, 39, 432 ir 433 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 5, 6, 43 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 432, 433 straipsniais įstatymo Nr. XIII-1871 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ Nr. 251 buvo inicijuoti valstybės informacinių išteklių valdymo teisinio reguliavimo pakeitimai. Prie šio nutarimo pateiktas ir Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 3, 4, 5, 6, 18, 22, 30, 39, 432, 433 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 5, 6, 43 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 432, 433 straipsniais įstatymo Nr. XIII-1871 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų Aiškinamasis raštas (toliau – Aiškinamasis raštas), įstatymų projektai bei projektų lyginamieji variantai. Aiškinamajame rašte nurodoma (įvertintina ir jo data – 2022 m. kovo 23 d.), kad:  

41.1.                      ,,Šiuo metu Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme (toliau šiame dokumente – Išteklių įstatymas) įtvirtinta prievolė institucijoms, įrašytoms į Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo (toliau – Saugusis tinklas) naudotojų sąrašą (toliau – Saugiojo tinklo naudotojai), savo valdomą įrangą ir duomenis nuo 2022 m. liepos 1 d. laikyti valstybiniuose duomenų centruose, kurie gali būti įrengiami biudžetinės įstaigos arba valstybės valdomos įmonės, kuri yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, patikėjimo arba nuosavybės teise valdomuose duomenų centruose. Tai reiškia, kad Saugiojo tinklo naudotojų valdoma įranga ir duomenys privalo būti laikomi tik Lietuvos Respublikos teritorijoje ir tik valstybinių institucijų, įstaigų ar nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių valdomuose patalpose. Toks modelis nesudaro konkurencingų sąlygų duomenų centrų paslaugų rinkoje bei nesuteikia Saugiojo tinklo naudotojams galimybės duomenų centrų paslaugas įsigyti palankiausiomis sąlygomis. Be to, toks modelis, kaip parodė gyvenimo realijos (pvz., 2020 m. liepos įvykiai, kuomet dėl liūties sutriko E-sveikatos veikimas), neužtikrina svarbių duomenų saugumo“ (Aiškinamojo rašto 1 punkto pirma pastraipa).

41.2.                      ,,Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 3, 4, 5, 6, 7, 18, 22, 30, 39, 432 ir 433 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Projektas) pagrindinis tikslas – sudaryti teisines prielaidas Saugiojo tinklo naudotojams naudotis privataus verslo teikiamomis duomenų centrų paslaugomis, tarp jų – ir patikimų tarptautinių paslaugų teikėjų teikiamomis informacinių technologijų paslaugomis (toliau – IT paslaugos), tokiu būdu didinant IT paslaugų prieinamumą, kibernetinį saugumą ir sudarant galimybę IT paslaugų teikimui pritaikyti pažangiausias technologijas ir galimybes. Saugiojo tinklo naudotojų galimybes jų valdomus valstybės informacinius išteklius laikyti valstybiniuose duomenų centruose arba Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (arba) Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybėse narėse esančiuose duomenų centruose lemtų šių institucijų valdomų valstybės informacinių išteklių svarba. Taigi, Saugiojo tinklo naudotojai, prieš priimdami sprendimą dėl jų valdomų valstybės informacinių išteklių laikymo duomenų centruose, privalės jų valdomus išteklius suskirstyti pagal svarbą. Šiuo tikslu Projekte siūloma įtvirtinti nuostatas dėl valstybės informacinių išteklių klasifikavimo atsižvelgiant į duomenų svarbą“ (Aiškinamojo rašto 1 punkto antra ir trečia pastraipos).

41.3.                      ,,Projektu numatoma, kad siūlomi Išteklių įstatymo pakeitimai, išskyrus nuostatas dėl duomenų centrų, įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d. Nuostatoms dėl duomenų centrų įsigalioti numatyti du terminai: 1) š. m. [2022 m.] liepos 1 d. įsigaliotų Išteklių įstatymo pakeitimai dėl prievolės valstybės informacinių išteklių, kurių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kopijas laikyti ne Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose duomenų centruose siekiant užtikrinti šių išteklių prieinamumą karo, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų situacijų ar kitų krizių atvejais (šios nuostatos įgauna ypatingą aktualumą Ukrainos įvykių fone); 2) 2024 m. liepos 1 d. įsigaliotų Išteklių įstatymo pakeitimai, kurie Saugiojo tinklo naudotojams suteiktų teisę naudotis verslo teikiamomis privačių duomenų centrų paslaugomis – šių nuostatų įsigaliojimą siūloma atidėti siekiant tinkamai suvaldyti galimas rizikas ir pradėti saugiai naudotis minėtomis paslaugomis. Atsižvelgiant į tai, kartu su Projektu teikiamas Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 5, 6, 43 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 432, 433 straipsniais įstatymo Nr. XIII-1871 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Pakeitimo projektas, abu kartu – Įstatymų projektai), kurio tikslas – nukelti privalomą naudojimąsi valstybinių duomenų centrų paslaugomis terminą iki 2024 m. liepos 1 d. (Aiškinamojo rašto 1 punkto penkta pastraipa).

