Civilinė byla Nr. B2-2028-221/2015

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00431-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 127.2., 127.9

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi uždarosios akcinės bendrovės „Alstata“ direktoriaus R. T. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Alstata“,

n u s t a t ė:

Kauno apygardos teisme gautas UAB „Alstata“ direktoriaus R. T. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Alstata“. Pareiškimas priimtas Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartimi.

Pareiškime nurodoma, kad UAB „Alstata“ negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kreditoriams nesuteikus pagalbos, atsakovės įmonė bus priversta nutraukti veiklą ir bankrutuoti. Pagrindinė įmonės veikla – statybos ir apdailos darbų paslaugos, medžiagų tiekimas. Įmonė 2014 m. vasario–liepos mėn. sudarė šešias didelės apimties statybos ir apdailos darbų sutartis, iš kurių dvi (su UAB „Mitnija“ ir UAB „Litcon“) buvo nenaudingos įmonei. Minėtų sutarčių vykdymas labai apsunkino įmonės veiklą. Įmonės savininkė ėmėsi veiksmų, siekdama išvengti bankroto, 2015 m. vasario 19 d. pakeitė įmonės vadovą. Pagal įmonės balansą, sudarytą 2015 m. gegužės 22 d. duomenimis, įmonės turtas sudaro 153 636 Eur, įsipareigojimai – 392 733,47 Eur. Įmonė pajėgi mokėti einamuosius mokėjimus, tačiau negali likviduoti susidariusių įsiskolinimų. Neiškėlus įmonei restruktūrizavimo bylos, UAB „Alstata“ ir jos kreditorių interesai nukentės, nes įmonės gaunamos lėšos nurašomos iš banko sąskaitos ir įmonė negali vystyti ūkinės komercinės veiklos ir tuo pačiu mokėti einamųjų mokėjimų, būtinų įmonės veiklai užtikrinti, atsiskaityti su kitais kreditoriais. Planuojama, kad restruktūrizavimo laikotarpiu racionaliai dirbdama įmonė gali per 4 metus tenkinti 125 980,71 Eur įsipareigojimus (iš jų: 85 220,13 Eur sudarys pajamos iš statybos darbų ir 40 760,58 Eur iš debitorinių įsiskolinimų išieškojimo), jei bus patvirtintos prašomos nuolaidos (atidėjimai). Įmonės restruktūrizavimo laikotarpiu nenumatoma tenkinti įmonės visų akcijų savininkės E. B. 266 752,76 Eur finansinio reikalavimo.

Restruktūrizavimo bylą atsisakytina iškelti.

Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) tikslas yra sudaryti sąlygas įmonėms, turinčioms finansinių sunkumų ir nenutraukusioms ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.), o pačiu įmonės restruktūrizavimo procesu siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 str. 3 d.). 

ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, jog įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimai. Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai (ĮRĮ 4 str.). 

ĮRĮ taip pat reglamentuoja atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalį teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki.

Iš pareiškėjo pateikto 2015 m. gegužės 22 d. sudaryto balanso duomenų matyti, kad atsakovės įmonė nurodytu laikotarpiu turėjo turto už 153 636 Eur, iš kurio – ilgalaikio turto už 37 680 Eur (transporto priemonių už 3 611 Eur, kitos įrangos, prietaisų, įrankių ir įrenginių už 581 Eur, po vienerių metų gautinų sumų už 33 488 Eur), trumpalaikio turto už 115 956 Eur (atsargų už 94 763 Eur, išankstinių apmokėjimų už 2 943 Eur, pirkėjų įsiskolinimų už 17 280 Eur, kitų gautinų sumų už 967 Eur, 3 Eur piniginių lėšų), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 392 733 Eur. Nors balanse nurodoma, kad iš visų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 125 980 Eur, tačiau pareiškėjo pateiktas  kreditorių sąrašas su jame nurodytomis atsiskaitymų datomis įrodo esant pradelstus finansinius įsipareigojimus kreditoriams už 392 733,47 Eur sumą, t. y. visi atsakovės įmonės įsipareigojimai kreditoriams yra pradelsti. Pareiškime nurodoma, kad įmonės restruktūrizavimo laikotarpiu nenumatoma tenkinti įmonės visų akcijų savininkės E. B. 266 752,76 Eur finansinio reikalavimo, tačiau, vertinant atsakovės įmonės turtinę padėtį, negali būti ignoruojamas atsakovės įmonės įsipareigojimo E. B. dydis ir aplinkybė, kad šis įsipareigojimas yra pradelstas.

