Civilinė byla Nr. e2-1205-196/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01888-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.4.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios kredito unijos ,,Vilniaus taupomoji kasa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1328-803/2017 pagal ieškovės bankrutavusios kredito unijos ,,Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei ,,ELIOINVEST“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Sun Industries“ dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovių UAB „ELIOINVEST“ ir UAB „Sun Industries“ solidariai 407 594,29 Eur skolos, 7 proc. metines palūkanas už negrąžintą paskolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8,05 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti  atsakovių nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, įskaitant atsakovėms priklausančias esamas ir būsimas pinigines lėšas atsakovių ir trečiųjų asmenų sąskaitose, taip pat turtinių teisių areštą. 
3. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 3 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, areštavo atsakovių bendros 407 594,29 Eur sumos nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakoves ir/arba trečiuosius asmenis, uždraudė jį perleisti kitiems asmenims, o nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovų nekilnojamojo turto, areštavo kilnojamąjį turtą, turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovių atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir/arba pas kitus trečiuosius asmenis, leido iš areštuotų lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškove.
4. Atsakovės UAB „Sun Industries“ ir UAB „ELIOINVEST“ pateikė teismui prašymą pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, sumažinant jų mastą, t. y. iš atsakovės UAB „ELIOINVEST“ areštuotų piniginių lėšų leidžiant atsakovei periodiškai atsiskaityti su UAB „Gudruolis“, UAB AUDIFINA, advokato Irmanto Norkaus ir partnerių kontora „Cobalt“, advokatu Dainiumi Kenstavičiumi, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Sun Industries“ pagal pateiktas sąskaitas bei mokėtinus mokesčius valstybei, kurių apmokėjimas yra besąlygiškai būtinas tinkamam atsakovo funkcionavimui; taip pat leisti atsakovei UAB „Sun Industries“ iš areštuotų lėšų periodiškai atsiskaityti su UAB „Arginta“, UAB AUDIFINA, advokato Irmanto Norkaus ir partnerių kontora „Cobalt“, advokatu Dainiumi Kenstavičiumi, ADB „Gjensidige“, UAB „Ekskomisarų biuras“, UAB „Bitė Lietuva“, AB ,,Telia Lietuva“ pagal pateiktas sąskaitas bei sumokėti mokesčius valstybei, kurių apmokėjimas yra besąlygiškai būtinas tinkamam atsakovės funkcionavimui. Taip pat prašė nustatyti, kad bendra atsakovei UAB „ELIOINVEST“ leidžiama per mėnesį atsiskaitymams su tiekėjais suma negali viršyti 1000 Eur, atsakovei UAB „Sun Industires“ – 1500 Eur, neskaičiuojant privalomų mokėjimų ir įmokų valstybės/savivaldybės biudžetams bei leisti nutartį vykdyti skubiai. Atsakovės nurodė, jog pateikiama atsakovės UAB „ELIOINVEST“ pajamų ir išlaidų lentelė  bei sąskaitos išrašas už vienerių metų laikotarpį nuo 2016 m. balandžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. patvirtina atsakovių argumentus, jog pagrindinės pajamos generuojamos iš jų veiklos, o veiklai vykdyti dauguma būtinų paslaugų perkamos iš kitų tiekėjų. Taip pat nurodė, jog atsakovė UAB „Sun Industries“ organizuoja ir perka tam tikras paslaugas iš tiekėjų atsakovės UAB „ELIOINVEST“ naudai, už kurias ši sumoka atsakovei UAB „Sun Industries“. Atsakovių atsiskaitymai su nurodytais paslaugų tiekėjais yra būtini atsakovių veiklos tęstinumui, leidimas atsiskaityti su tiekėjais sudarytų sąlygas atsakovėms tęsti veiklą kartu užtikrinant nuosaikų ieškovės naudai areštuoto turto masės didėjimą.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, papildomai leido atsakovėms UAB „ELIOINVEST“ ir UAB „Sun Industries“ atsiskaityti kas mėnesį su paslaugų tiekėjais, nustatė, kad atsakovės UAB „ELIOINVEST“ leidžiama atsiskaitymų suma negali viršyti 1000 Eur, o atsakovės UAB „Sun Industries“ – 1500 Eur.
6. Teismas, įvertinęs atsakovių prašyme nurodytus argumentus, pateikiamus rašytinius įrodymus, sprendė, kad atsakovių prašymas pagrįstas, todėl vadovaujantis CPK 148 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas prašymą tenkinti.