41.4.                      ,,Atsižvelgiant į tai, kad Saugiojo tinklo naudotojai valdo skirtingos svarbos valstybės informacinius išteklius, Projektu siekiama atsisakyti šiuo metu VIIVĮ 433 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų, kad visi Saugiojo tinklo naudotojai savo valdomą įrangą ir duomenis privalo laikyti valstybiniame duomenų centre. Prievolę valstybės informacinius išteklius laikyti valstybiniame duomenų centre siūloma nustatyti tik tiems Saugiojo tinklo naudotojams, kurie valdo ypatingos svarbos ir svarbius valstybės informacinius išteklius, t. y. šie Saugiojo tinklo naudotojai ir toliau savo valdomą įrangą ir duomenys privalės laikyti tik Lietuvos Respublikos teritorijoje ir tik valstybinių institucijų, įstaigų ar nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių valdomuose patalpose“ (Aiškinamojo rašto 4 punkto pirma pastraipa).

41.5.                      ,,Siekiant sudaryti konkurencingas sąlygas duomenų centrų paslaugų rinkoje bei suteikti Saugiojo tinklo naudotojams galimybę duomenų centrų paslaugas įsigyti palankiausiomis sąlygomis, Projektu siūloma Saugiojo tinklo naudotojams, kurie valdo vidutinės ir mažos svarbos valstybės informacinius išteklius, suteikti teisę jų valdomus išteklius laikyti Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (arba) Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybėse narėse esančiuose duomenų centruose. Tai reiškia, kad vidutinės ir mažos svarbos valstybės informacinius išteklius valdantiems Saugiojo tinklo naudotojams stipriai išplečiamas ratas duomenų centrų, kur jie galėtų laikyti savo valdomus išteklius: tai galės būti ir valstybės valdomų įmonių, kurios nėra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, turimi duomenų centrai, ir savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių valdomi duomenų centrai, ir verslo valdomi duomenų centrai kaip Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip ir užsienio valstybių teritorijose. Taigi, Saugiojo tinklo naudotojams suteikiama galimybė naudotis ir patikimų tarptautinių paslaugų teikėjų teikiamomis IT paslaugomis, tokiu būdu didinant IT paslaugų prieinamumą, kibernetinį saugumą ir sudarant galimybę IT paslaugų teikimui pritaikyti pažangiausias technologijas ir galimybes. Tam, kad vidutinės ir mažos svarbos valstybės informaciniai ištekliai būtų laikomi saugiai, minėti duomenų centrai turės atitikti ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintus techninius ir organizacinius reikalavimus; šiame teisės akte, kaip ir dabar, bus įtvirtintas nustatytų reikalavimų įgyvendinimo kontrolės ir atitikties vertinimo mechanizmas t. y. duomenų centrų valdytojai privalės organizuoti patalpų atitikties nustatytiems reikalavimams vertinimą; vertinimo išvadą turės pateikti duomenų centrų vertinimo kvalifikaciją turintys specialistai vadovaudamiesi visuotinai pripažintų tarptautinių organizacijų duomenų centrų vertinimo reikalavimais“ (Aiškinamojo rašto 4 punkto antra pastraipa).

41.6.                      ,,Siekiant tinkamai suvaldyti galimas rizikas ir pradėti saugiai naudotis verslo teikiamomis privačių duomenų centrų paslaugomis, Projekto nuostatų dėl duomenų centrų įsigaliojimą siūloma atidėti iki 2024 m. liepos 1 d. Atsižvelgiant į tai, kartu su Projektu teikiamas Pakeitimo projektas, kuriame nustatoma, kad valstybinių duomenų centrų naudotojai pradeda naudotis valstybinių duomenų centrų paslaugomis ne vėliau kaip 2024 m. liepos 1 d.“ (Aiškinamojo rašto 4 punkto aštunta pastraipa).

