Civilinė byla Nr. e2A-1736-1060/2025

       Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01132-2019-0

       Procesinio sprendimo kategorijos:

        (S)

       2.4.2.12.2; 2.4.2.2; 3.3.1.19.1. 

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Lisaitės, Anitos Sereikienės ir Agnės Vyliaudaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bilvina“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. D. ir S. P. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bilvina“ dėl neteisėto naudojimosi svetimu daiktu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovai A. D. ir S. P. (uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Projektas“ teisių perėmėjai) (toliau – ir ieškovai) patikslintu ieškiniu prašo: 1) įpareigoti atsakovę UAB „Bilvina“ (toliau – ir atsakovė) per 3 tris mėnesius nuo teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys, įsiteisėjimo pašalinti nuo jai priklausančios aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro žemėlapyje (plane) pažymėtos indeksu 1k, adresas (duomenys neskelbtini), supiltą žemės sluoksnį ir akmenis, statybinį laužą, kitas atliekas, stoginę, tvorą, laiptus ir kitus statinius, taip pat pašalinti šunis bei atstatyti aikštelės pažeistą bituminę asfalto dangą; 2) per teismo nustatytą terminą atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo, leisti ieškovei viską pašalinti nuo jai priklausančios aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro žemėlapyje (plane) pažymėtos indeksu 1k, adresas (duomenys neskelbtini), paviršiaus ir atstatyti aikštelės asfaltbetonio dangą atsakovės lėšomis; 3) už piktnaudžiavimą subjektine ir procesine teise skirti atsakovei 5 000,00 Eur baudą, pusę jos paskiriant ieškovei; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodoma, kad 2017 m. birželio 12 d. UAB „Projektas“ pagal pirkimo–pardavimo sutartį (notarinis reg. Nr. M-4443) iš UAB „Pamario statiniai“ įsigijo inžinerinius statinius – kiemo aikštelę (k4), rezervuarą (k5), tvoras (k1, k2) ir vartus (k3), esančius valstybiniame žemės sklype, (duomenys neskelbtini). UAB „Projektas“ padalijo aikštelę (k4) į keturis atskirus nekilnojamojo turto vienetus, iš kurių vieną (aikštelę 1k (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavė. Atsakovė šį sandorį ginčijo civilinėje byloje Nr. e2-166-328/2022, tačiau teismai pripažino, kad UAB „Projektas“ statinius įgijo teisėtai ir jų teisinė registracija atlikta laikantis įstatymų. Vėliau, atsakovė reikalavo panaikinti UAB „Projektas“ prašymu atliktus kadastrinius matavimus ir po aikštelės padalijimo suformuotų statinių teisinę registraciją. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 21 d. šiuos reikalavimus atmetė, pabrėždamas, kad nėra duomenų apie neteisėtą padalijimą ar klaidingus kadastrinius matavimus. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. sausio 16 d. šį sprendimą paliko galioti, nurodydamas, jog registracija gali būti panaikinta tik esant procedūriniams pažeidimams ar negaliojančiam sandoriui, tačiau 2017 m. sutartis yra galiojanti. Atsakovė dar kartą kreipėsi į teismą (civilinė byla Nr. e2-190-1048/2024), prašydama pripažinti UAB „Projektas“ praradusia teisę naudotis žeme ir pripažinti jai nuosavybės teises į aikšteles 1k ir 4k. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 26 d. ieškinį atmetė, nustatęs, kad ginčo žemės sklypas priklauso Lietuvos Respublikai, o ginčo statiniai teisėtai įregistruoti UAB „Projektas“ vardu. Nors valstybinės žemės nuomos sutartis su šia bendrove nesudaryta, jai suteikta teisė kreiptis dėl nuomos ar servituto nustatymo, todėl ji teisėtai gali naudotis žeme, ant kurios yra jos statiniai. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 14 d. paliko šį sprendimą galioti, konstatuodamas, kad 2017 m. sutartis galioja, todėl UAB „Bilvina“ neturėjo teisės reikšti ieškinio. Teismas taip pat pažymėjo, kad aikštelės 1k ir 4k yra valstybinėje žemėje, kuri gali būti išnuomota pagal teisės aktus, o žemės sklypo naudotojams išnuomojamos tik jų naudojimui būtinos dalys. Šiuo metu Nekilnojamojo turto registre ieškovų vardu įregistruoti šie statiniai: aikštelės (1k, 4k, 5k), tvora (2k) ir rezervuaras (3k), esantys (duomenys neskelbtini). Ginčas kyla dėl aikštelės 1k (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovė be savininko sutikimo šią aikštelę užvertė žemėmis ir atliekomis, sugadino asfalto dangą bei pastatė tvorą, taip trukdydama naudotis nuosavybe. Antstolio 2019 m. fiksuoti duomenys ir 2025 m. nuotraukos įrodo, kad aikštelė yra po užpiltu gruntu. Ieškovai prašė pašalinti kliūtis naudotis turtu. Be to, prašoma už piktnaudžiavimą procesu atsakovei skirti 5 000,00 Eur baudą, nes ši beveik aštuonerius metus inicijuoja nepagrįstus ieškinius ir skundus, siekdama trukdyti naudotis nuosavybe.