7. Teismas nustatė, kad atsakovės patiria išlaidas, susijusias su jų tiesiogine veikla, todėl sutiko su atsakovėmis, kad jų nurodyti atsiskaitymai yra būtini užtikrinant atsakovių komercinę veiklą. Teismo teigimu, pakeitus laikinąsias apsaugos priemones ir leidus atsiskaityti su paslaugų tiekėjais, bus užtikrinti ieškovės pareikšti reikalavimai, o teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys nebeįmanomas.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Ieškovė BKU ,,Vilniaus taupomoji kasa“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
1. Teismui patenkinus atsakovių prašymą, kuriuo leista atsiskaityti su tiekėjais, buvo nepagrįstai suvaržyti ieškovės interesai šioje byloje, nes atsakovėms suteikiama teisė atsiskaityti su visais kreditoriais ar jų didžiąja dalimi, išskyrus pačią ieškovę. Nenustačius atsakovių kreditorių pirmenybės ieškovės atžvilgiu, nėra pagrindo keisti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto.
2. Atsakovės nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog prašymo tenkinimas nepažeis šalių interesų pusiausvyros principo ir leidus atsiskaityti su nurodytomis įmonėmis, bus pasiektas laikinųjų apsaugos priemonių tikslas šioje byloje, t. y. iš esmės nepasunkės galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo vykdymas. Atsakovės, teikdamos prašymą, apsiribojo paslaugų pirkimo sutarčių bei sąskaitų faktūrų pateikimu, kurios savaime nepagrindžia, kad neatsiskaitymas su šiais kreditoriais trikdo atsakovių veiklą. Pažymėtina, kad atsakovių prašyme nurodytos per 2016 m. gaunamos pajamos yra keturis kartus mažesnės už ginčo sumą.
3. Teismo nutartimi suteikus teisę atlikti mokėjimus tretiesiems asmenims, pažeidžiamas viešasis interesas. Laikinosios apsaugos priemonės taikytos bankrutavusios įmonės, kurios vienas iš tikslų yra patenkinti kreditorių interesus, prašymu. Tenkinus atsakovių prašymą buvo sudarytos sąlygos bankroto procesui vilkinti ir neatitinka šiam procesui keliamų tikslų – kuo efektyviau, ekonomiškiau ir operatyviau patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus ir užbaigti vykdyti visas bankroto procedūras.
4. Teismo nutartimi taikytas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas prieštarauja formuojamai teismų praktikai.
5. Atsakovės pakartotinai pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriame iš esmės nėra naujų argumentų, kurie nebuvo pateikti atsakovių anksčiau teiktame prašyme ir kurį pirmosios instancijos teismas atmetė.
6. Atsakovių finansinė situacija yra sudėtinga, o areštuoto nekilnojamojo turto vertės neužtenka užtikrintai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, todėl manytina, kad atsakovės tikslingai siekia maksimaliai sumažinti arešto dydį. Atsakovėms leidus naudoti areštuotas lėšas bei atlikti mokėjimus tretiesiems asmenims, kai byloje nėra įrodymų dėl atsakovių faktiškai šiuo metu vykdomos komercinės veiklos, realios galimybės generuoti nuolatines pajamas, taip pat atsakovėms nepagrindžiant siekiamų atlikti mokėjimų būtinumo, būtų pažeisti ieškovės interesai.
7. Byloje taikytas atsakovių lėšų ir nekilnojamojo turto areštas neviršijant ieškinio sumos bei suteikta teisė iš areštuotų lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškove, tokiu būdu užtikrintas tinkamas atsakovių funkcionavimas nepažeidžiant šalių interesų pusiausvyros. Šiuo atveju dar labiau praplėtus areštuotų lėšų disponavimą ir atsakovėms leidus per mėnesį atlikti papildomus mokėjimus, faktiškai būtų panaikintas piniginių lėšų areštas bei iškreiptas šalių pusiausvyros principas.
9. Atsakovės UAB „ELIOINVEST“ ir UAB „Sun Industries“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovė, teigdama, kad keičiant vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, pareikšto ieškinio reikalavimo suma yra esminis kriterijus, lemiantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą, neįrodė didelės ieškinio sumos pagrįstumo.
2. Atsakovės prašyme išsamiai pagrindė tiek atsakovių veiklos pajamas, tiek ir būtinas veiklos išlaidas. Ieškovės teiginys, jog pakeitus laikinąsias apsaugos priemones būtų leista atsiskaityti su visais ar didžiąja dalimi kreditorių, išskyrus ieškovę, neatitinka bylos aplinkybių, nes Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartimi yra leidžiama atsiskaityti su ieškove. Be to, priežiūros, apsaugos, draudimo ir kitos išlaidos pirmiausia skirtos ieškovės naudai areštuoto turto išlaikymui ir apsaugai, todėl šios išlaidos visiškai atitinka ir ieškovės turtinius interesus. Neatsiskaičius su tiekėjais, ieškovės naudai areštuotas turtas liks be priežiūros, o dėl to jo vertė ilgainiui sumažės.