41.7.                      ,,Naujo valstybės informacinių išteklių valdymo modelio tikslai: (i) sistemiškai atverti privačios debesijos naudojimo galimybes viešajam sektoriui, siekiant pasinaudoti moderniomis paslaugomis (pvz., Microsoft ar Google bendro darbo įrankiai ir pan.) ir kai kuriais atvejais labai reikalingu lankstumu (pvz., VDV IS veiklos ypatumai ir pan.). Naujos redakcijos Išteklių įstatyme būtų įteisinta privačių duomenų centrų naudojimo galimybė; (ii) sistemiškai atverti privačių duomenų centrų, priklausančių Lietuvos ir Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybių narių jurisdikcijai, naudojimo galimybes; (iii) privačios debesijos paslaugų ir privačių duomenų centrų naudojimas turi savo specifinių saugos ir informacinių technologijų valdysenos aspektų, kuriems reikia specifinių kompetencijų. Todėl Gairėmis siekiama sudaryti galimybes įgyti reikalingas kompetencijas, jas sustiprinti ir išlaikyti viešajame sektoriuje, norint tinkamai valdyti kylančias rizikas ir saugiai naudoti debesijos paslaugas (Aiškinamojo rašto 16 punkto ketvirta pastraipa).

42.                      2022 m. gegužės 12 d. priimtas VIIVĮ Nr. XI-1807 1, 2, 5, 6, 43 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 432, 433 straipsniais įstatymo Nr. XIII-1871 9 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1078 (toliau – Įstatymas Nr. XIV-1078). Juo pakeista Įstatymo XI-1871 9 straipsnio 2 dalis, išdėstant ją taip: ,,Valstybinių duomenų centrų naudotojai pradeda naudotis valstybinių duomenų centrų paslaugomis ne vėliau kaip 2024 m. sausio 1 d.“ Įstatymas įsigaliojo 2022 m. gegužės 28 d.

43.                      2022 m. gegužės 12 d. priimtas VIIVĮ Nr. XI-1807 1, 3, 4, 5, 6, 18, 22, 30, 39, 432, 433 straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas Nr. XIV-1077 (toliau – Įstatymas Nr. XIV-1077). Įstatymas Nr. XIV-1077, be atskirai žemiau nurodytų išimčių, įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d. Įstatymu Nr. XIV-1077, be kita ko:

43.1.                      Pakeistas VIIVĮ 3 straipsnis, jį išdėstant taip: Valstybės informaciniai ištekliai pagal duomenų svarbą yra šių rūšių: 1) ypatingos svarbos valstybės informaciniai ištekliai. Prie jų priskiriami visai valstybei svarbūs duomenys ir (ar) valstybės registrai arba valstybės informacinės sistemos, kuriose šie duomenys tvarkomi; 2) svarbūs valstybės informaciniai ištekliai. Prie jų priskiriami kelioms institucijoms svarbūs duomenys ir (ar) valstybės registrai arba valstybės informacinės sistemos, kuriose šie duomenys tvarkomi; 3) vidutinės svarbos valstybės informaciniai ištekliai. Prie jų priskiriami vienai institucijai svarbūs duomenys ir (ar) žinybiniai registrai arba valstybės informacinės sistemos, kuriose šie duomenys tvarkomi; 4) mažos svarbos valstybės informaciniai ištekliai. Prie jų priskiriami duomenys, kuriuos valdo institucija, atlikdama vidaus administravimo funkcijas, ir (ar) informacinės sistemos, kuriose šie duomenys tvarkomi. Šiame punkte minimų informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos.

44.                      Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2023 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 4‑249 buvo patvirtintas ir 2023 m. gegužės 12 d. įsigaliojo Techninių ir organizacinių reikalavimų, taikomų valstybiniams duomenų centrams ir Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (ar) Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybėse narėse esantiems duomenų centrams, kuriuose laikomi valstybės informaciniai ištekliai, aprašas. Aprašo 1 punktas numato, kad aprašas taikomas projektuojant, statant, rekonstruojant, remontuojant ir eksploatuojant  valstybinius duomenų centrus ir naudojantis  duomenų centro įrangos talpinimo ir (ar) debesijos paslaugomis, kurioms teikti naudojami duomenų centrai, esantys Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (ar) Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybėse narėse. Aprašas, be kita ko, nustato, privačių ir užsienio duomenų centrų, kuriuose laikomi valstybės informaciniai ištekliai, vietovės, įrengimo, fizinės apsaugos ir kitus techninius bei organizacinius reikalavimus (2.2 punktas). Konkretūs privačių ir užsienio duomenų centrų, kuriuose talpinami valstybės informaciniai ištekliai, vietovės, įrengimo, fizinės apsaugos ir kiti techniniai bei organizaciniai reikalavimai nurodyti Aprašo IV skyriuje.

