(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. vasario 15 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,
sekretoriaujant Ernestai Perednienei,
dalyvaujant pareiškėjui A. P., suinteresuotam asmeniui antstoliui I. G.
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. P. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuoti asmenys antstolis I. G., I. D. P., AB Nordea bank, R. B., B. Z. B., A. R. B., V. B., UAB Vilniaus energija, UAB Bitė Lietuva, VMI prie LR FM, UAB TEO LT, AB Energijos skirstymo operatorius, AB Swedbank, AB DNB BANKAS, UAB Vilniaus vandenys, VSVFV Vilniaus skyrius, UAB General Financing, AB SEB bankas, UAB Gelvora, ir
n u s t a t ė:
Antstolis I. G. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas prašo pripažinti neteisėtais antstolio veiksmus atsisakyti patenkinti jo teisę siūlyti turto pirkėją už ne mažesnę pinigų sumą kaip nurodyta turto arešto akte. Mano, kad antstolis elgėsi nepagrįstai. Antstolis turėjo pareigą skirti ekspertizę naujai turto vertei nustatyti. Be to, antstolis, vykdydamas varžytines užkirto kelią pasinaudoti teise siūlyti areštuoto turto pirkėją. Be to, varžytinėse nustatyta turto vertė neatitinka eksperto įvertintos.
Antstolis, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo skundą, patvarkyme nurodė, kad antstolis vykdo išieškojimą. Teismas nusprendė priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjas, teikdamas skundą, neatsižvelgė į tai, kad turtas buvo perkainotas, atsižvelgiant į rinkos kainas bei į varžytinėse pasiūlytą didžiausią kainą. Pažymi, kad skolininko skundas dėl turto vertės nustatymo jau teismo buvo išnagrinėtas ir atmestas.
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas (skolininkas) pateiktu skundu prašo panaikinti antstolio 2016-09-12 patvarkymą Nr. S1-13896.
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazėje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas (tiek Vilniaus apygardos teismas) nutartimi išnagrinėjo pareiškėjo A. P. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame pareiškėjas skundė neva neteisingai antstolio nustatytą parduodamo turto vertę.
Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; šios aplinkybės – tai prejudiciniai faktai. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, šios aplinkybės – prejudiciniai faktai – laikytinos įrodytomis, todėl teismui draudžiama pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti kitoje byloje konstatuotus faktus bei teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bankrutavusi A. J. IĮ v. UAB „Jurgio baldai“, bylos Nr. 3K-3-41/2014).
Dėl aukščiau nurodyto teismas atskirai nevertina pareiškėjo skunde dėstomos aplinkybės dėl neteisingo turto perkainojimo.
Tai, kad asmuo turi teisę skųsti antstolio veiksmus, nereiškia, kad galima dėl asmeniui reikšmingų aplinkybių panaikinti teisėtus ir pagrįstus antstolio patvarkymus, ar pažeisti teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principus. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis.
Vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis I. G. priėmė vykdymui Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį dėl turto pardavimo iš varžytinių.
Pažymėtina, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.
Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 str.), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).
Vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis, priėmęs vykdymui aukščiau nurodytą vykdomąjį dokumentą, ėmėsi priemonių jam įvykdyti.
CPK 700 str. nustatyta, kad turto pardavimas iš varžytynių yra speciali procesinė turto realizavimo forma, taikoma skolininkui, neįvykdžiusiam savo turtinių įsipareigojimų.
Nors vykdymo procese būtina atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko teises ir teisėtus interesus, nes CPK normos, reglamentuojančios priverstinį teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymą, skirtos ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teisėms ir teisėtiems interesams apginti, tačiau vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai, nes teismo sprendimo vykdymo stadijoje įgyvendinamos sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės.
Antstolis privalo laikytis išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilės (CPK 664 str.). Pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai; antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse; ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis; penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Taigi, išieškojimo eiliškumą nagrinėjamoje byloje imperatyviai nustatė įstatymas, kadangi vykdomosiose bylose vykdomas išieškojimas iš įkeisto turto hipotekos kreditoriaus naudai.
CPK 662 straipsnio 1 dalyje aiškiai įtvirtinta, kad išieškotojas, laikydamasis šio kodekso 664, 665 straipsniuose nustatytos eilės, iki priverstinio vykdymo pradžios gali raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skolininko butas yra įkeistas išieškotojo naudai ir areštuotas, o varžytynės paskelbtos siekiant vykdyti įsiteisėjusius teismo procesinius sprendimus.
Teismas nesutinka su pareiškėjo nurodomais motyvais, kad antstolio paskelbtos varžytinės yra neteisėtos ir todėl turi būti panaikintos. Antstolis, atsisakydamas patenkinti skolininko skundą, teisingai pažymėjo, kad skolininko turtas įkeistas hipoteka, todėl pirmiausia iš jo yra išieškoma.
CPK 644 str. 4 d. numato skolininkui pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-397/2010).
Šiuo atveju skolininkui niekas netrukdė iki varžytinių paskelbimo surasti tokio turto pirkėją arba (ir) imtis veiksmų, kad apie varžytinėse parduodamą turtą sužinotų kuo daugiau galimų pirkėjų, t. y. realizuoti skolininkui įstatyme (CPK 706 straipsnio 3 dalyje) įtvirtintą tokią diskrecijos teisę. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad skolininkas būtų ėmęsis minėtų veiksmų.
Teismų praktikoje yra aiškiai laikomasi nuomonės, kad skolininkas iki varžytynių pradžios turi teisę pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, tačiau turto pardavimas iš varžytynių, vadovaujantis CPK 704 straipsnio 2 dalimi, atšaukiamas tik tuo atveju, jeigu skolininko pasiūlytas pirkėjas iki varžytynių pradžios sumoka į antstolio depozitinę sąskaitą su skolininku sutartą sumą, ne mažesnę kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė, arba mažesnę sumą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2014-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-854-104/2014 ir kt.). Taigi šiuo nurodytu motyvu iš esmės paneigiami pareiškėjo skunde dėstomi argumentai. Antstolis, perkainojęs turtą elgėsi teisėtai, be to, pardavus turtą už beveik dvigubai mažesnę sumą nei sudaro skola išieškotojui, būtų paneigti vykdymo proceso principai ir pažeistos išieškotojo teisės.
Kad skolininkas būtų pasiūlęs nurodytam parduodamam turtui pirkėją už didesnę sumą nėra jokių įrodymų nei vykdomojoje byloje, nei civilinėje byloje, kurioje nagrinėjamas skolininko skundas.
Anksčiau išdėstyti argumentai leidžia konstatuoti, varžytinės paskelbtos laikantis teisės aktuose numatytos tvarkos ir terminų, antstolis, nesutikęs tenkinti pareiškėjo prašymo dėl turto pardavimo jo pasiūlytam pirkėjui už ženkliai mažesnę kainą nepažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos bei vykdymo procesą reglamentuojančių procesinių teisės normų, todėl nėra teisinio pagrindo antstolio veiksmų pripažinti neteisėtais.
Dėl nurodytos priežasties skolininko skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.
Vadovaudamasis LR CPK 513, 290-292 str. teismas
n u t a r i a:
A. P. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų pripažinimo neteisėtais ir patvarkymo panaikinimo atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Gintaras Seikalis