Civilinė byla Nr. 2-4964-775/2015
Proceso Nr. 2-69-3-01117-2015-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.2.4.3; 2.6.2.6.2; 2.6.2.8; 3.2.6.1;
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 5 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Edita Šliumpienė, sekretoriaujant Jūratei Verseckienei, dalyvaujant ieškovei ir jos atstovei advokatei K. Č., atsakovui ir jo atstovui advokatui E. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Z. O. ieškinį atsakovui A. O. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo bei atsakovo A. O. priešieškinį ieškovei Z. O. dėl bendro turto padalijimo, naudojimosi tvarkos nustatymo
n u s t a t ė:
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašo santuoką, įregistruotą 1990-11-09 Vilniaus CMS (akto įrašo Nr. 5079), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalinti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę ieškovei Z. O. priteisiant gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, kitus inžinerinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (vertė 31 858,20 Eur), atsakovui A. O. priteisiant 15 929,10 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią nekilnojamojo turto dalį bei automobilį Citroen Xsara Picasso, šalims palikti santuokines pavardes – O., O.
Ieškovė ir jos atstovė advokatė K. Č. teismo posėdyje paaiškino, jog šalys 1990-11-09 sudarė santuoką, 1991 m. jiems gimė dukra E., 1992 m. – dukra K. Nepilnamečių vaikų šalys neturi, jau 7 metus kartu negyvena. Atsakovas A. O. pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, kadangi jis nesirūpino šeimos gerove, nepalaikė ir nerėmė ieškovės, atsakovas buvo agresyvus ir smurtavo prieš sutuoktinę, naudojo psichologinį ir fizinį smurtą. Dėl to ieškovė 2008 m. su dukra E. išsikėlė į Arkivyskupijos kurijos patalpas (duomenys neskelbtini), ten gyveno apie pusę metų, vėliau išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini). 2009 m. ieškovė grįžo gyventi į bendrus jų namus, dukra ištekėjo. Ryšys su atsakovu nutrūko, jis susirado kitą moterį R. M., retai grįždavo į namus, pasiėmė naudojamus daiktus, drabužius, bet neišsikraustė. 2010 m. pabaigoje atsakovas išvyko į Angliją, iš ten kartais grįždavo, visam laikui grįžo 2014 m. liepos mėn. Ieškovė nuo 2013 m. birželio mėn. uždarbiauja Norvegijoje, namuose liko vienas ieškovės sūnus iš pirmosios santuokos G., jis 2013 m. gruodžio mėn. išvyko pas ieškovę, atsakovas telefonu sutiko, kad jų namuose gyventų K. ir D., kad namus prižiūrėti, kol juose nieko nebus. Šalių dukra K. nuo 2010 m. iki 2014 m. liepos mėn. gyveno, mokėsi ir dirbo Anglijoje. Ieškovė ir atsakovas nejaučia vienas kitam pagarbos, santuoka faktiškai yra iširusi, todėl turi būti nutraukiama. Automobilis Citroen nutraukus santuoką turi likti atsakovui, nes jis jį pirko, ieškovei jo įsigijimo aplinkybės nežinomos, nes šalys tuo metu jau nebendravo.
Atsakovas nustatytu terminu pateikė atsiliepimą (b. l. 53-56), kuriame nurodė, jog su pareikštais reikalavimais sutinka iš dalies. A. O. neneigia, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ne tik atsakovas elgėsi netinkamai, laikui bėgant ieškovė pradėjo rodyti sutuoktiniui nepagarbą, ignoruoti šeimyninį gyvenimą, nesirūpinti šeima, netinkamai auklėti ir rūpintis vaikais, dėl to tarp šalių kilo nesutarimai. Atsakovas niekada nesmurtavo nei prieš ieškovę, nei prieš vaikus. 2008 m. kilo konfliktas tarp atsakovo ir šalių dukros E., nes ji buvo nepilnametė ir namo grįžo tik ryte, jai atsakovas neleido išeiti iš namų, kol ji nesulaukė pilnametystės. Dukra pagrasino, kad iš viso išeis iš namų, ieškovė ją palaikė ir sakė, kad išeina kartu, ieškovė jau tada turėjo kitą vyrą, ieškovė išsikraustė į kunigų seminarijos svečių namus, o šalių dukra pas vyresnį draugą. Atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu padalinti santuokinį turtą.
