Administracinė byla Nr. A-80-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03854-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „A1“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovams Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos auditorių rūmams, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „A1“, bankrutavusiai akcinei bendrovei B1-ui dėl įsakymo panaikinimo,

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas S. B. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Audito ir apskaitos tarnybos (šiuo metu Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2014 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. VAA-18 „Dėl drausminių nuobaudų skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) 1 punktą dėl reikšmingų S. B. atlikto audito trūkumų konstatavimo ir drausminės nuobaudos skyrimo; 2) panaikinti Lietuvos auditorių rūmų (toliau – ir Rūmai) prezidiumo 2014 m. rugsėjo 1 d. neeiliniame posėdyje Nr. 17 priimtą nutarimą (toliau – ir Nutarimas) panaikinti S. B. auditoriaus vardą ir jo auditoriaus pažymėjimo galiojimą bei S. B. išbraukti iš auditorių sąrašo; 3) priteisti iš atsakovų Tarnybos ir Rūmų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad audito įmonė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „A1“ (toliau – ir Audito įmonė) ir pareiškėjas, kaip atsakingas auditorius, atliko akcinės bendrovės (toliau – ir AB) B1-o 2011 metų atskirų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą ir 2012 m. kovo 7 d. parengė audito ataskaitą. Tarnyba, atlikusi audito tyrimą, 2014 m. birželio 10 d. parengė atlikto audito tyrimo ataskaitą Nr. 19-18 (toliau – ir Ataskaita), kurioje nustatė reikšmingus audito atlikimo trūkumus ir pasiūlė pareiškėjui skirti drausmines nuobaudas. Audito priežiūros komitetui (toliau – ir Komitetas) 2014 m. liepos 18 d. posėdyje apsvarsčius audito tyrimo rezultatus, Tarnyba 2014 m. liepos 31 d. priėmė Įsakymą, kurio 1-uoju punktu Lietuvos auditorių rūmams nurodė panaikinti auditoriaus S. B. auditoriaus vardą.

(duomenys neskelbiami)

6. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kai nepagrįstą.

(duomenys neskelbiami)

10. Atsakovas Lietuvos Auditorių rūmai atsiliepime į skundu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, taip pat priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
11. Atsakovo teigimu, pareiškėjas netinkamai aiškina Audito įstatymo 39 ir 40 straipsnių nuostatas, o jo nuomonė dėl apskųsto Tarnybos įsakymo galiojimo neatitinka Audito įstatymo nuostatų ir tuo klausimu formuojamos teismų praktikos. Audito įstatyme nėra nuostatos, kad Rūmai ar Tarnybos sprendimų apskundimas sustabdo jų galiojimų. Rūmams neatlieka auditorių ir audito įmonių atlikto audito tyrimo, taip pat nerevizuoja Tarnybos priimtų sprendimų bei neatlieka Tarnybos tyrimo teisėtumo vertinimo. Nutarimas priimtas vykdant 2014 m. liepos 31 d. Tarnybos direktoriaus įsakymo Nr. VAA-18 „Dėl drausminių nuobaudų skyrimo“ 1 punktą, todėl yra išvestinis administracinis aktas. Pagal Audito įstatymo 14, 36, 39, 42 straipsnius, įstatymų leidėjas auditorių ir audito įmonių viešosios priežiūros funkciją pavedė atlikti Tarnybai, o Rūmams nesuteikė jokių teisių audito priežiūros srityje. Auditorių rūmų šiuo atveju atlieka tik procedūrinį veiksmą – vykdo privalomą Tarnybos nurodymą panaikinti auditoriaus vardą. Įstatymas Auditorių rūmams nesuteikia teisės vertinti tokio Tarnybos sprendimo teisėtumo. Atsakovas pabrėžė, kad skundo padavimas nesustabdo sprendimo vykdymo, jeigu teisės aktai nenustato kitaip ir teismas nepritaiko reikalavimo užtikrinimo priemonės.
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „A1“ atsiliepime į skundą prašė skundą tenkinti, taip pat priteisti UAB „A1“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

(duomenys neskelbiami)

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo bankrutavusi akcinė bendrovė (toliau – ir BAB) B1-as atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti, taip pat priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

(duomenys neskelbiami)

II.

17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas tenkino iš dalies Auditorių rūmų prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas ir priteisė Lietuvos auditorių rūmams iš pareiškėjo 1 013,68 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.

(duomenys neskelbiami)

III.