3.       Atsakovė su reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad aikštelės yra pastatytos ant atsakovės ir kitų bendraturčių žemės be jokio teisinio pagrindo, todėl jų buvimas toje vietoje yra neteisėtas. Kadangi ieškovei (dabar – jos teisių perėmėjams) nėra suteikta teisė naudotis žeme, ant kurios aikštelės stovi, atsakovė negalėjo pažeisti jokių ieškovės (jos teisių perėmėjų) teisių. Atsakovė nėra nieko užvertusi ant aikštelių ir jomis nesinaudoja. 2017 m. parengtame plane matyti, jog aikštelė nesiekia tvoros, o kartu su ieškiniu pateiktose fotofiksacijose užfiksuotos teritorijos yra už atsakovės naudojamos žemės ribų. Teiginiai apie po žemėmis esančią aikštelę yra nepagrįsti, nes aptikti asfalto likučiai tėra statybinių atliekų pėdsakai. Atsakovė yra aptvėrusi tik savo naudojamą sklypo dalį, o vartai ir stoginė stovi ant žemės, o ne ant aikštelės. UAB „Projektas“ 2019 m. atliko naujus kadastrinius matavimus ir padalijo buvusią vieną aikštelę (k4, 3 283 kv. m) į keturias atskiras aikšteles, kurių bendras plotas išaugo iki 3 769 kv. m, t. y. 486 kv. m. Toks padidėjimas rodo matavimų netikslumą. Atsakovė remiasi 2019 m. geodezine nuotrauka, iš kurios matyti, kad dalis naujai suformuotų aikštelių realiai neturi asfalto dangos, o kai kurių kadastriniai duomenys neatitinka faktinės situacijos. Ji teigia, kad kadastrinių matavimų byla buvo parengta nesilaikant Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimų – nebuvo naudota geodezinė nuotrauka, nenurodytas tinkamas duomenų šaltinis, o statinių ribos neatitinka realių kontūrų. Todėl, atsakovės manymu, ši kadastrinių matavimų byla yra neteisinga, o jos pagrindu atlikta registracija – neteisėta. Atsakovė aikštelių nesugadino – jos tiesiog natūraliai susidėvėjusios, kas matyti palyginus 2019 m. ir dabartines nuotraukas. Be to, atsakovė nesutiko su prašymu skirti jai baudą už piktnaudžiavimą procesu, teigdama, kad ji elgiasi priešingai – siekia ištaisyti klaidingus duomenis kadastriniuose matavimuose.

4.       Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – ir NŽT) prašė teismo įvertinti byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. UAB „Projektas“ 2017 m. birželio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgijo inžinerinius statinius, esančius valstybiniame žemės sklype (duomenys neskelbtini), tačiau be teisės įsigyti ar naudoti žemę po šiais statiniais. 2018 m. liepos mėn. Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius gavo UAB „Bilvina“ skundą dėl trukdymo naudotis šio žemės sklypo dalimi. Tą patį mėnesį NŽT specialistas atliko žemės naudojimo patikrinimą ir nustatė, kad bendro naudojimo teritorijoje yra įrengti vartai, tvora, laikomos metalinės konstrukcijos ir konteineriai, o dalis žemės apleista, todėl galimai pažeistos miesto tvarkymo taisyklės. Nors į patikrinimą buvo kviečiamas UAB „Projektas“ atstovas, jis neatvyko, todėl įmonė apie nustatytus pažeidimus buvo informuota raštu ir paprašyta pateikti dokumentus, pagrindžiančius teisę naudotis sklypu bei jame vykdyti veiklą be kitų naudotojų sutikimo. Tokie dokumentai pateikti nebuvo. NŽT kompetencija apsiriboja žemės naudojimo valstybine kontrole, t. y. ji tikrina, ar žemė naudojama laikantis įstatymų, tačiau neturi teisės spręsti klausimų dėl žemės sklypuose esančių statinių ar sudarytų sandorių teisėtumo.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino: įpareigojo atsakovę UAB „Bilvina“ per 3 tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti nuo ieškovei priklausančios aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro žemėlapyje (plane) pažymėtos indeksu 1k, adresas (duomenys neskelbtini), supiltą žemės sluoksnį ir akmenis, statybinį laužą, kitas atliekas, stoginę, tvorą, laiptus ir kitus statinius, taip pat pašalinti šunis bei atstatyti aikštelės pažeistą bituminę asfalto dangą. Per teismo nustatytą terminą atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo, leista ieškovei pašalinti nuo ieškovei priklausančios aikštelės paviršiaus ir atstatyti aikštelės asfaltbetonio dangą atsakovės lėšomis. Teismas sprendimą grindė šiais esminiais argumentais:

5.1.                      Išnagrinėtose bylose priimtais ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad 2017 m. pirkimo–pardavimo sutartis yra galiojanti, o ieškovės nuosavybės teisė į ginčo aikštelę įregistruota teisėtai, todėl šie faktai yra prejudiciniai ir įrodinėti jų iš naujo nereikia. Aplinkybė, kad aikštelė yra ant valstybinės žemės, nesumenkina ieškovės teisės ginti savo nuosavybę. Iš bylos įrodymų – antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, fotofiksacijų ir kadastrinių matavimų matyti, kad atsakovė be teisinio pagrindo užėmė ginčo aikštelės dalį, supylė žemes, akmenis, statybinį laužą, pastatė tvorą, laiptus, stoginę ir tokiu būdu suvaržė ieškovės galimybę naudotis nuosavybe pagal paskirtį. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad turėjo teisę naudotis aikštele ar kad jos veiksmai buvo teisėti. Ieškovė įrodė tiek nuosavybės teisę į aikštelę, tiek šios teisės pažeidimą, todėl ieškinys pagrįstas ir tenkintinas. Kiti šalių argumentai neturi esminės reikšmės ginčo išsprendimui.