Atsakovas taip pat pateikė priešieškinį (b. l. 83-87), kuriuo prašė padalinti ir priteisti A. O. ½ dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto – gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kitų inžinerinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarką priskiriant Z. O. naudotis patalpomis 1-1/3,84; 1-2/3,86; 1-3/14,05; 1-4/11,79; ½ dalimi 1-5/31,37, o A. O. 1-6/6,34; 1-7/3,98; 1-8/13,31; 1-9/11,72; ½ dalimi 1-5/31,37.
Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog ieškovės reikalavimas priteisti jai nekilnojamąjį turtą, o atsakovui kompensaciją už ½ dalį jai priteisto turto, pažeidžia atsakovo interesus. Dalijant sutuoktinių turtą prioritetas turi būti teikiamas turto padalijimui natūra. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), iki šiol yra atsakovo ir šalių dukters E. O. nuolatinė gyvenamoji vieta. Namas yra 5 kambarių, yra du atskiri įėjimai, du tualetai, todėl name laisvai gali gyventi dvi šeimos. Ieškovė neketina gyventi nurodytame būste, kadangi jau pusantrų metų gyvena užsienyje, yra sakiusi, kad nekilnojamąjį turtą norėtų perleisti vaikams. Ieškovės reikalavimas priteisti atsakovui kompensaciją gali rodyti ir tai, kad ji siekia itin palankiomis sąlygomis pirmumo teise įsigyti valstybinės žemės sklypą, ant kurio stovi ginčo turtas, o tokia galimybė patraukli ir atsakovui, jis jau yra pateikęs prašymą Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM ir atsisakyti teisės į nuosavybę atsakovas sutiktų tik tuo atveju, jei ieškovė jam sumokėtų ½ dalį žemės sklypo rinkos kainos. Atsakovas su ieškovės pasiūlymu pasidalinti turtą atsakovui paskiriant namą, o ieškovei naujus ūkinius pastatus nesutinka, kadangi tuose pastatuose yra atsakovo dirbtuvės. Patenkinus ieškinį būtų pažeisti atsakovo interesai, nes už gautą kompensaciją įsigyti kitą gyvenamąjį būstą neįmanoma, atsakovas yra nedirbantis, garbingo amžiaus, sunkios sveikatos, todėl gyvenamosios vietos keitimas jam sukeltų sunkumų. Be to, iš bylos duomenų nėra žinoma, kokia yra ieškovės finansinė padėtis, nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės galimybes išmokėti atsakovui 15 929,10 Eur kompensaciją. Atsakovas nurodė, jog neteisminiu keliu nusistatyti naudojimosi tvarką neįmanoma, kadangi šalys nebendrauja.
Ieškovė teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, jog su priešieškinio argumentais ir reikalavimais nesutinka (b. l. 95-97). Namas yra senos statybos, jame yra viena virtuvė, vienas sanitarinis mazgas, viena krosnis, name yra tik 4 kambariai, o ne 5, kaip nurodo atsakovas, priestate esantys kambariai visai nešildomi, pagal atsakovo reikalavimą ieškovei tenka 7,50 kv. m. nenaudingo ploto. Be to, atsakovas neprašo nustatyti ūkinių pastatų naudojimosi tvarkos, o atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra konfliktiška asmenybė, tarp šalių nuolat kiltų nesutarimai. Nustačius atsakovo prašomą naudojimosi tvarką liktų neišspręstas klausimai dėl šildymo, pertvarų statymo apmokėjimo, taip pat ieškovės patekimo į palėpę, nes laiptinė atitektų atsakovui, taip pat nežinoma, kas finansuotų ieškovei būtino kanalizacijos įvado įvedimą, kaip būtų šildomas vanduo, nes yra tik vienas boileris. Vienintelis galimas variantas dalinimui natūra ieškovės nuomone yra gyvenamąjį namą natūra priteisiant atsakovui, o ieškovei priteisiant naujausius du ūkinius pastatus arba atvirkščiai.
Patikslintas ieškinys ir priešieškinis tenkintini dalinai.
