Civilinė byla Nr. e2A-433-302/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01300-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.7; 2.1.2.6

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų G. S. ir V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. S. ir M. A. ieškinį atsakovams viešajai įstaigai „Viva Barter“, G. S., V. S., S. P., R. G. ir L. G., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Marijampolės 1-ojo biuro notarė D. L., Druskininkų miesto 1-ojo notarų biuro notaras J. P., Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarė O. Ž., kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovai R. S. ir M. A. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis: 1) 2011 m. lapkričio 11 d. žemės sklypo su pastatais pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą notarės D. L., sudarytą tarp ieškovų R. S. ir M. A. bei atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VŠĮ) „Viva Barter“; 2) 2012 m. sausio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą notaro J. P., sudarytą tarp atsakovės VŠĮ „Viva Barter“ ir atsakovų G. S. bei V. S.; 3) 2013 m. sausio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą notarės O. Ž., sudarytą tarp atsakovų G. S. ir V. S. bei atsakovės S. P.; 4) 2014 m. vasario 27 d. žemės sklypo padalijimo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą notarės O. Ž., sudarytą tarp atsakovų G. S. ir V. S. bei S. P.; 5) 2015 m. gegužės 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą notarės L. R., sudarytą tarp atsakovės S. P. ir atsakovų R. G. bei L. G.. Taip pat prašė taikyti dvišalę restituciją: 1) gražinti iš atsakovų R. G. ir L. G. atsakovei S. P. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o iš atsakovės S. P. grąžinti atsakovams R. G. ir L. G. 10 000 Eur sumą; 2) gražinti iš atsakovės S. P. atsakovams G. S. ir V. S. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o iš atsakovų G. S. ir V. S. grąžinti atsakovei S. P. 34 000 Lt/9 847,08 Eur sumą; 3) grąžinti iš atsakovų G. S. ir V. S. atsakovei VŠĮ „Viva Barter“ žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), o iš atsakovės VŠĮ „Viva Barter“ grąžinti atsakovams G. S. ir V. S. 280 000 Lt/81 093,60 Eur sumą. Taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti iš atsakovės VŠĮ „Viva Barter“ lygiomis dalimis po ½ ieškovams R. S. ir M. A. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
2. Ieškovai nurodė, kad iki ginčijamų sandorių sudarymo buvo 0,1131 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, nuosavybės teise valdantys po ½ dalį minėtų nekilnojamųjų daiktų. 2011 m. vasarą ieškovo M. A. sūnus D. A. su savo verslo partneriu – atsakovės VŠĮ „Viva Barter“ direktoriumi V. P., pradėjo prašyti parduoti VŠĮ „Viva Barter“ 701/1131 dalį žemės sklypo, kurį numatė panaudoti verslo projektui įgyvendinti. Pasitikėdami D. A., ieškovai sutiko parduoti minėto žemės sklypo dalį, kadangi už tai buvo pažadėta sutvarkyti visus 0,1131 ha žemės sklypo padalinimo dokumentus ir apmokėti išlaidas, nes žemės sklypas buvo nepadalintas. Vėliau D. A. su savo verslo partneriu VŠĮ „Viva Barter“ direktoriumi V. P. pradėjo įtikinėti ieškovus, kad reikia parduoti įmonei VŠĮ „Viva Barter“ visą žemės sklypą su namu, kadangi tokiu būdu būtų lengviau sutvarkyti žemės sklypo padalinimo dokumentus. Ieškovų teigimu, panaudoję apgaulę, D. A. su V. P. įtikino juos pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį pas notarę, tačiau jokie pinigai iki sutarties sudarymo nebuvo mokami, o ant V. P. pateiktų VŠĮ „Viva Barter“ kasos išlaidų orderių Nr. 10 ir Nr. 11 apie neva gautą po 116 946,50 Lt ieškovų atlygį už parduotą turtą ieškovai pasirašė tikėdami, kad bus įvykdytas pirminis jų susitarimas, pagal kurį jie turėjo atgauti turtą ir pinigus už atidalintą ir verslo reikmėms perleistą žemės sklypo dalį. Ieškovai tvirtino, kad jų tikrieji ketinimai buvo parduoti tik 701/1131 dalį žemės sklypo. 2016 m. sužinojus, kad viešai yra pardavinėjamas ieškovų gyvenamasis namas su dalimi žemės sklypo, D. A. paaiškino, kad jį patį apgavo V. P., perleisdamas be jo žinios namą su žemės sklypu atsakovams G. S. ir V. S., kurie 701/1131 dalį žemės sklypo perleido kitai atsakovei S. P., o pastaroji – atsakovams R. ir L. G.. Ieškovai tvirtino, kad namų valdą atsakovė VŠĮ „Viva Barter“ iš jų įgijo apgaulės būdu, kitų ginčijamų sandorių šalys (atsakovai) buvo nesąžiningi, todėl pripažinus negaliojančia pirmąją 2011 m. lapkričio 11 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, negaliojančiais turėtų būti pripažinti ir kiti ginčijami sandoriai bei taikoma restitucija natūra.