5.2.                      Ieškovės prašymas skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas. Nors atsakovė buvo inicijavusi kitas bylas ir teikusi procesinius dokumentus, vien tai savaime neįrodo nesąžiningumo ar sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Tyčinio piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nenustatyta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

6.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Bilvina“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti. Skunde nurodoma:

6.1.                      Aikštelės yra įrengtos ant atsakovės ir kitų bendraturčių žemės be jokio teisinio pagrindo, todėl pats aikštelės buvimas toje vietoje yra neteisėtas. Kadangi ieškovei (dabar – jos teisių perėmėjams) nėra suteikta teisė naudotis žeme po aikštele, atsakovė teigia negalinti pažeisti jokių savininkų teisių. Šis argumentas teismo liko visiškai neįvertintas, taip pažeidžiant rungtyniškumo principą. Atsakovė nėra nieko užkrovusi ant aikštelės ir nesudaro jokių kliūčių ja naudotis – aikštelė realiai baigiasi iki tvoros, o už jos ribų yra tik žemės, pylimo dalys ir vietomis apleista teritorija. Atsakovė aiškina, kad aptvėrė tik savo nuomojamą žemės dalį, o stoginė, vartai ir kiti įrenginiai pastatyti ant žemės, o ne ant aikštelės.

6.2.                      Ankstesniuose teismų sprendimuose – tiek Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartyje, tiek Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendime – nepasisakyta dėl ginčo aikštelių ribų ir konfigūracijos, todėl jie neturi prejudicinės galios šioje byloje. Realios aikštelės ribos matomos geodezinėje nuotraukoje bei 2025 m. sausio 23 d. parengtame plane, tačiau kadastrinių matavimų byloje aikštelės ribos nėra aiškiai apibrėžtos – nenurodyti matmenys ar koordinatės, todėl pagal ją neįmanoma nustatyti aikštelės vietos.

6.3.                      Remiantis 2017 m. rugpjūčio 4 d. žemės sklypo planu, atsakovės tvora pastatyta ant linijos tarp plane pažymėtų taškų 74 ir 49, o už šios linijos jokios aikštelės nėra. Antstolės V. D. 2019 m. protokolo ir nuotraukų duomenys, taip pat 2019 m. asfalto dangos geodezinė nuotrauka rodo, kad už rezervuaro ir tvoros aikštelė nebesitęsia, o toje vietoje yra tik nukasta pylimo dalis ir šiukšlynas. Todėl teismo įpareigojimas pašalinti daiktus nuo aikštelės reiškia pareigą pašalinti daiktus nuo jos pačios žemės, net nenustačius, kad toje vietoje apskritai egzistuoja aikštelė.

6.4.                      Atsakovė nesugadino aikštelės dangos – danga tiesiog natūraliai susidėvėjo, ką patvirtina 2019 m. ir dabartinių nuotraukų palyginimas, tačiau teismas šios aplinkybės neįvertino. Atsakovė taip pat remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartimi byloje Nr. e3K-3-45-969/2023, kurioje pažymėta, kad teismai neturėtų formaliai vadovautis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, o turi vertinti jų pagrįstumą. Atsakovės teigimu, byloje pateikti įrodymai aiškiai rodo, kad ginčo aikštelės faktiškai yra sunykusios ir egzistuoja tik dokumentuose, todėl teismo įpareigojimas atkurti jų dangą reiškia pareigą sukurti naujus daiktus, kurių reali buvimo vieta nėra žinoma.

