Baudžiamoji byla Nr. 1A-419-387/2016

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13106-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.;1.1.8.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Mickevičienės, Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Žukausko,

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Šarūnui Astrauskui,

gynėjui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. A. gynėjo advokato Kastyčio Paspirgėlio apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo T. A. pripažintas kaltu ir nubaustas:

• pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (K. Š. turto vagystė) – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams. Pritaikius BK 641 straipsnį,  bausmė sumažinta 1/3;
• pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (R. K. turto vagystė) – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams devyniems (9) mėnesiams Pritaikius BK 641 straipsnį,  bausmė sumažinta 1/3;
• pagal BK 261 straipsnį – laisvės atėmimu septyneriems (7) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šios bausmes subendrintos apėmimo būdu ir T. A. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyneriems (7) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsniu, ši bausmė subendrinta su Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės bei dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir T. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyneriems (7) metrams vienam (1) mėnesiui.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės laiką nurodyta skaičiuoti nuo T. A. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Į bausmės laiką T. A. įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2015 m. balandžio 8 d. iki 2015 m. spalio 7 d.

T. A. paskirta kardomoji priemonė – namų areštas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista.

Nuosprendžiu taip pat nuteistas D. B.. Nuosprendis jo atžvilgiu neskundžiamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

T. A. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su D. B., laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 25 d. 20.00 val. iki 2015 m. sausio 6 d., tiksliai nenustatytu laiku,  metaliniu strypu numušęs namo rūsyje, esančio (duomenys neskelbtini), sandėliuko, priklausančio K. Š., pakabinamą durų spyną, įsibrovė į minėtą patalpą, iš kur pagrobė svetimą – nukentėjusiajam K. Š. priklausantį turtą: du automobilinius akumuliatorius, bendros 120 eurų vertės ir elektrinį gręžtuvą „SKIL“, kurio vertė 3 eurai, o viso pagrobė svetimo turto, kurio bendra vertė 150 eurų.

Be to, T. A. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su D. B., laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 27 d., tiksliai nenustatyto laiko, iki 2015 m. kovo 4 d. 15.50 val., sugadino namo rūsyje, esančiame (duomenys neskelbtini), sandėliuko, priklausančio R. K., durų pakabinamos spynos ąselę, įsibrovė į minėtą patalpą, iš kur pagrobė svetimą – nukentėjusiajai R. K. priklausantį turtą: 400 eurų vertės dviratį RD/SD „Drag Virus“ ir 468 eurų vertės dviratį „Panther Easy Biker “, 20 eurų vertės gręžtuvą  „BOSCH“, tris automobilinius  akumuliatorius, bendros 40 eurų vertės, 60 eurų vertės automobilinę magnetolą „Blaupunkt“, o viso pagrobė svetimo turto, kurio bendra vertė 988 eurai.

Be to, T. A. nuteistas už tai, kad nuo tiksliai nenustatytos datos iki 2015 m. balandžio 8 d., namo, esančio (duomenys neskelbtini), sandėliuke, turėdamas tikslą platinti narkotines medžiagas, neteisėtai laikė ne mažiau kaip 0,211 gramų narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9- tetrahidrokanabinolio kiekis jose 2,4 % , kurias 2015 m. balandžio 8 d., apie 10.50 val., tame pačiame rūsyje už 12 eurų pardavė vartojimui nepilnamečiams: L. I., gim. (duomenys neskelbtini)ir N. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Apeliaciniu skundu nuteistojo T. A. gynėjas advokatas K. Paspirgėlis (toliau - gynėjas) prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 24 d. nuosprendį, paskiriant T. A. už nusikaltimo, numatyto BK 261 straipsnyje, padarymą 3 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pasak gynėjo, pirmos instancijos teismo T. A. pagal BK 261 straipsnį paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta ir neatitinka teismų praktikos, formuojamos nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas.

Gynėjo teigimu, skirdamas nuteistajam bausmę pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į neteisėtai disponuotų narkotinių medžiagų - kanapių ir jų dalių, pavojingumą (nepriskiriamos prie pavojingesnių), kiekį (0,211 g.), kuris yra net keliasdešimt kartų mažesnis nei rekomendacijose nustatyta šių narkotinių medžiagų nedidelio kiekio (5 g.) riba.