45.                      Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. liepos 19 d. nutarimo Nr. 576 ,,Dėl Valstybės informacinių išteklių svarbos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, įsigaliojusio 2023 m. liepos 20 d., 2 punkte nustatyta, kad institucijoms, steigiančioms, kuriančioms ir (ar) valdančioms valstybės informacinius išteklius, per 6 mėn. nuo šio nutarimo įsigaliojimo turi atlikti jų steigiamų, kuriamų ir (ar) valdomų valstybės informacinių išteklių svarbos vertinimą ir, atsižvelgiant į vertinimo rezultatus, per 6 mėn. nuo valstybės informacinių išteklių svarbos vertinimo rezultatų suderinimo su šiuo nutarimu tvirtinamo Valstybės informacinių išteklių svarbos vertinimo tvarkos aprašo 6 punkte nurodyta institucija patikslinti valstybės registrų (kadastrų), žinybinių registrų, valstybės ir kitų informacinių sistemų, kuriuose tvarkomi valstybės informacinius išteklius sudarantys duomenys, nuostatus, peržiūrėti valstybės informacinių išteklių saugos politiką ir patikslinti ją įgyvendinančius saugos dokumentus. Pagal Valstybės informacinių išteklių svarbos vertinimo tvarkos aprašo 6 punktą valstybės informacinių išteklių svarbos vertinimo rezultatų peržiūrą ir derinimą instituciniu lygmeniu atlieka Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija.

46.                      Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2023 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 4-418 patvirtintos Valstybės informacinių išteklių svarbos vertinimo metodikos (toliau – Metodika) 4 punkte nurodyta, kad valstybės informacinius išteklius sudarančių duomenų svarba įvertinama pagal tai, kokių padarinių valstybei, jos institucijoms ir (ar) gyventojams gali sukelti šių duomenų konfidencialumo, vientisumo ir (arba) prieinamumo pažeidimas šiuose valstybės informacinių išteklių poveikio sričių, nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamame valstybės informacinių išteklių svarbos vertinimo tvarkos apraše, pogrupiuose, tarp jų: poveikis skubiosios pagalbos tarnybų (greitoji pagalba, policija, priešgaisrinė apsauga, aplinkosauga) veiklai (4.3.3 punktas); poveikis fizinių asmenų sveikatai (4.3.4 punktas); poveikis asmens sveikatos priežiūros ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugoms (4.5.2 punktas).

47.                      Apibendrinus, nustatyta, kad nuo 2019 m. liepos 1 d. VIIVĮ papildytas 433 straipsniu, kurio 1 dalis numatė, jog institucijos, įrašytos į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, privalo visų jų valdomų serverių ir (arba) kitą registrų ir valstybės bei kitų informacinių sistemų įrangą ir duomenis laikyti valstybiniuose duomenų centruose. Įstatymo Nr. XIII-1871 9 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad valstybinių duomenų centrų naudotojai pradeda naudotis valstybinių duomenų centrų paslaugomis ne vėliau kaip per trejus metus nuo jų įtraukimo į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą dienos. Atsakovė nuo 2019 m. liepos 1 d. įtraukta į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą. Nuo 2022 m. gegužės 28 d. įsigaliojo nauja Įstatymo Nr. XIII-1871 9 straipsnio 2 dalies redakcija, pagal kurią valstybinių duomenų centrų naudotojai pradeda naudotis valstybinių duomenų centrų paslaugomis ne vėliau kaip 2024 m. sausio 1 d. Nuo 2022 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja VIIVĮ 433 straipsnio redakcija, kurios 1 dalis numatė, jog institucijos, įrašytos į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, turi teisę laikyti savo valdomus valstybės informacinius išteklius valstybiniuose duomenų centruose. Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo VIIVĮ pakeitimai, pagal kuriuos valstybės informaciniai ištekliai skirstomi pagal svarbumą. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2023 m. gegužės 10 d. įsakymu patvirtinti ir 2023 m. gegužės 12 d. įsigaliojo techniniai, organizaciniai ir kiti reikalavimai privatiems bei užsienio duomenų centrams. Tik nuo 2024 m. sausio 1 d. galioja nauja VIIVĮ 433  straipsnio redakcija, pagal kurią institucijos, įrašytos į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, privalo laikyti savo valdomus ypatingos svarbos ir svarbius valstybės informacinius išteklius valstybiniuose duomenų centruose, o vidutinės svarbos ir mažos svarbos valstybės informacinius išteklius galės laikyti valstybiniuose duomenų centruose arba Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (arba) Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybėse narėse esančiuose duomenų centruose. 

