Civilinė byla Nr. e2-697-676/2023

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06893-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.8.4;  3.2.6.1

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas Dilys,

sekretoriaujant Renatai Garuolienei,

dalyvaujant ieškovo P. V. atstovui advokatui Alvydui Butai,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB)  (duomenys neskelbtini) atstovui G. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) dėl nuostolių priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 22 330 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2020 m. gruodžio 9 d. ieškovas su atsakove sudarė preliminarią nepastatyto 2 kambarių 45 m2 ploto buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pirkimo-pardavimo sutartį Nr. T28A-2020-09. Sutartyje turto pirkimo-pardavimo kaina nustatyta 64 930 Eur, ieškovas sumokėjo 10 000 Eur avansą. Atsakovės prašyme šalys pasirašė 2021 m. rugpjūčio 12 d. sutarties priedą dėl kainos pakeitimo ir turto kaina padidinta 5 740 Eur, o bendra turto kaina sutarta 70 670 Eur. Ieškovas papildomai sumokėjo atsakovei 5 740 Eur avansą. Atsakovė 2022 m. birželio 22 d. elektroniniu laišku informavo, kad yra įregistruotas 85% procentų pastato baigtumas ir tie, kurie planuoja pirkti butus per banką, prašo informuoti turto vertintoją P. J. dėl poreikio vertinimui. Ieškovas 2022 m. birželio 27 d. dėl turto vertinimo paskambino turto vertintojui P. J., kuris informavo, kad negali atlikti vertinimo dėl neįregistruoto turto didesnio baigtumo procento. Ieškovui laukiant, kol bus įregistruotas turto baigtumo procentas viešajame registre, kad būtų galima atlikti turto vertinimą ir to pasėkoje ieškovui gauti banko kreditą turtui pirkti, atsakovė 2022 m. liepos 6 d. raštu paprašė vėl sudaryti papildomą susitarimą, nustatant naują turto kainą - 85 140 Eur. Tuo pačiu atsakovė 2022 m. liepos 20 d. patalpino dėl sutarto turto pardavimo skelbimą savo tinklapyje, taip pat portale www.aruodas.lt  nurodydamas turto kainą           99 999 Eur. Su atsakovės 2022 m. liepos 6 d. rašte siūlymu dar kartą padidinti turto kainą ieškovas nesutiko ir 2022 m. liepos 28 d. raštu pareikalavo pašalinti atsakovės turto pardavimo skelbimus iš savo bei nekilnojamojo turto pardavimo tinklapių bei informavo, kad ieškovas atvyks į 2022 m. rugpjūčio 6 d.  derybas. Atsakovei atsisakius pašalinti turto pardavimo skelbimus, nepavykus susitarti 2022 m. rugpjūčio 6 d. derybose, bei atsakovei atsisakius sudaryti pagrindinę turto pirkimo - pardavimo sutartį, ieškovas 2022 m. rugpjūčio 24 d. pateikė atsakovei rašytinį reikalavimą dėl avanso ir netesybų pagal preliminarią sutartį sumokėjimo. 2022 m. rugpjūčio 26 d. atsakovė ieškovui grąžino pagal sutartį sumokėtą 15 740 Eur avansą bei 2 000 Eur kompensaciją. Atsakovė šalių sutartą butą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 2022 m. rugsėjo 9 d. pirkimo - pardavimo sutartimi pardavė trečiajam asmeniui už 95 000 Eur kainą. Atsakovė kalta dėl įsipareigojimų pagal sutartį nevykdymo ir pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo, kadangi nepagrįstai vengė ją sudaryti nei įstatyme, nei sutartyje nenumatytais pagrindais, vadovaudamasis tik savo ekonominės naudos - numatyto pelno išsaugojimo motyvais. Atsakovei pardavus patalpas kitam asmeniui už 95 000 Eur kainą, ieškovas neteko tokios vertės turto. Atsakovei nepagrįstai atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį pagal sutartyje nustatytas sąlygas, jo nuostoliai pasireiškia atsakovės gauta nauda, atsiradusia perleidus turtą kitam pirkėjui už didesnę kainą, nei buvo sutarta su ieškovu pagal sutartį. Ieškovas prašo ginti nesudarytos pagrindinės sutarties tinkamo įvykdymo lūkesčio interesą jam priteisiant 24 330 Eur kainų skirtumą tarp jo nesudarytos pagrindinės sutarties kainos (70 670 Eur) ir atsakovės sudarytos sutarties su trečiuoju asmeniu kainos (95 000 Eur). Kadangi atsakovė ieškovui sumokėjo 2 000 Eur kompensaciją, ieškovas prašomą priteisti nuostolių atlyginimą šia suma mažina iki 22 330 Eur (24 330 – 2 000).