Restruktūrizavimo procese teismas, spręsdamas, ar bendrovė, kuri siekia restruktūrizavimo, yra moki, vadovaujasi Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatomis, pagal kurias įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Iš atsakovės įmonės 2015 m. gegužės 22 d. sudaryto balanso ir kreditorių sąrašo nustačius, kad bendrovės turtas sudaro 153 636 Eur, o pradelsti įsipareigojimai – 392 733 Eur, t. y. ne tik viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, bet ir viso turto vertę viršija daugiau kaip du kartus, konstatuotina, kad atsakovės įmonė yra faktiškai nemoki (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.), todėl yra pagrindas atsisakyti iškelti jai restruktūrizavimo bylą. Pažymėtina, kad, net laikant, jog atsakovės įmonės įsipareigojimas E. B. nėra pradelstas, atsakovės įmonė vis tiek turėtų būti vertinama kaip nemoki, nes tokiu atveju jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams (125 980 Eur) taip pat viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės (153 636 Eur/2=76 818 Eur).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodytos konkrečios priemonės atsakovės įmonės veiklai stabilizuoti ir atkurti. ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokia informacija turi būti pateikta restruktūrizavimo plano metmenyse. ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose yra išvardintos priemonės, kurias turi nurodyti įmonės dalyviai ir valdymo organai iš pradžių restruktūrizavimo plano metmenyse bei vėliau – restruktūrizavimo plane, turint tikslą sėkmingai restruktūrizuoti įmonę (ĮRĮ 5 str. 1 d. 7 p., 12 str.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010). Atsižvelgiant į tai, kad šios priemonės jau turi būti pateikiamos kartu su restruktūrizavimo plano metmenimis, jos nebūtinai šioje bylos nagrinėjimo stadijoje turi būti itin tikslios ir detalizuotos, tačiau jos taip pat negali būti ir paviršutiniškos bei abstrakčios. Iš šių priemonių turinio jau restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje turėtų būti galima daryti pagrįstą prielaidą, jog įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę komercinę veiklą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-578/2013). Atsakovės įmonės plano metmenyse yra pažymėta, kad bus pakeisti įsipareigojimų kreditoriams dydžiai ir vykdymo terminai, nebus nutrauktos esamos sutartys statybos darbams, numatoma sudaryti naują didelės apimties rangos sutartį, atsakovės įmonė gaus 33 488 Eur sumą, plėtos statybos paslaugas Prancūzijos rinkoje. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų teiginiams apie planuojamą plėtoti veiklą pagrįsti, nėra duomenų apie sudarytas ir šiuo metu vykdomas statybos darbų sutartis, taip pat kad šių sutarčių vykdymas gali padėti atkurti įmonės veiklą, tuo labiau, kad 2015 m. gegužės 22 d. sudaryta pelno (nuostolių) ataskaita įrodo, jog atsakovės įmonė per šiuos metus jau patyrė 40 168 Eur nuostolių. Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyti teiginiai apie numatomą sudaryti naują didelės apimties rangos sutartį, statybos paslaugų Prancūzijos rinkoje plėtojimą taip pat nepagrįsti jokiais konkrečiais duomenimis, todėl vertintini kaip deklaratyvūs ir pernelyg abstraktūs. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad atsakovės įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodyta realių priemonių atsakovės įmonės mokumui ir normaliai ūkinei komercinei veiklai atkurti.

Teismas, vadovaudamasis CPK 290, 291 straipsniais, Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi,

n u t a r i a:

atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą uždarajai akcinei bendrovei „Alstata“ (juridinio asmens kodas 300061878, buveinės adresas: Kauno m. Vaižganto g. 9A-29).

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartimi priimtą nurodymą leisti mokėti uždarosios akcinės bendrovės „Alstata“ (įmonės kodas 300061878, buveinės adresas: Kauno m. Vaižganto g. 9A-29) darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei apmokėti visas kitas einamąsias įmokas iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“, AB.

Atnaujinti uždarosios akcinės bendrovės „Alstata“ turto realizavimą ir (ar) išieškojimą.

Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos, Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Turto arešto aktų registrui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja              Virginija Lozoraitytė