48.                      Taigi, įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes bei teisinio reguliavimo pakeitimus, nustatyta, kad: pirma, pagal Pirkimo paskelbimo metu (2023 m. gegužės 20 d.) galiojusį teisinį reguliavimą, nors perkančioji organizacija ir buvo įtraukta į Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo naudotojų sąrašą nuo 2019 m. liepos 1 d., tačiau ji, kaip valstybės informacinių išteklių valdytoja, pradėti naudotis valstybinių duomenų centrų paslaugomis turėjo ne vėliau kaip 2024 m. sausio 1 d.; antra, Pirkimo paskelbimo metu (2023 m. gegužės 20 d.) VIIVĮ  433 straipsnio 1 dalis nustatė, kad institucijos, įrašytos į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, turi teisę laikyti savo valdomus valstybės informacinius išteklius valstybiniuose duomenų centruose, o tik VIIVĮ 433 straipsnio redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2024 m. sausio 1 d., numatyta, jog institucijos, įrašytos į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, privalo laikyti savo valdomus ypatingos svarbos ir svarbius valstybės informacinius išteklius valstybiniuose duomenų centruose, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis.

49.                      Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, kad VIIVĮ lingvistinis, istorinis ir sisteminis aiškinimas patvirtina, jog pagal Pirkimo metu galiojusį teisinį reguliavimą Saugiojo tinklo naudotojai iki 2024 m. sausio 1 d. savo valdomus valstybės informacinius išteklius privalėjo vertinti kaip ypatingos svarbos ir svarbius bei laikyti tik valstybiniuose duomenų centruose arba pas save.

50.                      Kaip minėta, iki 2022 m. liepos 1 d. galiojusioje VIIVĮ 433 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad institucijos, įrašytos į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, visų jų valdomų serverių ir (arba) kitą registrų ir valstybės bei kitų informacinių sistemų įrangą ir duomenis privalo laikyti valstybiniuose duomenų centruose. 2022 m. kovo 23 d. inicijuoti VIIVĮ pakeitimai, kurių tikslas, kaip matyti iš Aiškinamojo rašto turinio – pereiti prie naujo valstybės informacinių išteklių valdymo modelio. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad senasis modelis, pagal kurį Saugiojo tinklo naudotojai privalo valstybės informacinius išteklius laikyti valstybiniuose duomenų centruose, nesudaro konkurencingų sąlygų duomenų centrų paslaugų rinkoje, nesuteikia Saugiojo tinklo naudotojams galimybės duomenų centrų paslaugas įsigyti palankiausiomis sąlygomis ir neužtikrina svarbių duomenų saugumo. VIIVĮ pakeitimo projektais siekta įteisinti galimybę saugiai naudotis verslo teikiamomis privačių duomenų centrų paslaugomis. Įstatymo pakeitimo projektais siūlyta atsisakyti VIIVĮ 433 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų, kad visi Saugiojo tinklo naudotojai savo valdomą įrangą ir duomenis privalo laikyti valstybiniame duomenų centre. Siekiant tinkamai suvaldyti galimas rizikas ir pradėti saugiai naudotis verslo teikiamomis privačių duomenų centrų paslaugomis, projektų nuostatų dėl duomenų centrų įsigaliojimą pasiūlyta atidėti iki 2024 m. liepos 1 d. (priimtais įstatymo pakeitimas nuostatų įsigaliojimas atidėtas iki 2024 m. sausio 1 d.) (žr. šios nutarties 41.1-41.7 punktus). 