Atsakovė atsiliepimu ieškinį su reikalavimu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Alvydas Buta palaikė patikslintą ieškinį ir jame išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti. 

Teismo posėdžio metu atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovas G. P. palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti.

Teismo posėdžio metu liudytojas P. J. paaiškino, kad yra turto vertintojas, į kurį kreipėsi ieškovas dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, įvertinimo. 2022 m. birželio mėn. su juo susisiekė P. V. dėl nurodyto buto įvertinimo, tačiau jis negalėjo atlikti vertinimo dėl neįregistruoto turto didesnio baigtumo procento. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad šalys 2020 m. gruodžio 9 d. sudarė preliminarią nepastatyto 2 kambarių 45 m2 ploto buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (toliau – Turtas), pirkimo-pardavimo sutartį Nr. T28A-2020-09 (toliau – Sutartis); šalys sutarė dėl turto pirkimo-pardavimo kainos - 64 930 Eur; ieškovas sumokėjo 10 000 Eur avansą (Sutarties 4.1.1. punktas). 2021 m. rugpjūčio 12 d. šalys sudarė papildomą susitarimą dėl kainos pakeitimo, kuriuo Turto kainą padidino 5 740 Eur ir bendra Turto pirkimo-pardavimo kaina nustatyta 70 670 Eur; ieškovas papildomai sumokėjo 5 740 Eur avansą. Viso ieškovas pagal Sutartį atsakovei sumokėjo 15 740 Eur avanso. Atsakovė 2022 m. birželio 22 d. elektroniniu laišku informavo ieškovą, jog yra įregistruotas 85% procentų pastato baigtumas (vyksta registracijos procesas) ir nurodė, jog tie, kurie planuoja pirkti parduodamus butus per banką, prašė informuoti turto vertintoją P. J. dėl poreikio vertinimui. Ieškovas 2022 m. birželio 27 d. dėl turto vertinimo susiskambino atsakovės elektroniniame laiške nurodytais kontaktais turto vertintojui P. J., tačiau pastarasis ieškovą informavo, kad negali atlikti Turto vertinimo dėl neįregistruoto turto didesnio baigtumo procento. Ieškovo paaiškinimu jam laukiant, kol bus įregistruotas Turto baigtumo procentas viešajame registre, siekiant atlikti Turto vertinimą ir to pasėkoje ieškovui gauti banko kreditą Turtui pirkti, atsakovė 2022 m. liepos 6 d., motyvuodamas aukšta infliacija bei išaugusiomis statybinių medžiagų kainomis, ieškovui vėl pasiūlė keisti Sutartį, sudaryti papildomą susitarimą ir nustatyti naują Turto kainą - 85 140 Eur. Bylos duomenimis, nesulaukusi ieškovo atsakymo dėl susitarimo didinti Turto pirkimo - pardavimo kainos, dar nepasibaigus deryboms, atsakovė 2022 m. liepos 20 d. savo tinklapyje paskelbė skelbimą dėl Turto pardavimo, taip pat nekilnojamojo turto pardavimo portale www.aruodas.lt,  nurodydamas 99 999 Eur Turto pardavimo kainą. Ieškovas 2022 m. liepos 28 d. atsakymu raštu atsakovei nesutiko su atsakovės 2022 m. liepos 6 d. rašte siūlymu ieškovui dar kartą didinti Turto kainą ieškovas nesutiko bei pareikalavo atsakovės pašalinti jos patalpintus Turto pardavimo skelbimus iš savo bei nekilnojamojo turto pardavimo tinklapių, taip pat informavo, kad ieškovas atvyks į 2022 m. rugpjūčio 6 d. derybas. Atsakovei atsisakius pašalinti turto pardavimo skelbimus, nepavykus susitarti 2022 m. rugpjūčio 6 d. derybose, bei atsakovei atsisakius sudaryti pagrindinę turto pirkimo - pardavimo sutartį, ieškovas pateikė atsakovei 2022 m. rugpjūčio 24 d. rašytinį reikalavimą dėl avanso ir netesybų pagal preliminarią sutartį sumokėjimo. Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 25 d. raštu ieškovui nurodė, kad laiko Sutartį pasibaigusia ir gražins ieškovui pagal Sutartį sumokėtas avanso sumas bei 2 000 Eur kompensaciją. Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 26 d. grąžino ieškovui pagal Sutartį sumokėtą 15 740 Eur avansą bei sumokėjo 2 000 Eur kompensaciją. Atsakovė pardavė Turtą 2022 m. rugsėjo 9 d. pirkimo - pardavimo sutartimi kitam pirkėjui už 95 000 Eur kainą.

