(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. A. (M. A.) skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria M. A. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. spalio 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-21741-2021 paliktas nepakeistas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.       Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. spalio 25 d. nutarimu M. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį paskirta 800 eurų bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių, už tai, kad jis 2021 m. spalio 10 d. 08:59 val. Vilniaus r., Rastinėnų k., Rastinėnų gatvėje vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,63 prom. girtumas.

2.       M. A. nesutikdamas su nutarimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apskrities VPK 2021 m. spalio 25 d. nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo 12 mėnesių, teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti aukščiau nurodyto prašymo, pakeisti Vilniaus apskrities VPK 2021 m. spalio 25 d. nutarimą iš dalies ir paskirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

3.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi M. A. skundą atmetė ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. spalio 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-21741-2021 paliko nepakeistą.

4.       II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       M. A. nesutikdamas su priimta nutartimi, pateikė skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono 2021 m. gruodžio 20 d. nutartį ir priimti naują nutartį – jo skundą tenkinti ir  panaikinti Vilniaus apskrities VPK 2021 m. spalio 25 d. nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių, o teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti nurodyto prašymo, pakeisti Vilniaus apskrities VPK 2021 m. spalio 25 d. nutarimą iš dalies ir paskirti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą.

5.1.                      Skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis nepakankamai pagrįsta, todėl turi būti panaikinta, o jo skundas tenkintas.

5.2.                      Nurodoma, jog vadovaujantis teismų praktika, galimybė skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta įstatymo sankcijoje, siejama ne su kokių nors ypatingų ir išskirtinių aplinkybių egzistavimu, o iš esmės su ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių vertinimu. Tuo tarpu skundžiama nutartimi ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas siejamas su abstrakčiomis sąvokomis, sudarant įspūdį, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis apskritai netaikytina arba jeigu taikytina, tai net neaišku į kokias aplinkybes atsižvelgiant, tarsi jos turėtų būti nežemiškos. Aptariama teisės norma gali būti taikoma atsižvelgiant į administracinio nusižengimo pavojingumą, patį nusižengimą padariusį asmenį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir kitas šioje teisės normoje išvardintus aplinkybes.

5.3.                      Nurodoma, jog nepatogumai, neproporcingai varžantys administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, nėra nei teisingi, nei protingi, kas neatitinka proporcingumo principo. Pasak apelianto, teismas netinkamai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalį. Šioje įstatymo normoje išvardintos aplinkybės, į kurias turi atsižvelgti teismas spręsdamas dėl šios normos taikymo. Nurodoma, jog iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad į daugelį aplinkybių, įtvirtintų ANK 34 straipsnio 6 dalyje atsižvelgta tik paviršutiniškai ir tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė ANK 563 straipsnio nuostatas, kurios įpareigoja visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinį nusižengimą, ir ANK 567 straipsnio 1 dalį, įpareigojančią teismą būti aktyviu.

5.4.                      Nurodoma, jog tai, kad apeliantas transporto priemonę vairavo ne iš karto po alkoholio vartojimo, o tik ryte, kai tuo tarpu alkoholis buvo vartotas prieš tai buvusios dienos vakarą, skundžiama nutartimi apskritai neįvertinta, nors tai akivaizdžiai atspindi apelianto neatsargumo, o ne tyčios buvimą vairuojant transporto priemonę neblaiviam, t. y. apeliantas paprasčiausia nesuvokė, kad ketina vairuoti ir vairuoja transporto priemonę neblaivus. Be to, skundžiama nutartimi neįvertinta ir tai, kad patys policijos pareigūnai, sustabdę apeliantą, nei protokole, nei nutarime nepažymėjo, kad apeliantas būtų vairavęs įtartinai, t. y. rodęs kokius nors neblaivumo požymius, kas taip pat atspindi, kad apeliantas grėsmę kėlė tik formaliai, nes nepažeidė jokių kitų KET nuostatų. Be to, skundžiama nutartimi neįvertinta apelianto asmenybė.