7.       Ieškovė UAB „Projektas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė su juo nesutinkanti, prašo skundą atmesti. Ieškovės teisių perėmėjai pažymėjo, kad palaiko visus pirminės ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Atsiliepime pažymima, kad vienintelis atsakovės nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvas yra įrodymų vertinimas. Kartu su atsiliepimu pateikiami nauji įrodymai, kurie atsirado jau po bylos išnagrinėjimo, ir kurie patvirtina, kad ginčo teritorijoje buvo pažeistas ir viešasis interesas. 2025 m. balandžio 3 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atliko žemės naudojimo patikrinimą ir nustatė, kad UAB „Bilvina“ žemės sklypo dalį naudoja ne pagal paskirtį, todėl jai nurodyta iki 2025 m. spalio 8 d. pašalinti savavališkai įrengtus objektus – veją, takus, pavėsinę, voljerą, plytų statinius ir kt. Tai įrodo, jog ginčo teritorijoje atsakovė elgėsi neteisėtai. Atsakovė visose jos inicijuotose bylose neigia akivaizdžius faktus ir manipuliuoja įrodymais. Antstolės V. D. 2019 m. kovo 5 d. protokole užfiksuota, jog atsakovė be leidimo nukasė žemės sluoksnį nuo ieškovei priklausančio rezervuaro, žemes paskleidė ant aikštelės ir ją aptvėrė, taip užkirsdama prieigą prie UAB „Projektas“ turto. Antstolio J. P. 2019 m. balandžio 8 d. protokole nurodyta, kad ant aikštelės buvo supiltos žemių ir atliekų krūvos, po kuriomis aptikta paslėpta asfaltbetonio danga. 2018 m. liepos 2 d. atsakovės pateiktose nuotraukose, pridėtose prie jos skundo NŽT, matyti, kad aikštelė tuo metu buvo su gera asfalto danga ir be šiukšlių ar statinių, taigi, atsakovė vėliau sugadino aikštelę ir klaidina teismus. Atsakovė siekia atnaujinti bylas dėl kiemo aikštelės kadastrinių matavimų, bandydama vilkinti procesą ir išvengti teisinių pasekmių. Šie klausimai jau buvo nagrinėti civilinėse bylose Nr. e2-166-328/2022 ir Nr. e2A-59-538/2023, kuriose teismai nustatė, jog aikštelės padalijimas ir registracija atlikti teisėtai, o UAB „Projektas“ įgijo nuosavybės teises dar pagal 2017 m. birželio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Teismas pagrįstai nustatė, kad faktas, jog aikštelė yra ant valstybinės žemės, nesumažina jos nuosavybės teisės ir galimybės ją ginti. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartyje taip pat konstatuota, kad kiemo aikštelė yra savarankiškas daiktas, todėl žemė po ja turėtų būti išnuomota jos eksploatavimui, o atsakovės patalpoms skirtas kitas plotas – aikštelė k4. Valstybinės inspekcijos patikrinimas patvirtino, kad atsakovės naudojama žemės dalis po kiemo aikštele nėra būtina jos patalpų eksploatavimui, o jai buvo išnuomota perteklinė valstybinės žemės dalis, kas ir tapo konflikto priežastimi. Tai sutampa su Vilniaus apygardos teismo išvada, jog žemė po kiemo aikštele turėtų būti išnuomota ieškovei kaip savarankiško daikto valdytojai. Teisminėje praktikoje išaiškinta, kad aikštelės, skirtos pastato aptarnavimui, paprastai laikytinos priklausiniais, tačiau jeigu jos nustoja tarnauti pastatui, tampa savarankiškais daiktais. Šiuo atveju ieškovei priklausančios aikštelės k4 vis dar tarnauja gamybinio pastato naudojimui, o kiemo aikštelė k1 – nebetarnauja ir todėl yra savarankiškas turtinis objektas, dėl kurio ieškovė turi teisę ginti savo nuosavybės interesus.

8.       Trečiasis asmuo NŽT atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodoma, kad teismas tinkamai įvertino visus bylos duomenis, taikė aktualų teisinį reglamentavimą ir išsamiai motyvavo savo išvadas. Byloje nustatyta, kad 2017 m. birželio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Projektas“ teisėtai įsigijo inžinerinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini), tarp jų – ir ginčo aikštelę, kurios teisinė registracija atlikta pagal 2019 m. kadastrinius matavimus. Ginčo teritorija priklauso valstybei, kurios patikėtinis yra Klaipėdos miesto savivaldybė, o sklypas išnuomotas keliems asmenims, tarp jų – ir atsakovei. Teismas, remdamasis įsiteisėjusiais teismų sprendimais, nustatė prejudicinius faktus, kad 2017 m. birželio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta teisėtai, turint valstybinės žemės valdytojo sutikimą, todėl nėra pagrindo laikyti ją niekine ar pripažinti negaliojančia. Taip pat teismai jau buvo nagrinėję ginčus dėl ginčo aikštelės padalijimo ir kadastrinių matavimų teisėtumo – nustatyta, kad matavimai atlikti tinkamai, o registracijos pagrindas yra tas pats galiojantis pirkimo–pardavimo sandoris. Teismas pagrįstai konstatavo, kad UAB „Projektas“ yra ginčo aikštelės savininkė, o faktas, jog ši aikštelė yra ant valstybinės žemės, nesuteikia pagrindo eliminuoti nuosavybės teisės ar paneigti savininko teisės ginti savo interesus. Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosavybės teisės laikomos pažeistomis, kai savininkas dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų nebegali naudotis turtu pagal jo paskirtį. Byloje pateikti įrodymai – fotofiksacijos, faktinių aplinkybių konstatavimo aktai, kadastrinių matavimų dokumentai – patvirtino, kad atsakovės veiksmai, tokie kaip žemės, statybinio laužo ir atliekų supylimas, taip pat savavališkų statinių įrengimas ginčo aikštelėje, pažeidė savininkės nuosavybės teises. Šie veiksmai trukdo savininkei naudotis turtu, todėl teismo sprendimas, kuriuo ieškovės reikalavimai buvo patenkinti, yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

10.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio  skundų ribas.

