Civilinė byla Nr. e2-770-464/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00258-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Lietuvos, Vokietijos ir Prancūzijos uždarosios akcinės bendrovės „Portmann & Dobilas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-3428-794/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus dobilas“ ieškinį atsakovei Lietuvos, Vokietijos ir Prancūzijos uždarajai akcinei bendrovei „Portmann & Dobilas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo R. Ž.,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė BUAB „Vilniaus dobilas“ pateikė ieškinį atsakovei Lietuvos, Vokietijos ir Prancūzijos UAB „Portmann & Dobilas“ (toliau – ir UAB „Portmann & Dobilas“), kuriame prašė: 1) pripažinti negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento) ieškovės ir atsakovės sudarytus sandorius – tarpusavio skolų užskaitymo 2015-03-31 aktą Nr. SUD150331, tarpusavio skolų užskaitymo 2015-06-30 aktą Nr. SUDAKTAS1, tarpusavio skolų užskaitymo 2015-10-30 aktą Nr. SUDAKTAS2, tarpusavio skolų užskaitymo 2015-12-31 aktą Nr. SUDAKTAS3; 2) taikyti restituciją – grąžinti ieškovei reikalavimo teises į atsakovę; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės 58 421,49 Eur.
2. Reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB „Portmann & Dobilas“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei turtines teises, įskaitant gautinas sumas, esančias pas atsakovę UAB „Portmann & Dobilas“ arba trečiuosius asmenis, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai – atsakovei UAB „Portmann & Dobilas“ priklausančias pinigines lėšas 58 421,49 Eur sumai.
3. Atsakovė savo veiksmais jau įrodė, kad yra linkusi veikti nesąžiningai. Atsakovė, pasinaudodama šeiminiais ryšiais ir artimais verslo santykiais su faktiškai nemokia ieškove, sudarė tarpusavio skolų užskaitymo aktus, kuriais buvo neteisėtai įskaitytos BUAB „Vilniaus dobilas“ reikalavimo teisės į UAB „Portmann & Dobilas“ ir tokiu būdu sumažintas ieškovės bendras turtas. Kaip matyti iš UAB „Portmann & Dobilas“ 2015 m. balanso, bendrovė turi turto 187 573 Eur sumai, iš jos ilgalaikis bendrovės turtas – 97 649 Eur. Ilgalaikį turtą daugiausiai sudaro autotransporto priemonės. Ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, todėl siekiant užtikrinti visapusišką ir maksimalią bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų apsaugą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas. Šioje byloje egzistuoja viešasis interesas. Tokiais atvejais, kai viena iš šalių yra bankrutuojanti įmonė, vadovaujantis teismų praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismas turi teisę netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir netaikyti tokio ieškinio užtikrinimui atsakovės teisių suvaržymo tik tuomet, kai yra neabejotinų duomenų apie atsakovo sąžiningumą ir užtikrintas galimybes įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2017-02-07 nutartimi ieškovės prašymą patenkino – ieškovės BUAB „Vilniaus dobilas“ reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės Lietuvos, Vokietijos ir Prancūzijos UAB „Portmann & Dobilas“ 58 421,49 Eur sumai nekilnojamojo turto, esančio pas atsakovę ir / arba trečiuosius asmenis, areštą, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims; nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovės nekilnojamojo turto, areštavo kilnojamąjį turtą, turtines teises arba pinigines lėšas, esančias pas atsakovę atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir / arba pas kitus trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovei atsiskaityti su ieškove, mokėti mokesčius valstybei bei įmokas socialinio draudimo fondui; nutarties vykdymą pavedė ieškovės pasirinktam antstoliui.
5. Teismas nurodė, kad ieškovė pateiktame teismui procesiniame dokumente išdėstė faktines aplinkybes, gindama savo teisę, ir tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą.
6. Teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad 58 421,49 Eur dydžio reikalavimo suma atsakovei yra didelė, todėl nutarties priėmimo dieną teismui nežinant, kiek ir kokio turto turi atsakovė, kokia to turto vertė, ar atsakovės turtas nesuvaržytas, neapribotas disponavimas turtu, egzistuoja tikimybė, jog esant ieškovei palankiam teismo sprendimui, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įrodymų, kad atsakovė bendradarbiauja su ieškove ir siekia sumažinti prievolės dydį, nėra. 