37. Pareiškėjas S. B. ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „A1“ apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Įsakymo 1 punktą dėl reikšmingų S. B. atlikto audito trūkumų konstatavimo ir drausminės nuobaudos skyrimo bei panaikinti Nutarimą, kuriuo panaikintas S. B. auditoriaus vardas ir jo auditoriaus pažymėjimo galiojimas bei S. B. išbrauktas iš auditorių sąrašo.

(duomenys neskelbiami)

44. Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas.

(duomenys neskelbiami)

48. Trečiasis suinteresuotas asmuo BAB B1-as atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

(duomenys neskelbiami)

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

49. Pagal pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „A1“ apeliacinį skundą byla Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymas Nr. XII-2399) 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal tvarką, galiojusią iki 2016 m. liepos 1 d.
50. Byloje pareiškėjas ginčija Tarnybos direktoriaus 2014 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. VAA-18 „Dėl drausminių nuobaudų skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) 1 punktą, kuriuo jam skirta drausminė nuobauda – nurodymas Auditorių rūmams auditoriui S. B. panaikinti auditoriaus vardą, bei vykdant šį nurodymą Auditorių rūmų prezidiumo 2014 m. rugsėjo 1 d. neeiliniame posėdyje Nr. 17 priimtą nutarimą (toliau – ir Nutarimas) panaikinti pareiškėjui auditoriaus vardą ir jo auditoriaus pažymėjimo galiojimą bei išbraukti iš auditorių sąrašo. Taigi ginčas iš esmės yra kilęs dėl pareiškėjui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.
51. Šiuos santykius pirmiausia reglamentuoja Audito įstatymas (toliau tekste remiamasi 2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1676 redakcija, išskyrus atskirai nurodytus atvejus). Šio įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 1 punktas, kuriuo, be kita ko, remiantis buvo priimtas Įsakymas, nustatė, kad „atlikto audito tyrimą atlikusi ir konstatavusi reikšmingus audito atlikimo trūkumus, [Tarnyba] gali <...> priimti sprendimą nurodyti Auditorių rūmams panaikinti auditoriaus vardą.“ Audito įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas, pagal kurį buvo priimtas skundžiamas Nutarimas, numatė, kad „auditorius netenka auditoriaus vardo Auditorių rūmų sprendimu <...> šio įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu atveju“.
52. Primintina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra nusprendęs, kad pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusias Audito įstatymo nuostatas Auditorių rūmai yra saistomi šio įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 1 punkte minimo nurodymo, neturi diskrecijos dėl šio nurodymo (ne)vykdymo (žr. 2017 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2902-556/2017). Todėl nagrinėjamu atveju pirmiausia turi būti išspręstas klausimas dėl Įsakymo 1 punktu skirtos drausminės nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo. Pripažinimas, kad šiuo Įsakymu paskirta drausminė nuobauda yra nepagrįsta ir (ar) neteisėta, sudarytų pakankamą pagrindą panaikinti Nutarimą ir atvirkščiai.

V.