Dėl vartojimo teisinių santykių kvalifikavimo 

Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis savo verslo (plačiąja prasme) tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018). Teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019, 26 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad siekiant, jog vartotojas neprarastų jam teisės aktais garantuojamos apsaugos, įrodinėjimo našta negali būti perkeliama silpnesniajai šio santykio šaliai – vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018, 39 punktas; 2020 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-684/2020, 35 punktas). Taigi pareiga paneigti ieškovo kaip vartotojo prezumpciją šioje byloje tenka atsakovei.

Ieškovas nurodė, jog Sutartį sudarė dėl pirmojo nuosavo gyvenamojo būsto, skirto ne nuomai, bet savo gyvenamojo būsto poreikių tenkinimo reikmėms, įsigijimo, kito nuosavo gyvenamojo būsto ar tinkamo gyventi kitokio nekilnojamojo turto ieškovas neturi. Byloje nustatyta, jog atsakovė yra verslininkė, užsiimanti namų statyba. Ginčo dėl šių aplinkybių tarp šalių nekilo. Atsakovė neteikė duomenų bei įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo veiksmuose, sudarant preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, buvo/būtų versliškumo požymių. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog sudarant preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai.

Dėl UAB „Dirbti“ veiksmų (ne)teisėtumo ir (ne)sąžiningumo

Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.165 straipsnio 1 dalis). Preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo (CK 6.165 straipsnio 3 dalis). Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2020).

Taigi, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo klausimą dėl nesudarytos pagrindinės nekilnojamo turto pirkimo – pardavimo sutarties, svarbu nustatyti atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį priežastis, taip pat tai, ar sutarties nesudarymą sąlygojo nesąžiningas elgesys.

Teismų praktikoje pažymima, jog preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, kad kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas preliminariosios sutarties šaliai, atsisakiusiai sudaryti pagrindinę sutartį, paaiškintinas tais argumentais, kad vis dėlto ta šalis, kuri pasirinko atitinkamą elgesio modelį, geriausiai žino ir gali paaiškinti priežastis (aplinkybes), nulėmusias tokį pasirinkimą, todėl būtent ji turi geresnes galimybes įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kita preliminariosios sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