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atsakovė UAB „Portmann & Dobilas“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017-02-07 nutartį panaikinti ir panaikinti atsakovės UAB „Portmann & Dobilas“ atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones; priteisti iš ieškovės bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų 341 Eur atsakovės bylinėjimosi išlaidų (žyminį mokestį ir atstovavimo išlaidas). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovė tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų. Ieškovė ir atsakovė teikė viena kitai įvairias paslaugas, už kurias mokėtinos sumos buvo įskaitytos, priešingu atveju atsakovė nebūtų užsakinėjusi jokių paslaugų iš ieškovės ir nebūtų jai teikusi jokių paslaugų. Ieškovė ieškinį pareiškė apie tai neįspėjusi atsakovės. Atsakovės 60 215,46 Eur finansinis reikalavimas nepagrįstai buvo ginčijamas ieškovės bankroto byloje, kas rodo prieš atsakovę nukreiptus sistemingus veiksmus.
2. Ieškovė ir pirmosios instancijos teismas nutartyje nepagrindė grėsmės galimai ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Vien ieškinio suma negali būti lemiama nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Atsakovės turtinė padėtis nesikeičia jau daug metų. Remiantis atsakovės 2016-12-31 balanso duomenimis, atsakovė turi iš viso turto už 269 215,54 Eur, iš jo didžiąją dalį turto sudaro ilgalaikis materialus turtas (155 953,69 Eur). Lyginant su 2015 metais, atsakovės turtinė padėtis pagerėjo, 2016 metai atsakovei buvo pelningi.
8. Ieškovė BUAB „Vilniaus dobilas“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
1. Atsakovė nenurodė jokių argumentų, kurie ieškovės pasirinktą pažeistų teisių gynimo būdą, reiškiant actio Pauliana ieškinį, darytų aiškiai neleistinu ar objektyviai neįmanomu. Vien faktas, kad tarp šalių buvo susiklostę paslaugų mainų teisiniai santykiai, nereiškia, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti teisėtai. Net jei atsakovės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės ir turėtų kokios nors įtakos ieškinyje keliamų reikalavimų atmetimui, jos negalėtų būti vertinamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, nes šių aplinkybių vertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės, o ne ieškinio prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumo vertinimo dalykas. Bet koks atsakovės įspėjimas apie ketinimą pareikšti ieškinį būtų tik apsunkinęs galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovės argumentai remiasi deklaratyviomis prielaidomis apie neva jos atžvilgiu nukreiptus sistemingus bei teisiškai nepagrįstus ieškovės kreditoriaus UAB „Finance group“ veiksmus.
2. Kadangi faktinę grėsmę ieškinio pateikimo metu įrodyti daugeliu atvejų yra itin sudėtinga arba praktiškai neįmanoma (pvz., tikėtinai pagrįsti esant atsakovo sąmoningą ketinimą išvengti jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo), arešto taikymo prašančiam asmeniui yra suteikta galimybė remtis didele ieškinio suma kaip grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui prezumpcija. Vargu ar galima teigti, kad nagrinėjamu atveju atsakovės finansinė būklė yra tokia gera, kad teismui patenkinus ieškovės ieškinį ji galėtų be vargo įvykdyti teismo sprendimą. Kaip ieškovė yra nurodžiusi savo ieškinyje, atsakovė savo veiksmais jau ne kartą įrodė tai, kad ji yra linkusi veikti nesąžiningai. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grindžiamas ne vien tik didele ieškinio suma, bet ir šioje byloje egzistuojančiu viešuoju interesu.

