Administracinė byla Nr. AS-943-556/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01644-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų           Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus vedėjui V. G. dėl turtinės ir neturtinės žalos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

              Pareiškėjas S. K. (toliau – ir pareiškėjas) į Kauno apygardos administracinį teismą kreipėsi 2016 m. rugpjūčio 16 d. su skundu (gautas 2016 m. rugpjūčio 18 d.), o 2016 m. rugpjūčio 30 d. pateikė patikslintą skundą (gautas 2016 m. rugsėjo 1 d.), kuriuo prašė: 1) iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus vedėjo V. G. pareiškėjo naudai išieškoti ne mažesnę kaip vienos minimalios mėnesinės algos dydžio kompensaciją už tris mėnesius (160 x 3) t. y. 480 eurų; 2) iš V. G. pareiškėjo naudai priteisti 1 300 eurų neturtinės žalos.

Pareiškėjas kartu su skundu pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus vedėjui V. G. eiti skyriaus vedėjo pareigas, iki bus atlyginta pareiškėjo naudai turtinė, neturtinė žala ir panaikinti pareiškėjo atžvilgiu priimti sprendimai.

Pareiškėjas patikslintu skundu prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir laikinai, teismo nuožiūra, nušalinti atsakovą nuo darbo pareigų, jo darbo funkcijas pavedant kitam asmeniui, kadangi pareiškėjas abejoja atsakovo kompetencija ir įtaria atsakovą esant suinteresuotą ir neatsakingai atliekantį savo darbo funkcijas. Todėl, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjo manymu, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, atsakovas ir toliau priiminės neteisėtus sprendimus, klaidins interesantus bei teiks Lietuvos Respublikos teisės aktams ir įstatymams prieštaraujančias konsultacijas. Nepritaikius atsakovui reikalavimo užtikrinimo priemonių ir laikinai neuždraudus atsakovui vykdyti darbo funkcijas priimant sprendimus, šis gali padaryti neatitaisomos žalos priimdamas panašaus pobūdžio teisės aktus, su kuriais bus susiję daugybė kitų žmonių, todėl neišvengiamai gali kilti kiti nauji teisiniai santykiai. Todėl pareiškėjas prašo atsakovui taikyti laikinąsias užtikrinimo priemones, t. y. laikinai uždrausti priimti sprendimus ir kitokius teisės aktus, susijusius su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos skyriaus vedėjo kompetencija bei pareigomis iki nebus išaiškinta atsakovo padarytų pažeidimų mastas.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl priemonių reikalavimui užtikrinti taikymo atmetė (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 67 str. 1 d. 1 p. ir 70 str.).

Teismas vadovavosi ABTĮ 70 straipsnio 1, 3 dalimis ir nurodė, jog, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių tikslingumo klausimą bei vertinant pareiškėjo pareikšto prašymo pagrįstumą, paties ginčijamo administracinio akto teisėtumo klausimas nebuvo analizuojamas, nes teismas neturi teisės iš anksto vertinti ir pasisakyti dėl bylos baigties.

Teismas pažymėjo, jog asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą. Tačiau kiekvienu atveju nustatoma, ar galėtų būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, jeigu nebūtų imtasi įstatyme numatytų reikalavimo užtikrinimo priemonių. Tik esant realiai grėsmei, t. y. konstatavus konkrečias aplinkybes, faktus, leidžiančius daryti prielaidą, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, jos gali būti taikomos. Kiekvieną kartą sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimo atsižvelgiama į bylos medžiagą bei faktinę situaciją (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-229/2012). Spręsdamas reikalavimo užtikrinimo klausimą, teismas atsižvelgia į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą (pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-365/2012). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008).

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindžiamas prielaidomis ir subjektyvia nuomone nepateikiant teismui jokių duomenų apie galimos didelės žalos galimą atsiradimą. Pareiškėjas prašymo nepagrindė, nenurodė, jog nepritaikius prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės gali atsirasti neatitaisomų padarinių pareiškėjui.

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas nenurodė ir nepagrindė aplinkybių, dėl kurių būtų galima spręsti, jog, netaikius poveikio priemonės, pareiškėjas patirs didelę, neatitaisomą žalą.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta pažeidžiant terminą (prašymas turėjo būti išnagrinėtas per trijų darbo dienų terminą (ABTĮ 70 str. 4 d.)). Pareiškėjo patikslintas skundas teisme buvo priimtas 2016 m. rugsėjo 1 d., tačiau Kauno apygardos administracinis teismas nutartį priėmė tik 2016 m. rugsėjo 14 d., t. y. nuo patikslinto skundo gavimo dienos praėjus devynioms darbo dienoms. Teismas pateikto patikslinto skundo per tris darbo dienas neišnagrinėjo, kitų proceso dalyvių nuomonių dėl pateikto skundo per devynias darbo dienas negavo.