3. Byloje anksčiau priimta teismo nutartis, kuria atmestas ankstesnis atsakovių prašymas dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, neturi prejudicinės galios sprendžiant atsakovių prašyme išdėstytus reikalavimus. Sprendžiant dėl naujo atsakovių prašymo pagrįstumo, buvo iš naujo vertinami pateikti įrodymai ir bylos aplinkybės.
4. Ieškovė skunde iš esmės patvirtina atsakovių prašymo teiginį, kad šiuo metu areštuoto turto vertės nepakanka ieškinio reikalavimams užtikrinti, tačiau nepagrįstai nurodo, kad dėl sumažinto arešto masto mažės areštuoto turto apimtis. Priešingai, tik palikus galioti pakeistas laikinąsias apsaugos priemones ir sudarius sąlygas atsakovėms toliau tęsti veiklą, areštuoto turto apimtis didės, nes išlaidos būtų dengiamos iš veiklos pajamų, o likusi pajamų dalis būtų papildomai areštuojama.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas atsakovių prašymas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 
12. Remiantis CPK 148 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Minėtos normos pagrindu gali būti keičiamas ne tik laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis, bet ir mastas. Taikant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą reglamentuojančias teisės normas yra užtikrinama abiejų bylos šalių teisių apsauga: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, o jeigu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, jis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti, kokie padariniai kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir kokie padariniai kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Be to, visais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (CPK 145 str. 2 d.).
13. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, tenkindamas atsakovių prašymą, pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, leido papildomai atsakovėms atsiskaityti kas mėnesį su paslaugų tiekėjais. Ieškovė atskiruoju skundu ginčija šią pirmosios instancijos teismo nutartį.
14. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo grindė tuo, jog dėl atsakovių veiklos ypatumų (elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamyba) laikinosios apsaugos priemonės varžo atsakovių galimybę vykdyti ūkinę komercinę veiklą bei gauti pajamų, nes atsakovės neturi galimybių atsiskaityti su būtinas veiklai vykdyti paslaugas teikiančiomis bendrovėmis (kreditoriais).
15. Kaip minėta, teismas turi parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios, užtikrindamos teismo sprendimo įvykdymą, kuo mažiau suvaržytų atsakovo interesus. Teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies, pareiškusios reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruojant kitos šalies priešingus interesus. Nagrinėjamu atveju yra svarbu tai, kad atsakovės yra veikiantys rinkoje ūkio subjektai, vykdantys ūkinę komercinę veiklą. Įvertinus byloje pateiktus atsakovių prašyme išdėstytus argumentus bei pateiktus įrodymus, sutiktina, kad atsakovėms Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės trikdo jų ūkinę komercinę veiklą, atsiskaitymą su paslaugų tiekėjais, kurie teikia atsakovių veiklos funkcijoms vykdyti būtinas paslaugas.
16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad įmonės ūkinė komercinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų, kai byloje yra pagrįstų duomenų, jog atsakovas yra ūkinę komercinę veiklą, generuojančią (ar realiai galinčią generuoti) pajamas, tebevykdantis asmuo, ir kurio minėtos veiklos vykdymą trikdo visam jo turtui bei pinginėms lėšoms vieno kreditoriaus naudai pritaikytas areštas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1692/2014; 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1661-516/2015; 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1204-464/2017). Byloje nustatyta, kad atsakovės vykdo ūkinę komercinę veiklą bei gauna pajamas, atsakovės UAB „ELIOINVEST“ pajamos iš saulės jėgainių sugeneruojamos elektros energijos vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 8 129,03 Eur. Dėl to palikimas galioti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, ribojančių atsakovių galimybes atsiskaityti su paslaugų tiekėjais bei vykdyti veiklą, iš kurios gaunamos pajamos bei didinamas atsakovių turtas, prieštarautų pačios apelintės interesui patenkinti byloje pareikštus ieškinio reikalavimus. Remiantis šiomis nustatytomis aplinkybėmis bei nurodytais argumentais atmestinas apeliantės argumentas, kad atsakovėms suteikus teisę atlikti mokėjimus tretiesiems asmenims, pažeidžiami apeliantės, kaip bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių interesai.
17. Atmestinas ir apeliantės argumentas, kad teismui patenkinus atsakovių prašymą, kuriuo leista atsiskaityti su tiekėjais, buvo nepagrįstai suvaržyti ieškovės interesai šioje byloje, nes atsakovėms suteikiama teisė atsiskaityti su visais kreditoriais ar jų didžiąja dalimi, išskyrus pačią ieškovę. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 3 d. nutartimi areštavęs atsakovių turtą leido iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškove. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, skundžiama nutartimi nebuvo nustatyta atsakovių kreditorių pirmenybė ieškovės atžvilgiu.