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino negaliojančiais 2011 m. lapkričio 11 d. žemės sklypo su pastatais pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovų R. S. ir M. A. bei atsakovės VŠĮ „Viva Barter“, ir 2012 m. sausio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovės VŠĮ „Viva Barter“ ir atsakovų G. S. bei V. S.. Taip pat teismas taikė restituciją - grąžino iš atsakovų G. S. ir V. S. atsakovei VŠĮ „Viva Barter“ 0,0430 ha žemės sklypą, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o iš atsakovės VŠĮ „Viva Barter“ grąžino atsakovams G. S. ir V. S. 22 839,40 Eur (78 859,91 Lt) sumą; priteisė iš atsakovų G. S. ir V. S. ieškovams R. S. ir M. A. po 4 452,50 Eur ekvivalentą pinigais; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas sprendė, kad pirmasis ieškovų ginčijamas 2011 m. lapkričio 11 d. turto perleidimo sandoris buvo sudarytas apgaulės būdu, kuri pasireiškė tuo, jog dėl atsakovės VŠĮ „Viva Barter“ nesąžiningų veiksmų turtą iš karto pardavus kitiems asmenims (G. S. ir V. S.) ir neatlikus veiksmų, kurių ieškovai tikėjosi, ieškovai iš esmės turtą prarado negaudami to rezultato, kurio tikėjosi. Teismo nuomone, sudarytas ginčo sandoris nebuvo sandorio šalies (ieškovų) laisvos valios išraiškos rezultatas, o buvo kitos sandorio šalies nesąžiningų veiksmų rezultatas. Fiktyvūs įrašai dokumentuose dėl įvykusio atsiskaitymo, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad atsakovės (jos vadovo) veiksmai buvo iš anksto apgalvoti ir nesąžiningi, nes prieš sudarant sandorį atsakovė nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, taip siekdama suklaidinti ieškovus, todėl teismas ieškovų reikalavimą panaikinti minėtą sandorį pripažino pagrįstu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 str.).
5. Atsižvelgdamas į tai, kad antrojo sandorio šalis siejo tiesioginiai tarnybiniai santykiai, kad atsakovui G. S. buvo (turėjo būti) gerai žinoma ir apie pirmąjį 2011 m. lapkričio 11 d. sandorį ir jo aplinkybes, kad visą laikotarpį nuo antrojo ginčijamo sandorio sudarymo iki turto dalies realizavimo tretiesiems asmenims ir bandymo realizuoti (parduoti) kitą jo dalį su ieškovais nebuvo atsiskaityta, teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų G. S. ir V. S. argumentus, jog jiems apie ieškovų teisių pažeidimą nieko nebuvo ir negalėjo būti žinoma, todėl sprendė, kad objektyviąja prasme laikyti šiuos atsakovus sąžiningais turto įgijėjais negalima. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas pripažino pagrįstu ieškovų reikalavimą dėl 2012 m. sausio 17 d. pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
6. Teismas neįžvelgė pagrindo sutikti su kitais ieškovų reikalavimais, kuriais prašoma panaikinti vėlesnes, t. y. 2013 m. sausio 25 d. ir 2015 m. gegužės 26 d., turto dalies (701 kv. m žemės sklypo) pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis minėtas turtas buvo perleistas S. P. ir R. G. bei L. G.. Teismas pažymėjo, kad minėtų sandorių neteisėtumo ir šių atsakovų nesąžiningumo ieškovai, apsiribodami teiginiu, kad nuginčijus pirmąjį sandorį, negaliojančiais tampa ir vėliau sudaryti sandorį, net neįrodinėjo, be to, ir pats teismas minėtų atsakovų veiksmuose nenustatė neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo konstatuoti niekinio sandorio faktą ex officio (savo iniciatyva).
7. Teismas nurodė, kad, ieškinį pripažinus pagrįstu iš dalies ir tenkinus ieškinio reikalavimus dėl 2011 m. lapkričio 11 d. ir 2012 m. sausio 17 d. sandorių pripažinimo negaliojančiais, taikytina restitucija. Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, yra pagrindas grąžinti ieškovams dalį turto (430 kv. m ir pastatus) natūra, o už likusią turto dalį (701 kv. m) priteisti iš atsakovų G. S. ir V. S. solidariai po 4 452,50 Eur ekvivalentą pinigais.
8. Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. papildomu sprendimu papildė Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl restitucijos taikymo, išdėstant ją taip: „Taikyti restituciją ir grąžinti iš atsakovų G. S. ir V. S. atsakovei VŠĮ „Viva Barter“ 0,0430 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o iš atsakovės VŠĮ „Viva Barter“ grąžinti atsakovams G. S. ir V. S. 22 839,40 Eur (78 859,91 Lt) sumą. Grąžinti iš atsakovės VŠĮ „Viva Barter“ lygiomis dalimis po ½ ieškovams R. S. ir M. A. 0,0430 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o už likusią turto dalį (701 kv. m dydžio žemės sklypą) priteisti iš atsakovų G. S. ir V. S. po 4 452,50 Eur ekvivalentą pinigais.“.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9. Atsakovai G. S. ir V. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimą bei 2017 m. rugsėjo 15 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, arba panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimą bei 2017 m. rugsėjo 15 d. papildomą sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat atsakovai prašo stabdyti civilinę byla iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas, atliekamas Marijampolės vyriausiajame policijos komisariate byloje Nr. 03-2-00430-16. Nurodo šiuos esminius argumentus:
1. Skundžiamas sprendimas priimtas, neatskleidžiant ginčo esmės, neįvertinus visų aplinkybių, kas sąlygoja šio teismo sprendimo įgyvendinimo negalimumą. Atsakovai ginčo turtą iš VŠĮ „Viva Barter“ įsigijo 2012 m. sausio 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, už įsigytą turtą atsiskaitė pasiskolintais pinigais, o už gautą kreditą turtą įkeitė hipotekos sutartimi. Nustatęs, kad ginčo turtas 2012 m. sausio 19 d. Paskolos sutarties Nr. 12-00018 LTL pagrindu įkeistas hipotekos kreditoriui KU „Vilniaus taupomoji kasa“, kuris turi pirmumo teisę išieškoti iš hipoteka įkeisto turto, dalį žemės sklypo su statiniais teismas grąžino ieškovams, nors hipotekos turėtojo teisės į išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto niekur nedingo. Tai reiškia, kad nors ieškovai formaliai ir atgavo apgaulės būdu iš jų įgytą turtą, tačiau realiai tik laiko klausimas, kada tas turtas bus prarastas dėl turto įkeitimo.
2. Atsakovams nėra žinomos ginčo turto pardavimo VŠĮ „Viva Barter“ aplinkybės. Ieškovams ir VŠĮ „Viva Barter“ sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovas G. S. VŠĮ „Viva Barter“ nedirbo, o vėliau, nors ir buvo VŠĮ „Viva Barter“ vadovas, tačiau realiai jokių vadovavimo funkcijų neatliko. Atsakovai turėjo būti laikomi sąžiningais turto įgijėjais, todėl pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį nėra galimybės iš jų išreikalauti sąžiningai įgyto turto. Šalis gali išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo tik nustačius, kad savininkas prarado jo valdymą dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.
3. Kadangi šioje byloje, sprendžiant restitucijos/vindikacijos taikymo klausimą, būtina nustatyti, ar ieškovai turtą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesustabdė bylos iki bus priimtas procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje ar bent jau bus baigtas ikiteisminis tyrimas.
4. Ieškinys grindžiamas būtent V. P. apgaulės veiksmais, tačiau šis asmuo net nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą. Būtent V. P. atžvilgiu yra pradėtas ir ikiteisminis tyrimas dėl apgaulės panaudojimo prieš ieškovus. Kadangi skundžiamas sprendimas gali turėti įtakos ir V. P. teisėms ir pareigoms, jis turėjo būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu.
5. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nesiaiškino esminių bylos aplinkybių, į bylos nagrinėjimą neįtraukė trečiuoju asmeniu V. P., kuris ginčijamo sandorio sudarymo metu ėjo VŠĮ „Viva Barter“ vadovo pareigas, ir, ieškovų teigimu, neva jų atžvilgiu panaudojo apgaulę, nesprendė klausimo dėl bylos sustabdymo iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas, todėl apeliacine tvarka tektų bylą nagrinėti beveik visu mastu naujais aspektais, o tai sudaro pagrindą bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
10. Ieškovai R. S. ir M. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
1. Restitucija dėl sandorio negaliojimo yra įvykdyto sandorio šalių grąžinimas į status quo (padėtis, buvusi iki teisės pažeidimo). Atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. lapkričio 11 d. žemės sklypo su pastatais pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp ieškovų R. S. ir M. A. bei atsakovės VŠĮ „Viva Barter“, pripažintina negaliojančia, todėl negaliojančiomis pripažintinos ir kitos pirkimo–pardavimo sutartys, įskaitant 2012 m. sausio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovės VŠĮ „Viva Barter“ ir atsakovų G. S. ir V. S..
