Baudžiamoji byla Nr. 1-137-416/2021

                                                                                       Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56635-2018-0

                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                        1.2.29.1.1.; 2.3.6.4.4. 

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

                                                      NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 8 d.

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Laimondas Noreika,

sekretoriaujant R. K. ir I. V.,

dalyvaujant prokurorams S. S. ir K. J.,

kaltinamajam V. V.,

kaltinamojo gydėjui advokatui A. M.,

nukentėjusiesiems A. M. ir J. M., jų atstovams advokatams T. Š. ir K. P.,

            viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku bei, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, UAB „(duomenys neskelbtini)“  projektų vadovu, neteistas, kadangi teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė:

        V. V. buvo kaltinamas tuo, jog panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, tačiau neanksčiau kaip 2017 metų birželio 02 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus 2017-06-02 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą (žemės sklypo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) kaimas), kuriame prie ranka rašytų įrašų „A. M. (duomenys neskelbtini)“ jam nedalyvaujant nenustatytas asmuo pasirašė už A. M., prie ranka rašytų įrašų „V. P. (duomenys neskelbtini)“, jai nedalyvaujant nenustatytas asmuo pasirašė už V. P. bei 2017-06-02 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte (žemės sklypo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) kaimas), kuriame prie ranka rašytų įrašų „J. M. gim. (duomenys neskelbtini)“ jai nedalyvaujant nenustatytas asmuo pasirašė už J. M., jis, t. y. V. V. žinodamas, jog J. M., A. M., V. P. 2017-06-02 (duomenys neskelbtini) kaime vykusių žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinime nedalyvavo ir šiuose aktuose nepasirašė, tyčia, žinomai suklastotus dokumentus - 2017-06-02 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktus, kaip IĮ „(duomenys neskelbtini)“ matininkas panaudojo: kreipdamasis į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrių dėl kadastro duomenų bylų patvirtinimo, po ko skyriaus vedėjui priėmus 2018-04-09 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018-04-09 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintos matininko V. V. parengtos žemės sklypų kadastro duomenų bylos, suformuoti žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre bei 2018-08-01 sudarytos valstybinės žemės sklypų nuomos sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu šie sklypai esantys (duomenys neskelbtini) buvo išnuomoti D. K..

        Apklaustas teisme kaltinamuoju, V. V. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir teikė matininko paslaugas - vykdė žemės sklypų matavimus. Tiksliai neprisimena, bet galėjo būti 2017 metų pavasaris, paskambino D. K. ir užsisakė jo teikiamas paslaugas, nes yra įtrauktas į ilgalaikės valstybinės žemės nuomos projektą. Užsakė atlikti kadastrinius matavimus (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje. Kaip ir numato norminiai aktai, Žemėtvarkos skyriuje susirinko informaciją, liečiančią D. K. ir pradėjo rengtis kadastrinių matavimų atlikimui. Tuo tikslu susirinko duomenis, kam priklauso gretutiniai besiribojantys žemės sklypai. Asmenims, kuriems priklausė gretutiniai žemės sklypai, išsiuntinėjo registruotus kvietimus dalyvauti įvyksiančiuose kadastriniuose matavimuose. Kadangi praėjo ketveri metai nuo to laiko, visų asmenų neatsimena, bet visiems nurodytiems aktuose išsiuntinėjo registruotus kvietimus. Kiek pamena, tai kvietimai buvo siųsti byloje dalyvavusiems nukentėjusiesiems A. M. ir J. M., liudytojais apklaustiems S. P. ir V. P.. Kvietimai turėjo būti išsiųsti visiems aktuose nurodytiems asmenims, kadangi taip numato teisės aktai. Visi minimi pranešimai buvo išsiųsti registruotu paštu. Byloje yra pranešimų abiem nukentėjusiesiems kopijos bei pašto kvitai, patvirtinantys apie jų išsiuntimą registruotu laišku. Pagal tuo metu galiojusią pašto tvarką, registruota korespondencija neįteikimo adresatui atveju per 30 dienų nuo jos išsiuntimo būdavo gražinama siuntėjui. Nagrinėjamu atveju, nė vienas iš registruotu paštu išsiųstų pranešimų asmenims, turėjusiems dalyvauti 2017-06-02 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo nustatyme praėjus 30 dienų nuo jų išsiuntimo pašto grąžintas nebuvo. Todėl laikė, jog jie suinteresuotiems asmenims buvo pristatyti ir įteikti. Dėl to jokių abejonių nebuvo. Todėl  2017-06-02 vyko D. K. užsakyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo nustatymas. Minėti darbai buvo atlikti ir dėl jų surašyti du žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktai, t.y. dėl projektinio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmajame projekte be D. K. turėjo dalyvauti S. P., V. P., A. M., o antrajame be to paties D. K. – A. K. ir J. M.. Abu aktus parengė pats. Turėdamas reikiamus duomenis, savo ranka aktuose užpildė dalyvausiančių asmenų vardus ir pavardes bei gimimo datas. Šiems asmenims po sudalyvavimo procedūroje aktuose tereikėjo pasirašyti. Laukai nėra ta vieta, kad dokumentus pildyti nuo pat pradžių. Jis, juos iš anksto užpildęs, paliko vietą jų parašams. Nieko blogo taip elgdamasis nepadarė, kadangi žino, jog kiti matininkai tokius dokumentus iš anksto atspausdina, palikdami vietą parašams, o patys savo ranka nieko nerašo. Pats nieko dokumentuose neklastojo. Kaip rašoma kaltinime, suklastotų dokumentų nepanaudojo ir apie jų suklastojimą nieko nežinojo, nes asmenys paženklinimo-parodymo veiksme dalyvavo ir pasirašė. Iš aktuose nurodytų asmenų nedalyvavo ir dalyvauti neprivalėjo T. M., apie ką ir pažymėta akte. Likę asmenys, kurių parašai yra aktuose turėjo dalyvauti. Apklausos ikiteisminiame tyrime metu kilo abejonių, ar akte galėjo pasirašyti V. P.. Todėl per apklausą pasamprotavo, kad gal už ją galėjo pasirašyti S. P.. Tai ir buvo užfiksuota apklausos protokole kaip faktas. Bet tai tebuvo tik jo samprotavimas. Praėjus tiek metų neatsimena, kaip buvo iš tikro. Tačiau kategoriškai tvirtina, kad už ją nepasirašinėjo. Turėjo pasirašyti, kas dalyvavo. Dabar, dalyvaudamas bylos nagrinėjime žino, jog paženklinimo-parodymo veiksme nedalyvavo abu nukentėjusieji ir V. P.. Tačiau už juos kažkas iš dalyvavusiųjų turėjo pasirašyti. Nei V. P., nei A. M. su J. M. iki šio veiksmo atlikimo nebuvo sutikęs, matęs ir asmeniškai nepažinojo. Jų duomenis gavo tik iš registrų. Kai į paženklinimo-parodymo darbus susirinko asmenys, jų dokumentų netikrino. Niekada to nedarydavo, kadangi buvo įsitikinęs, kad atvyksta tik tie asmenys, kurie yra iškviesti pagal jo pranešimus. Niekada anksčiau dėl to jokių nesusipratimų nėra buvę. Todėl atvykusiųjų asmens dokumentų netikrino ir 2017-06-02. Tą dieną, atvykęs į vietą, parengė prietaisus. D. K. davė žmogų, kuris padėjo atlikti ženklinimo darbus fiziškai. Atliekant matavimus prie pirmojo sklypo, kuris ribojasi su J. M. priklausančiu žemės sklypu, priėjo du žmonės, kurie prisistatė J. M. ir A. M.. Prisistatė vardais ar pavardėmis, to jau neprisimena. Jų asmens dokumentų netikrino. Buvo įsitikinęs, kad tai yra jo kviestieji asmenys. Jų prašymu prisistatė esąs matininkas, nurodė savo pavardę, bendrais bruožais išaiškino, kokie darbai bus atliekami ir kad bus matuojamas ne tik šis, bet ir dar vienas sklypas. Jie paaiškino – tiek vyras, tiek ir moteris – kad labai skuba, jiems viskas aišku ir antrojo matavimo nelauks. Todėl pasirašė abiejuose aktuose prie juose nurodytų savo pavardžių ir išvyko. Reikalavimo, kad būtinai dalyvautų visi akte nurodyti asmenys iš karto, nėra. Svarbu, kad jie visi pasirašytų. Šiems išvykus, tęsė savo darbą prie šio ir kitų sklypų. D. K. duotas žmogus kalė riboženklius. Dviejuose aktuose pasirašė visi dalyvavusieji asmenys. Tų asmenų, kurie prisistatė nukentėjusiaisiais, neatsimena. Nors juos matė byloje, pasakyti, ar tai buvo jie, praėjus ketveriems metams negali. Net neatsiminė ir S. P., kol su juo nesusitiko apklausoje pas tyrėją. Atlikęs matavimus vietoje, grįžo į savo biurą. Tada toliau tvarkė dokumentus pagal su D. K. pasirašytą sutartį. Paruošė abiejų žemės sklypų kadastrines bylas, kurių projektinis Nr. (duomenys neskelbtini). Bylose buvusius visus dokumentus nuskenavo ir pasirašė elektroniniu parašu. Nuskenuotus dokumentus pateikė elektroninėje erdvėje sistemoje „GeoMatininkas“. Tada laukė žemėtvarkos specialistų sprendimo. Sistemoje užsidega žalias ženklas, kas reiškia, kad suderinimo procesas įvyko arba raudonas, kas reiškia, jog byla dėl tam tikrų priežasčių turi būti taisoma. Ar šiuo konkrečiu atveju bylos buvo patvirtintos iš pirmo karto, be taisymo, neatsimena. Tačiau galutinis rezultatas buvo toks, kad abi bylos buvo patvirtintos įstatymų nustatyta tvarka. Tada iš sistemos „GeoMatininkas“ atspausdino patvirtintus dokumentus su BAR kodais ir susegė dokumentus į bylas. Susegė atskirai dvi bylas, nes buvo atlikti dviejų sklypų kadastriniai matavimai. Šiose bylose dokumentai su BAR kodais iš el. sistemos, dėl to ant dokumentų uždėtas spaudas „kopija tikra“ ir jis patvirtina savo parašu. Abi šias bylas su dokumentų kopijomis atidavė užsakovui D. K.. Taip pat pradžioje būna parengta vadinama pagrindinė „motininė“ byla, kuri yra be BAR registrų centro kodų. Šioje byloje dokumentai yra originalūs. Abiejų sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) originalius dokumentus susegė į vieną bylą.  Kur šią bylą su originaliais dokumentais padėjo, neatsimena. Ar ją taip pat atidavė užsakovui, pasakyti negali, nes praėjo daug laiko ir neatsimena. Todėl nežino, kur šiuo metu yra originalūs dokumentai. Visada bylą su BAR kodais ir pagrindinę bylą su originaliais dokumentais atiduoda užsakovui, bet kaip buvo šiuo konkrečiu atveju, neprisimena. Nėra susipažinęs su kokiu nors norminiu aktu, įpareigojančiu jį saugoti originalius kadastrinio matavimo dokumentus. Su kaltinimu nesutinka, nes nebuvo suinteresuotas kuo nors šių veiksmų atlikimo metu. Kaltinamas yra panaudojęs du suklastotus žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktus. Kaltės nepripažįsta, nes apie jų suklastojimą nieko nežinojo ir tam neturėjo intereso. Buvo įsitikinęs, kad kvietimai į šią procedūrą įteikti ir atvykę žmonės pasirašė. Pats tam neturėjo jokio intereso. Tokiems atvejams, jei kvietimai neįteikti ir dėl to neatvyksta gretutinių žemės sklypų savininkai, numatytos procedūros. Tokiais atvejais siunčiamas pakartotinis registruotas laiškas, į kurį asmuo turi atsakyti per 30 dienų ir pareikšti turimas pretenzijas, jeigu tokių yra. Net jam ir neatsakius, po 30 dienų byla derinama toliau. Taigi, užtrunka tik ilgiau laiko, bet esmė nesikeičia. Jis, kaip matininkas, tame neturi jokio intereso, todėl nėra reikalo kokį nors suklastotą dokumentą naudoti, kai pakanka tik pakartotino registruoto laiško išsiuntimo. Nors net nėra kaltinamas, jog jis parašus suklastojo, o tik panaudojo žinomai suklastotus dokumentus, nukentėjusiųjų atstovas jį tuo kaltina, nežiūrint net to, kad byloje yra dvi viena kaitai prieštaraujančios ekspertizės. Vienoje rašoma, kad parašus suklastojo ne jis, o kitoje – jau kad jis. Nesupranta, kaip gali būti tokios prieštaringos ekspertizės. Tikrai parašų aktuose neklastojo ir to akto, kaip žinomai suklastoto nepanaudojo. Buvo įsitikinęs, kad pasirašė būtent pakviestieji procedūroje dalyvavę asmenys. Jo klaida, kad nepatikrino dalyvavusiųjų ir pasirašiusiųjų asmens dokumentų. Bet įsitikinęs, kad to ir neprivalėjo daryti. Tokio akibrokšto jo praktikoje niekada nėra buvę. Suformuoti žemės sklypai kaip buvo valstybės nuosavybėje, taip ir išliko. Užsakovas D. K. tik įgijo teisę į ilgalaikę 25 metų tų sklypų nuomą iš valstybės. Valstybė kaip gavo, taip ir gauna tas pačias pajamas kaip ir iš buvusiojo jos naudotojo. Ankstesnis tų sklypų naudotojas jam nežinomas. Taip pat nenukentėjo ir gretutinių žemės sklypų savininkų interesai, kadangi jų nuosavybės teisės formuojant šiuos du sklypus taip pat nebuvo pažeistos. Todėl nesupranta, kodėl čia atsirado du nukentėjusieji. Mano, kad vyksta kova tarp A. M. ir D. K. už teisę gauti nuomai iš valstybės jiems abiem gretutinius žemės sklypus. Jis tik atliko savo pareigas ir atsidūrė tarp tų dviejų kovojančių pusių. Bandoma padaryti jį kaltu. Žino, kad tuo pačiu klausimu dėl tų sklypų vyko civilinė byla. Buvo reikalauta pripažinti negaliojančiais čia minimus žemės sklypų ribų parodymo-paženklinimo aktus ir pripažinti valstybinės žemės nuomos sutartis negaliojančiomis. Šią bylą laimėjo D. K., o A. M. ir J. M. ją pralaimėjo. Todėl už tai pyktis ir liejamas ant jo su šia byla. Šalys ir toliau kovoja, girdėjo, jog ir toliau rašinėjami skundai. Kadangi savo veiksmais nepadarė nieko nusikalstamo, prašo išteisinti. 