5.5.                      Nurodoma, jog skundžiama nutartimi taip pat neįvertinta tai, kad apeliantas administracinėn atsakomybėn patrauktas tik kelis kartus dėl visiškai smulkių KET pažeidimų. Nei analogiško, nei panašaus teisės pažeidimo apeliantas anksčiau nėra padaręs, be to, teisė vairuoti transporto priemones iš apelianto anksčiau taip pat nebuvo atimta.

5.6.                      Nurodoma, jog neteisinga manyti, jog esant didesniam teisės vairuoti transporto priemones poreikiui, teismo galimybė sutrumpinti jos atėmimo terminą atitinkamai mažėja. Tai iš esmės prieštarauja administracinės poveikio priemonės proporcingumo principui, kuris ypač aktualus šiuo atveju. Šiuo atveju pasekmės, kurios kyla konkrečiam apelianto atvejui jam netekus teisės vairuoti, nei su veikos pavojingumo, nei neigiamo poveikio apimtimi nebuvo įvertintos. Skundžiama nutartimi tik bendro pobūdžio teiginiais pasisakyta, kad apelianto patiriami nepatogumai yra adekvatūs. Galima teigti, kad bylos esmė nėra atskleista ir vien tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį. 

6.       Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė netenkinti skundo ir palikti nepakeistus tiek Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuje priimtą 2021 m. spalio 25 d. nutarimą, tiek ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartį.

6.1.                      Atsiliepime nurodoma, kad M. A. administracinė nuobauda paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavimą esant neblaiviam. Esant tokioms aplinkybėms švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, nei su visuomenės interesu, kad asmuo sukėlęs realią grėsmę jos nariams neišvengtų jo teises ir kartu galimybės padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos.

6.2.                      Pažymima, kad asmeniui inkriminuoto nusižengimo sudėtis yra formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės, jis savo esme yra itin pavojingas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

M. A. skundas atmestinas.

7.       Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Skundžiama nutartis yra tikrinama teisingumo ir teisėtumo aspektais, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju apeliantas M. A. pateikė skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 20 d. nutarties. M. A. savo kaltės pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį neginčija, sutinka ir su jam paskirtos nuobaudos – baudos dydžiu, tačiau mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai netenkino jo skundo ir netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, nepanaikindamas administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba nesumažindamas šios administracinio poveikio priemonės termino. Todėl būtent šiuo skunde keliamu klausimu  apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

8.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu, patikrinęs skundžiamą nutartį bei įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, sprendžia, kad skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ar keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 20 d. nutartį ir tenkinti M. A. apeliacinį skundą nėra jokio pagrindo.

9.        M. A. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą Vilniaus apskrities VPK 2021 m. spalio 25 d. nutarimu paskirta nuobauda – 800 eurų bauda ir taikyta administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi, nustatyta, kad apeliantui paskirtas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas.

10.       Tik tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnis, kurio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

11.       Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas, įvertinęs padaryto nusižengimo pobūdį, atsižvelgdamas į nuobaudos paskirtį ir tikslus, konstatavo, kad M. A. nurodytos aplinkybės, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina šeimos išlaikymui, dėl darbo pobūdžio, poreikio dengti finansinius įsipareigojimus, nėra pakankamos, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir mažinti jo atžvilgiu paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba šios teisės iš viso neatimti. Pirmosios instancijos teismas atsakydamas į M. A. skundo argumentus, teisingai nurodė, kad išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą trumpinti paskirtą specialiosios teisės atėmimo terminą ar jo netaikyti, byloje nenustatyta.

12.       Šioje administracinio nusižengimo byloje yra nustatyta, kad M. A. dirba, yra įsteigęs įmonę, kurioje yra sukūręs darbo vietą savo sutuoktinei ir dar dviem darbuotojams, yra sukūręs šeimą, turi tris mažamečius vaikus, yra baustas administracine tvarka, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tuo pačiu įvertintina ir tai, kad M. A. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų, nustatyta jo neblaivumo riba viršyta daugiau nei 0,2 promilės. Dėl jo neteisėtų veiksmų kilo realus pavojus eismo saugumui, jo paties ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Akivaizdu, jog sėsdamas už vairo neblaivus, M. A. suvokė savo pareigą rūpintis šeima, teisės vairuoti transporto priemones svarbą, vykdant darbines funkcijas, tačiau tai jo nuo nusižengimo darymo nesulaikė. Be to, M. A. apklaustas pirmosios instancijos teisme nurodė, jog į darbą šiuo metu jį vežioja žmona, taigi jo galimybė dirbti tą patį, anksčiau dirbtą darbą, nėra apribota. Nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją ir sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą sutrumpinti paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ar iš viso šios administracinio poveikio priemonės neskirti.