2. 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartyje teismas nurodė, kad, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių tikslingumo klausimą bei vertinant pareiškėjo pareikšto prašymo pagrįstumą, paties ginčijamo administracinio akto teisėtumo klausimas neanalizuojamas, nes teismas neturi teisės iš anksto vertinti ir pasisakyti dėl bylos baigties. Teismas šioje nutartyje nesirėmė proceso šalių paaiškinimais, visapusišku ir išsamiu įrodymų įvertinimu, kuris būtų pagrįstas objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, neapklausė liudytojų, proceso dalyvių, neišnagrinėjo atsakovo pateikto atsiliepimo ir priėmė sprendimą – pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių atmesti. Teismas neanalizavo bylos aplinkybių, nesusipažino su proceso dalyvių nuomone bei pareikštais atsiliepimais ir atmetė pareiškėjo prašymą taip užkirsdamas kelią vėliau kreiptis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

3. Pirmosios instancijos teismas nutartimi informavo, kad pareiškėjas gali iš naujo kreiptis į teismą su skundu (prašymu), atitinkančiu ABTĮ skundui keliamus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą netenkinti prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių ir iš anksto reikalaudamas naujų bylos aplinkybių bei įrodymų, pretenduojant teikti tokį prašymą vėliau, iš esmės apsprendė bylos baigtį atmesti ir patį ieškovo skundą, niekuo nemotyvuodamas tokio savo sprendimo. Teismas išreiškė savo išankstinį įsitikinimą dėl bylos baigties, nenurodydamas šio sprendimo motyvų ir kaip byloje turėtų pasikeisti faktinė situacija, kuriai atsiradus būtų galima pagal naujas aplinkybes bei įrodymus pateikti teismui reikalavimą iš naujo vertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių būtinumą.

4. Pareiškėjas dėl atsakovo veiksmų jau patyrė neatitaisomų padarinių. Pareiškėjas dėl patirtos žalos su ieškiniu kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą. Atsakovo atžvilgiu būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kad būtų apsaugoti kiti asmenys nuo pasekmių, kurios gali kilti dėl priimtų atsakovo sprendimų, nes dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo kyla pagrįstos abejonės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamas administracinės bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 70 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

              Iš pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų matyti, jog pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemone iš esmės siekia laikinai uždrausti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus vedėjui V. G. eiti skyriaus vedėjo pareigas, kol bus atlyginta pareiškėjo naudai turtinė, neturtinė žala ir panaikinti pareiškėjo atžvilgiu priimti sprendimai.

Pirmosios instancijos teismas, 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl priemonių reikalavimui užtikrinti taikymo, atmetė prašymą kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas, paduodamas atskirąjį skundą, siekia, kad būtų panaikinta Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis ir klausimas išspręstas iš esmės, t. y. tenkintas pareiškėjo prašymas dėl priemonių reikalavimui užtikrinti.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančios redakcijos ABTĮ institutas, reglamentuojantis reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą, lyginant su iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusiu, pakito ir, be kita ko, nustato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais (ABTĮ 70 str. 1 d). Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, ja negalima piktnaudžiauti, naudotis ne pagal paskirtį (pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (pvz., 2014 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-207/2014, 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-874/2014).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atskirajame skunde nurodo ir tai, kad priimant pirmosios instancijos teismo nutartį buvo padarytas procesinės teisės normų pažeidimas. Pareiškėjas mano, jog teismas pateikto 2016 m. rugsėjo 1 d. patikslinto skundo su prašymu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo laiku neišnagrinėjo.

ABTĮ 70 straipsnio 4 dalis numato, kad prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo teisėjas arba teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per tris darbo dienas po jo gavimo, atsakovui ir kitiems proceso dalyviams apie tai nepranešant. Jeigu toks prašymas paduodamas kartu su skundu (prašymu, pareiškimu), jis išnagrinėjamas ne vėliau kaip per tris darbo dienas po skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo.

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartį, kuria buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjui pašalinus trūkumus, pirmosios instancijos teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė. Pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pirmosios instancijos teismas išsprendė 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, t. y. nepažeidžiant įstatyme nustatyto termino.

              Apeliacinio teismo kolegija dėl pateikto pareiškėjo atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nesirėmė proceso šalių paaiškinimais, visapusišku ir išsamiu įrodymų įvertinimu, kuris būtų pagrįstas objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, neapklausė liudytojų, proceso dalyvių, neišnagrinėjo atsakovo pateikto atsiliepimo, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, pažymi, kad, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, bet yra sprendžiamas klausimas dėl laikinosios apsaugos į teismą besikreipiančiam asmeniui taikymo. Pažymėtina, kad pareiškėjo argumentai, jog teismas, netenkindamas prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, užkerta kelią tolimesnei bylos eigai, yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjo skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, todėl galimas pareiškėjo teisių pažeidimas bus sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės.

Pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybės savo prašyme ir atskirajame skunde nepagrindė jokiais teisiškai reikšmingais argumentais, faktiniais duomenimis (įrodymais), o prašymą grindė tik tikimybe, jog gali būti, kad atsakovas priims netinkamus sprendimus kitų asmenų atžvilgiu, kurie bus nepagrįsti ir neobjektyvūs ir kurie gali būti pagrindas būsimai žalai atsirasti. Tačiau tokie motyvai, kuriais grindžia prašymą užtikrinti reikalavimą, atsižvelgiant į pareiškėjo iškeltą ginčą, nėra reikšmingi, nes reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra siejamas su pareiškėjo teisėmis ir galimu jų pažeidimu. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodomi argumentai dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nukreipti į ateitį ir grindžiami prielaidomis, todėl negali būti pakankamu pagrindu imtis priemonių reikalavimui užtikrinti.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje keliamą ginčą, nustatytas bylos aplinkybes, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės neleidžia padaryti išvados, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, bus padaryta pareiškėjui neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apygardos administracinis teismas skundžiama 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pagrįstai nusprendė netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, todėl jos naikinti nėra pagrindo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                   Ričardas Piličiauskas

                                                                                                                              Veslava Ruskan

                                                                                                                              Arūnas Sutkevičius