Nagrinėjamu atveju ieškovas iš esmės įrodinėja, kad atsakovės veiksmai, dėl kurių nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis yra nesąžiningi ir neteisėti, atsakovė yra kalta dėl įsipareigojimų pagal Sutartį nevykdymo ir pagrindinės Turto pirkimo - pardavimo sutarties nesudarymo, kadangi nepagrįstai vengė ją sudaryti nei įstatyme, nei sutartyje nenumatytais pagrindais, vadovaudamasis tik savo ekonominės naudos - numatyto pelno išsaugojimo motyvais. Tuo tarpu atsakovė įrodinėja, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas laiku neįvykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nepateikė atsakovei privalomų dokumentų ir iki Sutartyje nustatyto termino pabaigos neatvyko sudaryti pagrindinės sutarties su atsakove.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad ginčo šalys savaip traktuoja sutartinių įsipareigojimų turinį bei iš sutarties kylančių, joms tenkančių prievolių vykdymą. Tokiu būdu nagrinėjamam ginčui esminę reikšmę turi sutarties sąlygų aiškinimas, kas daroma neatsietai nuo viso sutarties turinio (CK 6.193 straipsnis), t. y. kokią prasmę sutarties sąlygoms suteikė sutarties šalys, koks sutarties sąlygų tarpusavio ryšys, šalių elgesys sutarties vykdymo metu ir po jos pasibaigimo.

Įstatyme įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės, kurių esminė – sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai (CK 6.193 straipsnis). Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos aiškintinos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, atsižvelgtina ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (CK 6.193 straipsnio 3 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad Sutartimi atsakovė, kaip verslininkė ir pardavėja, įsipareigojo pastatyti ieškovui butą su daline apdaila, atliktą pagal Sutarties priedą Nr. 4 (Sutarties 1.2 punktas). Pardavėjas įsipareigojo organizuoti pastato, kuriame yra perkamas butas, statybos darbus norminių teisės aktų ir sutartyje nustatyta tvarka bei pastačius pastatą atlikti perkamo buto įrengimo darbus (Sutarties 5.1. punktas). Šalys susitarė, jog atlikęs pastato statybos darbus, pardavėjas užregistruoja pastatą nekilnojamojo turto registre bei pradeda vykdyti įrengimo darbus pagal dalinės apdailos reikalavimus, numatytus Sutarties priede Nr. 4 ir kitus Sutarties priedus dėl individualaus išplanavimo, jeigu tokie būtų sudaryti (Sutarties 7.1 punktas). Šalių susitarimu pastato, kuriame yra perkamas butas, statybos darbų pabaiga pagal priedą Nr. 1 prie Sutarties numatyta 2022 m. gegužės 31 d. Pirkėjas, šiuo atveju – ieškovas, įsipareigojo butą nupirkti pagal pagrindinę sutartį, kuri turėjo būti sudaryta iki 2022 m. birželio 30 d. (Sutarties 9.1. punktas, priedas Nr. 1 prie Sutarties). Taip pat šalys sutarė, kad kai Turtas yra priduodamas valstybinei komisijai ir užregistruojamas Nekilnojamojo turto registre, pardavėjas per 30 kalendorinių dienų nuo šių dviejų sąlygų įvykdymo išsiunčia ieškovui, kaip pirkėjui, pranešimą apie pagrindinės sutarties sudarymo laiką ir vietą, nurodydamas notarų biurą (Sutarties 8.6 punktas).