2. Atsakovai G. S. ir V. S. negali būti vertinami kaip sąžiningi turto įgijėjai. Nei vienas iš atsakovų niekada nesirūpino ginčo nekilnojamuoju turtu bei nemokėjo jokių mokesčių, o tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovai žinojo realią situaciją, jog dėl turto pardavimo buvo tartasi tik fiktyviai. Atsakovą G. S. ir VŠĮ „Viva Barter“ siejo tiesioginiai tarnybiniai santykiai, todėl atsakovui G. S. turėjo būti žinoma apie 2011 m. lapkričio 11 d. sandorį ir jo sudarymo aplinkybes. Tai, kad atsakovai žinojo apie VŠĮ „Viva Barter“ sudaromus sandorius su ieškovais ir kad tikrasis ieškovų interesas buvo atidalinti žemės sklypą, o ne perleisti visą turtą, teismo posėdžio metu patvirtino ir pats V. P.. Atsakovė VŠĮ „Viva Barter“ nuo 2011 m. lapkričio 11 d. sutarties sudarymo praėjus vos dviem mėnesiams perleido visą nekilnojamąjį turtą atsakovams G. S. ir V. S., o G. S. nuo 2011 m. lapkričio 23 d. pradėjo eiti VŠĮ „Viva Barter“ direktoriaus pareigas. Ši aplinkybė taip pat patvirtina atsakovų nesąžiningumą.
3. Hipotekos sutartis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nėra aplinkybė, lemianti 2012 m. sausio 17 d. sandorio teisėtumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino turto įkeitimo aplinkybės.
4. Atsakovai nepagrindė, dėl kokių konkrečių ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo ir įrodymų gavimo bylos nagrinėjimas yra stabdytinas, taip pat nepagrindė, kodėl šių įrodymų negalima gauti civilinio proceso tvarka. Ikiteisminio tyrimo institucijų, pareigūnų sprendimai ir nutarimai neturi civiliniame procese prejudicinės galios , o yra tik vieni iš rašytinių įrodymų. Bet kuriuo atveju atsakovų nurodomas ikiteisminis tyrimas ir/ar jame nustatytos aplinkybės neturi reikšmės šios civilinės bylos nagrinėjimui, kadangi civilinio proceso tvarka jau yra nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su ginčijamų sandorių sudarymu, todėl civilinės bylos stabdymas ikiteisminio tyrimo atlikimo terminui nepagrįstai užvilkintų šios civilinės bylos nagrinėjimą.
5. 2011 m. lapkričio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp juridinio asmens – VŠĮ „Viva Barter“, o ne fizinio asmens V. P., ir ieškovų, todėl atsakomybė dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu tenka būtent VŠĮ „Viva Barter“, o ne jos vadovui, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad V. P. turėjo būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, vertintinas kaip nepagrįstas.
11. Atsakovė S. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
1. Ieškovai šioje byloje nereiškė jokių reikalavimų, susijusių su hipotekos sutarties panaikinimu ar pripažinimu negaliojančia. Atsakovai negali veikti už ieškovus ir apeliaciniu skundu prašyti sprendimą naikinti tuo pagrindu, kad nebuvo išspręstas hipotekos klausimas bei kad dėl to ieškovai gali netekti jiems restitucijos būdu grąžinto turto. Ieškovai teismo sprendimo neskundė, vadinasi, teismo sprendimas juos tenkina.
2. Ieškovai įrodė, kad, sudarydami ginčo sandorį, apeliantai buvo nesąžiningi. Prieš nuspręsdami įsigyti ginčo turtą apeliantai juo visiškai nesidomėjo (net nežinojo, kad jame gyvena ieškovai), o vėliau, t. y. kai turtą įsigijo, juo visiškai nesirūpino, neprižiūrėjo ir nemokėjo mokesčių. Be to, apeliantai ginčo turtą įsigijo iš VŠĮ „Viva Barter“, kurios vadovas buvo pats apeliantas G. S.. Apeliantai nelaikyti sąžiningai turto įgijėjais, todėl CK 4.96 straipsnio 2 dalis nagrinėjamu atveju netaikytina.
3. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliantai savarankiško prašymo stabdyti bylą nebuvo pareiškę. Stabdyti bylą prašė ieškovai, tačiau jų prašymas pagrįstai buvo atmestas. Vien dėl to, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, nėra jokio pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą. Jokių kitų argumentų, dėl ko bylos nagrinėjimas turėtų būti stabdomas, apeliantai nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai R. S. ir M. A. 2011 m. lapkričio 11 d. sudarė žemės sklypo su pastatais pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria už 233 893 Lt pardavė atsakovei VŠĮ „Viva Barter“ 0,1131 ha žemės sklypą su pastatais, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovė VŠĮ „Viva Barter“ minėtą turtą 2012 m. sausio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė atsakovams G. S. ir V. S.. Pastarieji 2012 m. sausio 27 d. sutartinės hipotekos lakštu prievolės (2012 m. sausio 19 d. paskolos sutarties) įvykdymui užtikrinti žemės sklypą su pastatais įkeitė KU „Vilniaus taupomoji kasa“. Atsakovai G. S. ir V. S. 2013 m. sausio 17 d. gavę KU „Vilniaus taupomoji kasa“ sutikimą, 2013 m. sausio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė dalį, t. y . 