        Kaltinamųjų kaltė buvo įrodinėjama nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais ir bylos medžiaga.

            Nukentėjusysis A. M. paaiškino, kad yra ūkininkas ir (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje yra jam nuosavybės teise priklausanti žemė. Greta buvo žemė, kuria naudojosi šiuo metu miręs M. Su pastarojo žinia visą žemės masyvą dirbo jis. 2018 metų vasarą pastebėjo, jog jo dirbtame žemės sklype sukalti dideli riboženkliai. Kreipėsi į savo advokatą, kad šis išsiaiškintų, kas atsitiko. Jis išsiaiškino, kad riboženkliai sukalti kaimyninės žemės savininko D. K.. Pastarojo žemės sklypas iš vienos pusės ribojasi su jo, o iš kitos pusės su dukters J. M. žeme. Paaiškėjo, kad buvo atlikti laisvos žemės, kuria anksčiau naudojosi M., geodeziniai matavimai. Iš advokato gautų dokumentų matėsi, jog žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktuose yra įrašytos jo ir dukters pavardės bei neva jų pasirašyta, kaip dalyvavusių matavimuose. Parašai dokumentuose tikrai ne jo ir ne dukters. Jie matavimuose nedalyvavo ir negalėjo to padaryti, kadangi neva 2017-06-02 atlikto matavimo metu jis pats su draugais atostogavo Norvegijoje, o dukra tuo metu studijavo Izraelyje. Kvietimų dalyvauti matavimuose jis su dukra nei paštu, nei kitokia forma taip pat nebuvo gavę. Atliktais matavimais bei riboženklių sukalimu buvo pažeistos jo ir dukters nuosavybės teisės į žemę. Atliktas ženklinimas neatitiko jų nuosavybės ribų. Jo žemės riba buvo patraukta, tačiau į kurią pusę, paaiškinti negali. Paprašė pažįstamo matininko, kad patikrintų jo žemės ribas ir šis nustatė, kad atlikti matavimai neatitinka jo žemės ribų. Matininkas pasakė, kad riba pakeista. Ji pagal preliminarius matavimus neatitiko jam nuosavybės teise priklausančios žemės ribos, tačiau kiek tokiu būdu neteko žemės, negali pasakyti. Žinojo, kad M. nesinaudojant žeme, bus rengiamas valstybinės žemės ilgalaikės nuomos projektas. Ta žemė ribojosi su jo ir dukters bei D. K. žeme. Ketino dalyvauti tame projekte ir įgyti teisę tą žemę išsinuomoti. Jos taip pat norėjo ir D. K. Apie tai yra tarpusavyje kalbėję. Tačiau tą žemę išsinuomojo D. K.. Tai padaryta jam ir dukrai nežinant, suklastojant jų parašus žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktuose. Dėl to bylinėjosi su D. K. ir valstybės institucijomis civilinio proceso tvarka, tačiau ieškinys buvo atmestas. Bylą po apeliacijos apskundęs kasacine tvarka. Dėl parašų suklastojimo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktuose įgaliojo advokatą pranešti policijai, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kadangi nuomotis žemę tokiu būdu įgijo D. K., ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs nuomonę, jog tuo buvo suinteresuotas ir galėjo tai padaryti D. K. arba pastarojo aplinka. Pranešdamas apie parašų suklastojimą, gina savo pažeistas teises.

            Nukentėjusioji J. M. paaiškino, kad 2017 m. birželio mėnesį dar buvo studentė. Tuo metu jau buvo grįžusi iš Izraelio ir toliau studijavo (duomenys neskelbtini) technikos universitete, sesija dar nebuvo pasibaigusi. Sugrįžusi į namus, iš tėčio sužinojo, kad buvo atlikti netikslūs greta jai bei tėčiui priklausančių žemės sklypų esančios žemės matavimai, dėl ko pasikeitė jiems priklausančių žemės sklypų ribos. Matininkas, atlikdamas matavimus, netiksliai išmatavo žemės sklypo ribas taip pažeisdamas jų sklypų ribas. Taip pat paaiškėjo, jog to matavimo metu buvo suklastoti dokumentai – suklastoti jos ir tėčio parašai žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktuose. Tame procese dalyvauti negalėjo, kadangi tuo metu buvo Vilniuje, ką gali patvirtinti išrašas apie Vilniuje atliktą mokėjimą jos banko kortele. Nei ji, nei jos šeimos nariai jokių pranešimų apie būsimus matavimus paštu ar kokiu nors kitu būdu negavo. Tame akte suklastotas ne tik jos parašas, bandant jį imituoti, bet ir neteisingai nurodyta gimimo diena. Ji gimusi vasario 7 d., o akte įrašyta, kad vasario 8 d. Tuomet teko važiuoti į Marijampolės AVPK, nes buvo pranešta, kad jos parašas buvo suklastotas. Pas tyrėję matė dokumentus ir įsitikino, kad parašas tikrai suklastotas bandant jį imituoti. Taip pat sužinojo, kad nežymiai pakeistos ir jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos. Tačiau kaip ir kiek jos pakeistos, pasakyti negali. Tuo metu buvo Vilniuje ir negalėjo matyti, kas ir kaip padaryta su žeme. Vilniuje tuo metu gyveno ir studijavo, registruota pas tėtį (duomenys neskelbtini). Žemės tuo metu ji pati nedirbo, ja rūpinosi tėtis. Kartu su juo buvo pateikusi civilinį ieškinį dėl pažeistų teisių. Ieškinys buvo atmestas. Jos teisės pažeistos, nes suklastotas parašas ir pakeistos jai priklausančio žemės sklypo ribos.

        Liudytoja R. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad matininkai po žemės kadastrinių matavimų Nacionalinei žemės tarnybai elektronines kadastrinių matavimų bylas teikia per programą „GeoMatininkas“ su prašymu patikrinti kadastrų duomenis. Tada dokumentus skyriaus referentė registruoja vidiniam DVS (dokumentų valdymo sistema), o skyriaus vedėja vizuoja asmeniui, kuris tikrins kadastrinių matavimų bylą. Tada darbuotojas bylą registruoja tam skirtame elektroninių patikrų žurnale ir per 10 dienų turi patikrinti. Matininkas, parengęs įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus turto kadastro dokumentus, pasirašydamas juose patvirtina, kad parengti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus. Tokiu būdu viskas vykdoma elektroninėje erdvėje, pačių dokumentų originalai likdavo pas matininkus, arba matininkas juos atiduodavo savininkui. 2020 sausį įsigaliojo teisės aktų pakeitimai, jog dokumentų originalus privalo saugoti pats matininkas ir reikalui esant juos pateikti. Konkrečiai šiuo atveju, ji neprisimena matininko V. V. bylų pateikimo laiko, įregistravimo aplinkybių. Patikrinus bylą ir nenustačius trūkumų, byla derinama, surašomi patikrinimo aktai. Ar buvo vertinta tai, jog V. V. praleido 6 mėnesių pateikimo terminą, nežino. Jei šio aspekto vertinimas nepriklauso, nes specialistui, tikrinančiam kadastrinių matavimų bylą, teisės aktuose nėra tai numatyta. Tikrindama V. V. pateiktas kadastrines bylas, jas atmetė, tačiau dėl kokių priežasčių, dabar neprisimena. Viskas turi būti elektroninėje erdvėje išlikusiuose dokumentuose. Pačiam matininkui nėra privaloma pateikti savininko prašymą patvirtinti kadastro duomenų bylą. Jis gali tai padaryti, tačiau tai nėra privaloma. Žemės reformos žemėtvarkos projektų nerengia, netikrina, jai ši funkcija nėra priskirta. Visa tai yra vyr. specialistės Z. S. kompetencijoje. Papildomai paaiškino, kad Žemėtvarkos tarnyboje dirba ilgą laiką ir nors matininko veiksmų nekontroliuoja, tačiau žino, ką atlieka matininkas. Viskas reglamentuota Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarime Nr. 534. Ten detaliai nurodyta, kokie veiksmai privalo matininko būti atlikti ir kas privalo dalyvauti. Ten nurodyta, kas yra kviečiami kaip suinteresuoti asmenys, jų dalyvavimo privalomumas. Preliminarūs matavimai yra tikslinami kadastriniais matavimais. Nekviesti gretutinių sklypų savininkus galima tik tuo atveju, jei gretutiniai sklypai paženklinti valstybinėje koordinačių sistemoje. Šiuo konkrečiu atveju matininkas privalėjo kviesti gretutinių sklypų savininkus. „Geomatininko“ programos pagalba aiškiai matoma, ką turėjo kviesti matininkas atlikdamas matavimus. Jei gretutiniuose sklypuose nebuvo atlikti kadastriniai matavimai ir tai nepažymėta valstybinėje koordinačių sistemoje, tai šių sklypų savininkai privalėjo būti kviečiami. Šių savininkų iškvietimas yra matininko pareiga. Nuo 2018 m. iškvietimo taisyklės jau detaliai reglamentuotos. 2017 metais, o ir ginčo metu – 2017-06-02 - tai dar buvo atliekama laisva forma. Buvo ant balto lapo rašomas pranešimas, kad asmuo kviečiamas atvykti dalyvauti žemės sklypo ribų paženklinime – parodyme. Kvietime nurodoma, koks asmuo kviečiamas, į kur, atvykimo data ir laikas bei kvietimo pagrindas – jau paminėtas nutarimas. Žemėtvarkos tarnybai matininkas pateikia pranešimų siuntų numerius, kad, esant reikalui, galima būti tai patikrinti. Tačiau jei bylose yra faktiškai dalyvavusių procedūroje parašai Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte, joks patikrinimas apie pranešimo siuntimą ar jų faktinį dalyvavimą procedūroje neatliekamas. Parašai akte laikomi dalyvavimo įrodymu. Jei iš bylų medžiagos matosi, kad yra neatvykusių asmenų, tada tikrinama, ar laiškas su pranešimu buvo siųstas registruotas, ar iki procedūros datos ir išsiuntimo datos nėra mažiau nei 10 dienų. Matininko pareiga apie procedūrą pranešti asmeniui, siunčiamame pranešime turi būti nurodyti visi įmanomi matininko kontaktai. Neatvykus kviestiesiems asmenims į matavimus, matininkas procedūrą tęsia toliau. Kaip matininkas turi tikrinti ir įsitikinti, ar atvykę asmenys yra būtent kviestieji, pasakyti negali, nežino kaip ir ar tai teisės aktuose yra reglamentuota. Kviestųjų neatvykimas matavimų nesustabdo. Jei iš bylos žemėtvarkos skyriuje matoma, kad ne visi asmenys buvo atvykę, tada įsijungia antras kontrolės etapas. Tada tikrinama, kas neatvyko, ar yra kokių pastabų. Tai patikrinti privaloma per 30 dienų. Kas liečia matininkų elgesį tokiose procedūrose, tai matininkas, gaudamas licenciją, turi pareigą susipažinti ir vadovautis teisės aktais, pateikti žemėtvarkai tinkamai suformuotas bylas. Tačiau pasitaiko visokių atvejų. Būna, kad pateiktose bylose procedūroje dalyvavę asmenys pasirašo ne toje pozicijoje, tai tada žemėtvarka įpareigoja jį pakartoti procedūrą, buitiškai tariant, iš pirmo karto bylos nepriima. Jei neatvyksta gretutinio sklypo savininkas, matininkas tęsia matavimus. Tai yra aiškiai reglamentuota. Neatvykusiam asmeniui siunčiamas pranešimas, kad per 30 d. po dokumentų gavimo jis gali pateikti pretenzijas. Parengtoje kadastrinių matavimų byloje turi būti nurodyta, kaip asmuo buvo apie matavimus informuotas. Papildomai su neatvykusias asmenimis ženklinimai neatliekami. Jie gavę dokumentus gali rašyti pretenziją. Pats matininkas, išanalizavęs pretenzijas, sprendžia ką reikia daryti. Asmuo, kuris neatvyko, pareikšti pretenzijas turi motyvuotai. Svarbu yra pateikti pretenzijas per 30 d. po dokumentų gavimo. Toks asmuo gali kreiptis ir į žemėtvarkos skyrių, kad jam būtų paaiškinta, kaip elgtis. Kas liečia žemėtvarkos skyriaus darbą, tai skyriaus specialistai išsiunčia pranešimą suinteresuotam asmeniui, kuris dalyvavo projekte norėdamas išsinuomoti žemę iš Lietuvos Respublikos. Tame rašte minima per kiek laiko turi parengti bylą. Projektas siunčiamas pretendentui, kad jis ruoštų kadastrinių matavimų bylą. Jis raginamas, kad šis bylos parengimas neužtruktų ilgiau kaip 6 mėnesius. Pats užsakovas, o ne matininkas turi būti suinteresuotas parengti kadastrinių matavimų bylą per kuo trumpesnį laikotarpį. Kiek prisimena, šiuo atveju matininko V. V. paruoštos bylos buvo suderintos, bet Registrų centro sprendimu buvo grąžintos, nes nebuvo pasirašytos skyriaus vedėjos. Kada tos bylos buvo įregistruotos, negali pasakyti. Nekilnojamojo daiktų kadastrinių bylų įregistravimo žurnalo jau nebėra. Registracijos data reiškia, kad byla įregistruota ir belieka sudaryti nuomos sutartį. Patikslino, jog rengiant kadastrinių matavimų bylą, jei joje nėra gretutinių sklypų savininkų parašų, tačiau byloje yra duomenys, kad pranešimai gretutinių sklypų savininkams buvo išsiųsti, tokia byla žemėtvarkos skyriuje tvirtinama, tačiau prieš tai išnagrinėjus visas aplinkybes. Žiūrima, ar asmuo buvo informuotas apie ženklinimą, kaip informuotas.  Taip pat jei nedalyvavęs ženklinime asmuo gavęs išaiškinimą apie teisę pateikti pretenziją, ją pateikia, tačiau nemotyvuotą, praėjus 30 dienų terminui po dokumentų jam įteikimo žemėtvarkos skyrius bylą patvirtina. Jei nėra visų parašų, skyriaus vedėjas turi teisę tvirtinti tokią bylą praėjus 30 dienų po dokumentų išsiuntimo. Nieko negali paaiškinti, ar matininkas gali turėti tikslą klastoti parašus arba tokį dokumentą panaudoti. Aišku tik viena, kad jeigu yra visų kviestųjų gretutinių sklypų savininkų parašai, tai atpuola reikalas laukti papildomas 30 dienų, skiriamas nedalyvavusiųjų pretenzijų pareiškimui. Jei pretendentas į valstybinės žemės nuomą projekte pasitvirtina sklypą, jam reikalinga atlikti kadastrinius. Kai jis patvirtinamas pretendentu, jam išduodamas to sklypo planelis ir jis raštu informuojamas, kad privalo atlikti kadastrinius matavimus. Dėl ginčo sklypų, kuomet buvo tikrinamos kaltinamojo parengtų bylų tikrinimas, nebuvo nustatyta ženklios klaidos kadastriniuose matavimuose. Jos buvo, bet buvo padarytos leistinos paklaidos ribose. Nukentėjusiojo nuosavybės teisių pažeidimo nebuvo. Tą patvirtino ir matininkas V. Š., kuris pagal registrų centro duomenis lygino, kaip buvo atlikti kadastriniai matavimai ginčo atveju. Pagal gretutinius sklypus matosi, kad žemės sklypų plotas iš esmės išlieka toks pats, bet atstumai yra pasikeitę tarp preliminariame plane nurodytų atstumų ir šiai dienai likusių atstumų natūroje. Žemės sklypų plotai nepakitę. O nepasikeitus plotui, laikoma, jog nuosavybės teisė nepažeista ir interesai nenukentėjo. Žemės sklypų paženklinimo aktai buvo pateikti kompiuteriniu būdu. Viskas yra „Geomatininko“ programoje. Bylų originalai turi būti laikomi pas matininką, ar pas užsakovą, kaip jie susitaria. Saugoti tuos dokumentus matininkas prievolės neturėjo. Originalią bylą matininkas turėjo atiduoti užsakovui. Tik nuo 2020 metų atsirado norma aiškiai įpareigojanti matininką saugoti bylos originalą. Kad nukentėjusieji šioje byloje būtų kreipęsi į žemėtvarką, girdėti neteko. Viešai skyriuje tai nebuvo aptarinėjama. Žmonių prašymai nagrinėjami komisijose. Pati yra tokios komisijos narė. Taip pat nori pasakyti, kad rengiant projektą nuomai, visa procedūra yra viešinama. Laukiama, ar nebus pretenzijų. Iki kadastrinių ribų matavimų projektas yra viešas ir prieinamas viešoje erdvėje. Kaip jau minėjo, V. V. atlikti matavimai neviršijo leistinos paklaidos ir nukentėjusiųjų gretutinių sklypų plotai dėl to nepakito. Šis klausimas buvo tarnybos tikrinamas. Jei nukentėjusieji M. būtų dalyvavę ženklinime ir nesutikę, tada skyriui turėtų būti atsiųsta pretenzija. Pretenzijos atveju dažna praktika, kad į tarnybą kviečiamas procedūrą vykdęs matininkas ir pretenziją pateikęs žmogus, aiškinamasi su jais, dėl ko kilo ginčas. Gretutinių sklypų savininkus matininkas gali sužinoti iš skyriaus archyvinių dokumentų. Tiek ji tikrindama bylą, tiek ir civilinėje byloje dėl tų pačių sklypų liudytoju apklaustas profesionalus matininkas V. Š. nustatė, kad nukentėjusiųjų žemės sklypų plotas iš esmės išliko toks pats, bet pasikeitė atstumai tarp preliminariame plane nurodytų atstumų ir šiai dienai likusių atstumų natūroje. Nepakitus plotams, matavimas patenka į leistinas paklaidas ir nukentėjusiųjų teisės į žemę nepažeistos. Tai įmanoma, kadangi ir pačių nukentėjusiųjų žemės sklypų geodeziniai matavimai neatlikti. Pats A. M. savininku tapo tik 2017-05-17, t.y. prieš pat atliekant ginčo matavimus 2017-06-02. Patvirtina, jog žino, kad V. Š., susipažinęs su ginčo matavimo dokumentais, patvirtino, jog rezultate viskas atlikta teisingai ir nenukentėjo nei M., nei valstybė, kuriai priklausė projektinė žemė ir tebepriklauso po jos išnuomavimo 25 metams.