Byloje nustatyta, kad santuoka tarp šalių sudaryta 1990-11-09 Vilniaus m. CMS (akto įrašo Nr. 5079) (b. l. 8). Ieškovės vardu nuo 1993-10-20 yra registruotas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 2010-11-03 dienai – 45 900 Lt, b. l. 34), ūkiniai pastatai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 2010-11-03 dienai – 577 Lt, b. l. 35), Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 2010-11-03 dienai – 686 Lt, b. l. 36), Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 2010-11-03 dienai – 219 Lt, b. l. 37), Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 2010-11-03 dienai – 143 Lt, b. l. 38), Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 2010-11-03 dienai – 33 Lt, b. l. 39), ir kiti kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 2010-11-03 dienai – 27 Lt, b. l. 42), o nuo 2012-01-13 ir ūkio pastatai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 2010-11-03 dienai – 1 320 Lt, b. l. 40), Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 2010-11-03 dienai – 1 440 Lt, b. l. 41), esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-14, 19, 20, 22-33). Bendras gyvenamojo namo, statyto 1967 m. (b. l. 22), plotas sudaro 100,26 kv. m. (b. l. 21, 22), iš jų dvi patalpos, bendras nenaudingas plotas 7,70 kv. m., yra pagalbinės (b. l. 43-44). Atsakovo A. O. vardu registruota transporto priemonė – automobilis Citroen Xsara Picasso (b. l. 15-16, 17), kurio vidutinė kaina Lietuvoje – 2 082 Eur (b. l. 18). Ieškovė 2013 m. liepos-gruodžio mėn. gavo 114 991 pajamų (b. l. 46, vertimas – b. l. 45), atsakovas yra bedarbis, registruotas Darbo biržoje (b. l. 92). Atsakovas pateikė VĮ „Registrų centras“ pastato dalių paskaičiavimo projektą, pagal kurį padalinus turtą natūra, kaip prašo atsakovas, jam tektų 51/100 dalys gyvenamojo namo, o ieškovei Z. O. – 49/100 dalys gyvenamojo namo (b. l. 88, 91). Ieškovė į bylą yra pateikusi gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), 2015-01-07 UAB „Naujas būstas“ parengtą vertinimo ataskaitą (atskiras priedas).
Dėl santuokos nutraukimo ir kaltės
Byloje nustatyta, jog Z. O. ir A. O. susituokė 1990 m. lapkričio 9 d. Vilniaus m. CMS (įrašo Nr. 5079) (b.l. 8). Santuokoje nepilnamečių vaikų nėra.
Ieškovė savo ieškinyje nurodė, jog šalys nebeveda bendro ūkio nuo 2008 m. gegužės mėn., santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (b.l. 59-60). Atsakovas atsiliepime šių aplinkybių neneigė, nurodė, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės (b.l. 53).
Iš ieškinio, ieškovės ir atsakovo paaiškinimų matyti, jog šalys neveda bendro ūkio ir nepalaiko santuokinių ryšių nuo 2008 metų gegužės mėn. Šalys taikytis nesutinka, todėl darytina išvada, jog nebegalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu ir tvarkys bendrą ūkį. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, todėl nutrauktina.
Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės: ieškovei – O., atsakovui – O. (CK 3.69 str.).
Kadangi šalys pripažįsta, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas neprivalo nustatyti, kurio kaltė yra didesnė ir kurio mažesnė, todėl atsižvelgiant į tai, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CPK 3.61 str.).
Tarpusavio išlaikymas
Šalys viena iš kitos išlaikymo nereikalauja (b.l. 141-142) , todėl jis joms nepriteistinas (CK 3.72 str. 1d.).
Kreditoriai
Šalys nurodė, jog kreditorių neturi (b.l. 141-142).
Dėl santuokinio turto padalijimo
Byloje nustatyta, jog šalys santuokoje įgijo gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-14) ir automobilį Citroen, Xsara Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 16).
Ieškovė prašė santuokoje įgytą gyvenamąjį namą su priklausiniais padalinti jai priteisiant šį turtą natūra, o atsakovui - 15 929,10 Eur piniginę kompensaciją. Automobilį Citroen, Xsara Picasso priteisti atsakovui, pinginės kompensacijos ieškovė už jį neprašo. Ieškovė nurodė, jog prašo jai priteisti visą gyvenamąjį namą su priklausiniais, nes atsakovas yra labai konfliktiška, nesugyvenama asmenybė, o namas nepritaikytas gyventi dviem šeimoms.
