Civilinė byla Nr. 3K-3-32/2009

Procesinio sprendimo kategorijos:

44.5.1; 73.2.5.5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2009 m. vasario 9 d.

Vilnius

 

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Gražinos Davidonienės,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. Š. ir V. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. Š. ir V. B. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“, trečiajam asmeniui D. M. dėl eismo įvykio pripažinimo draudiminiu ir draudimo išmokos priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

 

I. Ginčo esmė

 

Ginčas byloje yra dėl eismo įvykio pripažinimo draudiminiu įvykiu ir draudiko prievolės draudėjams išmokėti draudimo išmoką, atlyginančią žalą draudėjams dėl jiems priklausančių transporto priemonių apgadinimo.

Ieškiniuose teismui ieškovai V. Š. ir V. B. nurodė, kad 2005 m. birželio 30 d. kelyje Klaipėda–Triušeliai–Kretinga įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė ir buvo apgadintos transporto priemonės: V. Š. priklausantis automobilis ,,Peugeot 406“, kurį vairavo trečiasis asmuo D. M., ir V. B. priklausantis automobilis ,,Mercedes Benz CLK 230“. Atlikusi tyrimą policija V. B. pripažino įvykio kaltininku, jam surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir paskyrė nuobaudą. V. B. automobilis „Mercedes-Benz“ apdraustas KASKO draudimo sutartimi AB „Lietuvos draudimas“.

Atsakovas atsisakė išmokėti draudimo sumą ir nepripažino įvykio draudiminiu, nes, jo tvirtinimu, automobilių sugadinimai neatitinka įvykio dalyvių paaiškinimuose nurodytų aplinkybių.

Dėl to ieškovai teismo prašė 2005 m. birželio 30 d. eismo įvykį pripažinti draudiminiu ir priteisti iš atsakovo ieškovams V. B. 38 589 Lt žalos atlyginimo, V. Š. – 12 000 Lt žalos atlyginimo ir 420 Lt žalos įvertinimo ir apgadinto automobilio saugojimo išlaidų.

 

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinius atmetė.

Teismas konstatavo, kad byloje nėra patikimų įrodymų apie tai, jog transporto priemonės apgadintos 2005 m. birželio 30 d. eismo įvykio metu ir dėl to nėra pagrindo įvykį laikyti draudiminiu. Byloje nustatyta, kad ieškovui V. B. 2005 m. birželio 30 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, 2005 m. liepos 12 d. nutarimu paskirta administracinė nuobauda už Kelių eismo taisyklių pažeidimą 2005 m. birželio 30 d. eismo įvykio metu Klaipėdos rajone, kelyje Klaipėda-Triušeliai-Kretinga. Ieškovui V. B. priklausantis automobilis ,,Mercedes Benz CLK 230“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ KASKO draudimu. Vertindamas įrodymus teismas vadovavosi AB „Lietuvos draudimas“ eksperto tyrimo išvada, pagal kurią eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojų nurodytos aplinkybės neatitinka duomenų, užfiksuotų įvykio medžiagoje, ši išvada patvirtinta ir Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus eksperto ekspertizės akte. Teismas rėmėsi kvalifikuotų ekspertų atliktų ekspertizių išvadomis ir atmetė kitus įrodymus – policijos pareigūnų nubraižytą eismo įvykio schemą ir liudytojų parodymus.

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartimi ieškovų V. B. ir V. Š. apeliacinis skundas netenkintas ir nutarta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal ekspertizių išvadas automobilių apgadinimų vienareikšmiškai negalima sieti su 2005 m. birželio 30 d. eismo įvykiu. Pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnį draudikas neturi teisės mokėti draudimo išmokos, jei neįsitikina draudiminio įvykio buvimu. Teismas ištyrė ir įvertino įrodymų visetą bei nusprendė, kad ekspertų išvados, šalių paaiškinimai ir policijos pareigūnų užfiksuota įvykio eiga leidžia daryti išvadą, jog automobilių apgadinimai nesusiję su ieškovų nurodytu eismo įvykiu. Neįrodžius draudiminio įvykio, nėra teisinio pagrindo draudikui išmokėti draudimo išmoką (Transporto priemonių draudimo taisyklių 7.12.5 punktas).