            Liudytojas D. K. paaiškino, kad pilnai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2017 metų iš valstybės nuomoja žemę, esančią (duomenys neskelbtini) kaime. Ši nuoma yra ilgalaike - 25-riems metams - pagal sudarytą sutartį. Kad įteisinti nuomą registrų centre, buvo reikalingas geodezinių matavimų atlikimas. Tuo tikslu susisiekė su matininku V. V. ir užsakė pas minimos žemės sklypo geodezinius matavimus. Kadangi jo nuomojama žemė ribojasi su kitų asmenų žemėmis, todėl į žemės ribų nustatymą buvo kviečiami visi asmenys. 2017-06-02 asmeniškai atvyko į atliekamą žemės sklypų ribų nustatymą. Matininkas užpildė ribų paženklinimo aktą, surašęs buvo vardus, pavardes. Jis pasirašė tose vietose, kur buvo parašyta jo vardas ir pavardė. Kokie dar asmenys ribų nustatyme dalyvavo, neatsimena. Nematė, kaip kiti asmenys akte pasirašinėjo, kadangi iki galo ribų nustatymo procedūroje nebuvo. Matininkas matavo, o jis buvo davęs žmogų, kuris fiziškai sukalė kuolus. Jis pats procedūros pabaigos nelaukė ir išvažiavo. Nežino, ar dar kas atvyko į matavimo vietą po jo išvažiavimo. Ar dalyvavo šiuose matavimuose A. M. ir J. M., nežino, nes kol pats buvo vietoje, jų nematė. Dabar jau neatsimena, ar tuo metu kai pats pasirašinėjo aktuose, jau buvo akte taip pat įrašytų kitų asmenų parašai. Papildomai paaiškino, kad praėjus apie metams laiko nuo šių matavimų, buvo susitikęs A. M., kuris paaiškino, kad 2017 metų birželio mėnesį V. V. atliktų matavimų aktuose yra suklastoti jo ir dukters parašai. Apie tai nieko nebuvo girdėjęs. Netrukus prasidėjo A. M. inicijuotos civilinės bylos bei kvietimai į ikiteisminį tyrimą. Kaip ir buvo minėjęs, tuose aktuose pasirašė į juos nesigilinęs ir nelaukęs procedūros pabaigos išvyko. Taip elgėsi, nes pilnai pasitikėjo matininku. Vėliau matininkas jam perdavė tų sklypų matavimo bylas. Tų dokumentų net nevartė. Vėliau juos atidavė tyrėjai pastarosios reikalavimu. Tikslaus laiko, kada jam buvo perduotos bylos, dabar neatsimena.    Mano, kad civilinės bylos vyksta bei ši byla nagrinėjama, kadangi A. M. norėjo tos žemės, kurią jis išsinuomojo iš valstybės, kadangi paranku buvo besiribojančią žemę dirbti. Jis jos nori ir toliau. 

        Liudytoja A. K. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini) aro žemės sklypą. 2017 metais vasarą dalyvavo žemės sklypo ribų ženklinime, kadangi jos žemės sklypas ribojosi su matuojamu žemės sklypu, buvo gretutinis. Dabar neprisimena, kokiu būdu jai buvo pranešta apie būtinumą dalyvauti matavime. Ar buvo pranešta paštu, ar kokiu kitu būdu, tikrai jau neatsimena, tik žino, jog apie tai pranešė matininkas. Todėl ir dalyvavo. Ribų ženklinime, apie kurį jai buvo pranešta, dalyvavo ir pasirašė 2017-06-02 ribų ženklinimo akte. Kai jame pasirašinėjo, buvo tik kartu su matininku prie jos sklypo. Buvo ir daugiau žmonių, bet jie buvo toliau nuo jos sklypo ir jai pasirašinėjant matininko pateiktame akte nedalyvavo. Kokie žmonės buvo, neatsimena, kadangi jie niekaip su jos turimu sklypu nebuvo susiję, todėl ir nekreipė dėmesio, kas tokie ten tolėliau stovėjo. A. M. pažįsta. Jo dukros J. M. nepažįsta. Todėl nežino, ar jie dalyvavo matavimo procedūroje. Kiek atsimena, kažkuriuo momentu buvo ir D. K.. Šį pažįsta, nes su juo veda bendrą ūkį. Kuriuo momentu ir ką jis pasirašė, pasakyti negali, nes neatsimena. P. asmeniškai nepažįsta. Dar kartą kartoja, kad dokumentus pasirašė būdama savo sklype, kai juos pasirašyti pateikė matininkas. Kitų žmonių buvo tik tolėliau. Pasirašė savo dokumentus ir pasišalino. Kas ir kur pasirašinėjo vėliau, nežino. Taip pat nežino, kiek laiko dar toliau truko matavimai. Neatsimena, ar tuo metu, kuomet ji pasirašinėjo aktą, jame jau buvo kitų asmenų parašų. Pasirašė tik prie savo pavardės, daugiau į nieką nesigilino ir nekreipė dėmesio.

        Liudytojas V. Š. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad kartu su draugais, tame tarpe A. M., 2017-06-01, iš anksto užsisakę reikiamus bilietus, automobiliu vyko į Norvegiją. Norvegijoje buvo iki 2017-06-09, po to keltu persikėlė birželio 10 d. ir grįžo. Prie ikiteisminio tyrimo bylos yra pateikęs bilietų užsakymą keltu, turistinės kelionės sutartį, išankstinės sąskaitos apmokėjimą už kelionę keltu. Tai padaryta  per kelionių agentūrą „(duomenys neskelbtini)“. A. M. dalyvauti nagrinėjimuose matavimuose 2017-06-02 negalėjo, nes tuo metu buvo Norvegijoje. Kaltinamąjį žino kaip kolegą, nes abu yra matininkai. Nukentėjusįjį byloje A. M. pažįsta apie 10 metų. Juos sieja artimi ryšiai. Viskas prasidėjo nuo darbinių santykių. Jis pakankamai stambus ūkininkas, todėl kyla nemažai klausimų dėl žemės sklypų, jų matavimų ir pan. Pagal užsakymus atlieka šiuos darbus A. M.. Todėl yra susipažinęs ir su nagrinėjamu ginču. Tiksliai nepasakys nuo kada, bet tą ginčo sklypą dirbo A. M.. Tą sklypą buvo išsinuomojęs iš vieno (duomenys neskelbtini) gyventojo. Šis buvo minėjęs, kad tas sklypas priklauso jam. Tik vėliau paaiškėjo, kad ta žemė ne jo, o valstybinė. Tada ne kartą kreipėsi į žemėtvarkos skyrių, kad sklypą išimtų, įtraukų į valstybinės žemės fondą ir A. M. galėtų jį išsinuomoti. Žemėtvarkos skyrius žadėjo atlikti šiuos veiksmus. Laikas nuo laiko tikrindavo duomenis, bet sklypo išėmimas nebuvo įformtintas.  Problema kilo 2017 metais. M. prašymas atsiradusiai valstybinės žemės nuomai buvo parašytas mažesniam žemės kiekiui, nei buvo galima siekti, todėl 2017 metų šio klausimo svarstymo metu likusį sklypą pasirinko kaimynas D. K. ir nuo to prasidėjo nesutarimai. D. K. sakė, kad atsisakys to sklypo. Šį procesą kurį tai laiką prižiūrėjo. Todėl matė, kad V. V. daro matavimus. Bet nei po pusės metų, nei po 8 mėnesių sklypo įklojimo nebuvo ir kadastrinių matavimų nematė. Žemės bylų  įregistravimo fakto internete matyti galimybės neturi. Pamato tik „GeoMatininko“ programoje, kada sklypas viešai įregistruojamas. Ginčas kyla dėl žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo procedūros pažeidimo. Pagal ją žmonės kviečiami ir jiems pranešama likus 10 dienų iki matavimų datos. Būna, kad kvietimus išsiunčia ir dar anksčiau. Jei koks nors gretutinio sklypo savininkas neatvyksta į matavimus, tada supildo dokumentus - žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą – ir padaręs planą su tuo fragmentu išsiunčia gretutinio sklypo savininkui. Tada mėnesį laiko laukiama pretenzijų. Jei per mėnesį pretenzijų negaunama, visi parengi dokumentai pateikiami Žemėtvarkos skyriui. Jei gaunama pretenzija, ji per 3 ar 5 dienas išnagrinėjama, pateikiamas atsakymas jos autoriui, o pretenzijos kopija siunčiama Žemėtvarkos skyriui. Žemėtvarkos skyrius priima sprendimą, ar pretenzija yra pagrįsta. Tada priimamas sprendimas atmesti ar taisyti bylą. Žemės tarnyba visą procesą prižiūri. Pats procesas prasideda nuo to, kad besikreipiantis dėl kadastrinių matavimų žmogus ateina pas matininką ir sudaroma sutartis. Sudarydamas sutartį mato, kada projektas, dėl kurio užsakymas priimamas, buvo patvirtintas, per kiek laiko reikia jį priduoti. Sutartis sudaroma 6 mėnesių terminui. Praktiškai būna situacijų, kai vykdant užsakymą būna visokių kliūčių - netinka apribojimas, neatitinka gretutinių sklypų atstumai ir pan. Tada aprašoma išnagrinėta situacija ir ji pateikiama Žemėtvarkos skyriui, o šis priima sprendimą: taisyti, netaisyti, įrašyti į papildomus apribojimus ar plotą tikslinti. Būna, kad dėl šių priežasčių 6 mėn. procedūra išsitęsia, bet tada apie tai stengiamasi Žemėtvarkos skyrių laikyti žinioje. Pagal metodiką, galiojusią ir ginčo laikotarpiu – 2017 metais – kadastro duomenų bylos turėdavo likti pas matininką. Tačiau praktiškai šios metodikos nesilaiko, nes neturi kažkokio archyvo, nežino, kiek dar dirbs. Todėl, baigęs darbą ir už jį išrašydamas sąskaitą faktūrą, bylų originalus su dokumentais perduoda savininkui. Kas liečia žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo procedūrą, tai niekur nėra apibrėžta, kad į ją vienu metu ir iškart turi susirinkti visi pakviestieji. Jų neatvykimas netrukto su atvykusiaisiais atlikti procedūrą. Jei kas neatvyksta, kaip jau minėjo, jam išsiunčiamas jį liečiantis fragmentas ir laukiama pretenzijų. Būna, kad susirenka ne visi. Kaip pavyzdį gali paminėti, kad jei atliekama procedūra su 50 ha plotu, o su gretutiniais sklypais yra susiję 30 savininkų, tai vienu momentu visi nesukviečiami. Tais atvejais, kuomet procedūros metu tenka susidurti su nepažįstamais asmenimis, prašo jų pateikti asmens dokumentą. Kai būna tik 2 ar 3 gretutinių sklypų savininkai, jie kviečiami visi vienu metu, nes darbą organizuoti kitaip neapsimokėtų ir laiko atžvilgiu. Kas liečia ginčo sklypą, kadangi buvo A. M. interesas į jį, visą laiką stebėdavo, kuomet skelbiami laisvų žemės sklypų planai, ar jis įtrauktas į laisvą valstybinės žemės fondą ar ne. Kuomet į žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo procedūrą, susijusią su A. M. turimais žemės sklypais būdavo kviečiamas A. M., jose dalyvaudavo jis, nes tvarkė A. M. reikalus šiuo klausimu. Kuomet į šias procedūras būdavo atsiunčiami kvietimai A. M. ir T. M., jie būdavo persiunčiami jam ir jis dalyvaudavo. Pagal registrų centro duomenis lyginęs, kaip buvo atlikti kadastriniai matavimai ginčo atveju. Pagal gretutinius sklypus matosi, kad žemės sklypų plotas iš esmės išlieka toks pats, bet atstumai yra pasikeitę tarp preliminariame plane nurodytų atstumų ir šiai dienai likusių atstumų natūroje. Žemės sklypų plotai nepakitę. Tokiais atvejai, kaip nagrinėjamas, pašto šaukimo šakneles apie įteikimą visuomet dėdavo į formuojamą bylą. Taip pat byloje paliekama šaknelė kaip įrodymas, jeigu nedalyvavusiam asmeniui siunčiamas fragmentas su pasiūlymu pareikšti pretenziją. Dokumentus siunčia prieš 10-12 dienų, nes dažni pašto vėlavimai. Tais atvejais jei negaunamas pranešimas apie įteikimą, procedūra neatidedama. Ji atliekama su tais kurie gavo ir atvyko. Jei nėra įrodymų, kad gretutinio sklypo savininkas gavo kvietimą, tada dokumentai siunčiami jam iš naujo, pildomas antras matavimas, o plane pasižymimi buvus dviem matavimams. Būna atvejų, kuomet užsakovas pažįsta gretimų sklypų savininkus ir pats juos pakviečia nurodytu laiku dalyvauti. Tuomet matavimų šiems žmonėms įteikiamas blankas-kvietimas pasirašytinai. Gali būti, kad iškviečiama ir telefonu. Tuomet vėl gi duodama pasirašyti atvykus. Svarbiausia, kad yra parašas, nes tai įrodymas, kad žmogus iškviestas. Kvietimo tekstas į bylą nededamas, o dedami tik duomenys apie įteikimą, tai yra pasirašyti blankai. Kiekvienu atveju ribos projekte yra pažymėtos. Atstumai projekte nežymimi. Ribos nustatomos pagal gretimų sklypų duomenis, t.y. pagal privačius sklypus, atstumus nuo kanalo, nuo kelio. Jei randamas riboženklis, patikrinama, ar jis stovi vietoj. Laisvi sklypai paskaičiuojami preliminariai. Būna, kad valstybinės žemės plotas mažėja, nes būna neteisingai sukloti gretimų sklypų plotai. Laisvi sklypai įregistruojami pagal jau įregistruotų sklypų ribas. Gretimų sklypų duomenis galima gauti iš archyvo. Asmens vardas pavardė uždengiami, o plotas, metrai paliekami. Tokius duomenis galima gauti tik turint sutartį su klientu. Kas liečia ginčo atvejį, tai nežinojo, kad D. K. prašymą parašė keliais mėnesiais anksčiau, tai sužinojo po projekto patvirtinimo. A. M. šį faktą žinojo. Ginčo sklypai buvo užregistruoti registrų centre.