Sutartyje nekonkretizuotas buto baigtumas, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovas įrodinėjo, jog Sutartimi atsakovė, kaip pardavėja, įsipareigojo pastatyti ieškovui, kaip pirkėjui, butą su daline apdaila, priduotą 85 proc. baigtumu, atliktą pagal Sutarties priedą Nr. 4; bylos nagrinėjimo metu atsakovė šias aplinkybes pripažino ir jomis vadovavosi, šių aplinkybių neginčijo bei jas paneigiančių duomenų bei įrodymų neteikė, todėl teismas šias aplinkybes laiko nustatytomis ir jomis vadovaujasi (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnio 1 dalis). Šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateiktas atsakovės siųstas elektroninis laiškas, kuriame atsakovė informavo visus pirkėjus jog yra įregistruotas 85 proc. pastato baigtumas (vyksta registracijos procesas). Taigi, iš Sutarties sąlygų bei susitarimo turinio matyti, jog šalys susitarė, kad atsakovė Turtą priduos valstybinei komisijai ir užregistruos nekilnojamojo turto registre jo 85 proc. baigtumą – šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu taip pat nebuvo nustatyta tvarka ginčijamos, paneigtos. Todėl akivaizdu, kad pareiga informuoti apie pasirengimą sudaryti pagrindinę sutartį ir pasirinkti notarą, o taip pat ir nurodytų šalių aptartų sąlygų tam sudarymas, o būtent, kad Turtas yra priduotas valstybinei komisijai ir užregistruotas nekilnojamojo turto registre, tenka būtent atsakovei. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nepateikta duomenų bei įrodymų, kad iki šalių Sutartimi sutarto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pabaigos atsakovė ėmėsi/būtų atlikusi aktyvius konkrečius veiksmus, jog Turtas būtų priduotas valstybinei komisijai ir būtų užregistruotas nekilnojamojo turto registre bei užregistruotas būtent 85 proc. baigtumu. Nors atsakovė ir nurodo, kad 2022 m. birželio 22 d. informavo ieškovą, jog vyksta 85 proc. baigtumo registracijos procesas, tačiau byloje neteikė jokių įrodymų, kad 85 proc. baigtumas buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre iki šalių Sutartimi sutarto termino - 2022 m. birželio 30 d. Iš byloje pateiktų 2022 m. balandžio 11 d. ir 2023 m. sausio 20 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad tuo metu buvo įregistruotas tik 56 proc. buto baigtumas. Įvertinus tai, darytina išvada, kad iki termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pabaigos atsakovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ieškovui - neįregistravo buto 85 proc. baigtumo, todėl vien dėl šios priežasties nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė buvo sudariusi realias sąlygas, prielaidas bei pagrindą pagrindinei sutarčiai pasirašyti.

Kaip minėta, Sutarties 8.6. punktu šalys sutarė, kad kai Turtas yra priduodamas valstybinei komisijai ir užregistruojamas Nekilnojamojo turto registre, pardavėjas per 30 kalendorinių dienų nuo šių dviejų sąlygų įvykdymo išsiunčia ieškovui, kaip pirkėjui, pranešimą apie pagrindinės sutarties sudarymo laiką ir vietą, nurodydamas notarų biurą. Nors atsakovė ir nurodė, jog 2022 m. birželio 22 d. el. laišku ieškovą kvietė pasirašyti pagrindinę sutartį, tačiau iš byloje pateikto 2022 m. birželio 22 d. el. laiško turinio matyti, kad laiške notarų biuras, laikas, vieta nenurodyti. Teismo vertinimu, šis laiškas laikytinas tik informaciniu pranešimu apie sutarties vykdymo eigą, t. y. kad galima pradėti turto vertinimą ir kad vyksta 85 proc. baigtumo registracijos procesas. Nors, pasak atsakovės, kiti adresatai, kuriems buvo siunčiamas tokio pobūdžio laiškas, susisiekė su atsakove ir pranešė apie tai kada gali atvykti pas notarą ir sudarė pagrindinę sutartį su atsakove ir su mažesniais procentiniais baigtumais, tačiau tai neleidžia daryti išvados, kad atsakovė tinkamai, kaip kad šalys susitarė Sutartimi, įvykdė/buvo įvykdžiusi tinkamai savo įsipareigojimus bei informavo ieškovą apie pagrindinės sutarties sudarymą sutartomis Sutartimi sąlygomis, tuo labiau, jog ieškovą netenkino atsakovės nurodytos sąlygos, kad atsakovė nėra nustatyta tvarka įregistravusi Turto 85 procentų baigtumo.