11.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovų negatorinis ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, motyvuodama tuo, kad ieškovams nėra suteikta teisė naudotis žeme po aikštele, dėl to atsakovė negali pažeisti jokių savininkų teisių; aikštelės ribos nėra aiškiai apibrėžtos; atsakovė nėra nieko užkrovusi ant aikštelės ir nesudaro jokių kliūčių ja naudotis; ginčo aikštelės faktiškai yra sunykusios.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

12.       Ieškovai prašo priimti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2025 m. balandžio 10 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. ZPA2-343, kuriuo konstatuota, jog UAB „Bilvina“ naudodama žemės sklypo dalį (kiemo aikštelės vietoje) ne pagal VĮ Registrų centro išraše nurodytą žemės naudojimo paskirtį ir būdą, pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkto nuostatas, atsakovei surašytas privalomasis nurodymas. Nurodoma, kad šios aplinkybės atsirado būtent po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir dėl šios objektyvios priežasties negalėjo būti laiku pateiktos į bylą. Šios naujos faktinės aplinkybės įrodo, kad ginčo teritorijoje (kiemo aikštelės vietoje) buvo pažeistas ir viešas interesas, kas susiję su byloje įrodinėjamomis faktinėmis aplinkybėmis (DOK-38268). Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, NŽT pateikė nuomonę dėl prašymo ir nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas buvo priimtas 2025 m. balandžio 15 d., t. y. po to, kai Inspekcija jau buvo parengusi 2025 m. balandžio 10 d. Žemės naudojimo ir patikrinimo aktą Nr. ŽPA2-343, o iš to seka, kad minėtą dokumentą į nagrinėjamą bylą UAB „Projektas“ savalaikiai galėjo pateikti dar pirmosios instancijos teismui, jeigu ji manė, kad tam yra poreikis ar būtinybė, dėl to šis dokumentas neturėtų būti priimtas (DOK-17694). Atsakovė prašo dokumento neprijungti prie bylos, kadangi jis neturi jokios įrodomosios galios byloje, nes patikrinimo išvados kartu su privalomuoju nurodymu yra apskųstos teismui (DOK-17884).

13.       CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje b yloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).

14.       CPK 180 straipsnyje numatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Liteko duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-13294-793/2025 pagal ieškovės UAB „Bilvina“ ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl 2025 m. balandžio 11 d. privalomojo nurodymo Nr. ŽPN-2187 panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Galutinis procesinis sprendimas šioje civilinėje byloje nepriimtas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad 2025 m. balandžio 10 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. ZPA2-343, kurio pagrindu surašytas privalomasis nurodymas, šioje proceso stadijoje dėl savo įrodomosios reikšmės neturi jokios įtakos sprendžiant šalių ginčą, dėl to jis atsisakomas priimti.

Dėl ginčo esmės

15.       Ieškovai savo reikalavimą kildina iš materialiosios teisės normų, reglamentuojančių savininkų teisių apsaugą ir gynimą. Pagal CK 4.98 straipsnio nuostatas savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: (i) kad jis yra turto savininkas; (ii) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018). Pagal kasacinio teismo praktiką, daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019). Priešingai, jeigu ieškovas įrodo, kad jis yra turto savininkas ir kad jo, kaip turto savininko, teisės yra pažeistos, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus. Iš bylos duomenų analizės pirmosios instancijos teismas konstatavo teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad ieškovė yra ginčo aikštelės savininkė ir ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, iš kurių aiškiai matyti, kad atsakovės supiltas žemės sluoksnis ir akmenys, statybinis laužas, kitos atliekos, stoginė, tvora, laiptai ir kiti statiniai, šuo jos nuosavybėje pažeidžia ieškovės teises, o atsakovė nepaneigė ieškovės nuosavybės teisės pažeidimo.

16.       Įvertinus apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliami savininko teisių turinio (apimties) ir galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimo, apribojimo ar kitokio apsunkinimo (ne)tinkamo nustatymo klausimai.

17.       Bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (el. b. t. 1, l. 10 – 12). Žemės sklypas išnuomotas UAB ,,Bilvina“ (plane pažymėta A1 (441/2084, F1(1971), F2(171) (ir kitiems asmenims) statiniams eksploatuoti (el. b. t. 1, l. 13 – 20, 58). UAB „Pamario statiniai“ 2017 m. birželio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio reg. Nr. M-4443, (toliau – Sutartis) pardavė UAB „Projektas“ inžinerinius statinius – kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): kiemo aikštelę, kadastro žemėlapyje pažymėta indeksu k4 (plotas 0,3283 ha), rezervuarą (k5), tvorą (k1 ir k2) ir vartus (k3), esančius valstybiniame žemės sklype (el. b. t. 1, l. 48 – 55). Sutarties 2.3 punkte nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnyba sutinka, kad UAB „Pamario statiniai“ perleistų kitus inžinerinius statinius-kiemo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius valstybinėje žemėje adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties 2.4 punkte nurodyta, kad pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalį, valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jei ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Sutarties 2.5 punkte nurodyta, kad valstybinė žemės nuomos sutartis su UAB „Projektas“ nebus sudaryta (Pagrindas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2016 m. liepos 11 d. Pažyma Nr. 13ST-300-(14.13.5 Į 2016-06-30 prašymą). UAB ,,Projektas“ padalijo inžinerinius statinius į atskirus daiktus: aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtą plane 1k, plotas 840 kv. m; tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtą plane 2k, ilgis 164,06 m; rezervuarą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtą plane 3k, tūris 50 kub. m; aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtą plane 4k, plotas 1 556 kv. m; kiemo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtą plane 5k, plotas 320 kv. m, esančius adresu (duomenys neskelbtini) (pagal 2019 m. birželio 18 d. kadastrinių matavimų bylą (matavimus atliko G. M.)); aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtą plane 1k, plotas 1 053 kv. m, esančią (duomenys neskelbtini) (pagal 2019 m. spalio 28 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą (matavimus atliko G. M.)) (el. b. t. 3, l. 60 – 83). 