701 kv. m žemės sklypo atsakovei S. P., kuri už žemės sklypo dalį pervedė atsakovams į KU „Vilniaus taupomoji kasa“ hipotekinę sąskaitą sutartą 34 000 Lt sumą. 2014 m. vasario 27 d. žemės sklypo padalijimo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sutartimi, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovai G. S. bei V. S. ir atsakovė S. P. pasidalino žemės sklypą ir 2015 m. gegužės 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), S. P. pardavė savo 701 kv. m dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovams R. G. ir L. G., kurie tais pačiais metais gavo statybos leidimą ir pradėjo individualaus namo statybą. Ieškovai minėtus sandorius prašė pripažinti negaliojančiais ir taikyti restituciją.
14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pirmasis ieškovų ginčijamas 2011 m. lapkričio 11 d. turto perleidimo sandoris buvo sudarytas apgaulės būdu, kuri pasireiškė tuo, jog dėl atsakovės VŠĮ „Viva Barter“ nesąžiningų veiksmų turtą iš karto pardavus kitiems asmenims (G. S. ir V. S.) ir neatlikus veiksmų, kurių ieškovai tikėjosi, ieškovai iš esmės turtą prarado negaudami to rezultato, kurio tikėjosi. Įvertinęs atsakovo G. S. ir V. S. nesąžiningumą, teismas pripažino pagrįstu ieškovų reikalavimą dėl 2012 m. sausio 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismas neįžvelgė pagrindo sutikti su kitais ieškovų reikalavimais, kuriais prašoma panaikinti vėlesnes, t. y. 2013 m. sausio 25 d. ir 2015 m. gegužės 26 d., turto dalies (701 kv. m žemės sklypo) pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis minėtas turtas buvo perleistas S. P. ir R. G. bei L. G., nes kaip patvirtino patys ieškovai jų valia buvo atidalinti dalį žemės sklypo ir jį parduoti, t.y. šiuose sandoriuose teismas nenustatė ieškovų valios trūkumų.
15. Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. papildomu sprendimu papildė Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1325-413/2017, rezoliucinę dalį dėl restitucijos taikymo, išdėstant ją taip: „Taikyti restituciją ir grąžinti iš atsakovų G. S. ir V. S. atsakovei VŠĮ „Viva Barter“ 0,0430 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o iš atsakovės VŠĮ „Viva Barter“ grąžinti atsakovams G. S. ir V. S. 22 839,40 Eur (78 859,91 Lt) sumą. Grąžinti iš atsakovės VŠĮ „Viva Barter“ lygiomis dalimis po ½ ieškovams R. S. ir M. A. 0,0430 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o už likusią turto dalį (701 kv. m dydžio žemės sklypą) priteisti iš atsakovų G. S. ir V. S. po 4 452,50 Eur ekvivalentą pinigais.“.
16. Atsakovai G. S. ir V. S. su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir papildomu sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais: 1) nors ieškovai formaliai ir atgavo apgaulės būdu iš jų įgytą turtą, tačiau realiai tik laiko klausimas, kada tas turtas bus prarastas dėl turto įkeitimo KU „Vilniaus taupomoji kasa“; 2) atsakovai G. S. ir V. S. turėjo būti laikomi sąžiningais turto įgijėjais, todėl pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį nėra galimybės iš jų išreikalauti sąžiningai įgytą turtą; 3) skundžiamas sprendimas gali turėti įtakos ir V. P. teisėms ir pareigoms, todėl jis turėjo būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu; 4) iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nestabdė bylos nagrinėjimo iki ikiteisminio tyrimo pabaigos.
17. Apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad apeliantai pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl 2011 m. lapkričio 11 d. žemės sklypo su pastatais pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovų R. S. ir M. A. bei atsakovės VŠĮ „Viva Barter“, pripažinimo neteisėta nekvestionuoja. Apeliantai, tvirtindami, kad yra sąžiningi turto įgijėjai, siekia įrodyti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišsaugojo jiems teisės į ginčo turtą. Neišeinant už apeliacinio skundo ribų, toliau ir bus pasisakoma šiuo aspektu.