Atsakovė įrodinėja, kad ji įvykdė Sutarties sąlygas, pašalino visas kliūtis sudaryti pagrindinę sutartį ir siuntė pranešimus ieškovui sutartyje nurodytu el. paštu dėl pagrindinės sutarties sudarymo, atsakovė buvo sudariusi visas prielaidas pagrindinei sutarčiai pasirašyti ir sudarė nevėluodama, todėl galėjo kviesti ir kvietė ieškovą pas notarą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas, įvertinus ir tai, kad atsakovė neįregistravo šalių sutarto Sutartimi 85 proc. buto baigtumo, todėl dėl nurodytos priežasties notarine tvarka ir negalėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis dėl Turto, nes šios sąlygos netenkino ieškovo dėl kurių šalys susitarė Sutartimi, todėl teismas negali daryti išvados, jog atsakovė tinkamai, sutartu laiku įvykdė visas Sutarties sąlygas ir pašalino kliūtis sudaryti pagrindinę sutartį. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė nebuvo sudariusi prielaidų pagrindinei sutarčiai pasirašyti, iš esmės ir negalėjo kviesti ieškovą pas notarą ieškovui nesutinkant su atsakovės siūlymu sudaryti pagrindinę sutartį netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus pagal Sutartį. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos kontekste svarbu ir tai, kad atsakovė neįvykdė įsipareigojimų laiku ir tinkamai pagal Sutartį – nepabaigė objekto statybos iki 2022 m. gegužės 31 d. Iš byloje pateiktų elektroninių laiškų matyti, kad 2022 m. birželio 22 d. atsakovė informavo ieškovą, kad dar vyksta registracijos procesas, todėl vadovaujantis protingumo principu, atsakovė turėjo numatyti, kad dėl nesutvarkytos dokumentacijos, iki 2022 m. birželio 30 d. nepavyks sudaryti pagrindinės sutarties, tačiau bylos duomenimis atsakovė nepasinaudojo Sutartyje numatyta teise, esant objektyvioms priežastims, sutartyje nustatytus terminus atsakovės (pardavėjo) iniciatyva pratęsti protingam terminui (Sutarties 5.3 - 5.6. punktai).

Taigi, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju atsakovė padarė esminį Sutarties pažeidimą, nes įsipareigojimas pirkėjui (ieškovui) buvo parduoti butą su 85 proc. baigtumu, tačiau Sutartyje nustatytu terminu 2022 m. birželio 30 d. buto baigtumas buvo tik 56 proc., todėl pagrindinė sutartis negalėjo būti sudaryta (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl nuostolių atlyginimo

Ieškovas įrodinėja, jog atsakovei atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį pagal Sutartyje sutartas sąlygas, jo nuostoliai pasireiškia atsakovės gauta nauda, atsiradusia perleidus Turtą (kuris turėjo būti su ieškovu nesudarytos pirkimo–pardavimo sutarties objektu) kitam pirkėjui už didesnę kainą, nei buvo sutarta su ieškovu pagal Sutartį. Tokiu būdu ieškovas prašo ginti nesudarytos pagrindinės sutarties tinkamo įvykdymo lūkesčio interesą jam priteisiant 24 330 Eur, t. y. kainų skirtumą tarp jo nesudarytos pagrindinės sutarties kainos (70 670 Eur) ir atsakovės sudarytos sutarties su trečiuoju asmeniu kainos (95 000 Eur). Kadangi atsakovė ieškovui sumokėjo 2 000 Eur kompensaciją, ieškovas prašomą priteisti nuostolių atlyginimą šia suma mažina iki 22 330 Eur (24330 – 2000 = 22 330).

Kasacinio teismo plėtojamoje praktikoje civilinės atsakomybės pažeidus pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose taikymo klausimu laikomasi pozicijos, kad turi būti ginamas tikrumo interesas, o tam tikrais atvejais – ir lūkesčio interesas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 25 punktas).