 

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovai V. Š. ir V. B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinius tenkinti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

1. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudiminis įvykis – tai eismo įvykis, kuriam įvykus, turi būti mokama draudimo išmoka. Byloje nustatyta, kad 2005 m. birželio 30 d. eismo įvykyje apgadinti ieškovų automobiliai, dėl to atsirado atsakovo prievolė sumokėti draudimo išmoką. Pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo arba leidžiančias sumažinti draudimo išmoką. Draudikui teigiant, kad draudimo išmoka nemokėtina, jam tenka pareiga įrodyti pagrindus, atleidžiančius nuo tokios išmokos mokėjimo. Byloje draudikas neįrodinėjo aplinkybių, atleidžiančių jį nuo draudimo išmokos mokėjimo.

2. Pagal CK 6.64 straipsnio 2 dalį skolininkas turi teisę kreiptis į teismą, reikalaudamas atleisti nuo prievolės vykdymo kreditoriui pažeidus prievolę. Atsakovui teigiant, kad ieškovai pažeidė savo prievoles, imituodami draudiminį įvykį, tyčia apgadino automobilius, atsakovas gali būti atleistas nuo prievolės vykdymo, jei toks reikalavimas pateikiamas teismui. Tačiau šio reikalavimo atsakovas teismui nepateikė, nepareiškė priešieškinio, taigi atsakovas neatleistinas nuo prievolės vykdymo.

3. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį valstybės ir savivaldybės institucijų išduoti dokumentai laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Dėl 2005 m. birželio 30 d. eismo įvykio policijos pareigūnai surašė tarnybinį pranešimą, protokolus, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo. Šie dokumentai atitinka CPK 197 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas, tačiau jais pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nesivadovavo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 9 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-271/2006 išaiškinta, kad pareiga paneigti oficialiame dokumente užfiksuotus duomenis pagal CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatų prasmę tenka atsakovams, t. y. šalies, kuri remiasi tokiu dokumentu, priešingai šaliai. Nagrinėjamoje byloje atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių policijos dokumentų duomenis, išskyrus atsakovo surašytą ekspertinę pažymą. Teismai turėjo motyvuoti nesivadovavimą oficialiaisiais rašytiniais įrodymais (CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

4. Atsakovo pateikta byloje ekspertinė pažyma yra ne eksperto išvada CPK 212 straipsnio 1 dalies prasme, o rašytinis įrodymas, kurį teismai turėjo vertinti kritiškai, nes ją surašė atsakovo, t. y. suinteresuoto asmens, darbuotojas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 12 d. nutartyje išaiškinta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos įrodymų ištyrimu, teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas. Byloje teismai skundžiamuose sprendime ir nutartyje rėmėsi tik ekspertų išvadomis, tačiau jų neįvertino pagal įrodymų visetą. Teismai neatsižvelgė į tai, kad ekspertizės buvo atliekamos nesant apgadintų transporto priemonių, kurios buvo realizuotos.

5. Liudytojas R. S. tiesiogiai matė įvykį, dėl to jo parodymais teismai turėjo remtis, o ne atmesti vien dėl prieštaravimo eksperto išvadai. Teismų neįvertinta liudytojų parodymų įrodomoji reikšmė, ryšys su byla, jų patikimumas (CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas AB ,,Lietuvos draudimas“ prašo ieškovų V. Š. ir V. B. kasacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistus kasaciniu skundu skundžiamus teismų sprendimą ir nutartį. Atsiliepime išdėstyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:

1. Atsakovas pasirinko gynimosi nuo ieškinio būdą – atsikirtimus, o ne priešieškinį, šio būdo pasirinkimas priklauso atsakovo nuožiūrai. Atsakovas sutinka, kad jis privalėjo įrodyti ir įrodė byloje aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos mokėjimo (Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalis). Teismo eksperto atlikto eismo įvykio tyrimo metu išaiškėjo, kad eismo įvykio dalyviai klaidina draudiką. Teismo proceso metu atliktos dar dvi eismo įvykio ekspertizės, kurios patvirtino pirmojo ekspertinio tyrimo išvadas, taip pat papildomai nustatė, kad dalis automobilio ,,Mercedes Benz CLK 230“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), gedimų atsirado iki ginčo eismo įvykio. AB ,,Lietuvos draudimas“ Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 II dalies 7.12.5 punkte nustatyta draudiko teisė nemokėti draudimo išmokos draudiką klaidinantiems draudėjams, taip šiuo atveju ir buvo padaryta. Ieškovai neįrodė patirtos žalos dydžio ir žalos priežastinio ryšio su eismo įvykiu, ši draudėjų įrodinėjimo pareiga pripažįstama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarime Nr. 27 ,,Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu“ 8 dalies 5 pastraipoje.

2. Policijos pareigūnų surašytuose dokumentuose esantys duomenys paneigti kitais byloje esančiais įrodymais – trimis ekspertiniais tyrimais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Policijos pareigūnų dokumentuose fiksuojami eismo įvykio duomenys pagal tokio įvykio dalyvių parodymus, kurie gali būti neobjektyvūs. Liudytojas R. S. parodė, kad nematė, kaip automobiliai atrodė iki eismo įvykio, dėl to jo parodymai negali prieštarauti ekspertų nustatytam faktui, kad automobiliai buvo apgadinti iki eismo įvykio.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl draudiminio įvykio nustatymo

 

Asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Draudimo funkcija yra kompensuoti draudėjo patirtą žalą, nustačius, kad ji padaryta draudimo objektui. Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui (CK 6.987 straipsnis, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Įstatyme ir konkrečiose draudimo rūšies taisyklėse nustatytos išimtys, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, dėl to draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudiminio įvykio atveju, draudiminiam įvykiui įvykus dėl įstatyme numatytos draudėjo kaltės formos, draudėjui pažeidus draudimo sutarties sąlygas, kitais įstatymo numatytais atvejais. Draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyti draudiminiai įvykiai, taip pat gali būti nustatyta, kurie įvykiai nelaikomi draudiminiais. Taigi draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudiminio įvykio fakto nustatymu (CK 6.987 straipsnis).

Jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudiminis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 5 d. nutartis V. A. v.UAB draudimo kompanija ,,Lindra“ byloje Nr. 3K-3-250/2004; 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis I. J. v. UADB ,,Baltikums draudimas“ byloje Nr. 3K-3-516/2006).

Kasaciniame skunde teigiama, kad atsakovas turėjo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo. Atsakydama į tokį kasacinio skundo argumentą kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai vertindami bylos įrodymų duomenis padarė išvadą, jog draudikas (atsakovas) įrodė, kad eismo įvykis, iš kurio ieškovai kildina reikalavimą išmokėti draudimo išmoką, nelaikytinas draudiminiu, dėl to draudikui neatsirado prievolės mokėti draudimo išmoką.