Atsakovas prašo gyvenamąjį namą su priklausiniais padalinti natūra po ½ dalį ir nustatyti atitinkamą naudojimosi tvarką namu. Automobilį priteisti jam, nes jis pirktas šalims kartu nebegyvenant. Nurodo, jog tai yra jo vienintelė gyvenamoji vieta. Ieškovės teiginiai, kad jis nesugyvenamo charakterio, nepatvirtinti jokiais įrodymais. Turtą realiai galima padalinti natūra ir juo tinkamai naudotis. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė būtų pajėgi sumokėti piniginę kompensaciją. Už ieškovės siūlomą piniginę sumą nėra jokių galimybių įsigyti būstą, kuris bent kiek atitiktų šiuo metu atsakovo turimas gyvenimo sąlygas. Atsakovui yra 61 metai, jis turi rimtų sveikatos sutrikimų, ketinama atlikti širdies operaciją, jis yra nedirbantis, stovintis darbo biržoje.
CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas, taikomas dalijant turtą, pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais.
Byloje nėra nustatyta būtinybė nukrypti nuo šalių lygių dalių principo.
CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011). Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. I. V., bylos Nr. 3K-3-430/2011). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-26/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-51/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. I. V., bylos Nr. 3K-3-430/2011). Jeigu konkrečios bylos aplinkybės lemia, kad šis būdas negali būti taikomas, tai vadovaujantis įstatymo nuostatomis yra taikomas šioje byloje teismų pasirinktas turto padalijimo būdas, t. y. vienam sutuoktiniui turto natūra priteisimas, kitam sutuoktiniui atitinkama jo dalies kompensacija pinigais.
Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. A. B., bylos Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-523/2008; 2011 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-82/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. T. v. I. T., bylos Nr. 3K-3-115/2012; kt.).
Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo atsisakyti prioritetinio bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo natūra taikymo.
Pagrindinis ieškovės argumentas dėl jos siūlomo turto padalijimo būdo yra nesugyvenamas ir konfliktiškas atsakovo charakteris, tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-523/2008; 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. T. v. I. T., bylos Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. E. v. K. E., bylos Nr. 3K-3-225-686/2015). Taigi, turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu ir vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų minėtoje kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo netaikymo.
Pažymėtina ir tai, kad šalys pripažino, ieškovė teismo posėdyje patvirtino, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau konfliktiškų tarpusavio santykių pasekmes iš esmės norima perkelti vienam atsakovui. Teismas pažymi, jog šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis suponuoja tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to visiškai suprantama, kad kurdami šeimos naudojimui skirtą turtą dalijamo turto nuosavybės teisinių santykių subjektai taip modeliavo individualias jo savybes, kad jos pagal poreikius ir galimybes labiausiai atitiktų jų šeimos interesus, o šeimos santykių pasibaigimo santuoką nutraukus atveju nesant pirmiau nurodytų teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą. Teismas pažymi, jog objektyvių veiksnių, dėl kurių negali būti taikomas turto padalijimo natūra principas šioje byloje nenustatytas, tik yra specifiškumų lemiančių turto valdymo ir naudojimosi juo nepatogumų, kurių našta turi tekti abiem bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių subjektams. Vertinant konkrečią situaciją, nėra pagrindo teigti, kad ginčo namas negalėtų būti pertvarkytas ir taip, pasibaigus jungtinei nuosavybei, užtikrinamas tinkamas bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog gyvenamasis namas yra 57,21 kv.m bendro ploto, jame yra 4 izoliuoti kambariai, name yra sanitarinis mazgas 1-7 ir ūkinė patalpa 1-2, kurioje šalys nurodė, jog anksčiau buvo tualetas su vonia. Taigi namas yra dalus ir techniškai turto dalis būtų galima atskirti. Be to, yra 7 ūkiniai pastatai. Tokio dydžio namų valda, teismo nuomone, dviem asmenims gali būti padalinta. Šalys galės nustatyti naudojimosi turtu tvarką arba atsidalyti priklausančias nuosavybės dalis. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nekilnojamąjį turtą natūra priteisus ieškovei, atsakovas faktiškai liktų be gyvenamosios vietos, taip pat - į tai, kad atsakovas yra 61 metų amžiaus, serga širdies nepakankamumu (b.l. 120), planuojama širdies operacija, nedirbantis (b.l. 92), todėl jo galimybės apsirūpinti kitu gyvenamuoju plotu ar keisti gyvenamąją vietą būtų gana sudėtingos.