18.       Aikštelės 1k ir 4k yra valstybiniame žemės sklype, kuris, kaip jau nurodyta aukščiau, išnuomotas atsakovei UAB „Bilvina“ ir kitiems tretiesiems asmenims. Aikštelė 4k yra aplink pastatą, todėl ja naudojasi visi pastato naudotojai. Šioje byloje kilo ginčas dėl aikštelės 1k, kuri yra savarankiškas daiktas.

19.       Atsakovė nurodo, kad aikštelė yra ant atsakovės ir kitų bendraturčių žemės be jokio teisinio pagrindo. Ieškovei nėra suteikta teisė naudotis žeme po aikštele. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais. Teisėjų kolegija nurodo, kad ieškovai yra ginčo aikštelės 1k savininkai ir išaiškina, kad nepaisant to, jog iki daikto padalijimo 2017 m. birželio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad valstybinė žemės nuomos sutartis su UAB „Projektas“ nebus sudaryta, ieškovams kaip inžinerinio statinio savininkams de facto suteikta teisė naudotis valstybinės žemės sklypu, esančiu po aikštele, ir spręsti dėl tokios teisės įteisinimo. Šią apeliacinės instancijos teismo išvadą patvirtina prejudiciniai faktai (CPK 182 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-190-1048/2024 pagal ieškovės UAB „Bilvina“ ieškinį atsakovei UAB „Projektas” dėl reikalavimų: 1) pripažinti atsakovę praradusia teisę naudotis žeme, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti ieškovei nuosavybės teises į aikšteles: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro žemėlapyje (plane) pažymėta indeksu 1k; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro žemėlapyje (plane) pažymėta indeksu 4k, adresas (duomenys neskelbtini), trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas paaiškino, kad NŽT 2016 m. liepos 11 d. sprendimas (šis dokumentas kaip teisinis pagrindas įrašytas į 2017 m. birželio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį) buvo parengtas, kai dar nebuvo suformuoti atskiri žemės sklypai, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo suformuotas naujas sklypas – (duomenys neskelbtini), o jame esančios aikštelės pagal Nekilnojamojo turto registrą yra savarankiški statiniai, tai žemės sklypas gali būti nuomojamas. Teismas konstatavo, kad atsakovė, kaip ginčo statinių – aikštelių savininkė, turi teisę kreiptis į naują valstybinės žemės sklypo patikėtinį – Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo ar sąlygų keitimo, be to, yra teisinis pagrindas spręsti klausimą dėl žemės sklypo servituto nustatymo.

20.       Atsakovė nurodo, kad padalijus aikštelę į kelias, jos plotas gerokai padidėjo: nuo 3 283 kv. m iki 3 769 kv. m, t. y. 486 kv. m (14,8 proc.), kas matyti iš kadastrinių duomenų, kurie nesutampa su faktine padėtimi, užfiksuota geodezinėje nuotraukoje. Tai reiškia, kad ieškovė „nusipaišė“ aikšteles ten, kur jų nėra. Atsakovės teigimu, kadangi aikštelė 1k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti žemės sklype (duomenys neskelbtini), buvo perleista R. M., likusio aikštelės plotas turi būti mažinamas iki 2 226 kv. m (3 283 – 1 057). Pirmosios instancijos teismas neteisingai atskleidė šios bylos ginčo esmę, nepagrįstai rėmėsi prejudiciniais faktais, nustatytais Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-166-328/2022 ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-59-538/2023, kuria Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimą paliko nepakeistą. 

21.       CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

22.       Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo pasisakyta, jog ne kiekviena įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime paminėta faktinė aplinkybė gali būti pripažinta prejudiciniu faktu. Tokią galią turi tik teismo nustatytos faktinės aplinkybės, sudariusios bylos, kurioje priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, įrodinėjimo dalyką (jo dalį). Įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Tai faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022 45 punktą).

23.       Civilinėje byloje Nr. e2-166-328/2022 UAB ,,Bilvina“ prašė panaikinti UAB ,,Projektas“ 2019 m. lapkričio 5 d. prašymą Nr. 22302431 dėl inžinerinių kiemo statinių: kiemo aikštelės (k4), rezervuaro (5k), tvoros (1k), tvoros (k2) ir vartų (k3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo į atskirus daiktus ir panaikinti kiemo aikštelės 1k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros 2k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susidedančių iš tvoros 2k1, tvoros 2k2 ir vartų 2k3, rezervuaro 3k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelės 4k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir aikštelės 5k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registraciją bei UAB ,,Projektas“ nuosavybės teises į juos, atstatant kiemo aikštelės (k4), rezervuaro (k5), tvoros (k1), tvoros (k2) ir vartų (k3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją ir pripažįstant UAB ,,Projektas“ nuosavybės teises į juos, nustatant, kad kiemo aikštelės (k4) plotas yra 2 226 kv. m.