Dėl restitucijos taikymo

18. Byloje kilęs ginčas dėl restitucijos taikymo, grąžinant ieškovams ginčijamais sandoriais perleistą turtą.
19. CK 1.80 straipsnyje nustatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (2 dalis); restitucijos taisykles nustato CK šeštosios knygos normos (3 dalis); turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalaujamas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus CK 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus (4 dalis).
20. CK 6.153 straipsnio 1 dalis numato, kad sąžiningi tretieji asmenys, pagal atlygintinį sandorį įgiję nuosavybės teise grąžintiną turtą, gali panaudoti šį sandorį prieš asmenį, kuris reikalauja restitucijos. Šios normos prasme trečiaisiais laikomi asmenys, kurie nėra prievolės, siejančios kreditorių ir skolininką, šalys, o susiję tik su viena iš prievolės šalių. Nagrinėjamu atveju apeliantai, atlygintinio sandorio pagrindu iš VŠĮ „Viva Barter“ įgiję ginčo turtą, laikytini trečiaisiais asmenimis šios normos taikymo kontekste.
21. Apeliantai tvirtina, kad jie yra sąžiningi turto įgijėjai, todėl ginčo turtas iš jų negali būti išreikalautas. Civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo principas (CK 1.5 str.), kuris, be kita ko, reiškia, kad kiekvienas asmuo yra laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Įrodinėjimo požiūriu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti savo sąžiningumo, jeigu įstatymas nepreziumuoja konkretaus subjekto nesąžiningu arba kaltu, tačiau sąžiningumas gali būti nuginčytas, nes tai nuginčijamoji prezumpcija.
22. Kylant ginčui dėl sandorio šalies (ne)sąžiningumo, visais atvejais būtina atsižvelgti į faktines sandorio sudarymo aplinkybes, įgijėjų teisinį statusą, tarpusavio santykius, jų subjektyvias savybes, veiklos specifiką, įsigyjamo turto panaudojimo galimybes ir tikslus, sutarties šalių elgesį iki ir po jos sudarymo, pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo laiką ir kitas konkrečioje situacijoje reikšmingas aplinkybes.
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016; 2018 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-1075/2018 ir kt.).
24. Vertinant apeliantų sąžiningumą, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbios šios aplinkybės: pirma, atsakovė VŠĮ „Viva Barter“ nuo 2011 m. lapkričio 11 d. sutarties sudarymo praėjus vos dviem mėnesiams perleido visą nekilnojamąjį turtą atsakovams G. S. ir V. S., tai patvirtina ieškovų nurodytą ir teismo nustatytą aplinkybę, kad nupirktas turtas jai nebuvo reikalingas; antra, VŠĮ „Viva Barter“ ir atsakovą G. S. siejo tiesioginiai tarnybiniai santykiai (G. S. nuo 2011 m. lapkričio 23 d. ėjo VŠĮ „Viva Barter“ direktoriaus pareigas), iš ko teismas turėjo pagrindą spręsti, kad būtent G. S. įgyti turtą, kad galėtų žemės sklypą atidalinti ir dalį jo perleisti jau sąžiningiems įgijėjams; trečia, nė vienas iš apeliantų niekada nesirūpino ginčo nekilnojamuoju turtu – gyvenamuoju namu su jo priklausiniais bei likusiu 0,0430 ha žemės sklypu, nemokėjo jokių mokesčių, ieškovai nuo pirmojo ginčijamo sandorio sudarymo dienos iki šiol gyvena namų valdoje (duomenys neskelbtini), ją prižiūri, moka mokesčius, o apeliantai nepateikė jokių įrodymų bei nenurodė jokių aplinkybių, kad ne ieškovai, o jie turtu rūpinosi kaip savo nuosavybe.
25. Šių aplinkybių visumos pagrindu darytina išvada, kad apeliantų sąžiningumo prezumpcija buvo paneigta. Aukščiau paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliantai žinojo (turėjo žinoti) apie pirmąjį 2011 m. lapkričio 11 d. sandorį ir jo sudarymo tikrąsias aplinkybes, t. y. kad dėl turto pardavimo buvo tartasi tik fiktyviai, o tikrasis ieškovų siekis buvo atidalinti žemės sklypą, o ne visą jį perleisti. Žinodami šią informaciją, apeliantai turėjo įvertinti galinčius kilti neigiamus padarinius, susijusius su tokio turto įsigijimu. Konstatavus apeliantų nesąžiningumą, galimas restitucijos taikymas natūra, kadangi restituciją reglamentuojančios teisės normos tiesiogiai gina tik sąžiningo trečiojo asmens interesus (CK 6.153 str.).
26. Restitucijos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą pagal nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant ankstesnę padėtį. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 str. 2 d., 6.241 str.). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 str.), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-701/2016; kt.). Restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir joms taikyti reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198-684/2016).
27. Nagrinėjamu atveju apeliantai nepagrindė ir teismas nenustatė, kokių konkrečių sunkumų atsakovams kiltų grąžinant ieškovams dalį turto natūra. Kai pirkėjas yra nesąžiningas, o restitucijos taikymas natūra yra galimas, tai restitucijos taikymas tokiu būdu paprastai vertinamas kaip teisiškai pagrįstas. Dėl to teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad apeliantams turėtų būti išsaugota teisė į ginčo turtą.
28. Pirmosios instancijos teismas rezoliucinę dalį dėl restitucijos taikymo išdėstė taip: „Taikyti restituciją ir grąžinti iš atsakovų G. S. ir V. S. atsakovei VŠĮ „Viva Barter“ 0,0430 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o iš atsakovės VŠĮ „Viva Barter“ grąžinti atsakovams G. S. ir V. S. 22 839,40 Eur (78 859,91 Lt) sumą. Grąžinti iš atsakovės VŠĮ „Viva Barter“ lygiomis dalimis po ½ ieškovams R. S. ir M. A. 0,0430 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o už likusią turto dalį (701 kv. m dydžio žemės sklypą) priteisti iš atsakovų G. S. ir V. S. po 4 452,50 Eur ekvivalentą pinigais.“.
29. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju restituciją tikslinga būtų taikyti tokiu būdu – grąžinti iš atsakovų G. S. ir V. S. lygiomis dalimis po ½ ieškovams R. S. ir M. A. 0,0430 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Už likusią turto dalį (701 kv. m dydžio žemės sklypą) priteisti iš atsakovų G. S. ir V. S. ieškovams R. S. ir M. A. po 4 452,50 Eur ekvivalentą pinigais. Taip pat atsakovė VŠĮ „Viva Barter“ įpareigotina grąžinti atsakovams G. S. ir V. S. 22 839,40 Eur (78 859,91 Lt) sumą.