51.                      2022 m. gegužės 12 d. priimti VIIVĮ pakeitimai. Privalomas naudojimasis valstybiniais duomenų centrais atidėtas iki 2024 m. sausio 1 d. Siekiant tinkamai bei saugiai pereiti prie naujo valstybės informacinių išteklių valdymo modelio, nustatytas ,,pereinamasis laikotarpis“ ir 2022 m. gegužės 12 d. priimtos iš karto dvi VIIVĮ 433 straipsnio redakcijos. Pirmosios redakcijos, galiojusios ,,pereinamuoju laikotarpiu“, t. y. nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d., 1 dalyje buvo numatyta, kad institucijos, įrašytos į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, turi teisę laikyti savo valdomus valstybės informacinius išteklius valstybiniuose duomenų centruose. Antrojoje redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2024 m. sausio 1 d., numatyta prievolė valstybiniuose duomenų centruose laikyti tik ypatingos svarbos ir svarbius valstybės informacinius išteklius o vidutinės svarbos ir mažos svarbos valstybės informacinius išteklius galės laikyti valstybiniuose duomenų centruose arba Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (arba) Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybėse narėse esančiuose duomenų centruose.

52.                      Nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d. (,,pereinamuoju laikotarpiu“) galiojusioje VIIVĮ 433 straipsnio 1 dalies konstrukcijoje panaudota lingvistinė išraiškos priemonė, t. y. ,,turi teisę“, nėra privalomojo pobūdžio ir, priešingai nei iki 2022 m. liepos 1 d. galiojusi tos pačios dalies redakcijos konstrukcija, nesuponuoja vienintelės elgesio modelio pasirinkimo galimybės. Ginčui aktualioje VIIVĮ 433 straipsnio redakcijoje nenurodytas draudimas Saugiojo tinklo naudotojams valstybės informacinius išteklius laikyti privačiuose duomenų centruose. Tuo pačiu metu galiojusi VIIVĮ 433 straipsnio 6 dalis numatė, kad ,,techninius ir organizacinius reikalavimus, taikomus valstybiniams duomenų centrams ir Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse <...> esantiems duomenų centrams, kuriuose laikomi valstybės informaciniai ištekliai, tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras“. Sisteminis ir lingvistinis VIIVĮ 433 straipsnio 1 ir 6 dalies aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad ,,pereinamuoju laikotarpiu“ Saugiojo tinklo naudotojams leidžiama laikyti valstybės informacinius išteklius ir privačiuose duomenų centruose, jeigu jie atitinka techninius ir organizacinius reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro. Laikantis ieškovės pozicijos, kad pagal aptartą teisinį reguliavimą Saugiojo tinklo naudotojai iki 2024 m. sausio 1 d. privalo jų valdomus valstybės informacinius išteklius vertinti kaip ypatingos svarbos ir svarbius bei laikyti valstybiniuose duomenų centruose, iš esmės netektų prasmės įstatymų leidėjo priimtas VIIVĮ 433 straipsnio dalies pakeitimas, kuriuo ,,pereinamuoju laikotarpiu“ atlaisvinta prievolė naudotis valstybės duomenų centrais ir privalomas naudojimasis valstybės duomenų centrais atidėtas iki 2024 m. sausio 1 d. Aptariamas aiškinamas neprieštarauja ir Aiškinamajame rašte nurodytam tikslui – pereiti prie naujo valstybės informacinių išteklių valdymo modelio, pagal kurį Saugiojo tinklo naudotojai turės teisę naudotis privačių duomenų centrų paslaugomis, kartu užtikrinant naudojimosi privačių duomenų centrų paslaugomis saugumą. 2023 m. gegužės 12 d. įsigaliojo Techninių ir organizacinių reikalavimų, taikomų valstybiniams duomenų centrams ir Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (ar) Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybėse narėse esantiems duomenų centrams, kuriuose laikomi valstybės informaciniai ištekliai, aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro.