24.       Civilinės bylos Nr. e2-166-328/2022 įrodinėjimo dalykas – juridinių faktų, kad kadastriniai matavimai atlikti nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir dėl to kiemo aikštelės (k4) plotas yra 2 226 kv. m, nustatymas. Byloje buvo nustatyta, kad UAB ,,Projektas“ 2019 m. birželio 18 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų bylos pagrindu 2019 m. lapkričio 5 d. pateikė prašymą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įregistruoti Statinių padalijimą į atskirus daiktus. 2019 m. birželio 18 d. kadastrinių matavimų byloje statinių išdėstymo planas parengtas pagal archyvinę kadastro duomenų byloje esančią medžiagą, kadastrinių matavimų byloje nurodyti panaudoti šaltiniai. UAB „Bilvina“ argumentus dėl atliktų kadastrinių matavimų netikslumo įrodinėjo UAB ,,Geoplanai“ 2019 m. balandžio 11 d. sudaryta Sklypo asfalto dangos geodezine nuotrauka M 1:500, antstolės V. D. atliktu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Teismui ieškovės nurodytus įrodymus įvertinus kartu su kita byloje esančia medžiaga, pagrindo tikėtinai išvadai apie atliktų matavimų netikslumus, nenustatyta. Statinių padalijimo į atskirus daiktus kadastriniai duomenys, nurodyti šių daiktų kadastrinių matavimų bylose, buvo įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą, prieš tai atlikus patikrinimą (patikrą), todėl toks Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo sprendimas patvirtina, kad kadastrinių matavimų byla atitiko teisės aktų reikalavimus. Duomenų, jog šis registrų tvarkytojo sprendimas nuginčytas ar pripažintas negaliojančiu, nėra. Teismas pažymėjo, kad iš byloje pateikto VĮ Registrų centro atsakymo (į 2019 m. lapkričio 29 d. paklausimą) matyti, jog padalintos aikštelės plotas padidėjo, suskaičiavus iš jos suformuotų aikštelių plotus dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų. Pastebėta, jog ir pačios ieškovės į bylą pateiktoje 2019 m. balandžio 11 d. geodezinėje nuotraukoje fiksuoti duomenys apie didesnį asfalto dangos kiekį Sklype (3 406 kv. m), nei buvo fiksuota ankstesnių kadastrinių matavimų metu (3 283 kv. m). Esant byloje pateiktiems duomenims, nėra pagrindo spręsti, jog pats daiktas buvo nepagrįstai padidintas.

25.       Šioje civilinėje byloje atsakovė UAB „Bilvina“ įrodinėja, kad ginčo aikštelės plotas padidėjo nuo 3 283 kv. m iki 3 769 kv. m, t. y. 486 kv. m (14,8 proc.), ir šioms aplinkybėms pagrįsti pateikė tuos pačius kaip ir civilinėje byloje Nr. e2-166-328/2022 įrodymus: UAB ,,Geoplanai“ 2019 m. balandžio 11 d. Sklypo asfalto dangos geodezinę nuotrauką, 2019 m. kovo 25 d. antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Papildomai atsakovė pateikė matininkės A. J. 2025 m. sausio 23 d. parengtą kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektinį planą, kuris parengtas pagal 2019 m. balandžio 11 d. geodezinę nuotrauką (el. b. t. 3, l. 190 – 189).

26.       Taigi, nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovė UAB „Bilvina“ iš esmės tokiomis pačiomis įrodinėjimo priemonėmis siekia įrodyti atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes dėl aikštelės ploto nepagrįsto padidėjimo, t. y. siekia paneigti 2019 m. birželio 18 d. kadastrinių matavimų bylos duomenis, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir dėl kurių yra priimtas Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo sprendimas. Pirmosios instancijos tesimas civilinėje byloje Nr. e2-166-328/2022 pripažino ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes neįrodytomis. 2025 m. sausio 23 d. kiemo aikštelės planas yra tapatus 2019 m. balandžio 11 d. planui, skiriasi tik asfalto dangos plotas. Pastebėtina, kad šioje byloje ir yra suformuluotas reikalavimas atstatyti aikštelės pažeistą bituminę asfalto dangą pagal 2019 m. birželio 18 d. kadastrinių matavimų bylos duomenis ir ieškinys pareikštas 2019 m. vasario 13 d. Nepaisant atsakovės pateikto naujo plano su tapačiais duomenimis, šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi civilinėje byloje Nr. e2-166-328/2022 nustatytais prejudiciniais faktais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tuos pačius įrodymus, dėl to paties įrodinėjimo dalyko, neturėjo teisinio pagrindo daryti skirtingos išvados.

27.       Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatyta, kad ginčo aikštelė, pažymėta plane 1k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 840 kv. m., kadastrinių duomenų nustatymo data 2019 m. rugsėjo 18 d., koordinatės X: 6180331,55 ir Y: 318856,58 (el. b. t. 3, l. 21 – 25). CK 4.262 straipsnyje reglamentuojama, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, nėra pagrindo laikyti pagrįstus atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos ginčo esmės ir be pagrindo rėmėsi prejudiciniais faktais. 