Šalys kartu negyvena nuo 2008 metų, ieškovė nuo 2013 metų birželio mėn. iki šiol ilgą laiką uždarbiauja Norvegijoje, todėl galima konstatuoti, kad jų bendravimo įtampa sumažėjusi. Ginčo objektas yra dalus, taigi gali būti dalijamas natūra, todėl skyrybų proceso metu paaštrėję emociniai subjektyvios prigimties ir pobūdžio galimai laikini nesutarimai neturi būti pernelyg sureikšminami. Minėta, kad turto padalijimas natūra labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises; šalių teisės į nuosavybę yra vienodos, ieškovė neturi svaresnių objektyvių poreikių gauti visą turtą natūra. Vienam iš sutuoktinių priteisus kompensaciją, o kitam – turtą natūra, būtų pažeista jų poreikių ir interesų pusiausvyra, todėl teismas nusprendžia ginčo pastatus padalyti šalims natūra po 1/2 dalį (CK 3.98 straipsnio 2 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Toks pastatų padalijimo būdas suteiktų šalims ateityje galimybę atitinkamomis dalimis išsipirkti ir valstybinę žemę. Atmetant ieškovės reikalavimą, teismas taip pat pažymi, jog ieškovė byloje tik žodžiu paaiškino, jog galėtų sumokėti atsakovui piniginę kompensaciją, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.
Dėl naudojimosi tvarkos
Atsakovas priešieškinyje prašo nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką: Z. O. paskirti naudotis patalpas 1-1/3,84; 1-2/3,86; 1-3/14,05; 1-4/11,79 ir ½ dalimi 1-5/31,37, o A. O. paskirti naudotis patalpas 1-6/6,34; 1-7/3,98; 1-8/13,31; 1-9/11,72 ir ½ dalimi 1-5/31,37 (priedo prie bylos - nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos 25 l.).
Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata dėl nekilnojamųjų daiktų detalizuota CK 4.81 straipsnyje. Jo 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Įvertinus atsakovo pasiūlytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, teismas daro išvadą, jog ji nėra tinkama šalims, nes ieškovei paskiriant patalpą 1-2 nėra aptartos sanitarinio mazgo, vandentiekio joje įrengimo galimybės; dalinant pusiau kambarį 1-5, atsakovas neaptarė galimybės kaip būtų jame įrengta pertvara, esant šildymo pečiui. Nors teismas buvo išaiškinęs atsakovui ir jo atstovui teisę bei nustatęs terminą pateikti patikslintą naudojimosi tvarkos planą, kuriame matytųsi, kokie pertvarkymai bus atlikti patalpoje 1-2, įrengiant tualetą, vonią ir įvedant vandentiekį, taip pat įrengiant pertvarą patalpoje 1-5 ir kad jie neprieštarauja statybos normų reikalavimams (b.l.143), tačiau atsakovo atstovas šiuos įrodymus atsisakė teikti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovo priešieškinyje nurodytas reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo atmestinas, tačiau teismas pažymi, jog šioje byloje pirmiausia turi būti išspręstas santuokinio turto padalijimo klausimas ir tik išsprendus šį klausimą, vėliau, bendraturčiai, nesusitarę dėl naudojimosi tvarkos, turėtų teisę kreiptis teismą dėl tokios tvarkos nustatymo. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnieji teismai (2A-1545-619/2013; 2A-598-372/2013).
Kadangi šioje byloje ieškovė kategoriškai nurodė jos reikalaujamą turto padalijimo būdą (visą turtą natūra priteisti jai), o atsakovas – savo (turtą natūra dalinti po ½ dalį), todėl teismas ieškovei taip pat buvo išaiškinęs teisę ir nustatęs terminą suformuluoti alternatyvius turto padalijimo reikalavimus (b.l. 143). Alternatyvių ieškovo reikalavimų (ieškinio dalykų) nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje R. G. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-159/2009). Vadovaujantis šiais kasacinio teismo išaiškinimais ir ieškovės teismo posėdyje išreikšta pozicija, darytina išvada, kad alternatyvių reikalavimų formulavimas yra galimas, ir, jiems esant, jų suformulavimas ieškinio (priešieškinio) rezoliucinėje dalyje yra privalomas. Priešingu atveju, nėra pagrindo spręsti, kad yra galimybė priimti alternatyvų sprendimą (2S-2037-324/2014). Tačiau ieškovės atstovė alternatyvių reikalavimų nepateikė ir nurodė, jog prašo visą turtą natūra priteisti ieškovei. Esant tokiai situacijai, teismas neturėjo galimybės pasiūlyti ar įpareigoti ieškovę pateikti savo naudojimosi tvarkos pasiūlymus.