13.       Be kita ko, skunde nurodomos aplinkybės, jog M. A. nesuvokė, jog yra neblaivus, nes vartojo alkoholį dieną prieš, vertinti jo naudai nėra jokio pagrindo. Kiekvienas asmuo, prieš vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, privalo įsitikinti, kad yra visiškai blaivus. Asmeninis subjektyvus savijautos vertinimas nelaikytinas tinkamu pareigos sulaukti pilno išsiblaivymo momento įgyvendinimu. Pažymėtina, kad kiekvienam asmeniui yra prieinamas alkotesterio įsigijimas, taip pat yra nemažai įmonių, užsiimančių šių prietaisų kalibravimu (prietaiso tikslumo suderinimu), tačiau M. A. jokių priemonių įvertinti savo galimą neblaivumo laipsnį nesiėmė, nors, akivaizdu, suvokė vartojęs alkoholį iš vakaro. Todėl aplinkybė, kada pažeidėjas vartojo alkoholį, nelemia situacijos išskirtinumo ir neturi esminės įtakos nei sprendžiant specialiosios teisės taikymo klausimą, nei nustatant jos terminą, tuo labiau, esant neabejotinų duomenų, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

14.       Skunde M. A. nurodo, jog teismas neįvertino to, kad policijos pareigūnai, sustabdę jį, nei protokole, nei nutarime nepažymėjo, kad apeliantas būtų vairavęs įtartinai, t. y. rodęs kokius nors neblaivumo požymius, kas, pasak apelianto, rodo, kad grėsmę jis nors ir kėlė, tačiau tik formaliai, nes nepažeidė jokių kitų KET nuostatų. Visgi, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, jog vairuodamas neblaivus M. A. nepadarė jokių kitų KET pažeidimų, nedaro jo įvykdyto nusižengimo mažiau pavojingu ir jo nepateisina. Pažymėtina ir tai, kad atsakomybė asmeniui kyla už įvykdytus KET pažeidimus ir jeigu vairuojant automobilį neblaiviam M. A. būtų padaręs kitus KET pažeidimus, tai ir atsakomybės klausimas būtų atitinkamai sprendžiamas.

15.       M. A. skunde nurodyta aplinkybė, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas nėra siejamas su kokių nors ypatingų ir išskirtinių aplinkybių nustatymu, laikytina nepagrįsta. Teismų praktikoje pabrėžiama, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalyje, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

16.       Nurodyta teismų praktika ir aptartų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismui leidžia pritarti apylinkės teismo išvadai, kad jokių išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo atveju leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti M. A. švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje, ar jos netaikyti, nėra pagrindo. Byloje nustatytos bei apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kurios teigiamai apibūdina nusižengimą padariusį asmenį, tik leidžia daryti išvadą, jog M. A. buvo pagrįstai nustatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

17.       Akivaizdu, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pakeis įprastą M. A. asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, jo šeimos gyvenimą ir pan., tačiau tai yra neišvengiamos paskirtos nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats pažeidėjas. Pastebėtina, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra atsakomybės priemonės, kurios skiriamos administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 ir 27 straipsniai). Taigi administracine nuobauda bei administracinio poveikio priemone, kuri yra skirta padėti įgyvendinti nuobaudos tikslus, siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Pažymėtina ir tai, kad nusižengimą padaręs ir nubaustas asmuo turi (gali) imtis visų įmanomų teisėtų priemonių, kad jam paskirta administracinio poveikio priemonė turėtų kuo mažesnę neigiamą įtaką jo paties bei jo šeimos įprastam gyvenimui.

18.       Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo, todėl skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 20 d. nutartis yra paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

n u t a r i a :

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 20 d. nutartį nepakeistą ir M. A. skundo netenkinti. 

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja                Nida Vigelienė