18. Apeliantė skunde nurodo, kad atsakovės pakartotinai pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, analogišką ankstesniam, kurį pirmosios instancijos teismas atmetė. Pažymėtina, kad nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ar atsisakymo jas taikyti) neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti pakeistos bet kurioje proceso stadijoje, o ankstesniuose teismų procesiniuose sprendimuose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikti išaiškinimai nesaisto laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą nagrinėjančio teismo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1646/2013;Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1680/2014). Todėl atsakovės, kurių prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje buvo atmestas, neprarado teisės reikšti tokį prašymą pakartotinai. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pakeitė atsakovėms taikytas laikinąsias apsaugos priemones pagal atsakovių 2017 m. balandžio 13 d. pateiktą naują prašymą, įvertinęs jame išdėstytus argumentus, įrodymus, taip pat pareikalavęs pateikti papildomus įrodymus, būtinus šiam klausimui išspręsti.
19. Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad atsakovėms taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis apribotas atsiskaitymas su paslaugų tiekėjais, dėl ko varžoma atsakovių veikla, blogėja jų turtinė padėtis, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ne visi atsakovių nurodyti mokėjimai yra susiję su įmonės veiklos būtinosiomis išlaidomis, reikalingomis veiklos tęstinumui užtikrinti. Atsakovių nurodyti atsiskaitymai su advokato Irmanto Norkaus ir partnerių kontora „Cobalt“, advokatu Dainiumi Kenstavičiumi už suteiktas teisines paslaugas teisminiuose procesuose, nėra sietini su įmonių veiklos tęstinumo užtikrinimu. Be to, sutiktina su apeliante, kad atsakovės nepateikė jokių įrodymų, kokios vertės ir kokios teisinės paslaugos joms buvo suteiktos, nepridėti įrodymai, kurie pagrįstų kokia suma reikalinga atsiskaitymui už teisines paslaugas nagrinėjamoje byloje. Taip pat pažymėtina, kad atsakovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pripažino, kad teisinės paslaugos joms yra teikiamas ir kituose teismuose bei kitose bylose. Tačiau laikinosios apsaugos priemonės kiekvienoje konkrečioje byloje taikomos ar jų pakeitimas sprendžiamas atskirai, siekiant užtikrinti būtent toje byloje pareikštus reikalavimus. Dėl nurodytų aplinkybių nesant įrodytam šių išlaidų būtinumui ir pagrįstumui, atsakovių prašymo dalis iš areštuotų atsakovių piniginių lėšų leidžiant atsakovėms atsiskaityti su advokato Irmanto Norkaus ir partnerių kontora „Cobalt“, advokatu Dainiumi Kenstavičiumi negalėjo būti tenkinama.
20. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis keistina, panaikinant nutarties dalį, kuria leista atsakovėms atsiskaityti kas mėnesį su advokato Irmanto Norkaus ir partnerių kontora „Cobalt“ bei advokatu Dainiumi Kenstavičiumi, šią prašymo dalį atmetant, kitą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį patikslinant, nurodant su kuriais paslaugų tiekėjais atsakovėms leidžiama atsiskaityti iš areštuotų piniginių lėšų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį pakeisti – panaikinti nutarties dalį, kuria pakeistos Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, leista atsakovėms UAB „ELIOINVEST“ ir UAB „Sun Industries“ atsiskaityti kas mėnesį su paslaugų tiekėjais ­- advokato Irmanto Norkaus ir partnerių kontora „Cobalt“ bei advokatu Dainiumi Kenstavičiumi, ir šią atsakovių prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones dalį atmesti.

Nustatyti, kad atsakovei UAB „ELIOINVEST“ iš jai priklausančių Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarties pagrindu areštuotų piniginių lėšų papildomai leidžiama atsiskaityti su UAB „Gudruolis“, UAB AUDIFINA, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Sun Industries“ pagal pateiktas sąskaitas faktūras. Atsakovės UAB „ELIOINVEST“ leidžiama atsiskaitymų suma negali viršyti 1 000 Eur.

Nustatyti, kad atsakovei UAB „Sun Industries“ iš jai priklausančių Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarties pagrindu areštuotų piniginių lėšų papildomai leidžiama atsiskaityti su UAB „Arginta“, UAB AUDIFINA, ADB „Gjensidige“, UAB „Ekskomisarų biuras“, UAB „Bitė Lietuva“, AB ,,Telia Lietuva“ pagal pateiktas sąskaitas faktūras. Atsakovės UAB „Sun Industries“ leidžiama atsiskaitymų suma negali viršyti 1 500 Eur.

Nutarties nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registrui.

Teisėjas                            Konstantinas Gurinas