Civilinė byla Nr. e2-457-464/2018

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00799-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. M. firmos „Laima ir Ko“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. firmos „Laima ir Ko“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „GBY“ dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. M. firma ,,Laima ir Ko“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „BGY“ 47 492,50 Eur skolą už suteiktas vežimo paslaugas, 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės ir atsakovės sudarytų krovinių pervežimo sutarčių pagrindu ieškovė įsipareigojo pervežti jai patikėtus krovinius į sutartas vietas ir perduoti juos įgaliotiems asmenims, o atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti pagal pateiktas sąskaitas. Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė laiku ir tinkamai, tačiau atsakovė nėra apmokėjusi už jai suteiktas vežimo paslaugas pateiktų sąskaitų.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pavesti antstoliui surasti bei areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, taip pat ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, neviršijant 47 492,50 Eur sumos, uždraudžiant lėšas pervesti tretiesiems asmenims, naudoti atsiskaitymams ir jomis disponuoti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apygardos teismas 2017-12-13 nutartimi atmetė ieškovės R. M. firmos „Laima ir Ko“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei UAB „GBY“ bei išsprendė kitus procesinius kalusimus.     
4. Teismas, įvertinęs ieškovės suformuluotą materialinį reikalavimą, su ieškiniu pateiktus dokumentus, sutiko, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinį, o prašoma priteisti suma yra didelė. Tačiau teismas pripažino, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų ir galimo vengimo vykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą.
5. Ieškovės nurodytas aplinkybės, kad atsakovė pripažįsta savo neįvykdytus įsipareigojimus, tačiau piktybiškai ir dėl neaiškių priežasčių vilkina laiką, teismas įvertino savaime nepagrindžiančiomis atsakovės siekio vengti galbūt ieškovei palankaus sprendimo įvykdymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Ieškovė R. M. firma „Laima ir Ko“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017-12-13 nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:   
1. Ieškinio suma yra itin didelė net tik atsakovei, tačiau ir ieškovei, atsižvelgiant į tai, kad bet koks juridinis asmuo netekęs tokio dydžio apyvartinių lėšų gali pažeisti kitų prievolių apmokėjimo terminus, kas sudarytų pagrindą inicijuoti įmonės bankroto procedūras. Nors byloje nėra duomenų apie atsakovės ketinimus perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą ir tokiu būdu pasunkinti ir padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, tačiau nėra teisinių kliūčių atsakovei atlikti minėtus veiksmus.
2. Teismas, perkeldamas ieškovei įrodinėjimo naštą – pateikti įrodymus, pagrindžiančius atsakovės nesąžiningumą, siekiant išvengti jai galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, perleidžiant, įkeičiant ar kitaip apsunkinant savo turtą – nukrypo nuo formuojamos Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, kad didelė turtinio reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką taip palengvinant įrodinėjimo naštą asmeniui, kuris, iškilus turtiniam ginčui, prašo taikyti areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2236/2014). Taikant ieškinio sumos dydžio prezumpciją įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, kuris turi pagrįsti, kad ieškinio suma jam nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo.
3. Atsakovė ne kartą buvo raginta grąžinti susidariusią skolą bei įspėta dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, tačiau atsakovė tokius raginimus ignoravo.
7. Atsakovė UAB „GBY“ atsiliepime prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašo prijungti naujus rašytinius įrodymus: 2017-06-19 pretenziją, viešus www.rekvizitai.lt duomenis apie atsakovę, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO bei Juridinių asmenų registro duomenis, bendrovės 2016-12-31 ir 2017-09-30 balansus ir pelno (nuostolių) ataskaitas, banko išrašą apie įmonės sąskaitoje esančių piniginių lėšų likutį, Kasko draudimo poliso atnaujinimą, Bendrijos licencijos tarptautiniam krovinių vežimui keliais už atlygį kopiją bei ieškovės ir atsakovės tarpusavio apyvartos duomenis. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:      
1. Tarp šalių kilęs ginčas ne dėl vežimo užmokesčio skolos sumokėjimo, tačiau dėl nuostolių, atsiradusių ieškovei sugadinus pagal atsakovės užsakymą gabenamą krovinį (automobilius), atlyginimo ir atsakovei dėl to pareiškus pretenziją, todėl abejotinas ieškinio tikėtinas pagrįstumas. Ieškovė, vežimo sutarties vykdymo metu atsakovei padarė              47 278,25 EUR dydžio žalą, t. y. pati būdama atsakinga dėl susidariusios situacijos nuostolių geranoriškai neatlygino.
2. Pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, formuojamoje nuo 2016 m. laikotarpio, pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016 ir kt.). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tik būtinais atvejais ir tokiu būdu, kad nesuteiktų pranašumo ieškovui.
3. Aplinkybė, kad atsakovė nevykdo ieškovės reikalavimo, nes jo nepripažįsta, savaime nepatvirtina ir neįrodo atsakovės nesąžiningumo.
4. Ieškinio suma atsakovei nėra didelė ar tokia, dėl kurios atsakovė svarstytų bankroto galimybę. Atsakovė teikia duomenis apie jos turtinę padėtį, kurie rodo sėkmingą ir tęstinę atsakovės įmonės veiklą. 