53. Kilusio ginčo kontekste svarbu akcentuoti, kad, kaip matyti iš Įsakymo turinio, pareiškėjui skirta drausminė nuobauda – nurodymas Auditorių rūmams panaikinti auditoriaus vardą – buvo grindžiama šio akto 1.1–1.3 punktuose nurodytais pažeidimais (aplinkybėmis), nustatytais (nustatytomis) atlikto audito tyrimo metu. Pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo, kad aptariamai drausminei nuobaudai pagrįsti pakako Įsakymo 1.1 punkte konstatuotų pažeidimų bei 1.3 punkte nurodytos aplinkybės, todėl visiškai nevertino 1.2 punkto.
54. Minėtu Įsakymo 1.1 punktu Tarnybos direktorius reikšmingais ginčo audito atlikimo trūkumais pripažino tai, kad pareiškėjas, būdamas asmeniu, atsakingu už audito įmonės UAB „A1“ vardu pateikiamą auditoriaus išvadą apie AB B1-as 2011 metų atskiras ir konsoliduotąsias finansines ataskaitas (toliau – ir Išvada): 1) neatliko jokių jam kaip užduoties partneriui priklausančių, 220-ąjame tarptautiniame audito standarte „Finansinių ataskaitų audito kokybės kontrolė“ (toliau – ir 220-asis TAS) reglamentuotų audito procedūrų (išskyrus auditoriaus išvados pasirašymą), todėl pažeidė Audito įstatymo 27 straipsnio 3 dalį, nes neatliko audito vadovaudamasis tarptautinių audito standartų nuostatomis; 2) nesilaikė Buhalterių profesionalų etikos kodekse numatytų sąžiningumo ir reikiamų atidumo principų, nes 2012 m. kovo 7 d. UAB „A1“ vardu pateikė Išvadą neatlikęs finansinių ataskaitų audito, kaip to reikalauja Audito įstatymas, profesiniai standartai (tarptautiniai audito standartai ir 1-asis tarptautinis kokybės kontrolės standartas) bei Buhalterių profesionalų etikos kodeksas.
55. Audito įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktai nustato, kad auditorius privalo: atlikdamas auditą, vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, tarptautiniais audito standartais (1 p.); laikytis Buhalterių profesionalų etikos kodekse nustatytų profesinės etikos principų (2 p.).
56. Nagrinėjamoje byloje tarp proceso šalių iš esmės nėra ginčo, kad aptariamo audito metu pareiškėjas veikė kaip užduoties partneris 220-ojo TAS taikymo prasme, t. y. veikė kaip asmuo, atsakingas už audito užduotį, jos atlikimą ir už audito įmonės vardu pateikiamą auditoriaus išvadą, kuriam, kai reikalaujama, atitinkamus įgaliojimus suteikia profesinės, teisinės arba priežiūros institucijos (220-ojo TAS 7 d. a p.).
57. Vertindama minėtus viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo argumentus teisėjų kolegija pirmiausia pastebi, kad, skirtingai nei nurodo apeliantai, tikrinama drausminė nuobauda grindžiama ne aplinkybe, kad pareiškėjas netinkamai dokumentavo (nedokumentavo) atliktus veiksmus, bet tuo, kad jis iš viso neatliko jam, kaip užduoties partneriui priskirtų užduočių, t. y., kad pareiškėjas galutinę audito išvadą pasirašė neatlikęs jam priklausančių atlikti veiksmų.
58. Iš Tarnybos 2014 m. birželio 10 d. atlikto audito tyrimo ataskaitos Nr.19-18 bei Audito priežiūros komiteto 2014 m. liepos 30 d. posėdžio protokolo Nr. 25-8 matyti, kad pareiškėjo kaip užduoties partnerio veiklos trūkumu pirmiausia buvo pripažintas minėtame tarptautiniame audito standarte numatytų peržiūros pareigų nevykdymas.