Dėl hipotekos turėtojo teisių

30. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo turtas 2012 m. sausio 19 d. Paskolos sutarties Nr. 12-00018 LTL pagrindu įkeistas hipotekos kreditoriui KU „Vilniaus taupomoji kasa“. Apeliantai tvirtina, kad, grąžinus ginčo turtą ieškovams, hipotekos kreditoriaus KU „Vilniaus taupomoji kasa“ pirmumo teisė išieškoti iš hipoteka įkeisto turto niekur nedingo, o tai reiškia, kad nors ieškovai formaliai ir atgavo apgaulės būdu iš jų įgytą turtą, tačiau realiai tik laiko klausimas, kada tas turtas bus prarastas dėl turto įkeitimo.
31. Hipoteka – daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (CK 4. 170 str. 1 d.). Jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, įkeistas daiktas gali būti perleidžiamas kito asmens nuosavybėn. Perleidžiant įkeistą daiktą kito asmens nuosavybėn, hipoteka seka paskui daiktą, jeigu šiame kodekse nenustatyta kitaip (CK 4. 170 str. 6 d.). Taigi, grąžinus ginčo turtą ieškovams, kaip ir nurodo apeliantai, hipotekos kreditoriaus KU „Vilniaus taupomoji kasa“ pirmumo teisė išieškoti iš hipoteka įkeista turto niekur nedingo, tačiau pažymėtina, jog hipotekos sutartis nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas, todėl ir su turto įkeitimu susijusios aplinkybės pagrįstai pirmosios instancijos teismo nebuvo vertintos.
32. Suinteresuotas asmuo, pareikšdamas ieškinyje reikalavimą (nurodydamas ieškinio dalyką), kartu pasirenka ir savo pažeistos teisės gynimo būdą. Taigi tik pats ieškovas gali nuspręsti, kokius materialinius reikalavimus suformuluoti siekiant ginti savo pažeistas teises. Nagrinėjamu atveju ieškovai šioje byloje nereiškė jokių reikalavimų, susijusių su hipotekos sutarties panaikinimu ar pripažinimu negaliojančia, o apeliantai neturi jokių procesinių teisių veikti už ieškovus ir motyvuodami ieškovams galbūt nepalankiomis aplinkybėmis skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
33. Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad apeliantų samprotavimai apie sprendimo įgyvendinimo negalimumą dėl ginčo turto įkeitimo hipotekos kreditoriui neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant pirmosios instancijos teismo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