53.                      Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip neapgrįstus ir apeliacinio skundo argumentus, kad aptarto teisinio reguliavimo aiškinimu, pagal kurį ,,pereinamuoju laikotarpiu“ perkančiajai organizacijai, kaip Saugiojo tinklo naudotojai, leidžiama valstybės informacinius išteklius laikyti privačiuose duomenų centruose, daroma žala, be kita ko, valstybės interesams šiuos duomenis nepertraukiamai patikėti tik aukščiausius reikalavimus atitinkantiems subjektams – valstybinių duomenų centrams. Pirkimo paskelbimo metu jau galiojo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu patvirtinti techniniai ir organizaciniai reikalavimai privatiems ir užsienio duomenų centrams, todėl perkančioji organizacija Pirkimo sąlygose galėjo nustatyti atitinkamus reikalavimus ir (ar) įvertinti pasiūlymus pateikusių privačių duomenų centrų atitiktį nurodytiems reikalavimas, kaip tai numatė VIIVĮ 433 straipsnio 6 dalis. Ieškovė nepateikė argumentų dėl laimėjusio ir antroje vietoje likusio pasiūlymų (ne)atitikimo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2023 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 4-249 patvirtintame Apraše nurodytiems reikalavimas, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako.

54.                      Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad Pirkimo paskelbimo metu (2023 m. gegužės 20 d.) perkančioji organizacija galėjo duomenų centro paslaugas pirkti iš privataus duomenų centro, nes: pirma, Pirkimo paskelbimo metu tai leido VIIVĮ 433 straipsnis; antra, Pirkimo paskelbimo metu galiojo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu patvirtinti techniniai ir organizaciniai reikalavimai privatiems ir užsienio duomenų centrams.

55.                      Nors tik nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo VIIVĮ 433 straipsnio dalies redakcija, pagal kurią Saugiojo tinklo naudotojai valstybės informacinius išteklius, priskirtus ypatingos svarbos ir svarbių kategorijai, privalo laikyti valstybės duomenų centruose, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sudarytoje viešojo pirkimo sutartyje numatyta galimybė sutartį nutraukti, kai perkančiajai organizacijai atsiras pareiga naudotis valstybinių duomenų centrų paslaugomis (Sutarties 10.1 punktas). Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nurodytu argumentu neįteisino leidimo pirkti paslaugas iš bet kokių tiekėjų, remiantis vien tik tuo, jog sutartyse numatyta teisė jas nutraukti. Išvadą dėl perkančiosios organizacijos sprendimo, kuriuo paskelbtas Pirkimo laimėtojas, taip pat viešojo pirkimo sutarties sudarymo teisėtumo patvirtina ne tik sutartyje numatyta galimybė ją nutraukti atsiradus perkančiosios organizacijos prievolei naudotis valstybės duomenų centrais, bet ir pirmiau aptartas sisteminis, lingvistinis ir teleologinis ginčui aktualaus teisinio reguliavimo aiškinimas.

56.                      Nurodytų motyvų pagrindu nuspręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus panaikinti Kauno poliklinikos 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą, kuriuo Pirkimo laimėtoju pripažintas ūkio subjektų grupės, susidedančios iš UAB „Blue Bridge MSP“ ir UAB „BLUE BRIDGE“, pasiūlymas, o antroje vietoje likęs UAB „EIT Sprendimai“ pasiūlymas; pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento Kauno poliklinikos ir tiekėjų grupės, susidedančios iš UAB „Blue Bridge MSP“ bei UAB „BLUE BDRIGE“, 2023 m. rugsėjo 11 d. Duomenų centro paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. ST-23-270; įpareigoti Kauno polikliniką priimti naują sprendimą – atmesti UAB „Blue Bridge MSP“ ir UAB „BLUE BRIDGE“ bei UAB „EIT Sprendimai“ pasiūlymus. Sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia klausimą ieškovė įrodinėjo, kaip išvestinį reikalavimą, iš pirmiau ginčijamų perkančiosios organizacijos sprendimų.

57.                      Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2‑619-601/2023. CPK 18 straipsnis numato, kad tik įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Iš esmės tokia pati nuostata įvirtinta ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis 2023 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-619-601/2023, be kita ko, panaikintas 2023 m. sausio 30 d. sprendimas ir civilinė byla Nr. e2-619-601/2023 nutraukta, ieškovei atsisakius ieškinio. Nėra pagrindo vertinti neįsitesėjusį ir panaikintą teismo sprendimą bei juo vadovautis.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

58.                      Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).

59.                      Apibendrinant konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teisingai nustatė, jog Pirkimo paskelbimo metu perkančioji organizacija turėjo teisę duomenų centro paslaugas pirkti iš privataus duomenų centro, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį pakeisti ir panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

60.                      Atmetus apeliacinį skundą, ieškovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

61.                      Atsakovė Kauno poliklinika nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jai bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.