59. Šiuo aspektu 220-ojo TAS 16 dalis numato, kad užduoties partneris turi prisiimti atsakomybę už peržiūras, atliekamas pagal audito įmonės peržiūrų politiką ir procedūras. Pabrėžtina, kad ši peržiūra nėra savitikslė – kaip numatyta 220-ojo TAS 17 dalyje, auditoriaus išvados dieną ar iki jos užduoties partneris, peržiūrėdamas audito dokumentus ir tardamasis su užduoties grupe, turi įsitikinti, kad buvo surinkti pakankami tinkami audito įrodymai išvadoms patvirtinti ir auditoriaus išvadai paskelbti. 220-ojo TAS A18 dalyje taip pat akcentuojama, kad reikšmingus iškilusius klausimus galima laiku išspręsti auditoriaus išvados teikimo dieną ar anksčiau, jeigu užduoties partneris laiku ir atitinkamais užduoties atlikimo etapais peržiūri: svarbiausias su sprendimais o
60. susijusias sritis, ypač su sunkiais ar ginčytinais užduoties vykdymo metu nustatytais klausimais; reikšmingą riziką; kitas užduoties partnerio nuožiūra svarbias sritis.
61. Žinoma, kaip numatyta 220-ojo TAS A18 dalies antroje pastraipoje, užduoties partneris neprivalo peržiūrėti visų audito dokumentų. Tačiau svarbu akcentuoti, jog akivaizdu, kad aptariama peržiūra, be kita ko, yra tiesiogiai susijusi su užduoties partnerio: atsakomybe už bendrą kiekvienos audito užduoties, kurią atlikti jis yra paskirtas, kokybę, vadovavimą, priežiūrą bei užtikrinimą, kad auditoriaus išvada atitiktų aplinkybes (220-ojo TAS 8, 15 ir 17 d.); pareiga išlikti budriam stebint užduoties grupės narių veiklą (220-ojo TAS 9 d.) bei pareiga įsitikinti, kad atitinkamos procedūros buvo tinkamai vykdomos, ar padarytos išvados yra tinkamos (220-ojo TAS 12, 18 d.). Todėl aplinkybė, kad užduoties partneris (iš viso) atitinkamais audito etapais neperžiūrėjo atlikto darbo (audito dokumentų), ypač klausimais, nurodytais 220-ojo TAS A18 ir A19 dalyse, paprastai sudaro pakankamą ir savarankišką pagrindą pripažinti, jog buvo netinkamai vykdomos ir minėtos užduoties partnerio pareigos bei atsakomybės, inter alia susijusios su vadovavimu ir priežiūra.
62. Atsakovas Tarnyba vertinimą, kad pareiškėjas neatliko veiksmų, susijusių su aptariama peržiūra, iš esmės grindė aplinkybe, kad jokiuose dokumentuose nebuvo duomenų apie atliktą peržiūrą. Pareiškėjas, be kita ko, remdamasis savo bei kitų audito grupės narių paaiškinimais, nesutinka su tokiu vertinimu.
63. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pirmiausia pastebi, jog 220-ojo TAS A18 dalies antra pastraipa nustato, jog užduoties partneris dokumentuose nurodo atliktos peržiūros apimtį ir laiką, kaip nustatyta 230-ajame tarptautiniame audito standarte „Audito dokumentavimas“ (toliau – ir 230-asis TAS). Pastarojo tarptautinio audito standarto 9 dalies c punktas numato, kad dokumentuodamas atliktų audito procedūrų pobūdį, atlikimo laiką ir apimtį, auditorius turi registruoti kas peržiūrėjo atliktą auditą, šios peržiūros datą ir apimtį. 230-ojo TAS A13 dalis nustato, kad nors reikalavimas nurodyti, kas peržiūrėjo atliktą audito darbą, nereiškia, kad prie kiekvieno atskiro darbo dokumento būtina pridėti atliktos peržiūros įrodymus, tačiau, vykdant šį reikalavimą, dokumentuose būtina nurodyti, koks audito darbas buvo peržiūrėtas, kas ir kada atliko tokią peržiūrą. Būtent audito dokumentuose, be kita ko, yra pateikiami įrodymai, kad auditas buvo suplanuotas ir atliktas pagal tarptautinius audito standartus bei taikomus teisinius ir priežiūros reikalavimus; auditoriaus tikslas yra parengti dokumentus, kuriuose, be kita ko, pateikiami įrodymai, kad auditas buvo suplanuotas ir atliktas pagal minėtus reikalavimus (230-ojo TAS 2 d. b p.; 5 d. b p.).