            Liudytoja Z. S. paaiškino, kad yra NŽT skyriaus specialistė. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad rengė (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projektą „Dėl Marijampolės apskrities < --- > dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“, kuris buvo patvirtintas 2017-03-23 skyriaus vedėjo įsakymu. Patvirtinus projektą, žemės nuomininkams išsiunčia pranešimus, kad projektas yra patvirtintas ir prašo atlikti kadastrinius sklypų matavimus. Tada jie ieškosi privataus matininko, pateikia jų pateiktus dokumentus ir atlieka kadastrinius matavimus. Matininkui atlikus kadastrinius matavimus, matininkams parengia dokumentus, kuriuos pats matininkas įkelia į el. sistemą „GeoMatininkas.lt“. Visus parengtus dokumentų originalus, kuriuos jis įkelia į minėtą el. sistemą, matininkas privalo saugoti. Kai dokumentai būna įkelti, specialistas gauna sistemoje užduotį, patikrinti ir suderinti kadastrinio matavimo bylą. Tada specialistai, kurie atsakingi už kadastrinių bylų tikrinimą, patikrina ir jeigu randa klaidų, pateikia neigiamą aktą ir grąžina matininkui pataisyti. O jeigu teigiamas - byla nukreipiama specialistui atsakingam už valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymą. Jeigu tokia byla papuola pas ją, ji parengia sprendimą įregistruoti sklypus nekilnojamojo turto registrų centre. Po dviejų savaičių šie įregistruoti dokumentai sistemoje grįžta atgal ir yra kviečiamas žemės nuomininkas suderinti parengtą nuomos sutarties projektą. Elektronine sistema pateikus kadastrinių matavimų bylą, bylos įkeltuose dokumentuose turi būti ir nuomininko, ir besiribojančių žemės sklypų savininkų parašai. Jei tokių trūktų, byla grąžinama matininkui, kuris turi įvykdyti tą procedūrą. Tam yra nustatytas terminas, per kurį matininkas turi išsiųsti pranešimą ir plano kopiją. Konkrečiai dėl matininko V. V. kadastrinių bylų pateikimo, ji paaiškinti nieko negali, kadangi su šiuo asmeniu tiesiogiai susitikus nebuvo, tik kiek reikėjo bendravo telefonu. Šio asmens asmeniškai nepažįsta. Papildomai paaiškino, kad teko dalyvauti ir duoti parodymus civilinėje byloje, kuri vyko tarp D. K. ir nukentėjusiųjų šioje byloje. Todėl ginčo klausimas žinomas. Kiek atsimena, kad kalba eina apie du sklypus. Projektas tarnyboje buvo patvirtintas Visa informacija apie tai skelbiama Nacionalinės Žemės tarnybos tinklalapyje. Kai pasitvirtina projektas, nuasmenintas sąrašas ir projektas paskelbiami. Pavardės neviešinamos. Pateikiami tik kadastriniai numeriai ir žemėlapiai. Kiek pamena, sklypas neturėjo preliminarių matavimų. Jie buvo laisvi, tik suprojektuoti. Kas liečia šešių mėnesių terminą, tai paprasčiausiai norima, kad per 6 mėnesius būtų pateikta byla. Jei terminas užtrunka, skambinama ir primenama apie tokią pareigą. Jei žmogus nespėja susitvarkyti dokumentų dėl objektyvių priežasčių, projektas išlieka. Būna matininkas susirgo, išvyko ar pan. Todėl terminas nėra griežtas, nėra naikinamasis. Projektą parengia projektų autorė. Kai atliekami matavimai, teritorijos ribas, vandens telkinius sužiūri matininkas. Kiek pamena, abu sklypai netoli vandens telkinio. Vandens plotas negalėjo patekti į sklypo ribas. Tai privatus tvenkinys, todėl ribos tarp jo ir žemės sklypų turėtų būti. Kaip projekto autorė, privalo projektą įvertinti ir patikrinti. Matininkas, atlikdamas kadastrinius matavimus, gali truputį koreguoti, jei mato, kad kažkokia klaida padaryta projektuojant.

            Liudytoja N. V. paaiškino, kad buvo šioje byloje apklausta ikiteisminio tyrimo stadijoje kaip liudytoja. Apklausos metu nurodė jai žinomas aplinkybes, kad yra 2017-01-02 (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorė. Apie šio objekto projektavimą, kitas aplinkybes detalių neprisimena, nes tai buvo labai seniai. Po minimo projekto dar vyko keli projektai ir ginčo niekur jokio neiškilo. Po projekto sudarymo, pas ją nelieka jokių dokumentų, projektas perduodamas ir tvirtinamas Nacionalinėje žemės tarnybos skyriuje. Detalių tikrai neprisimena, todėl gali papasakoti apie bendruosius veiksmus, atliekamus projektuojant. Jai tenka sudaryti laisvo fondo projektą. Teritorijas jai pateikia žemėtvarkos skyrius. Ji peržiūri, ar plotas tikrai yra laisvas. Vertinamos ir vandens telkinių apsaugos zonos, bet jau projekto metu, įgyvendinimo stadijoje. Pirmiausia sudaromas laisvo valstybinio žemės fondo planas. Tada sušaukiami žmonės, kurie pateikę prašymus žemės nuomai 25 metams. Tada atliekamas projektavimas. Parengtas projektas vizualiai nuo laisvo žemės fondo skiriasi spalvomis – kas suprojektuota būna pažymėta kita spalva. Skiriasi ir numeriai – laisvo žemės fondo vieni, o projekto – kiti. Projektavimo metu kadastriniai matavimai neatliekami. Jie atliekami vėliau, jau projekto įgyvendinimo etape. Tai žino, nes pati yra ne tik projektuotoja, bet ir matininkė. Šio konkretaus projekto įgyvendinimu neužsiėmė. Atliekant matavimus vietose, prieš vykdamas į vietą, matininkas jau būna pasirengęs būtinus pirminius duomenis, gretutinių sklypų koordinates. Tada vykstama į vietą, kviečiami gretutinių sklypų savininkai ir vykdomas žemės sklypo ribų paženklinimas – parodymas ir užpildomas šio veiksmo aktas. Jei suprojektuotame sklype atsiranda vandens telkinys, tai daromas pakeitimas. Informuojamas Nacionalinės žemės tarnybos skyrius. Jos praktikoje nebuvę atvejų, kuomet per ženklinimą tekę kalti riboženklius ir vandenyje. Žemės plane tokiais atvejais parodomi tik taškai. Dėl ginčo plano nieko aiškinti negali, nes tai ne jos darytas planas. Ji tik projekto autorė, vėlesnėse stadijose nedalyvavo. Nepamena, kada sudarė žiniaraščius. Kaip matininkė žino, jog į žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo procedūrą žmonėms, tame tarpe ir gretutinių sklypų savininkams, išsiuntinėjami kvietimai. Į bylą dedamas pašto siuntos žmogui patvirtinimas, kad pakvietimas buvo išsiųstas. Jeigu grįžta neįteikimo patvirtinimas, vėl rašoma ir laukiama 30 dienų. Jei žmogui per kelis kartus neįteikiama, bet jos praktikoje tokių atvejų nebuvo, galima naudoti pranešimą spaudoje. Kiek jai žinoma, NŽT netikrina kvietimo įteikimo fakto, nes tarnybai tai nepriklauso. Kvietimo išsiuntimas nėra privalomas, kadangi būna, jog žmogus į laukus iškviečiamas telefonu. Bet tada jis pasirašo akte kaip dalyvavęs. Ir tai svarbiausia. Kuomet žmogus neatvyksta, siunčiamas pakartotinis registruotas laiškas, į kurį asmuo turi atsakyti per 30 dienų ir pareikšti turimas pretenzijas, jeigu tokių yra. Jam ir šįkart neatsakius, po 30 dienų byla derinama toliau ir atiduodama į NŽT skyrių. Per tą 30 dienų siunčiamas žmogui planas su išaiškinimu teikti pretenziją ir jei ji gaunama, tada per 5 dienas privaloma išnagrinėti ir atsakyti. Sklypų matavimo atveju visuomet orientuojamasi pagal gretutinių sklypų ribas. Jei matavimų metu formuojamo pagal projektą sklypo plotas sumažės, tada galima daryti pakeitimus projekte. Gretutinio sklypo keisti negalima. Kuomet atliekami preliminarūs matavimai, reikia atminti, kad jie gali būti ir netikslūs. Dėl ginčo bylų nieko pasakyti negali, nes su jomis nedirbo. NŽT skyriai bylų be reikiamų dokumentų nepriima. Turi būti dokumentai, patvirtinantys žmogui kvietimo įteikimą. Tačiau nors ir nėra kvietimo įteikimo patvirtinimo, bet žmogus realiai dalyvavęs procedūroje ir yra jo parašas apie tai, tuomet laikoma, kad visi dokumentai tvarkoje ir parengti tinkamai. Asmens parašas reiškia, kad jis sutinka su matavimų metu nustatoma riba. Jei nėra asmens parašo, reikalingas dokumentas, jog jam kvietimas buvo įteiktas.

        Liudytoja V. P. pilnai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad su sutuoktiniu S. P. bendrai valdo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime. 2017 metų vasarą iš matininko gavo pranešimą, kad reikia dalyvauti žemės ribų nustatyme, kadangi jų žemės sklypas ribojasi su kitų asmenų žemės sklypu, todėl bus nustatomos jų ribos. Ji šiame ribų nustatyme nedalyvavo. Ribų nustatyme dalyvavo sutuoktinis S. P., kadangi žemė yra jų bendra nuosavybė. Ji nedalyvavo, nes tą dieną buvo darbe. Tyrėjos rodytame dokumente labai prastai matyti, bet ten prie jos vardo ir pavardės ne jos parašas. Kadangi tame ribų nustatyme nedalyvavo, negalėjo ir pasirašyti. Negali pasakyti, kokiu būdu tas parašas atsirado. Vyras sakė, kad nepasirašinėjo už ją, nors specialiai apie tai su juo nesikalbėjo. Daugiau nieko pasakyti negali. Prie to žemės sklypo nebuvusi apie 20 metų. Apie parašą sužinojo tik po kvietimo pas tyrėją. Apie A. M. girdėjusi kaip apie ūkininką, D. K. žino, kaip kaime turintį sodybą. A. K. nepažįsta.