28.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pati atsakovė, reikšdama ieškinį dėl pripažinimo UAB „Bilvina“ nuosavybės teisės į aikšteles: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro žemėlapyje (plane) pažymėta indeksu 1k; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro žemėlapyje (plane) pažymėta indeksu 4k, adresas (duomenys neskelbtini), civilinėje byloje Nr. e2-190-1048/2024, rėmėsi ne UAB ,,Geoplanai“ 2019 m. balandžio 11 d. Sklypo asfalto dangos geodezine nuotrauka ar savarankiškai atliktais kadastriniais matavimais, bet 2019 m. birželio 18 d. kadastrinių matavimų bylos duomenis, su kuriais ji nagrinėjamoje byloje nesutinka. Toks atsakovės UAB „Bilvina“ duomenų vertinimo nenuoseklumas patvirtina procesinės pareigos įrodyti atsiliepimo pagrindą sudarančias aplinkybes vykdymo pasyvumą. Nustačius tokį atsakovės įrodinėjimo pareigos vykdymo būdą, atsižvelgiant į tai, kad teisminis ginčas tarp šalių vyksta nuo 2019 m. vasario 13 d., atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad ginčo aikštelės faktiškai yra sunykusios, neturi jokio realaus aktualumo įrodinėjamų teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių kontekste, dėl to laikytini nepagrįstais.

29.       Atsakovė nurodo, kad nėra nieko užkrovusi ant aikštelės ir nesudaro jokių kliūčių ja naudotis. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, iš kurių aiškiai matyti, kad atsakovės supiltas žemės sluoksnis ir akmenys, statybinis laužas, kitos atliekos, stoginė, tvora, laiptai ir kiti statiniai, šuo jos nuosavybėje pažeidžia ieškovės teises. 

30.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo aikštelės 1k statybos pabaigos metai yra 1985 m. 2010 m. kovo 22 d. atsakovė UAB „Bilvina“ sudarė Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N21/2010-0012 ir Nr. N21/2010-0013. UAB „Projektas“ 2017 m. birželio 12 d. įsigijo inžinerinius statinius. UAB „Projektas“ 2019 m. vasario 13 d. kreipėsi į teismą dėl neteisėto naudojimosi svetimu daiktu. Ieškovė pateikė 2019 m. vasario 2 d. fotofiksacijas, iš kurių matyti aikštelėje esantis statybinis laužas, tvora, šuns voljeras, šuo, žemės ant rezervuaro (el. b. t. 1, l. 7 – 3). Iš antstolio J. P. 2019 m. balandžio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 10 nustatyta, kad vakarinėje sklypo dalyje pastatyta metalinių tinklo segmentų tvora, piečiau rezervuaro į šiaurės rytus link žemės sklype esančios betoninės tvoros montuojamos metalinių tinklo segmentų tvoros rytų pusėje yra išlyginto grunto ruožas pagal visą tvoros ilgį. Tvoros vakarų pusėje supiltas gruntas ir statybinės medžiagos. Nukasus grunto sluoksnį pietinėje grunto ir bituminės asfalto dangos riboje atkastoje vietoje po gruntu rasta bituminė asfalto danga, keturių iškastų duobių dugne rasta bituminė asfalto danga, o vienoje iš duobių rasti bituminės asfalto dangos nuolaužos. Į rytų pusę esančiame betoninės ir plytų tvorų kampe sudėtos plytos, mediniai padėklai, daiktai. Rytinėje pusėje pastatyta šuns būda ir pririštas šuo (el. b. t. 2, l. 6 – 43). Iš 2019 m. kovo 25 d. antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad vidiniame kieme sukrautos plytos ant žemės, nes toje vietoje sugadinta asfalto danga, žemės pylimas sklype apaugęs žole, krūmais ir medžiais, statybinės medžiagos supiltos ant grunto, rytinėje žemės sklypo dalyje yra šuo ir šuns būda (el. b. t. 1, l. 115 – 123).

31.       Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

32.       Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenimis ieškovė įrodė, kad yra praradusi galimybę naudotis daiktu pagal jo paskirtį, o atsakovė nepaneigė ieškovės įrodinėjamų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nepaneigė ieškovės nuosavybės teisės pažeidimo, yra pagrįsta visa bylos medžiaga. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir aukščiau nurodytą apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas negatorinio ieškinio pagrįstumo sąlygas nustatė tinkamai paskirstęs tarp šalių įrodinėjimo naštą ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, dėl to laikyti pagrįstais apeliacinio skundo argumentus nėra teisinio pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

33.       Teisėjų kolegijos vertinimu, į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų apeliantės apeliaciniame skunde dėstomų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

34.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas, kuriuo ieškovės negatorinis ieškinys patenkintas, yra tesėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35.       Atsakovės apeliacinis skundą atmetus, iš atsakovės ieškovams priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 850,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir prašo jas priteisti ieškovui (el. b. t. 4, l. 106 – 108, DOK-22351). Ieškovų patirtos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (8.11 punktas, 2 335,90 Eur × 1,3 = 3 036,67 Eur pagal 2025 m. gegužės 16 d. išrašytą sąskaitą VP Nr. 2025-031).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bilvina“, juridinio asmens kodas 240828880, 850,00 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                Daina Lisaitė

Anita Sereikienė

Agnė Vyliaudaitė