64. Nekartodama tų pačių argumentų ir sutikdama su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl byloje pateikto (duomenys neskelbiami) dokumento reikšmės, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra aptartuose tarptautiniuose standartuose numatytų dokumentų, kuriuose būtų užfiksuoti ne tik minėta peržiūra, bet ir kiti ginčo audito metu pareiškėjo, kaip audito partnerio, atlikti veiksmai. Kitaip tariant, byloje nėra 220-ąjame TAS ir (ar) 230-ąjame TAS minimų audito dokumentų, kurie įrodytų, kad užduoties partneris (pareiškėjas) atliko jam pavestus veiksmus (procedūras), kaip to reikalauja tarptautiniai audito standartai, taikomi teisiniai ir priežiūros reikalavimai.
65. Skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektu aplinkybė, kad auditorius nevykdė teisės aktuose numatytos pareigos dokumentuoti atliekamus audito veiksmus (procedūras), suponuoja tai, jog pareiga pagrįsti, kad atitinkami veiksmai visgi buvo atlikti, tenka šiam auditoriui (nagrinėjamu atveju – pareiškėjas). Tačiau šiuo tikslu pareiškėjas, be minėto (duomenys neskelbiami) dokumento, iš esmės remiasi savo ir audito grupės narių (rašytiniais) paaiškinimais.
66. Šiuo aspektu primintina, kad, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalimi, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
67. Pagal šias proceso taisykles vertinant apeliantų teikiamus argumentus teisėjų kolegija pirmiausia skeptiškai vertina pareiškėjo ir ginčo audito grupės narių paaiškinimus apie S. B. dalyvavimą atliekant audito (užduoties partnerio) veiksmus vadovaujant ir kontroliuojant auditą, nes pareiškėjas nenurodo ir nepateikia jokių audito dokumentų, kuriuose ši aplinkybė tiesiogiai ar bent netiesiogiai atsispindėtų. Atskirai pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog atlikto audito tyrimo Tarnyboje metu audito grupės narių žodiniai paaiškinimai nebuvo fiksuojami raštu, nėra reikšminga, nes šių narių paaiškinimai buvo pateikti ir raštu; apeliantai nenurodo jokių naujų (reikšmingų) aplinkybių, kurioms išsiaiškinti būtų būtina šiuos juos papildomai apklausti.
68. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjui, kaip užduoties partneriui tenkančių pareigų kontekste nesvarbi laikytina aplinkybė, jog jis mokėjo ar nemokėjo naudotis byloje minima trečiojo suinteresuoto asmens UAB „A1“ informacine sistema (AS/2) – tarptautiniuose audito standartuose numatytos pareigos dokumentuoti atliktus audito veiksmus nevykdymas negali būti grindžiamas atitinkamų gebėjimų neturėjimu; be to, kaip minėta, nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių dokumentų, kurie bent netiesiogiai patvirtintų aptariamų užduoties partnerio pareigų vykdymą.
69. Galiausiai aplinkybė, jog nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas, kaip užduoties partneris, būtų atlikęs kokius nors veiksmus nagrinėjamu atveju sudaro pakankamą pagrindą nereikšmingais pripažinti apeliantų argumentus dėl galimo tam tikrų užduočių delegavimo kitiems audito grupės nariams, todėl dėl jų plačiau nepasisakytina.
70. Apibendrindama išdėstytą teisėjų kolegija sutinka su atsakovo Tarnybos ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas neatliko jam kaip užduoties partneriui 220-ąjame TAS numatytų veiksmų, taip pažeisdamas Audito įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytas pareigas. Savo ruožtu taip pat sutiktina su Vilniaus apygardos administracinio teismo vertinimu, kad neatlikdamas jam, kaip užduoties partneriui, privalomų audito veiksmų (procedūrų). pareiškėjas nesilaikė Buhalterių profesionalų etikos kodekse nustatytų sąžiningumo ir reikiamo atidumo principų, taip pažeisdamas ir Audito įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 2 punktą.