Gynėjo nuomone, sprendžiant T. A. skirtinos bausmės klausimą, reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad jis yra pirmą kartą teisiamas už tokio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą. Po to, kai 2015 m. lapkričio mėn. buvo paleistas iš suėmimo, nepadarė nė vienos nusikalstamos veikos, susijusios su narkotinių medžiagų platinimu kitiems asmenims. Atvirkščiai, užsiėmė visuomenei naudinga veikla - padėjo neįgaliesiems. Be to, pasak gynėjo, nepilnamečiai patys ieškojo narkotinių medžiagų, kas vadovaujantis teismų praktika, laikytina svarbia aplinkybe nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas.

Anot gynėjo, pirmos instancijos teismo akcentuojamos aplinkybės, kad T. A. pardavė ir pats vartojo narkotines medžiagas kartu su dviem nepilnamečiais, negali turėti lemiamos reikšmės skiriant nuteistajam neproporcingai griežtą bausmę - net septynerius metus laisvės atėmimo. Apeliaciniame skunde pažymima, kad BK 261 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtyje jau yra numatytas narkotinių medžiagų pardavimo nepilnamečiui požymis, tad ši aplinkybė negali sąlygoti griežtesnės atsakomybės T. A. taikymo. Gynėjo manymu, tokia aplinkybe nelaikytina ir tai, kad T. A. vartojo narkotines medžiagas kartu su nepilnamečiais. Gynėjas nurodo, kad pastarieji patys susirado nuteistąjį. Be to, L. I. pripažino, kad jau ne pirmą kartą vartojo narkotines medžiagas. Savo parodymuose nepilnamečiai vartojo narkomanų žargoną, žinojo, kaip vartoti kanapes.

Gynėjo nuomone, skirdamas T. A. bausmę už narkotinių medžiagų platinimą nepilnamečiams, pirmos instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, jog nuteistasis yra jauno amžiaus, iki suėmimo dirbo.

Vadovaudamasis teismų praktika, formuojama nagrinėjant tokio pobūdžio bylas,  gynėjas akcentuoja, jog apygardos teismo buvo nepakankamai atsižvelgta į nepilnamečiams parduotų narkotinių medžiagų kiekį bei į tą aplinkybę, jog jie patys susirado nuteistąjį. Gynėjo teigimu, baudžiamosiose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra panašios arba identiškos nagrinėjamam atvejui, nuteistiesiems yra skiriamos kur kas švelnesnės, artimos minimaliam BK 261 straipsnio sankcijoje numatytam laisvės atėmimo terminui, bausmės.  

Teisiamojo posėdžio metu gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliaciniame skunde gynėjas neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, nuteistajam T. A. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, tačiau nesutinka su nuteistajam pagal BK 261 straipsnį paskirta bausme – 7 metų laisvės atėmimu. Gynėjo manymu už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė savo dydžiu neatitinka bendrųjų bausmės taikymo principų ir nuteistojo įvykdytos veikos pavojingumo. Vadovaudamasis teismų praktika, suformuota nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, gynėjas prašo sumažinti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę ir paskirti jam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 261 straipsnyje, padarymą minimalią sankcijoje numatytą 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

BK 261 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą nepilnamečiams. Šio straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis  - laisvės atėmimas nuo trejų iki dvylikos metų. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs T. A. kaltu pagal BK 261 straipsnį ir vadovavęsis BK 41 straipsnio nuostatomis, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais numatytais BK 54 straipsnyje bei įvertinęs tai, kad T. A. narkotines medžiagas pardavė nepilnamečiams, šis platinimo atvejis nebuvo atsitiktinis, nėra nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskyrė jam septynerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą bei šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, sutinka su gynėjo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. A. bausmę, netinkamai įvertino byloje nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nuteistojo įvykdytos veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, kas lėmė akivaizdžiai per griežtos bausmės paskyrimą, todėl ši nuosprendžio dalis keičiama dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 328 straipsnio 2 punktas).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji neturi prieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose.

Susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu T. A. už nusikaltimo, numatyto BK 261 straipsnyje, padarymą paskirta bausmė nėra adekvati (proporcinga) jo įvykdytai nusikalstamai veikai. Skirdamas bausmę nuteistajam, pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino T. A. įvykdyto nusikaltimo (BK 261 straipsnis) pavojingumą, nesivadovavo teismų praktika šios kategorijos bylose, kas nulėmė neteisingos bausmės nuteistajam paskyrimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikaltimai, susiję su psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai bei gyvybei, padeda plėstis narkomanijai ne tik tarp suaugusių, bet ir tarp nepilnamečių, dažnai padaromi savanaudiškais tikslais ar kartu su kitais nusikaltimais. Už šių nusikaltimų padarymą įstatymo leidėjas numato griežtas bausmes, todėl skiriant jas reikalaujama, kad teismai tiksliai laikytųsi baudžiamojo įstatymo reikalavimų, atsižvelgtų į padarytų nusikaltimų pobūdį bei skaičių, medžiagų kiekį, jų poveikio žmogui ypatybes, kaltininko asmenybę, jo vaidmenį darant nusikaltimus ir kt.

Baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2015 m. balandžio 8 d. T. A. už 12 eurų pardavė nepilnamečiams L. I. ir N. K. 0,211 g. narkotinės medžiagos – kanapių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pastarasis kiekis yra žymiai (beveik 24 kartus) mažesnis nei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio nustatymo rekomendacijose, kuriose nurodoma, jog nedidelis kanapių (antžeminių dalių) kiekis yra 5 g. Skiriant nuteistajam bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad šių narkotinių medžiagų poveikis žmogaus organizmui nėra stiprus, be to, nuteistojo vaidmuo šio nusikaltimo padaryme nebuvo aktyvus, nepilnamečiai patys ėmėsi intensyvių veiksmų šioms narkotinėms medžiagoms įsigyti, susisiekė su T. A. bei patys atvyko pas jį (b. t. 1, b. l. 162-163, b. t. 2, b. l. 26).

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog nepaisant to, kad T. A. pokalbiai bei elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija buvo pradėti fiksuoti nuo 2015 m. kovo 9 d., t. y. prieš mėnesį iki nuteistojo sulaikymo (b. t. 1, b. l. 91), byloje yra nustatytas tik šis vienkartinis itin nedidelio kiekio narkotinių medžiagų nepilnamečiams pardavimo faktas. Kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog T. A. sistemingai platino nepilnamečiams narkotines medžiagas byloje nėra. Esant šioms aplinkybėms, pirmos instancijos teismo išvada dėl neatsitiktinio šioje byloje nagrinėjamos veikos pobūdžio, laikytina nepagrįsta. Atkreiptinas dėmesys, jog kiti kaltinimai, susiję su narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu, nagrinėjamoje byloje T. A. nėra pareikšti. Taigi pirmos instancijos teismo akcentuojama aplinkybė dėl nuteistojo narkotinių medžiagų platinimo kitiems, pilnamečiams, asmenims, šiuo atveju bausmės skyrimui pagal BK 261 straipsnį lemiamos reikšmės turėti negali. Tokios reikšmės neturi ir tai, jog nuteistasis narkotines medžiagas pardavė nepilnamečiams, kadangi, kaip pagrįstai nurodo gynėjas, ši aplinkybė laikytina būtinuoju BK 261 straipsnyje numatytos veikos požymiu, suponuojančiu jos padidintą pavojingumą bei nuteistojo veiksmų kvalifikavimą pagal šią specialiąją (BK 260 straipsnyje numatytos normos atžvilgiu) normą.  Vertindama nuteistojo asmenybę, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog jis nebuvo anksčiau teistas už nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, padarymą, yra pakankamai jauno amžiaus, šiuo metu teigia nebevartojantis narkotinių medžiagų, turi galiojantį teistumą (b. t. 4, b. l. 38). 2016 m. sausio 25 d. teisiamojo posėdžio metu prokuroro pateikti duomenys (b. t. 4, b. l. 56, 57-59) nelaikytini neigiamai charakterizuojančiais nuteistąjį, kadangi skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienai jie patvirtino tik naujo ikiteisminio tyrimo T. A. pradėjimą bei įtarimų jam pareiškimą, tačiau nepatvirtino jo kaltės, padarius šias veikas.

Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, nuteistojo įvykdytos veikos pavojingumą (išplatintų narkotinių medžiagų kiekį, rūšį, jų poveikį žmogaus organizmui), padarymo aplinkybes, T. A. asmenybę (anksčiau už panašių nusikaltimų padarymą neteistas, jauno amžiaus, turi galiojantį teistumą) bei vadovaudamasi teismų praktika, formuojama nagrinėjant panašias ar analogiškas bylas ( kasacinės nutartys Nr. 2K-252/2010, 2K-18/2012; Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1A-346-483/2016, 1A-207-518/2016, 1A-228-396/2016 ir kt.), teisėjų kolegija daro išvadą, jog T. A. nuteistam pagal  BK 261 straipsnį turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė artimesnė minimaliai šio straipsnio sankcijoje numatytai bausmei. Šiuo atveju nėra pagrindo T. A. paskirti gynėjo prašomos minimalios - trejų metų, laisvės atėmimo bausmės, kadangi teisėjų kolegijos nuomone, tokia bausmė, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, savo dydžiu būtų aiškiai neproporcinga ir būtų pažeistas teisingumo principas.

Šiuo nuosprendžiu T. A. už nusikaltimo, numatyto BK 261 straipsnyje, padarymą skiriama bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmių apėmimo būdu bendrinama su nuteistajam Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 24 d. nuosprendžiu už nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta ir subendrinta bausme.

Šiuo nuosprendžiu skiriama subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bendrinama su Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nuosprendžiu T. A. paskirtos bausmės neatliktąja dalimi.

Vadovaujantis šiuo klausimu formuojama teismų praktika (kasacinė nutartis Nr. 2K-581-693/2015), bendrindamas bausmes vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, teismas privalo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyti, kokia ankstesniu nuosprendžiu buvo paskirta bausmė, nuo kada skaičiuoti jos pradžią ir kokia yra neatliktos bausmės dalis nuosprendžio priėmimo dieną, nes tik tuomet galima teisingai subendrinti paskirtąją bausmę su neatlikta bausme. Skundžiamu nuosprendžiu, bendrindamas nuteistajam paskirtas bausmes, Panevėžio apygardos teismas šių reikalavimų nesilaikė, tad šis netikslumas taisytinas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Teismo turimais duomenimis, T. A. 2014 m. spalio 9 d. priimtas Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendis buvo gautas Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriuje ir pradėtas vykdyti 2015 m. sausio 2 d. Tačiau jau po 3 mėnesių – 2015 m. balandžio 8 d., T. A. buvo laikinai sulaikytas, o po to ir suimtas nagrinėjamoje byloje. Jam paskirtos griežčiausios kardomosios priemonės terminas buvo tęsiamas iki 2015 m. spalio 7 d. Vėliau T. A. buvo paskirtos kelios kardomosios priemonės – namų areštas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nuteistąjį nuo 18 val. iki 7 val. būti savo gyvenamojoje vietoje (b. t. 3, b. l. 165-166). Akivaizdu, kad nei būdamas suimtas, nei vykdydamas jam vėliau paskirtų kardomųjų priemonių sąlygas, T. A. negalėjo atlikti jam 2014 m. spalio 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės. Esant šioms aplinkybėms, darytina pagrįsta išvada, jog skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienai nuteistasis buvo atlikęs tik šiek tiek daugiau nei tris mėnesius (3 mėnesius ir 6 dienas) jam paskirtos 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės. Taigi 2016 m. vasario 24 dienai jam Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalis (įskaičius nuteistojo sulaikyme išbūtą laiką – vieną parą, prilyginamą 2 laisvės apribojimo paroms (BK 65 str.)) (b. t. 3, b. l. 40-53) sudarė 1 metus 2 mėnesius ir 22 d. 

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad Panevėžio apygardos teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pridėdamas prie skundžiamu nuosprendžiu T. A. paskirtos bausmės 1 mėnesio jam 2014 m. spalio 9 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

T. A. gynėjo advokato Kastyčio Paspirgėlio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 24 d. nuosprendžio dalį dėl T. A. pagal BK 261 straipsnį paskirtos bausmės ir T. A. pripažintam kaltu pagal BK 261 straipsnį paskirti bausmę - laisvės atėmimą ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu T. A. pagal BK 261 straipsnį paskirtą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę bausmių apėmimo būdu subendrinti su Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 24 d. nuosprendžiu jam už nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), padarymą paskirta ir subendrinta bausme ir paskirti T. A. subendrintą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. 

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu T. A. paskirtą subendrintą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės neatliktąja dalimi ir paskirti T. A. galutinę subendrintą ketverių metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

Kitą Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 24 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos primininkas                                                    Algimantas Valantinas

Teisėjai                                                                  Rūta Mickevičienė

                                                                                  Linas Žukauskas