        Liudytojas S. P. paaiškino, kad 2017 m. vasarą (duomenys neskelbtini), turėjo vykti žemės ribų nustatymai. Jo sklypas buvo gretutinis su nustatomuoju. Šis sklypas yra jo ir jo sutuoktinės V. P. bendra nuosavybė. Apie būsimą žemės ribų nustatymą sužinojo iš paštu gauto pranešimo, kiek prisimena, nors garantuoti dabar jau negali. Pranešime nurodytą dieną bei nurodytu laiku nuvyko į vietą. Kadangi savo žeme jau senokai nesinaudoja ir nebuvo joje riboženklių, todėl buvo įdomu sužinoti ir savo paties sklypo tikslias ribas. Su savimi pasiėmė savo žemės planelį. Vyko vienas, sutuoktinės V. P. nebuvo, kadangi ji buvo darbe. Ar ir ji gavo tokį kvietimą, dabar jau neatsimena. Atvykus į vietą, ten jau buvo pažįstamas D. K. ir matininkas. Tai salėje esantis kaltinamasis V. V.. Dar buvo vietinis gyventojas J. B., kuris nešiojo ir kalė riboženklius. A. M. ir jo dukrą iš matymo pažįsta, bet jų žemės matavime nematė. Matininkas parodė jo sklypo ribas, vėliau buvo sukalti riboženkliai. Ribų nustatymas jokių problemų nesukėlė, todėl visko gerai neprisimena. Neprisimena, bet kažkokį dokumentą pasirašė. Ar tame dokumente buvo kitų žmonių parašų, neatsimena. Taip pat neatsimena, ar ten buvo įrašyta ir jo sutuoktinė. Tačiau pati sutuoktinė tame asmeniškai tikrai nedalyvavo. Nepamena, ar už sutuoktinę prie jos pavardės pasirašė. Greičiausiai, kad ne, nes, kiek pamena, už nieką kitą nepasirašinėjo. Su matininku prie kitų sklypų nėjo ir jų ribų nežiūrėjo. Buvo tik savo sklypo ribose. Kitų sklypų matavimuose nedalyvavo. A. K. žino, bet matavime jos nematė. Dabar jau neprisimena, bet ikiteisminiame tyrime buvo nurodęs, kad nei J. M., nei A. M. nebuvo. Iš pradžių dar jų laukė, bet kadangi oras tą dieną buvo labai blogas - lijo, nutarė žemės ribų nustatymus atlikti jiems nedalyvaujant. Ar matininkas bandė su jais susisiekti, neprisimena. Ar D. K. tada buvo, jis neprisimena. Gal D. K. iš pradžių buvo, o vėliau išvažiavo, jis tiksliai negali pasakyti, nes jo žemė ribojasi, todėl mano, kad jis galėjo iš pradžių būti, po to išvažiuoti. Jei taip sakė, galėjo taip būti, bet dabar tiksliai visko jau neatsimena. Pasakoja, ką atsimena. Pati jo sutuoktinė pasirašyti tikrai negalėjo, nes jos ten nebuvo.

        Liudytojas J. B. paaiškino, kad jo giminystės ar kitokie ryšiai su kaltinamuoju  nesieja. Salėja esančio kaltinamojo nepažįsta. Gal prieš keturis metus teko dalyvauti ženklinant žemės sklypų ribas. Tai vyko (duomenys neskelbtini) kaime. Dalyvauti paprašė D. K.. Reikėjo sukalti riboženklius, kad paženklinti sklypų ribas. Viso buvo ženklinamos trijų sklypų ribos. Riboženkliai tai tokie specialūs kuolai, kuriuos jam davė matininkas ir reikėjo juos sukalti toje vietoje, kur nurodo matininkas. Jis juos nešiojo ir matininko nurodytose vietose sukalė į žemę. Negali tiksliai pasakyti, ar salėje esantis kaltinamasis yra tas matininkas, kuris jam davė kuolus. Praėjo labai daug laiko. Kiek pamena kalė kuolus lauke žemai, netoli vandens telkinio. Paskui važiavo į kitus sklypus. Viso buvo 3 sklypai. Prie vandens telkinio riboženklius kalė ant kranto, ten kur parodė matininkas. Bristi į vandenį ir ten juos kalti, tikrai neteko. Kiek viso sukalė riboženklių, neprisimena. Kalė tiek ir ten, kur nurodė matininkas. Iš parodyto žemėlapio, sklypo identifikuoti negali. Be jo paties ir matininko tuose sklypuose dar buvo žmonių. Kitų asmenų, išskyrus D. K., nepažinojo. Kiek buvo tiksliai žmonių, neprisimena ir pasakyti negali. Kitame sklype taip pat buvo ir kitų žmonių. Matė ten vyrų. Ar buvo ir moterų, pasakyti negali. A. M. anksčiau nepažinojo. Tik vakar jį pamatė pirmą kartą, kai buvo atvykęs dėl kažkokio skundo D. K.. J. M. nepažįsta. A. K. pažįsta, bet ar ji dalyvavo matavimuose, nepamena. P. šeimos nepažįsta. Kiek viso, įskaitant ir kitus sklypus, buvo žmonių, tiksliai neprisimena. Negali pasakyti, kiek jų buvo, kas tokie ir ką veikė. Taip pat neprisimena, kokiu eiliškumu ir kaip tie žmonės rinkosi.

        Ekspertas A. B. paaiškino, kad gavęs užsakymą ir yra atlikęs rašysenos ekspertizę bei jos pagrindu surašęs 2020-08-13 Ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Patvirtina akte pateiktas išvadas, jog tikėtina, kad 2017-06-02 datos žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), skiltyje Nr. 4 esančius rankraštinius įrašus „A. M. (duomenys neskelbtini)“ parašė ir greta pasirašė vienas ir tas pats asmuo;  Tikėtina, kad 2017-06-02 datos žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), skiltyje Nr. 4 esančius rankraštinius įrašus „A. M. (duomenys neskelbtini)“ parašė ir greta pasirašė ne A. M.;  Tikėtina, kad 2017-06-02 datos žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), skiltyje Nr. 4 esančius rankraštinius įrašus „A. M. (duomenys neskelbtini)“ parašė ir greta pasirašė ne J. M.; Tikėtina, kad 2017-06-02 datos žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), skiltyje Nr. 4 esančius rankraštinius įrašus „A. M. (duomenys neskelbtini)“ parašė ir greta pasirašė V. V.; Tikėtina, kad 2017-06-02 datos žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), skiltyje Nr. 4 esančius rankraštinius įrašus „J. M. gim. (duomenys neskelbtini)“ parašė ir greta pasirašė vienas ir tas pats asmuo; Tikėtina, kad 2017-06-02 datos žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), skiltyje Nr. 4 esančius rankraštinius įrašus „J. M. gim. (duomenys neskelbtini)“ parašė ir greta pasirašė ne A. M.;  Tikėtina, kad 2017-06-02 datos žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), skiltyje Nr. 4 esančius rankraštinius įrašus „J. M. gim. (duomenys neskelbtini)“ parašė ir greta pasirašė ne J. M.;  Tikėtina, kad 2017-06-02 datos žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), skiltyje Nr. 4 esančius rankraštinius įrašus „J. M., gim. (duomenys neskelbtini)“ parašė ir greta pasirašė V. V.. Dėl praėjusio didelio laiko tarpo negali kategoriškai patvirtinti, ar buvo susipažinęs su Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019-07-18 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pateikta išvada, jog rankraštinius įrašus „V. P.“ ir „A. M.“, esančius 2017-06-02 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto (sklypo plotas(duomenys neskelbtini)) kopijoje parašė vienas asmuo. Nustatyti ar rankraštinius įrašus „V. P.“ ir „A. M.“, esančius 2017-06-02 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto (sklypo plotas (duomenys neskelbtini)) kopijoje bei įrašą „J. M.“, esantį 2017-06-02 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto (sklypo plotas(duomenys neskelbtini)) kopijoje, parašė vienas asmuo negalima. Negali pasakyti, kodėl kolegos iš LTEC paminėtame tyrime priėjo tokios išvados. Jo įsitikinimu ir atliktu tyrimu tvirtina, kad abiejuose aktuose tikėtina, jog įrašus padarė vienas ir tas pats asmuo. Taip pat, jog tikėtina, kad prie ranka padarytų įrašų pasirašė pats V. V. Paaiškino, kad ankščiau yra dirbęs Lietuvos teismo ekspertizės centre. Pagal ten buvusią metodiką iš dokumentų kopijų buvo daromos tik rašysenos ekspertizės, iš dokumentų kopijų parašo ekspertizė neatliekama. Tokios nuostatos šioje įstaigoje laikomasi, kadangi dar nebuvo bendrų Europinių rekomendacijų dėl parašų kopijų tyrimų. Šiuo atveju organizacija duoda gaires ir gerosios praktikos vadovus duoda 2015, 2016 metais. Teikia rekomendacijas tirti dokumento kopijas, pasisakyti dviem punktais: neteikti išvados, kai nėra objektyvių požymių ir nepasisakyti dėl dokumento autentiškumo nustatymo, nes tai nėra tiek svarbu, ar tai yra parašas ar rankraštinis įrašas. Jis pats, atlikdamas ekspertizę atsižvelgia į rekomendacijas ir jas taiko savo praktikoje. Pakankamai daug laiko praėjo nuo tada, kai dirbo LTEC. Todėl klausimą, kodėl LTEC netiria parašų iš dokumentų kopijų, mano tikslingu adresuoti ne jam, bet pačiam LTEC. Latvija, Vokietija, kitos Europos šalys pradėjo taikyti jo minimas rekomendacijas ir atlieka tokius tyrimus. Kodėl rekomendacijų neįgyvendina mūsų šalies institucija, pasakyti negali. Patvirtina, kad ne visi reikšmingi požymiai yra nustatomi iš dokumento kopijos. Šiuo atveju judesių tikslingumas iš bendrų požymių nėra nustatomas. Dėl kopijos kokybės nenustatoma judesių seka ir ryškumas. Šiuo atveju jam tyrimui pateiktos kopijos kokybės pakako nustatyti reikšmingus požymius – tiek bendruosius, tiek specialiuosius požymius. Tekę dirbti su nemažai kopijų kitose bylose, kurios buvę daug prastesnės kokybės. Šiuo atveju šios kopijos kokybės pilnai pakako tyrimui ir pateiktoms išvadoms padaryti.