Dėl trečiųjų asmenų

34. Apeliaciniame skunde atsakovai pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą grindžia ir tuo, jog į bylą nebuvo įtrauktas V. P., kuris ginčijamo sandorio sudarymo metu ėjo VŠĮ „Viva Barter“ vadovo pareigas.
35. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinių suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
36. Nagrinėjamu atveju 2011 m. lapkričio 11 d. sandoris buvo sudarytas su juridiniu asmeniu VŠĮ „Viva Barter“, o ne su fiziniu asmeniu V. P.. Nors apeliantai nurodo, kad galima V. P. apgaulė minėto sandorio sudarymo metu gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms, tačiau šio savo teisinio apeliantai niekaip nedetalizuoja ir nepaaiškina. Teisėjų kolegijos nuomone, ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas jokių teisių ir pareigų buvusiam VŠĮ „Viva Barter“ vadovui nesukelia, kadangi jis nebuvo nė vieno iš ginčijamų sandorių šalis. Minėtas asmuo bylos nagrinėjimo iš esmės metu buvo apklaustas kaip liudytojas bei davė parodymus apie jam žinomas ginčo sandorių sudarymo aplinkybes. Proceso metu nė vienas byloje dalyvaujantis asmuo nepareiškė prašymo V. P. įtraukti į bylos nagrinėjimą, tokio pageidavimo neišreiškė ir pats V. P..
37. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti naikintina dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, kadangi tiesiogiai dėl V. P. teisių šioje byloje nenuspręsta.

Dėl bylos stabdymo

38. Apeliantai prašo stabdyti civilinę byla iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas, atliekamas Marijampolės vyriausiajame policijos komisariate byloje Nr. 03-2-00430-16. Apeliantų teigimu, teisingą sprendimą šioje byloje galima priimti tik nustačius, ar ieškovai turtą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo (CK 4.96 str. 2 d.), todėl būtina šią civilinę byla stabdyti iki sprendimo priėmimo baudžiamojoje byloje ar bent jau iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas.
39. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios.
40. Bylos nagrinėjimo sustabdymo institutą reglamentuojančiuose CPK 163 ir 164 straipsniuose įtvirtinti atvejai, kai teismas privalo arba turi teisę sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą.
41. Pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą teismas gali stabdyti bylą tais atvejais, kai pripažįsta, kad bylą stabdyti būtina. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi vadovautis nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus. Teismas turi įvertinti ir, tik įsitikinęs, kad jis, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys šių veiksmų negali atlikti ar neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje, gali konstatuoti būtinumą sustabdyti bylą, kol vyksta tyrimas ikiteisminio tyrimo institucijoje. Jeigu tokios aplinkybės gali būti nustatomos operatyviau civilinio proceso tvarka, tai procesą sustabdyti dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo yra pernelyg abstraktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012; 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448-219/2016).
42. CK 4.96 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Būtinoji sąlyga minėtos normoms taikymui – nekilnojamojo turto įgijėjo sąžiningumas. Aplinkybė, ar ieškovai turtą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, netaikant sąžiningų įgijėjų instituto, bet kuriuo atveju nekeistų situacijos teisinio vertinimo. Kadangi teismas visas nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes šiuo atveju gali nustatyti civilinio proceso tvarka, prašymas stabdyti bylą atmestinas kaip nei teisiškai, nei faktiškai nepagrįstas.

Dėl bylos procesinės baigties

43. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad atsakovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl atsakovų apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimas ir 2017 m. rugsėjo 15 d. papildomas sprendimas iš esmės palikti nepakeisti, patikslinant rezoliucinę dalį dėl restitucijos taikymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d., 302 str.).
45. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, apeliantų šios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nekompensuotinos. Tuo tarpu ieškovų į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jie už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 968 Eur bylinėjimosi išlaidų.
46. Įvertinus tai, kad ieškovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, yra tinkamai pagrįstos ir atitinkančios teisingumo ir protingumo principus, jos ieškovams priteistinos iš apeliantų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a:             

Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimą ir 2017 m. rugsėjo 15 d. papildomą sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant rezoliucinę dalį dėl restitucijos taikymo, išdėstant ją taip: „Taikyti restituciją - grąžinti iš atsakovų G. S. ir V. S. lygiomis dalimis po ½ ieškovams R. S. ir M. A. 0,0430 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Už likusią turto dalį (701 kv. m dydžio žemės sklypą) priteisti iš atsakovų G. S. ir V. S. ieškovams R. S. ir M. A. po 4 452,50 Eur ekvivalentą pinigais. Įpareigoti VŠĮ „Viva Barter“ grąžinti atsakovams G. S. ir V. S. 22 839,40 Eur (78 859,91 Lt) sumą.“.

Priteisti ieškovams R. S. ir M. A. iš atsakovų G. S. ir V. S. po 484 (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                    Romualda Janovičienė

                                                                                                  Nijolė Piškinaitė

                                                                                                  Alvydas Poškus