Teisėja

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantei taikytos laikinosios apsaugos priemonės (turto areštas), teisėtumo ir pagrįstumo. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės taikomos esant dviejų būtinųjų sąlygų visumai: 1) ieškinio reikalavimai turi būti tikėtinai pagrįsti; 2) nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Apeliantė (atsakovė) UAB „Portmann & Dobilas“ pirmosios instancijos teismo nutartį skundžia ginčydama abiejų šių sąlygų egzistavimą, todėl apeliacinis teismas pasisako dėl kiekvienos iš jų atskirai.

Dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo

10. Apeliacinis teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė ieškinyje išsamiai atskleidžia savo reikalavimų faktinį pagrindą, aptaria visas actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygas, jas įrodinėja prie ieškinio pridedamais įrodymais, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus.
11. Pirmiausia pažymėtina, kad iš apeliantės argumentų nėra akivaizdu, kaip jos nurodomos aplinkybės yra kaip nors susijusios su nagrinėjamoje byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumu. Apeliantė nenurodo, kaip reiškiamų reikalavimų pagrįstumą paneigia tokios aplinkybės (jeigu jos būtų nustatytos byloje), kad tarp ginčo šalių buvo susiklostę bendradarbiavimo mainantis įvairiomis paslaugomis santykiai, arba tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą apie tai neįspėjusi apeliantės. Kitose bylose apeliantei pareikštų reikalavimų faktas taip pat niekaip negali paneigti nagrinėjamoje byloje reiškiamų reikalavimų pagrįstumo, kuris vertintinas tik atsižvelgus į konkrečios bylos aplinkybes.
12. Sutiktina su ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą išsakyta pozicija, kad nagrinėjamu atveju apeliantės reiškiami atsikirtimai dėl ieškinio pagrįstumo nėra aktualūs siekiant paneigti šios privalomos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimą, tokie jos argumentai bus įvertinti išnagrinėjus ginčą iš esmės, įgyvendinus visas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procedūras. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas kaip teismo pareiga jau šioje bylos proceso stadijoje, t. y. sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo galimybės, nuodugniai įvertinti kiekvieną ieškinio argumentą bei įrodymą ir pasisakyti dėl jų pakankamumo ieškiniui patenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015).
13. Apeliacinis teismas nagrinėjamu atveju nenustatė akivaizdžių aplinkybių, iš kurių jau šioje bylos proceso stadijoje būtų galima daryti išvadą apie tikėtiną ieškinio nepagrįstumą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, jog šiuo pagrindu laikinąsias apsaugos priemones atsisakoma taikyti tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017). Todėl pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga pirmosios instancijos teismo buvo nustatyta pagrįstai.