        2018-11-12 A. M. ir J. M. atstovo advokato K. P. pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, iš kurio matosi, kad pareiškėjui A. M. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) kaime. Nurodyta, jog šis sklypas 1997-09-30 buvo suformuotas preliminarių matavimų pagrindu. Šis žemės sklypas ribojasi su žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2018-04-09 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinus IĮ „(duomenys neskelbtini)“ matininko V. V. 2017-09-04 parengtą Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. Šis žemės sklypas išnuomotas D. K. 2018-08-01 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. A. M. nedalyvavo kaip gretimo sklypo savininkas žemės sklypo, kuris išnuomotas D. K., sklypo ribų ženklinime ir akte nepasirašė. Mano, jog prie jo vardo ir pavardės esantis parašas yra suklastotas. Tokią išvadą daro susipažinęs su matininko V. V. 2017-09-04 parengta valstybinio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byla. Šioje byloje esantis IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2017-06-02 žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte esantis parašas suklastotas. Analogiškos aplinkybės nurodytos dėl pareiškėjos J. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), t.y. jog suklastotas J. M. parašas, esantis IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2017-06-02 žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte. J. M. žemės sklypas taip pat ribojasi su D. K. išnuomoto žemės sklypu, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas suformuotas bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2018-04-09 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinus IĮ „(duomenys neskelbtini)“ matininko V. V. 2017-09-06 parengtą Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. 2018-08-01 šis žemės sklypas nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) išnuomotas D. K. (1 t., b.l. 30-33); 2017-06-02 IĮ „(duomenys neskelbtini)“ Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktu, iš kurio matyti, kad atliktas žemės sklypo ribų nustatymas savininkui (naudotojui) D. K.. Matininkas V. V. atliko žemės sklypo ribų ženklinimą ir riboženklių įtvirtinimą. Žemės sklypo adresas: Nr. (duomenys neskelbtini) savivaldybė. Plotas (duomenys neskelbtini). Fiksuota, jog nustatant žemės sklypo ribas buvo kviesti dalyvauti esamas (būsimas) žemės sklypo savininkas ir gretimų žemės sklypų savininkai (naudotojai) - D. K., šalia parašas; A. K., gimusi (duomenys neskelbtini), šalia parašas. J. M., gimusi (duomenys neskelbtini), šalia parašas. D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), šalia parašas. Akto grafa Nr. 5 „Savininkų ir gretimų žemės naudotojų pastabos bei įrašai apie atsisakymą pasirašyti ir apie neatvykusius asmenis“ tuščia. Aktas pasirašytas matininko V. V. bei nuomotojo D. K. (2 t., b.l. 55-56); 2017-06-02 IĮ „(duomenys neskelbtini)“  Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktu nustatyta, jog atliktas žemės sklypo ribų nustatymas savininkui (naudotojui) D. K.. Matininkas V. V. atliko žemės sklypo ribų ženklinimą ir riboženklių įtvirtinimą. Žemės sklypo adresas: Nr. (duomenys neskelbtini). Plotas (duomenys neskelbtini). Fiksuota, jog nustatant žemės sklypo ribas buvo kviesti dalyvauti esamas (būsimas) žemės sklypo savininkas ir gretimų žemės sklypų savininkai (naudotojai) - D. K., šalia parašas; S. P., gimęs (duomenys neskelbtini), šalia parašas. V. P., gimusi (duomenys neskelbtini), šalia parašas; A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), šalia parašas, T. M., gimęs (duomenys neskelbtini), parašo nėra. Akto grafa Nr. 5 „Savininkų ir gretimų žemės naudotojų pastabos bei įrašai apie atsisakymą pasirašyti ir apie neatvykusius asmenis“ tuščia. Aktas pasirašytas matininko V. V. bei nuomotojo D. K. (2 t., b.l. 75-76); 2018-10-24 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos raštu „Dėl informacijos pateikimo“, iš kurio matyti, kad valstybinės žemės sklypų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylos, parengtos matininko V. V., pateiktos nekilnojamojo turto registro posistemėje „GeoMatininkas“. Pateikiamos minėtų žemės sklypų patalpintų „GeoMatininkas“ kadastro duomenų bylų dokumentų kopijos (1 t., b.l. 54); Valstybinės žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylos kopija, kurią pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius. 2018-06-07 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 53-72); Valstybinės žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylos kopija, kurią pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius. 2018-04-05 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 73-92); Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjos 2017-03-23 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matosi,  jog buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir sąrašas asmenų, kuriems šiame projekte suprojektuoti žemės sklypai. Pagal šį įsakymą D. K. paskirtas naudotis žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 55-57); 2017-05-21 pranešimu A. M. „Dėl gretimo žemės sklypo ribų paženklinimo“, kuriame nurodyta, jog 2017-06-02, 13.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), sklypo projekto Nr. (duomenys neskelbtini), bus atliekami žemės sklypo priklausančio D. K., ženklinimas. Prašoma atvykti prie priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir suderinti bendrą ribą. Negalint dalyvauti prašoma praneši telefonu (duomenys neskelbtini). Nurodyta, jog A. M. neatvykus ar neinformavus apie neatvykimą, darbai bus tęsiami. Pasirašo matininkas V. V.. Pranešimas siųstas adresu (duomenys neskelbtini)  (1 t., b.l. 59); 2017-05-21 pranešimu J. M. „Dėl gretimo žemės sklypo ribų paženklinimo“, kuriame nurodyta, jog 2017-06-02, 13.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), sklypo projekto Nr. (duomenys neskelbtini), bus atliekami žemės sklypo priklausančio D. K., ženklinimas. Prašoma atvykti prie priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir suderinti bendrą ribą. Negalint dalyvauti prašoma praneši telefonu (duomenys neskelbtini). Nurodyta, jog neatvykus ar neinformavus apie neatvykimą, darbai bus tęsiami. Pasirašo matininkas V. V.. Pranešimas siųstas adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 65); Žemės sklypo, kurio projekto Nr. (duomenys neskelbtini), planu, kuris parengtas 2017-07-12. Nurodyta, jog jis ribojasi su žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 60-61); Žemės sklypo, kurio projekto Nr. (duomenys neskelbtini), planu, parengtu 2017-07-12. Nurodyta, jog jis ribojasi su žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini)( 1 t., b.l. 66-67); 2018-04-09 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo projekto Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM patikėjimo teisės į žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“, iš kurio matyti, kad suformuotas žemės sklypas ir patvirtinta žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys, nustatyti pagal IĮ „(duomenys neskelbtini)“ matininko V. V. 2017-09-04 parengtą žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylą. Nuspręsta kreiptis į VĮ Registrų centrą pateikiant prašymą įregistruoti šiuo sprendimu suformuotą žemės sklypą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM patikėjimo teisę į šį žemės sklypą (1 t., b.l. 62-63); 2018-04-09 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo projekto Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM patikėjimo teisės į žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“, iš kurio matyti, kad suformuotas žemės sklypas ir patvirtinta žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys, nustatyti pagal IĮ „(duomenys neskelbtini)“ matininko V. V. 2017-09-06 parengtą žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą. Nuspręsta kreiptis į VĮ Registrų centrą pateikiant prašymą įregistruoti šiuo sprendimu suformuotą žemės sklypą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM patikėjimo teisę į šį žemės sklypą (1 t., b.l. 68); Akistatos protokolu, iš kurio matyti, jog šio procesinio veiksmo metu akistaton suvesti liudytojas S. P. ir V. V.. Procesinio veiksmo metu S. P. nurodė, jog 2017-06-02 „Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte“ už V. P. nepasirašė, kas galėjo pasirašyti, nežino. V. V. procesinio veiksmo metu parodė, jog neprisimena, kas pasirašė „Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte“. Pamatęs aktą, pagal parašų skaičių galėtų įvardinti, kiek žmonių matavimuose dalyvavo. Apklausos pas tyrėją metu ne taip suprato tyrėjos klausimą, todėl nurodė, jog matė, kaip už V. P. pasirašė S. P.Protokolą pasirašė neperskaitęs. Asmeniškai nematė, kad aktą už V. P. pasirašė S. P. (1 t., b.l. 158-159); 2019-04-15 tyrėjos O. J. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad A. M. pateikė savo mobilų telefoną, kuriame saugomos nuotraukos, kuriose matyti ne Lietuvos kraštovaizdis, miestai ir vaizdai, matyti kad 2017-06-02 A. M. buvo ne Lietuvoje ( 1 t., b.l. 82-83); 2020-07-21 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad V. Š. pateikė kelionės į Norvegiją užsakymo dokumentus: bilietų patvirtinimą, išankstinio apmokėjimo sąskaitą-faktūrą, turistinės kelionės sutartis (1 t., b.l. 135 - 143); 2020-07-20 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad A. M. pateikė apžiūrai mobiliojo ryšio telefoną „iPhone“ su jame saugomomis nuotraukomis iš 2017-06-02 kelionės Norvegijoje (1 t., b.l. 84); 2020-07-20 daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, jog atlikta A. M. pateikto mobiliojo ryšio telefono apžiūra. Fiksuotos nuotraukos, iš kurių matosi, kad nuo 2017-06-02 iki 2017-06-09 A. M. yra ne Lietuvoje (b.l. 85-90); 2018-05-02 (duomenys neskelbtini) patvirtinimas, kad nuo 2017-03-05 iki 2017-07-14 J. M. studijavo „Erasmus“ programą Izraelyje (1 t., b.l. 101-102); Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019-07-18 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad rankraštinius įrašus „V. P.“ ir „A. M.“, esančius 2017-06-02 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto (sklypo plotas (duomenys neskelbtini)) kopijoje parašė vienas asmuo. Nustatyti ar rankraštinius įrašus „V. P.“ ir „A. M.“, esančius 2017-06-02 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto (sklypo plotas P-21073 m) kopijoje bei įrašą „J. M.“, esantį 2017-06-02 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto (sklypo plotas (duomenys neskelbtini)) kopijoje, parašė vienas asmuo negalima (1 t., b. l. 173-175); 2019-04-20 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus raštu, iš kurio matyti, kad žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo ir keitimo tvarką reglamentuoja LR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, pagal kurių 652 papunktį patikrintos ir suderintos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos neterminuotai saugomos kadastro tvarkytojo duomenų saugykloje. Kadastro duomenų bylų dokumentų originalai saugomi kadastrinius matavimus atliekančioje įmonėje (2 t., b.l. 41-42); 2020-05-22 VĮ Registrų centro raštu „Dėl informacijos pateikimo“, iš kurio matyti, jog Nekilnojamojo turto kadastre fiksuota informacija, kad 2018-04-23 pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) (paslaugų aptarnavimo sistemoje prašymų Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruoti žemės sklypus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre atmesti, vadovaujantis Nekilojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu. Prašymo atmetimo aplinkybės išdėstytos 2018-05-03 kadastro tvarkytojo sprendimuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal 2018-06-20 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus prašymus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (paslaugų aptarnavimo sistemoje prašymų Nr. (duomenys neskelbtini) minėti žemės sklypai ir nuosavybės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos (2 t., b.l. 45); 2018-05-03 VĮ „Registrų centras“ Marijampolės filialo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą“, iš kurio matyti, jog prašymas įregistruoti nekilnojamąjį daiktą - žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), atmestas, kadangi žemės sklypo plane nėra žemės sklypo savininko parašo. Patikrinus žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nekilnojamojo turto registro posistemėje „GeoMatininkas“, nustatyta, kad žemės sklypo plane ir žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte skirtingi savininkai (2 t., b.l. 46-47); 2018-05-03 VĮ „Registrų centras“ Marijampolės filialo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą“, iš kurio matyti, jog prašymas įregistruoti nekilnojamąjį daiktą - žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), atmestas, kadangi žemės sklypo plane nėra žemės sklypo savininko parašo. Patikrinus žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nekilnojamojo turto registro posistemėje „GeoMatininkas“, nustatyta, kad žemės sklypo plane ir žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte skirtingi savininkai (2 t., b.l. 48-49); 2020-06-22 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus raštu, iš kurio matyti, kad pateiktos 2017-03-23 skyriaus vedėjo patvirtintas įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto dokumentų kopijos (2 t., b.l. 95-156); Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylų registravimo žurnalu už 2017 m., iš kurio matyti, jog matininkas V. V. 2017 metais pateikė keturias žemės sklypų kadastro duomenų bylas, tarp kurių žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylų nėra (4 t., b.l. 29); Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylų registravimo žurnalu už 2018 metus, iš kurio matyti, jog matininkas V. V. du kartus teikė Nacionalinei žemės tarnybai patikrinti žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylas: 2018-04-04 ir 2018-06-07 (4 t., b.l. 30-32; 33-34; 35-36; 37-38); 2020-08-13 Ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad Tikėtina, kad 2017-06-02 datos žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), skiltyje Nr. 4 esančius rankraštinius įrašus „A. M. (duomenys neskelbtini)“ parašė ir greta pasirašė vienas ir tas pats asmuo;  Tikėtina, kad 2017-06-02 datos žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) skiltyje Nr. 4 esančius rankraštinius įrašus „A. M. (duomenys neskelbtini)“ parašė ir greta pasirašė ne A. M.;  Tikėtina, kad 2017-06-02 datos žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), skiltyje Nr. 4 esančius rankraštinius įrašus „A. M. (duomenys neskelbtini)“ parašė ir greta pasirašė ne J. M.; Tikėtina, kad 2017-06-02 datos žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), skiltyje Nr. 4 esančius rankraštinius įrašus „A. M. (duomenys neskelbtini)“ parašė ir greta pasirašė V. V.; Tikėtina, kad 2017-06-02 datos žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), skiltyje Nr. 4 esančius rankraštinius įrašus „J. M. gim. (duomenys neskelbtini)“ parašė ir greta pasirašė vienas ir tas pats asmuo; Tikėtina, kad 2017-06-02 datos žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), skiltyje Nr. 4 esančius rankraštinius įrašus „J. M. gim. (duomenys neskelbtini)“ parašė ir greta pasirašė ne A. M.;  Tikėtina, kad 2017-06-02 datos žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), skiltyje Nr. 4 esančius rankraštinius įrašus „J. M. gim. (duomenys neskelbtini)“ parašė ir greta pasirašė ne J. M.;  Tikėtina, kad 2017-06-02 datos žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), skiltyje Nr. 4 esančius rankraštinius įrašus „J. M., gim. (duomenys neskelbtini)“ parašė ir greta pasirašė V. V. (5 t., b.l. 14-72); Nukentėjusiųjų atstovo prašymu dėl papildomų dokumentų prijungimo su priedais, kuriais siekiama pagrįsti kaltinamojo įvykdytos veikos padarymo motyvus(t.6, b.l.46-138); Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020-02-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13-399/2020, iš kurio matyti, jog išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovų A. M. ir J. M. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, IĮ „(duomenys neskelbtini)“, trečiajam asmeniui D. K. dėl žemės sklypų ribų parodymo-paženklinimo aktų pripažinimo negaliojančiais, administracinių aktų, Nacionalinės žemės tarnybos sprendimų panaikinimo ir valstybinės žemės nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Priimtu sprendimu civilinės bylos dalis pagal ieškovų A. M. ir J. M. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“, trečiajam asmeniui D. K. dėl 2017 m. birželio 2 dienos žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, ribų paženklinimo-parodymo aktų pripažinimo negaliojančiais nutraukta. Ieškovų A. M. ir J. M. ieškinio reikalavimai atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui D. K. dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjo 2018 m. balandžio 9 dienos sprendimų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir pripažinimo negaliojančiomis 2018m. rugpjūčio 1 dienos valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) netenkinti (t.3, b.l.161-178). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021-04-28 nutartimi civilinėje byloje Nr.e3K-3-106-916/2021, iš kurios matyti, jog byloje išnagrinėti ieškovų J. M. ir A. M. kasaciniai skundai dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. M. ir A. M. ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ dėl žemės sklypų ribų parodymo-paženklinimo aktų pripažinimo negaliojančiais, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimų panaikinimo ir valstybinės žemės nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Byloje priimtu sprendimu Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis palikta nepakeista (t.6, b.l.145-156).

        Byla nagrinėjama pareikšto kaltinimo ribose.

            Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kad pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šioje BK 300 straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota vienareikšmė nuostata, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateikti įrodymai ir jų analizė negali sukelti abejonių dėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytų teismo išvadų dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto ir BK specialiojoje dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties buvimo.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, o tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šis principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012).

Kaip jau buvo minėta, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį gali atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Nagrinėjamoje byloje kaltinamajam ši veika inkriminuota dėl žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimo, t.y. dėl to, kad jis panaudojo tikrą žinomai suklastotą dokumentą: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, tačiau neanksčiau kaip 2017 metų birželio 02 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus 2017-06-02 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą (žemės sklypo projekto Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame prie ranka rašytų įrašų „A. M. (duomenys neskelbtini)“ jam nedalyvaujant nenustatytas asmuo pasirašė už A. M., prie ranka rašytų įrašų „V. P. (duomenys neskelbtini)“, jai nedalyvaujant nenustatytas asmuo pasirašė už V. P. bei 2017-06-02 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte (žemės sklypo projekto Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame prie ranka rašytų įrašų „J. M. gim. (duomenys neskelbtini)“ jai nedalyvaujant nenustatytas asmuo pasirašė už J. M., jis, t. y. V. V. žinodamas, jog J. M., A. M., V. P. 2017-06-02 (duomenys neskelbtini) kaime vykusių žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinime nedalyvavo ir šiuose aktuose nepasirašė, tyčia, žinomai suklastotus dokumentus - 2017-06-02 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktus, kaip IĮ „(duomenys neskelbtini)“ matininkas panaudojo: kreipdamasis į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrių dėl kadastro duomenų bylų patvirtinimo, po ko skyriaus vedėjui priėmus 2018-04-09 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018-04-09 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintos matininko V. V. parengtos žemės sklypų kadastro duomenų bylos, suformuoti žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre bei 2018-08-01 sudarytos valstybinės žemės sklypų nuomos sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kurių pagrindu šie sklypai esantys(duomenys neskelbtini) išnuomoti D. K..