Teisėja

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

8. Atsakovė UAB „GBY“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – 2017-06-19 pretenziją, viešus www.rekvizitai.lt duomenis apie atsakovę, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO bei Juridinių asmenų registro duomenis, bendrovės 2016-12-31 ir 2017-09-30 balansus ir pelno (nuostolių) ataskaitas, banko išrašą apie įmonės sąskaitoje esančių piniginių lėšų likutį, Kasko draudimo poliso atnaujinimą, Bendrijos licencijos tarptautiniam krovinių vežimui keliais už atlygį kopiją bei ieškovės ir atsakovės tarpusavio apyvartos duomenis, kuriuos prašė prijungti prie bylos medžiagos. Paminėtais rašytiniais įrodymais atsakovė siekia pagrįsti savo argumentus dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nebuvimo.    
9. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje kilusio procesinio klausimo pobūdį ir jo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesinę formą bei tvarką, taip pat siekdamas teisingai išspręsti šį klausimą ir nustatyti, ar nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažinta, kad grėsmė teismo sprendimo įvykdymui yra paneigta, atsakovės pateiktus dokumentus priima ir juos vertina kartu su visa bylos medžiaga. Ieškovė, kuri yra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (LITEKO) vartotoja, turėjo galimybę su šiais naujais įrodymais susipažinti ir ja pasinaudoti.    

Dėl grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui kaip vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų    

10. Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis, kurios įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant nors vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
11. Pirmosios instancijos teismas atsisakė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenustatęs grėsmės galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Kadangi apeliantė nekvestionuoja teismo išvadų, susijusių su ieškinio preliminariu pagrįstumu, apeliacinis teismas šių išvadų teisėtumo ir pagrįstumo netikrina ir toliau pasisako tik dėl teismo argumentų, susijusių su grėsmės galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymui nebuvimu.    
12. Apeliantė ieškinyje grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui siejo su reikalavimo sumos atsakovei dydžiu bei aplinkybe, kad atsakovė ignoruoja ieškovės raginimus bei vengia įvykdyti prievolę. Jokių kitų aplinkybių, nusakančių galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, apeliantė nenurodė, jų neįvardija ir atskirajame skunde.
13. Apeliacinis teismas nesutinka su skundo argumentais, kad vien didelė ieškinio suma šiuo konkrečiu atveju laikytina pakankama aplinkybe, leidžiančia spręsti apie grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Vien ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kaip yra įsitikinusi apeliantė, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio. Teismų praktika, kuria savo poziciją dėl tokių kriterijų reikšmingumo grindžia apeliantė, jau yra modifikuota (pakitusi). Pastarųjų metų Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra teikiami išaiškinimai, kad tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2017-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).
14. Toks naujausias aiškinimas yra grindžiamas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo paskirtimi. Šios priemonės nėra skirtos materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Taip pat jos neskirtos suteikti šaliai, kuri prašo tokių ribojimų antrajai šaliai nustatymo, pranašumą ar dar vieną svertą, siekiant kuo greitesnio savo reikalavimų patenkinimo, jeigu dėl to kyla ginčas su antrąja šalimi. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybė negali būti siejama su tokiomis aplinkybės, kurias kaip skundo argumentus įvardija apeliantė, t. y. su nevykdomasis jos raginimais grąžinti susidariusią skolą ar įspėjimu, kad dėl to apeliantė ketina kreiptis į teismą.
15. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis didesniu ar mažesniu mastu yra suvaržomos asmens teisės, nors teismas dar nėra išsprendęs šalių ginčo ir nėra pasisakęs dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Tai suponuoja šio procesinio instituto taikymo išimtinumą. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), taigi tokių priemonių taikymo tikslas yra siekis išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, jeigu kyla bent labiau tikėtina grėsmė, kad jis gali būti perleistas, vengiant atsiskaitymų su savo kreditoriais ar prievolių jiems vykdymo.
16. Taip pat svarbu ir tai, kad nagrinėjant procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu.
17. Vadinasi, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu. Nagrinėjamoje byloje apeliantė įrodymų, patvirtinančių atsakovės labiau tikėtiną nesąžiningumą, t. y. jos ketinimus perleisti jai priklausantį turtą ar imtis kitokių priemonių, kurios apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 12 str., 178 str.). Skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai jai perkėlė tokių aplinkybių, kurias turi įrodyti pati atsakovė, įrodinėjimo naštą, atmestini kaip nepagrįsti. Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą / poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų deklaruojamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas. Tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia ir bendroji įrodinėjimo taisyklė, kad kiekviena šalis turi  pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Šiuo aspektu pažymėtina, kad šalis, nežinodama, ką prašanti taikyti areštą šalis laiko nesąžiningais ir grėsmę sprendimo įvykdymui sukeliančiais veiksmais, objektyviai negali pateikti tokių įrodymų, kad tokių nesąžiningų veiksmų ji imtis neketina.   
18. Šiuo konkrečiu atveju atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė duomenis, jog  turi ne tik pakankamai turto, tačiau ir piniginių lėšų (įskaitant apyvartines lėšas) atsiskaityti su apeliante jai galimai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju. Atsakovės pateikti duomenys patvirtina jos sėkmingai vykdomą ūkinę komercinę veiklą ir teigiamus jos rodiklius. Taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys apie nagrinėjamos elektroninės formos bylos procesinę eiga bei atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai leidžia įsitikinti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl tarpusavio prievolių, t. y. atsakovė apskritai neigia turinti mokėjimo prievolę apeliantei, taip pat yra pareiškusi apeliantei priešieškinį (CPK 179 str. 3 d.), todėl ir aplinkybė, kad atsakovė nevykdo apeliantės reikalavimo (nes jo nepripažįsta) savaime nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo. LITEKO sistemoje nėra duomenų apie kitas nagrinėtinas civilines bylas, kurios būtų pareikštos atsakovės atžvilgiu dėl turtinio pobūdžio reikalavimų (CPK 179 str. 3 d.).
19. Konstatuotina, kad apeliantės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia skundžiamoje teismo nutartyje padarytos išvados dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nebuvimo, todėl ši nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

              Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                     Dalia Kačinskienė