Dėl  grėsmės teismo sprendimo įvykdymui             

14. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymą pagrindžia tik abiejų CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų buvimas. Todėl įvertintina ir tai, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl grėsmės būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimo.
15. Kai byloje yra reiškiami turtinio pobūdžio reikalavimai, grėsmei, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, nustatyti gali būti reikšmingi tokie faktai, kaip ieškinio suma, skolininko turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu. Nė vienai iš šių aplinkybių negali būti suteikiama išskirtinė reikšmė, kiekvienu atveju svarbu įvertinti jų visumą. Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl didelės ieškinio sumos kriterijaus, naujausioje savo praktikoje teikia išaiškinimus, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negalėtų būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti esantį atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017).
16. Nagrinėjamu atveju ieškovė poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinyje grindė ne vien didelės ginčo sumos kriterijumi, bet ir kitomis aplinkybes, jos siejamomis su galimu (spėjamu) atsakovės nesąžiningumu. Tačiau apeliantė atskirajame skunde remiasi išimtinai argumentais, skirtais paneigti ieškinio sumos jai dydį, neneigdama ir neįrodinėdama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės, kuriomis apibūdinamas spėjamas jos nesąžiningumas, būtų nepagrįstos. Pažymėtina, kad kiekviena šalis privalo įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą (CPK 178 str.).
17. Ieškovės ieškinyje pateikia duomenis, kad laikotarpiu, kai tarp šalių buvo sudaryti šioje byloje ginčijami tarpusavio skolų užskaitymo aktai (2015-03-31, 2015-06-30, 2015-10-30, 2015-12-31), ieškovė jau turėjo mokumo problemų, neturėjo galimybės atsiskaityti su visais savo kreditoriais. Taip pat akcentuoja, kad ketvirtasis ieškiniu ginčijamas tarpusavio skolų užskaitymo aktas sudarytas jau tuo metu, kai jau buvo priimta Vilniaus apygardos teismo 2015-11-19 nutartis iškelti bankroto bylą apeliantei, nors šiuo klausimu priimta nutartis ir nebuvo dar įsiteisėjusi, o tokių jos teiginių pagrįstumu leidžia įsitikinti Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (civilinės bylos Nr. eB2-535-794/2017, teisminio proceso Nr. 2-55-3-02093-2015-7, procesinė informacija; CPK 179 str. 3 d.). Ieškovės pateikti turto arešto aktų registro duomenys taip pat teiki pagrindą vertinimui, kad ginčijami tarpusavio skolų užskaitymo aktai buvo sudaromi galiojant atsakovės turto areštui. Iš kitų rašytinių bylos įrodymų matyti, kad ginčijamų aktų sudarymo metu ieškovei vadovavo R. Ž., o atsakovei vadovavo jo sūnus A. Ž., abi įmonės palaikė glaudžius verslo santykius.
18. Aptartų aplinkybių visuma apie apeliantės elgesį iki bylos iškėlimo, jai labiau tikėtinai žinant apie ieškovės įmonės mokumo sutrikimus bei jos kreditorių interesus, taip pat abiejų įmonių sąsajos leidžia apeliacinės instancijos teismui pagrįstai suabejoti apeliantės sąžiningumu ir / ar sąžiningais ketinimais ateityje, jeigu teismo sprendimas būtų jai nepalankus. Kaip buvo minėta, šalies elgesys iki civilinės bylos iškėlimo yra viena iš sprendimo neįvykdymo realią grėsmę patvirtinančių aplinkybių.
19. Taigi net ir tuo atveju, jeigu apeliantės turtinė padėtis pati savaime neleistų spręsti apie grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimą, apie tokią grėsmę ieškovės (jos kreditorių) interesams liudija kitas vertinamasis kriterijus – apeliantės jau atlikti nesąžiningi veiksmai, leidžiantys labiau tikėtinai spręsti ir dėl to, jog tokių veiksmų ji gali imtis ateityje, siekdama išvengti nepalankaus jai sprendimo vykdymo.
20. Tai konstatavus, skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada dėl poreikio šiuo konkrečiu atveju užtikrinti sprendimo įvykdymą, nėra paneigta. Todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Apeliantė atskirajame skunde išreiškė prašymą priteisti jai iš ieškovės bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šio atskirojo skundo nagrinėjimu. Tačiau šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi nėra priimtas sprendimas dėl ginčo esmės, todėl nėra pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų šioje bylos stadijoje paskirstymo (CPK 93 str., 98 str.). 
22. Kita vertus, pažymėtina, kad apeliantė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu nagrinėjamoje byloje yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinius ir kasacinius skundus. Ir nors apeliantė teikė atskirąjį skundą, CPK 83 straipsnio taikymo prasme jis prilygintinas apeliaciniam skundui (CPK 338 str.). Atsižvelgiant į minėtą reglamentavimą, apeliantė žyminio mokesčio, teikdama atskirąjį skundą, neturėjo mokėti, apie tai teismų praktikoje jau buvo pasisakyta (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1933-302/2016). Todėl  sumokėtas žyminis mokestis už atskirąjį skundą apeliantei grąžintinas, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 3 d., 5 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Grąžinti atsakovei Lietuvos, Vokietijos ir Prancūzijos uždarajai akcinei bendrovei „Portmann & Dobilas“ (įmonės kodas 110836297) 21 Eur (dvidešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, sumokėto 2017 m. vasario 15 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1386.

Teisėja                            Dalia Kačinskienė