Pagal kaltinimo esmę V. V., atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus, turėjo suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t.y., žinodamas, jog 2017-06-02 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas yra suklastotas tikras dokumentas, jį sąmoningai panaudojo. Kaip matyti iš kaltinimo, pačiam kaltinamajam dokumento suklastojimas nėra inkriminuojamas, o tik tai, jog jis panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą 2017-06-02 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą. Kaip matyti iš kaltinimo ir byloje ištirtų įrodymų, tyrimo metu nebuvo nustatyti laikas, vieta bei asmuo, suklastojęs tikrą dokumentą – 2017-06-02 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą. Tačiau ištirtais įrodymais nustatyta, jo minėtoje procedūroje nedalyvavo gretutinių sklypų savininkai J. M., A. M. bei V. P. ir todėl nė vienas iš jų nepasirašė nurodytame dokumente. Jų nedalyvavimas procedūroje įrodytas tiek ir jų pačių parodymais, tiek ir pateikta rašytine aukščiau analizuota medžiaga, patvirtinančia jų nedalyvavimą žemės sklypo paženklinimo – parodymo procedūroje. Tai leidžia daryti išvadą, jog šio veiksmo aktas kaip tikras dokumentas buvo suklastotas, nes jame nurodyti asmenys nepasirašė, o už juos tai padarė nenustatytas asmuo. Siekiant nustatyti šį asmenį, buvo atliktas tyrimas, tačiau jo pagalba asmens pasirašiusio už J. M., A. M. bei V. P. nustatyti nepavyko, kadangi Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019-07-18 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog rankraštinius įrašus „V. P.“ ir „A. M.“, esančius 2017-06-02 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto (sklypo plotas (duomenys neskelbtini)) kopijoje parašė vienas asmuo. Nustatyti ar rankraštinius įrašus „V. P.“ ir „A. M.“, esančius 2017-06-02 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto (sklypo plotas (duomenys neskelbtini)) kopijoje bei įrašą „J. M.“, esantį 2017-06-02 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto (sklypo plotas (duomenys neskelbtini)) kopijoje, parašė vienas asmuo negalima (1 t., b. l. 173-175). Taip pat byloje yra duomenys, jog tyrimas disponavo tik  2017-06-02 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktų kopijomis, o pagal dokumentų kopijas Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai rašysenos ekspertizių neatlieka(t.1, b.l.176). 

Siekiant nustatyti asmenį, pasirašiusį akte už J. M., A. M. bei V. P., dar ikiteisminio tyrimo stadijoje nukentėjusiųjų atstovo buvo pateiktas 2020-08-13 Ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad tikėtina, kad 2017-06-02 datos žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), skiltyje Nr. 4 esančius rankraštinius įrašus „A. M. (duomenys neskelbtini)“ parašė ir greta pasirašė vienas ir tas pats asmuo; Tikėtina, kad 2017-06-02 datos žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) skiltyje Nr. 4 esančius rankraštinius įrašus „A. M. (duomenys neskelbtini)“ parašė ir greta pasirašė ne A. M.; Tikėtina, kad 2017-06-02 datos žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), skiltyje Nr. 4 esančius rankraštinius įrašus „A. M. (duomenys neskelbtini)“ parašė ir greta pasirašė ne J. M.; Tikėtina, kad 2017-06-02 datos žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), skiltyje Nr. 4 esančius rankraštinius įrašus „A. M. (duomenys neskelbtini)“ parašė ir greta pasirašė V. V.; Tikėtina, kad 2017-06-02 datos žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), skiltyje Nr. 4 esančius rankraštinius įrašus „J. M. gim. (duomenys neskelbtini)“ parašė ir greta pasirašė vienas ir tas pats asmuo; Tikėtina, kad 2017-06-02 datos žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) skiltyje Nr. 4 esančius rankraštinius įrašus „J. M. gim. (duomenys neskelbtini)“ parašė ir greta pasirašė ne A. M.; Tikėtina, kad 2017-06-02 datos žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), skiltyje Nr. 4 esančius rankraštinius įrašus „J. M. gim. (duomenys neskelbtini)“ parašė ir greta pasirašė ne J. M.; Tikėtina, kad 2017-06-02 datos žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) skiltyje Nr. 4 esančius rankraštinius įrašus „J. M., gim. (duomenys neskelbtini)“ parašė ir greta pasirašė V. V. (5 t., b.l. 14-72). Kaip matyti iš šio akto, visos išvados jame yra tik tikėtinos, be to, padarytos tiriant ne dokumentų originalą, o jų kopijas, kas pagal Lietuvos teismo ekspertizės centro metodiką nėra galima. Būtent dėl šios priežasties kaltinimas V. V. suformuluotas vien tuo, kad jis panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą, kurį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, tačiau neanksčiau kaip 2017-06-02 suklastojo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo. Analizuodamas ir vertindamas įrodymus šiuo aspektu, teismas vadovaujasi kasacinės instancijos teismo suformuota praktika, jog kaltinamojo, gynėjo ar kito proceso dalyvio prašymu privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialių žinių, atliktas tyrimas nėra objektų tyrimas BPK 205 straipsnio prasme, todėl jų surašytas dokumentas nėra nei ekspertizės aktas BPK 88 straipsnio prasme, nei specialisto išvada BPK 90 straipsnio prasme - tai konsultacinė išvada, kuri tiriama ir vertinama kaip ir kiti dokumentai. Tuo atveju, jeigu teismui kyla abejonių dėl asmens, davusio konsultacinę išvadą, specialių žinių, tirtos medžiagos išsamumo, taikytų tyrimo metodų ar kitais klausimais, asmuo, davęs, tokią išvadą, kviečiamas į teismo posėdį ir apklausiamas kaip specialistas. Nagrinėjamoje byloje ekspertizės aktą parengęs A. B. buvo apklaustas teisme. Apklausos metu jis patvirtino ekspertizės akte išdėstytas išvadas ir nurodė, jog pagal jo naudojamą metodiką jam pakako tyrimui pateiktų dokumentų kopijų išvadoms padaryti. Vertindamas šiuos duomenis, teismas vadovavosi kasacinės praktikos nuostata, jog ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbančio specialisto išvada pati savaime negali būti laikoma patikimesniu įrodymu nei konsultacinė išvada, bet kuriuo atveju tiek specialisto išvadose, tiek konsultacinėje išvadoje nustatytos aplinkybės tikrinamos atsižvelgiant į kitus byloje surinktus įrodymus. Taigi, vertinant visus atliktus byloje specialius, mokslinėmis žiniomis pagrįstus, tyrimus kaip įrodymų visetą, o ne kiekvieną atskirai, teismas laiko pagrįsta kaltinime nurodytą faktinę aplinkybę, jog žinomai suklastotą tikrą dokumentą - 2017-06-02 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktus (žemės sklypo projektų Nr. (duomenys neskelbtini) kaimas), tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, tačiau ne anksčiau kaip 2017-06-02, suklastojo tyrimo metu nenustatytas asmuo. Esant šioms aplinkybėms, reikalinga įrodyti, jog kaltinamasis žinojo, kad dokumentas suklastotas ir tai žinodamas, jį sąmoningai panaudojo paleisdamas į teisinę apyvartą.

Pats kaltinamasis kaltinimą neigia, nurodydamas, jog 2017-06-02 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo procedūra buvo vietoje realiai atlikta ir surašytas tai patvirtinantis aktas. Gretutinių sklypų savininkams išsiųsti kvietimai dalyvauti procedūroje, ką patvirtina byloje esantys registruotų siuntų išsiuntimo kvitai. Pats parengė minėto dokumento ruošinį ir davė jį pasirašyti dalyvavusiems asmenims. Jis įrašė gretutinių žemės sklypų savininkų vardus ir pavardes bei jų gimimo datas. Pats už juos nepasirašinėjo, kuo nėra ir kaltinimas. Akte pasirašė procedūroje dalyvavę asmenys prie savo pavardžių. Dalyvavusių asmenų dokumentų netikrino, nes pasitikėjo ir buvo įsitikinęs, kad į Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo procedūrą atvyko kviesti asmenys – gretutinių sklypų savininkai, kurie ir pasirašė prie savo pavardžių. Kadangi buvo atvykę asmenys ir pasirašė, kvietimų įteikimas jiems abejonių nekėlė. Jų asmeniškai nepažinojo, todėl dėl dalyvaujančiųjų tapatybių problemų taip pat nekilo. Kadangi buvo įsitikinęs, jog aktas teisingai užpildytas bei jame pasirašė būtent akte nurodyti asmenys, šį dokumentą įtraukė į kadastro duomenų bylas bei kreipėsi dėl pastarųjų patvirtinimo į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrių. Jokio tikslo panaudoti suklastotą dokumentą neturėjo, nes apie tai nežinojo ir to nesuvokė. Šios kaltinamojo versijos paneigimui byloje nesurinkta jokių įrodymų.

Nukentėjusieji J. M., A. M. bei liudytoja V. P. nurodė, kad procedūroje nedalyvavo ir aktuose nepasirašė. D. K. parodė, kad aktuose pasirašė, tačiau procedūros pabaigos nelaukė ir išvyko, todėl nematė, ką darė kiti asmenys. A. K. buvo prie savo sklypo ir akte pasirašė. Matė kituose sklypuose laukiančių žmonių, bet ten nėjo bei nematė, kas ten tokie ir ką pasirašinėjo. Liudytojas V. P. procedūroje dalyvavo, pasirašė prie savo pavardės, tačiau ar pasirašinėjo už dalyvauti turėjusią, bet nedalyvavusią savo sutuoktinę V. P., neatsimena, bet mano, kad greičiausiai už ją nepasirašinėjo. Tačiau ji pati pasirašyti negalėjo. Kitų sklypų matavimuose nedalyvavo. A. K. žino, bet matavime jos nematė. Dabar jau neprisimena, bet ikiteisminiame tyrime buvo nurodęs, kad nei J. M., nei A. M. nebuvo. Iš pradžių dar jų laukė, bet kadangi oras tą dieną buvo labai blogas - lijo, nutarė žemės ribų nustatymus atlikti jiems nedalyvaujant. Ar matininkas bandė su jais susisiekti, neprisimena. Ar D. K. tada buvo, jis neprisimena. Gal D. K. iš pradžių buvo, o vėliau išvažiavo, jis tiksliai negali pasakyti, nes jo žemė ribojasi, todėl mano, kad jis galėjo iš pradžių būti, po to išvažiuoti. Liudytojas J. B. paaiškino, kad procedūroje dalyvauti paprašė D. K.. Reikėjo sukalti riboženklius, kad paženklinti sklypų trijų sklypų ribas. Riboženklius nešiojo ir kalė matininko nurodytose vietose. Be jo paties ir matininko sklypuose dar buvo žmonių. Kitų asmenų, išskyrus D. K., nepažinojo. Kiek buvo tiksliai žmonių, neprisimena ir pasakyti negali. Kitame sklype taip pat buvo ir kitų žmonių. Matė ten vyrų. Ar buvo ir moterų, pasakyti negali. A. M. anksčiau nepažinojo. A. K. pažįsta, bet ar ji dalyvavo matavimuose, nepamena. P. šeimos nepažįsta. Kiek viso, įskaitant ir kitus sklypus, buvo žmonių, tiksliai neprisimena. Negali pasakyti, kiek jų buvo, kas tokie ir ką veikė. Taip pat neprisimena, kokiu eiliškumu ir kaip tie žmonės rinkosi. Šie liudytojų parodymai pilnai nepaneigia kaltinamojo versijos, kad kiekviename iš gretutinių sklypų dalyvavo asmenys, kurie prisistatė esą jų savininkai bei pasirašė prie savo pavardžių. Taip pat nesurinkta jokių įrodymų, kad abiem nukentėjusiesiems bei V. P. kvietimai dalyvauti procedūroje nebuvo įteikti. Tai, kad šie asmenys nedalyvavo procedūroje, kas yra įrodyta, nepaneigia aplinkybės, jog kvietimai jiems galėjo būti įteikti, kadangi šių kvietimų išsiuntimo faktas yra įrodytas. 

Nepaneigus kaltinamojo versijos, jog procedūroje be faktiškai dalyvavusių ir aktuose pasirašiusių asmenų, dalyvavo ir kiti asmenys, kurie galėjo pasirašyti už procedūroje nedalyvavusius,   negalima neginčytinai įrodyti, jog V. V. žinojo ir suprato, kad aktai yra suklastoti bei tai žinodamas, juos sąmoningai panaudojo paleisdamas į tolimesnę teisinę apyvartą. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šis principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. 

Teismui nukentėjusiųjų atstovo buvo pateikti „Rašytiniai paaiškinimai“ su priedais. Minėti dokumentai bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti paštu bei prijungti prie bylos (t.6, b.l.46-138). Teismas su jais susipažino, tačiau kaip įrodymais jais nesiremia, kadangi jie savo pobūdžiu yra ne faktiniai duomenys, bet subjektyvūs pamatymai, išeinantys už kaltinimo ribų bei sietini su asmenimis, kuriems kaltinimai nagrinėjamoje byloje nepareikšti. Todėl pateikti duomenys teismo laikomi ydingais liestinumo (sąsajumo) aspektu ir įrodymais byloje nelaikomi.

            Nagrinėdamas šią bylą teismas taip pat vadovaujasi suformuota teismų praktika, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012). BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarką, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento egzistavimas, o veikos pavojingumas preziumuojamas. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė. Teismas pažymi, kad net ir sąmoningas tikro suklastoto dokumento panaudojimas neabejotinai gali būti pripažintas dokumento suklastojimu, tačiau tai negali būti daroma formaliai, neatsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą. Veikos pavojingumo nustatymo reikalavimas siejamas su tuo, kad baudžiamoji teisė nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą, taigi ir nusikalstamą. Jei tokio dokumento panaudojimas negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks tikro suklastoto dokumento panaudojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodoma, kad nusikaltimai – tai pirmiausia tokie teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės, daromas neigiamas poveikis gyvenimo sąlygoms, žmonių gyvenimo lygiui, kėsinamasi į valstybės ir visuomenės gyvenimo pagrindus (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. ir 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Šių nuostatų ignoravimas tokio pobūdžio bylose gali lemti nepakankamo pavojingumo veikų kriminalizavimą, taip iškreipiant baudžiamųjų įstatymų principus bei paskirtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012 ir kt.).