VI.

71. Šiuos pažeidimus pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažino pakankamais pareiškėjui skirti Audito įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą drausminę nuobaudą – nurodyti Auditorių rūmams panaikinti auditoriaus vardą.
72. Pirmiausia teisėjų kolegija sutinka su atsakovo Tarnybos ir Vilniaus apygardos administracinio teismo vertinimu, jog konstatuoti pažeidimai pripažintini reikšmingais audito atlikimo trūkumais Audito įstatymo 39 straipsnio 2 dalies taikymo prasme. Iš tiesų šiais audito rezultatais naudojasi finansinių ataskaitų informacijos vartotojai (kredito įstaigos, valstybės institucijos, darbdaviai ir darbuotojai, įmonių savininkai ir dalyviai, investuotojai ir kiti), priimdami ekonominius sprendimus (Audito įstatymo 4 str. 2 d. 5 p.). Tuo tarpu atsižvelgiant į prieš tai aptartas užduoties partnerio pareigas bei tenkančią atsakomybę, akivaizdu, jog vien šiam auditoriui tenkančių pareigų nevykdymas (procedūrų neatlikimas), net jei ir (vėliau) būtų nustatyta, jog atlikus auditą pateikta auditoriaus išvada, kad finansinės ataskaitos visais reikšmingais atvejais teisingai parodo audituojamos įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal teisės aktus, yra teisinga (pagrįsta), sudaro pagrindą konstatuoti, jog toks auditas atliktas nepaisant atsakomybės visuomenei reikalavimo.
73. Šis vertinimas, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, lemia ir tai, kad sąžiningumo ir būtino atidumo reikalavimų nepaisiusio auditoriaus (drausminė) atsakomybė negali priklausyti nuo to, ar auditoriaus išvada yra teisinga (pagrįsta) ar ne. Todėl nagrinėjamu atveju, skirtingai nei nurodo apeliantai, nėra aktualūs klausimai dėl Išvados teisingumo (pagrįstumo). Savo ruožtu tai eliminuoja teismo pareigą vertinti ir atskirai pasisakyti dėl proceso šalių argumentų šioje dalyje, ginčijama Įsakymo dalis šiais klausimais (dėl Išvados teisingumo (pagrįstumo) vertintina, kaip neturinti įtakos pareiškėjo drausminei atsakomybei bei kitų asmenų teisėms bei pareigoms.
74. Sprendžiant klausimą dėl pareiškėjui skirtos drausminės nuobaudos proporcingumo, atkreiptinas dėmesys, jog minėtame Įsakymo 1.3 punkte, kaip reikšmingą aplinkybę Tarnybos direktorius nurodė tai, kad AB B1-as buvo viešojo intereso įmonė, todėl tyrimo metu nustatyti audito atlikimo trūkumai turėjo reikšmingą įtaką audituotos įmonės finansinių ataskaitų vartotojams.
75. Šiuo aspektu nevertinant, kokią konkrečiai įtaką finansinių ataskaitų vartotojams turėjo aptariami pažeidimai (atlikto audito trūkumai), aplinkybė, jog buvo audituojamos viešojo intereso įmonės (Audito įstatymo 2 str. 24 d.) dokumentai, suponavo aukštesnius reikalavimus užduoties partneriui (inter alia auditoriaus budrumui, atidumui), teikiančiam (pasirašančiam) audito išvadą. Tuo tarpu, net ir žinodamas, jog ši įmonė yra svarbi visuomenei dėl savo veiklos masto, pobūdžio, klientų skaičiaus, pareiškėjas neatliko jam kaip užduoties partneriui tenkančių veiksmų, t. y. elgėsi ypač neatsakingai, šiurkščiai pažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų, tarptautinių audito standartų reikalavimus.
76. Įvertinusi visas šiame baigiamajame teismo akte nurodytas bei nagrinėjant bylą nustatytas reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčo atveju tikrinamu Įsakymu skirta drausminė nuobauda – nurodymas Auditorių rūmams panaikinti auditoriaus vardą – yra tinkama ir proporcinga pareiškėjui taikyta poveikio priemonė už padarytus pažeidimus.
77. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija atskirai pastebi, kad iš tiesų šiuo metu galiojančio Finansinių ataskaitų audito įstatymo 56 straipsnio 4 dalis (2016 m. gruodžio 15 d. įstatymu Nr. XIII-96 redakcija) numato platesnį spektrą galimų poveikio priemonių. Tačiau šios dalies 4 punktas taip pat numato teisinėmis pasekmėmis (poveikiu) identišką ginčo drausminei nuobaudai poveikio priemonę – panaikinti auditoriaus pažymėjimą. Be to, sutikdama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pareiškėjui skirti švelnesnę drausminę nuobaudą bei įvertinusi aplinkybę, jog skundžiama Įsakymo dalis bei Nutarimas jau yra įvykdyti, teisėjų kolegija plačiau nevertina dėl galimybės ir būtinybės remtis lex benignior retro agit principu šioje byloje. Svarbu priminti ir tai, kad pasibaigus ginčo drausminės nuobaudos galiojimui, pareiškėjas vėl gali įgyti auditoriaus vardą teisės aktų nustatyta tvarka.
78. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama Įsakymo dalis bei, atitinkamai, Nutarimas yra teisėti ir pagrįsti, pareiškėjui skirta drausminė nuobauda – proporcinga padarytiems pažeidimams, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus.