Siekiant išaiškinti, ar 2005 m. birželio 30 d. eismo įvykis nulėmė ieškovų nurodytos žalos atsiradimą, kartu ir draudiminį įvykį, dėl jiems priklausančių automobilių apgadinimo, bylos nagrinėjimo metu atliktos dvi teismo skirtos ekspertizės. Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2006 m. rugsėjo 22 d. ekspertizės akto išvadose teigiama, kad ieškovams priklausančių automobilių apgadinimai techniškai galėjo atsirasti ir atsirado esant kitoms aplinkybėms, nei nustatytoms 2005 m. birželio 30 d. eismo įvykio metu, t. y. ištyrus automobilių apgadinimus, jų negalima paaiškinti automobilių tarpusavio susidūrimu 2005 m. birželio 30 d. eismo įvykio metu (T. 2, b. l. 113-122). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartimi (T. 3, b. l. 48) tenkinus ieškovų prašymą paskirta pakartotinė teismo ekspertizė, kurią atlikus, 2008 m. sausio 28 d. ekspertizės akto išvadoje (T. 3, b. l. 57-72) aiškiai pažymėta, kad negalima automobilių sugadinimų vienareikšmiškai sieti su 2005 m. birželio 30 d. eismo įvykiu, o nurodyti abiejų automobilių kai kurie išoriniai apgadinimai buvo iki šių automobilių galimo tiesioginio kontakto. Taigi šiomis ekspertų išvadomis patvirtinta, kad žala dėl automobilių apgadinimo atsirado dar iki 2005 m. birželio 30 d. eismo įvykio. Tai sutampa su atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ 2005 m. rugsėjo 6 d. ekspertinės pažymos išvada, kurios pagrindu draudikas atsisakė mokėti draudimo išmoką (T. 1, b. l. 10-12).

Remdamiesi nurodytais įrodymais pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai teisiškai pagrįstai sprendė, kad neįrodytas ieškovų nurodytos žalos ir 2005 m. birželio 30 d. eismo įvykio priežastinis ryšys, dėl to ieškovų nurodytas eismo įvykis negali būti pripažintas draudiminiu. Nesant nustatyto draudiminio įvykio, neatsiranda draudiko prievolės sumokėti draudimo išmoką (CK 6.987 straipsnis).

Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai įvertino atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ 2005 m. rugsėjo 6 d. ekspertinę pažymą ir teismo ekspertų išvadas ir, remdamiesi šiais įrodymais, nurodė, kad nesivadovauja policijos pareigūnų surašytais dokumentais dėl 2005 m. birželio 30 d. eismo įvykio, nes šiuose dokumentuose esantys duomenys, susiję su ieškovų patirtos žalos faktu, dydžiu ir priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu, prieštarauja nurodytoms ekspertų išvadoms. Taigi duomenys, gauti atlikus ekspertinius tyrimus, paneigė kai kurias aplinkybes, nurodytas policijos pareigūnų dokumentuose. Tai konstatavę teismai nepažeidė CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatytos oficialiųjų rašytinių įrodymų vertinimo taisyklės, pagal kurią teismas gali nesivadovauti oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose nustatytomis aplinkybėmis, jeigu jos paneigtos kitais bylos įrodymais, išskyrus liudytojų parodymais.

Teismai vadovavosi ekspertinių tyrimų gautais duomenimis, nes visos atliktos ekspertų išvados nuosekliai patvirtino žalos ir eismo įvykio priežastinio ryšio nebuvimą. Įvertintina taip pat ir ta aplinkybė, kad ieškovai kasaciniame skunde prašo nesivadovauti teismo paskirtos pakartotinės 2008 m. sausio 28 d. ekspertizės akto išvada, nors šios pakartotinės ekspertizės atlikimą inicijavo ieškovai, pateikę dėl to prašymą teismui. Ieškovai byloje nepateikė jokio objektyvaus pagrindo, sudarančio bent mažiausias prielaidas nepasitikėti ekspertinių tyrimų duomenų patikimumu.

Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismai nesirėmė liudytojo R. S., tiesiogiai mačiusio eismo įvykį, parodymais. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje ištirti ir įvertinti kartu su kitais įrodymais ir šio liudytojo parodymai, būtent: jis nematė, kaip atrodė transporto priemonės iki eismo įvykio. Dėl to nurodyto liudytojo parodymai neprieštaravo ekspertų išvadų duomenims.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime laikėsi įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių (CPK 176 – 185 straipsniai) bei ištyręs įrodymų visetą pagrįstai sprendė, kad bylos įrodymais nepatvirtintas draudiminio įvykio buvimas, todėl teisingai atmetė ieškinius kaip neįrodytus. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, yra teisėta, todėl ši nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

nutaria:

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                           Janina Januškienė                                     

 

 

Sigitas Gurevičius                                     

 

 

 Gražina Davidonienė