Vertinant teismų praktikoje BK 300 straipsnio 1 ir kitose dalyse nurodytų veikų pavojingumą yra pažymėta, kad nusikalstama veika kėsinamasi į dokumentų teisinės apyvartos patikimumą ir funkcionalumą. Straipsnyje uždraustos veikos pavojingos tuo, kad netikras ar suklastotas dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje netikrą informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu pasiekia tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198-689/2019). Tada, kai veika (pavyzdžiui, dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai) negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013, 2K-331/2014). Todėl šiuo konkrečiu atveju būtina įvertinti žinomai suklastoto tikro dokumento - 2017-06-02 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktų (žemės sklypo projektų Nr. (duomenys neskelbtini) kaimas), teisinę prigimtį, rūšį, turinį bei sukeltas teisines pasekmes.

Kaip seka iš ištirtų įrodymų, 2017-06-02 (duomenys neskelbtini) kaime vykusių žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinime A. M., J. M. ir V. P. nedalyvavo ir šiuose aktuose nepasirašė. Už juos aktuose nenustatytu laiku ir vietoje pasirašė nenustatytas asmuo, dėl ko pastarieji dokumentai tapo tikru suklastotu dokumentu. Kaltinamasis šiuos tikrus žinomai   suklastotus dokumentus - 2017-06-02 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktus, kaip IĮ „(duomenys neskelbtini)“ matininkas panaudojo kreipdamasis į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrių dėl kadastro duomenų bylų patvirtinimo, po ko skyriaus vedėjui priėmus 2018-04-09 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018-04-09 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintos matininko V. V. parengtos žemės sklypų kadastro duomenų bylos, suformuoti žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre bei 2018-08-01 sudarytos valstybinės žemės sklypų nuomos sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu šie sklypai esantys (duomenys neskelbtini) buvo išnuomoti D. K. 

Kaip seka iš liudytojų R. S. bei V. Š. parodymų byloje, galutinis teisinis nagrinėjamo atvejo padarinys buvo tai, kad du žemės sklypai, dėl kurių kaltinamasis atliko 2017-06-02 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo procedūrą ir surašė apie tai aktus bei paleido juos į tolimesnė teisinę apyvartą, buvo išnuomoti D. K. Aktuose nurodyti J. M., A. M. bei V. P. buvo su suformuotais ir D. K. išnuomotais sklypais besiribojančių gretutinių sklypų savininkai. Tiek R. S., tiek ir V. Š., būdami susipažinę ir pagal pareigas turintys šiuo klausimu specialių žinių, nurodė, jog kaltinamojo parengtų bylų tikrinimo metu nebuvo nustatyta esminės klaidos kadastriniuose matavimuose. Paklaida buvo, bet ji buvo padaryta leistinos paklaidos ribose. Nukentėjusiųjų nuosavybės teisių pažeidimo dėl to nebuvo. Pagal gretutinius sklypus matosi, kad žemės sklypų plotas iš esmės išlieka toks pats, bet atstumai yra pasikeitę tarp preliminariame plane nurodytų atstumų ir šiai dienai likusių atstumų natūroje. Nukentėjusiųjų žemės sklypų plotai nepakitę. O nepasikeitus plotui, laikoma, jog nuosavybės teisė nepažeista ir interesai nenukentėjo. Nukentėjusiųjų žemės sklypų plotas gretutiniuose sklypuose iš esmės išliko toks pats, bet pasikeitė atstumai tarp preliminariame plane nurodytų atstumų ir šiai dienai likusių atstumų natūroje. Nepakitus plotams, matavimas patenka į leistinas paklaidas ir nukentėjusiųjų teisės į žemę nepažeistos. Tai įmanoma, kadangi ir pačių nukentėjusiųjų žemės sklypų geodeziniai matavimai neatlikti. Pats A. M. savininku tapo tik 2017-05-17, t.y. prieš pat atliekant ginčo matavimus 2017-06-02. Todėl galutiniame rezultate viskas atlikta teisingai ir nenukentėjo nei M. su V. P., nei valstybė, kuriai priklausė projektinė žemė ir tebepriklauso po jos išnuomavimo 25 metams. Taigi, kaltinamojo veiksmai teisinių pasekmių, esmingai pažeidžiančių tiek nukentėjusiųjų, tiek ir valstybės interesus, nesukėlė.

Kartu pažymėtina, jog Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose 2020-02-20 buvo priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr.2-13-399/2020, iš kurio matyti, jog išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovų A. M. ir J. M. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, IĮ „(duomenys neskelbtini)“, trečiajam asmeniui D. K. dėl žemės sklypų ribų parodymo-paženklinimo aktų pripažinimo negaliojančiais, administracinių aktų, Nacionalinės žemės tarnybos sprendimų panaikinimo ir valstybinės žemės nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Priimtu sprendimu civilinės bylos dalis pagal ieškovų A. M. ir J. M. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“, trečiajam asmeniui D. K. dėl 2017 m. birželio 2 dienos žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, ribų paženklinimo-parodymo aktų pripažinimo negaliojančiais nutraukta. Ieškovų A. M. ir J. M. ieškinio reikalavimai atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui D. K. dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjo 2018 m. balandžio 9 dienos sprendimų(duomenys neskelbtini) panaikinimo ir pripažinimo negaliojančiomis 2018m. rugpjūčio 1 dienos valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) netenkinti (t.3, b.l.161-178). Minėta byla buvo išnagrinėta apeliacine tvarka ir sprendimas paliktas nepakeistu. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021-04-28 nutarties civilinėje byloje Nr.e3K-3-106-916/2021 matosi, jog byloje išnagrinėti ieškovų J. M. ir A. M. kasaciniai skundai dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. M. ir A. M. ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ dėl žemės sklypų ribų parodymo-paženklinimo aktų pripažinimo negaliojančiais, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimų panaikinimo ir valstybinės žemės nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Byloje priimtu sprendimu Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis palikta nepakeista (t.6, b.l.145-156). Kasacinės instancijos teismas nagrinėjamu klausimu priimtame sprendime konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad labiau tikėtina, jog ieškovai nedalyvavo nustatant ginčo žemės sklypų ribas ir 2017 m. birželio 2 d. aktuose nepasirašė. Tačiau, nesant kitų aktų esminių trūkumų ir remiantis formuojama teismų praktika, teismas bylos dalį dėl žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktų panaikinimo nutraukė. Apeliacinės instancijos teismas su šiomis išvadomis sutiko. Kasacinio teismo yra pripažinta, kad, esant ginčui tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau neturi būti keičiamas žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009). Vadinasi, yra pripažįstama gretimų žemės sklypų bendrų ribų pakeitimo galimybė, tačiau tokiems pakeitimams atlikti turi būti nustatytas objektyvus pagrindas – žemės sklypo savininko negalėjimas tinkamai įgyvendinti turimos nuosavybės teisės į žemės sklypą ir (ar) sklype esančius statinius, t. y. negalėjimas naudoti nuosavybės teisės objektų pagal tokių objektų tikslinę paskirtį (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Be to, tokie pakeitimai negali būti daromi tik vieno (gretimo) žemės sklypo savininko interesų sąskaita. Gretimų žemės sklypų bendros ribos gali būti keičiamos, tik užtikrinus abiejų sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, 88 punktas). Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką ir reikalavimus įtvirtina Nuostatai ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės. Ginčo žemės sklypų ribų parodymo-paženklinimo aktų sudarymo metu galioję Nuostatai (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 23 d.) reglamentavo, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis yra nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos kaip atskiro žemės sklypo, patikėtiniui (-iams), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkui, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos žeme (toliau – kviestiniai asmenys), išskyrus šių Nuostatų 32.1.1.1 punkte nurodytus atvejus (32.1.1 punktas). Kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku (32.1.1.2 punktas). Jeigu kviestiniai asmenys kvietime nurodytu laiku neatvyksta, darbai tęsiami be jų. Kviestiniams asmenims, kurie neatvyko ir (arba) kurie atvyko, tačiau nepateikė pastabų raštu ir (arba) atsisakė pasirašyti paženklinimo-parodymo akte, vykdytojas registruotu laišku išsiunčia žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopiją ir žemės sklypo plano fragmentą (ištrauką), kur nurodomi paženklinimo metu nustatyti paženklintojo ir besiribojančio žemės sklypo ribų posūkio taškai, jų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje ir šių žemės sklypų kadastro numeriai. Be to, kviestiniams asmenims pranešama, kad pastabas dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto jie gali pateikti vykdytojo nurodytu adresu raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) gavimo (32.1.1.3 punktas). Kadastrinių matavimų metu yra renkami faktinio pobūdžio duomenys apie kadastro objektus, atliekami kitokie faktus nustatantys veiksmai, tokie kaip objekto ribų pažymėjimas vietovėje. Šie veiksmai savo prigimtimi yra faktinio, o ne teisinio pobūdžio. Jie nenustato asmenų teisių ar pareigų, bet administracinėse procedūrose gali sudaryti pagrindą priimti teisinius sprendimus, kuriais ir yra nusprendžiama dėl asmenų teisių ir pareigų. Kasacinio teismo praktikoje nustatyta, kad civilinėse bylose dėl administracinių aktų, priimtų panaudojant kadastrinių matavimų metu sudarytus dokumentus, panaikinimo nėra pagrindo reikšti ir nagrinėti reikalavimų dėl kadastrinių matavimų metu sudarytų faktinio pobūdžio dokumentų (aktų, planų, schemų, abrisų ir kitokių) panaikinimo (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, 81 punktas). Šios teisės aiškinimo praktikos laikytasi ir kitoje byloje, kurioje nurodyta, kad reikalavimas dėl žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto negali būti savarankiškas reikalavimo dalykas ir ginčo teisme objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021, 65 punktas). Buvo konstatuota, kad atsižvelgiant į formuojamą kasacinio teismo praktiką, yra pritariama žemesnės instancijos teismų išvadai, kad žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktai kaip atskira administracinės procedūros dalis materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kita vertus, tai nereiškia, kad teisinių pasekmių nesukelia kadastrinių matavimų pagrindu priimti administraciniai sprendimai, kuriuos rengiant yra naudojami tokie duomenys. Byloje

Konstatuota, kad byloje teismų nustatyta aplinkybė dėl galimo ieškovų parašų suklastojimo nėra pagrindas nukrypti nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos dėl žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktų ginčijimo. Aplinkybės, kurias šioje byloje nustatė teismai (labiau tikėtina, kad ieškovai nedalyvavo nustatant ginčo žemės sklypų ribas ir nepasirašė žemės sklypų ribų parodymo-paženklinimo aktų), kelia pagrįstų abejonių dėl žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktų teisėtumo. Toks elgesys (galimas ieškovų parašų žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktuose suklastojimas) yra teisei priešingas elgesys, pažeidžiantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose įtvirtintą kadastrinių matavimų atlikimo tvarką, tačiau nebuvo surinkta įrodymų,  kaip nustatytos aplinkybės dėl žemės sklypų ribų parodymo-paženklinimo aktų rengimo trūkumų pažeidžia jų civilines teises ir teisėtus interesus. Atlikus ginčijamus kadastrinius matavimus ieškovų žemės sklypų dydžiai nepasikeitė, nesumažėjo daugiau nei leistinos minėtos paklaidos. Ieškovų žemės sklypų plotas iš esmės išlieka toks pats, atstumai yra pasikeitę tarp preliminariame plane nurodytų atstumų ir likusių atstumų natūroje. Duomenų, paneigiančių šių byloje nustatytų aplinkybių pagrįstumą, ieškovai nepateikė. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad ieškovai nepagrindė, kokias konkrečias jų teises ir teisėtus interesus pažeidė atlikti ginčijami kadastriniai matavimai. Taigi, šios išvados, padarytos kasacinio teismo nagrinėjant civilinę bylą, pilnai patvirtina nagrinėjamoje byloje duotus liudytojų V. Š. bei R. S. parodymus. Analizuotame kasacinės instancijos teismo sprendime buvo detaliai atskleista 2017-06-02 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktų, kuriuose suklastoti J. M., A. M. ir V. P. parašai,  teisinę prigimtį, rūšį, turinį bei sukeltas teisines pasekmes. Minėti tikri žinomai suklastoti dokumentai nukentėjusiųjų, V. P. bei valstybės teisių ir teisėtų interesų nepažeidė, nesukėlė jiems teisinių pasekmių. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad kaltinamajam V. V. inkriminuoti veiksmai – žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas - pagal pavojingumą nesudaro teisinio pagrindo taikyti baudžiamąją atsakomybę, nustatytą už tyčinį tikro suklastoto dokumento panaudojimą (BK 300 straipsnio 1 dalis). Tai suponuoja teisinę situaciją, jog kaltinamojo veiksmuose nėra žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimo sudėties objektyviųjų požymių.

        Todėl, kaltinamojo veiksmuose nesant nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, nei subjektyviųjų, nei objektyviųjų požymių, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį jis išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Teismas pabrėžia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, nuosekliai pasisako apie būtinumą užkirsti kelią dirbtinam veikų kriminalizavimui. Nurodoma, jog baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė, kuri taikoma tik tada, kai padaroma iš tikrųjų pavojinga pažeidžianti reikšmingas asmenines ar visuomenines vertybes, veika. Turi būti vadovaujamasi kertiniu baudžiamosios justicijos principu - ultima ratio – kad baudžiamoji teisė yra paskutinė priemonė socialiniams santykiams reguliuoti. Teismas sprendžia, kad kaltinimas V. V., įvykdžius analizuotą veiką, buvo pareikštas neatsižvelgus ir ignoruojant į šį principą.

            BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tik pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kadangi V. V. išteisinamas ir iš jo proceso išlaidos nukentėjusiesiems nėra priteisiamos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303-305, 307 straipsniais, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

V. V. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika turinti šio nusikaltimo požymių(BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Iš V. V. proceso išlaidų nukentėjusiesiems nepriteisti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus. 

Teisėjas                                                                              Laimondas Noreika