VII.

79. Pateikto vertinimo dėl Įsakymo dalies ir Nutarimo teisėtumo bei pagrįstumo nagrinėjamu atveju negali paneigti pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „A1“ argumentai, susiję su Tarnybos tarnautojų atlikto audito tyrimo bei skundžiamo Įsakymo priėmimu procedūrų pažeidimais.
80. Pirmiausia pažymėtina, kad, atsižvelgiant į tai, jog sprendžiant pareiškėjo atsakomybės klausimą reikšmingomis ir pakankamomis ginčo drausminei nuobaudai skirti buvo pripažintos Įsakymo 1.1 punkte nurodytos aplinkybės, nebeaktualiais tampa klausimai, susiję su šio akto 1.2 punktu. Todėl proceso šalių argumentai šioje dalyje pripažintini nereikšmingais, jie nevertintini ir atskirai dėl jų nepasisakytina.
81. Dėl apeliantų argumentų, susijusių su Tarnyboje vykdyto atlikto audito tyrimo neobjektyvumu teisėjų kolegija sutinka, kad pareiškėjo ir audito grupės narių šio tyrimo metu duotų žodinių paaiškinimų nefiksavimas (nedokumentavimas) yra laikytinas viešojo administravimo subjekto atliktų tyrimo veiksmų trūkumu. Tačiau, kaip jau konstatuota šiame baigiamajame teismo akte, šis veiklos trūkumas nagrinėjamu atveju nedaro įtakos skundžiamų aktų teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, pareiškėjas, teikdamas abstrakčius argumentus dėl Tarnybos tarnautojų ir (ar) Audito priežiūros komiteto narių anglų kalbos žinių, iš esmės nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog tai nulėmė (galėjo nulemti) Įsakymo 1.1 punkte nurodytų išvadų nepagrįstumą, tokių aplinkybių, įvertinus byloje surinktą medžiagą ir atsižvelgdama į ginčo esmę, nenustatė ir teisėjų kolegija. Galiausiai, atsižvelgiant į šiame baigiamajame teismo akte konstatuotas aplinkybes dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, nereikšmingais pripažintini apeliantų bendro pobūdžio teiginiai dėl neva Tarnybos tyrimo metu nesurinktų pakankamų įrodymų, juolab teisėjų kolegijos vertinimu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d.), nagrinėjamu atveju pakako duomenų konstatuoti pareiškėjo pažeidimą bei pagrįsti jam skirtą drausminę nuobaudą.
82. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų pagrįstai abejoti Audito priežiūros komiteto narių nešališkumu ar nepritarti pirmosios instancijos teismo vertinimui šiuo klausimu. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas teisinį reglamentavimą, kuris yra aktualus ir nagrinėjamoje byloje, yra konstatavęs, kad šis Komitetas yra tik patariamasis organas, o sprendimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo priima Tarnyba; būtent Tarnybos direktoriaus sprendimu yra skiriama drausminė nuobauda, o Audito priežiūros komiteto pritarimas ar patarimas Tarnybos direktoriui nėra privalomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje
    Nr. A492-492/2014, 22 ir 27 p.). Todėl apeliantų argumentai šioje dalyje atmetami kaip nepagrįsti.
83. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, taip pat nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų, teisėjų kolegija sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo vertinimu, jog nagrinėjamu atveju nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto pagrindo skundžiamai Įsakymo daliai panaikinti.

84. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės ir procesinės teisės aktų normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „A1“ apeliacinį skundą.

VIII.

85. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 6 dalį proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, suteikiama teisė reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas ir nustatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
86. Kartu su atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovai bei trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „B1-as“ pateikė prašymus priteisti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patirtas bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidas. Kadangi atsakovas Auditorių rūmai ir trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „B1-as“ nepateikė jų patirtas išlaidas pagrindžiančių dokumentų, kaip to reikalauja Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalis, jų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paliekamas nenagrinėtu. Kartu atkreiptinas šių proceso šalių dėmesys į tai, kad dėl aptariamų išlaidų atlyginimo jos gali kreiptis Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais.
87. Atsakovas Tarnyba, grįsdamas prašymą priteisti jo patirtas atstovavimo išlaidas pateikę 2016 m. birželio 29 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 16/335 bei mokėjimo nurodymą – 1 563,80 Eur sumai už atsiliepimo į pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „A1“ apeliacinį skundą parengimą.
88. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1327-552/2015; 2018 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2736-415/2018).
89. Atsakovas Tarnyba nei atsiliepime į apeliacinį skundą, nei teikdamas patirtas atstovavimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus nenurodė jokių aplinkybių, kodėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo būtinas advokato dalyvavimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad: (1) Tarnyba yra auditorių ir audito įmonių veiklą kontroliuojantis, atlikto audito tyrimus atliekantis bei atitinkamas poveikio priemones taikantis viešojo administravimo subjektas; (2) iš viešai skelbiamos informacijos apie Tarnybos struktūros bei patvirtintų pareigybių aprašymų matyti, jog viena iš Teisės skyriaus vyriausiųjų specialistų funkcijų yra atstovauti Tarnybai teismuose ir kitose ginčų nagrinėjimo institucijose. Nesant atsakovo Tarnybos papildomų paaiškinimų ir juos pagrindžiančių duomenų, teisėjų kolegija negali atlikti minėto vertinimo bei priimti sprendimo dėl patirtų bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų atlyginimo. Todėl atsakovo Tarnybos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų paliekamas nenagrinėtu, atkreipiant šios proceso šalies dėmesį į galimybę dėl aptariamų išlaidų atlyginimo priteisimo kreiptis Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. B. ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „A1“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.