Ieškovė nurodė, jog automobilį Citroen Xsara Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas pirko jau šalims gyvenant skyrium, todėl sutinka, jog jis būtų priteistas atsakovui, kompensacijos už jį neprašo. Kadangi atsakovas tam neprieštaravo, automobilis Citroen Xsara Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteistinas A. O..
Patikslintą ieškinį ir priešieškinį patenkinus dalinai, proporcingai iš šalių priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).
Ieškovė sumokėjo 519,26 Eur žyminį mokestį (b.l. 7), 144,81 Eur už turto vertinimo ataskaitą (b.l. 126-127), 73,27 Eur už namų valdos kadastro bylos dublikatą (b.l.133-135), 79,07 Eur už išrašus (128-131), 16,86 Eur už Regitros pažymą (b.l. 132) ir 521,31 Eur už atstovavimą (b.l. 137-138). Viso: 1354,58 Eur.
Kadangi teismas ieškovės ieškinį turto padalijimo dalyje atmetė, atmestinos ir ieškovės patirtos išlaidos dėl turto vertinimo ataskaitos. Taip pat ieškovė neįrodė, kad jai buvo būtina daryti kadastro bylos dublikatą, nes teismo posėdžio metu ji turėjo ir šios bylos originalą, ir dublikatą. Taigi, ieškovės patirtos išlaidos mažintinos iki 1136,50 Eur.
Atsakovas sumokėjo 137 Eur žyminio mokesčio (b.l. 90), 470 Eur už atstovavimą (b.l. 76-77, 122) ir 60 Eur už užsakymą paskaičiuoti nuosavybės dalis (b.l. 105). Viso: 667 Eur.
Kadangi atsakovo pateiktas namo nuosavybės dalių projektas šioje byloje buvo nereikalingas, nes atsakovas prašė turtą dalinti po ½ dalį, atsakovo patirtos išlaidos mažintinos iki 607 Eur.
Patikslintą ieškinį patenkinus 30 proc., priešieškinį – 50 proc., ieškovei iš atsakovo priteistina 340,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovės – 333,50 Eur.
Valstybei proporcingai iš šalių priteistinos 9,62 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3p., 96 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str.-268 str., 270 str., 385 str., teismas
N U S P R E N D Ž I A :
patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkinti dalinai.
Z. O., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1964 10 27, Kauno rajone, ir A. O., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1954 07 06, Vilniaus mieste, santuoką, įregistruotą 1990 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto CMS (akto įrašo Nr. 2079) nutraukti, ieškovei paliekant santuokinę O. pavardę, atsakovui – O. pavardę.
Pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Priteisti Z. O., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. O., a.k. (duomenys neskelbtini) po ½ dalį nuosavybės teise gyvenamojo namo 1A1m, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato 2I1ž, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato 3I1p, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato 5I1p, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato 6I1b, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato 7I1b, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato 9I1p, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato 10I1p, unikalus nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų inžinerinių statinių, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Priteisti A. O., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise automobilį Citroen Xsara Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Kitoje dalyje patikslintą ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti Z. O., a.k. (duomenys neskelbtini) iš A. O., a.k. (duomenys neskelbtini) 340,95 Eur (tris šimtus keturiasdešimt eurų 95 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti A. O., a.k. (duomenys neskelbtini) iš Z. O., a.k. (duomenys neskelbtini) 333,50 Eur (tris šimtus trisdešimt tris eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš Z. O., a.k. (duomenys neskelbtini) 6,73 Eur (šešis eurus 73 ct), iš A. O., a.k. (duomenys neskelbtini) 2,89 Eur (du eurus 89 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.