Įstatyme įtvirtinta culpa in contrahendo doktrinos išraiška, t. y. pareiga elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.163 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, CK 6.163 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Tai yra sutarties laisvės principo negatyviojo elemento dalis, kuri apima ir šalies laisvę nesudaryti sutarties. Aiškindamas šias nuostatas kasacinis teismas yra nurodęs, kad šalys turi teisę laisvai nuspręsti, su kuo pradėti derėtis dėl sutarties sudarymo, su kuo ir kokiomis sąlygomis sudaryti sutartį. Derybų pradėjimas nereiškia, kad sutartis bus sudaryta, nes šalys gali nesusitarti dėl tam tikrų sutarties sąlygų ir dėl to nepasiekti numatomo rezultato – sutarties sudarymo. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti. Taip pat pažymėta, kad, pirma, šaliai draudžiama vesti derybas, jeigu ji apskritai neketina sudaryti sutarties. Antra, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2009).

Įstatymas numato, jog jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią normą, yra nurodęs, kad teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 33–34 punktai). Apibendrinant pabrėžtina, kad būtent šalies nesąžiningas elgesys yra vertinamas kaip neteisėti veiksmai sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, kai šalis neįvykdo preliminariosios sutarties, t. y. atsisako sudaryti pagrindinę sutartį.

Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl preliminariosios sutarties nevykdymo pasekmių, neabejotinai pripažįstama nukentėjusios šalies teisė ginti tikrumo interesą ir reikalauti iš nesąžiningos šalies dalyvavimo ikisutartiniuose santykiuose ir pasirengimui sudaryti pagrindinę sutartį realiai patirtų išlaidų, kitaip tariant, derybų išlaidų atlyginimo (pvz., kelionės išlaidų, advokato honoraro, dokumentų parengimo išlaidų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021 42 punktas). Kasacinis teismas išaiškino, kad būtent tokie teisiniai šalių lūkesčiai ginami preliminariosios sutarties atveju. Taip apibrėžiamas ir preliminariosios sutarties sukuriamas teisinis tikrumas, nes šalys žino, kad nebus verčiamos sudaryti pagrindinės sutarties (CK 6.165 straipsnio 5 dalis), ir žino galimų nuostolių atlyginimo ribas (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Todėl CK 6.165 straipsnio 5 dalis nustato bendrąją taisyklę, apibrėžiančią preliminariosios sutarties šalių teisėtus lūkesčius ir teisinį tikrumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021, 42 punktas).  

Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tam tikrais ikisutartinių prievolių pažeidimo atvejais gali būti pagrindas spręsti ne tik dėl tiesioginių išlaidų, bet ir dėl prarastos galimybės piniginės vertės, pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis (hipotetinėmis) pajamomis ar išlaidomis, atlyginimo priteisimo nukentėjusiai sąžiningai preliminariosios sutarties šaliai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ikisutartinių prievolių pažeidimo atveju taip pat galimos tokios faktinės ir teisinės situacijos, kai teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalautų, kad nukentėjusiai sąžiningai ikisutartinių santykių šaliai būtų kompensuotos ne tik tiesioginėse derybose dėl sutarties sudarymo turėtos išlaidos, bet ir prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kurios realumą ši šalis sugebėtų pagrįsti. Sprendžiant dėl nukentėjusios ikisutartinių santykių šalies teisės reikalauti piniginio atlyginimo už prarastą galimybę, esminę reikšmę turėtų šalies, atsisakančios sudaryti pagrindinę sutartį, veiksmai sąžiningumo požiūriu: jei derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi šalis savo elgesiu sukūrė kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad sutartis tikrai bus sudaryta, tai ji, kaip nesąžininga šalis, privalėtų atlyginti kitai šaliai nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą – ne tik derybų metu turėtas išlaidas, bet ir prarastos galimybės piniginę vertę (UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts. Rome, 1994, p. 50–52, taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

Be to, kasacinis teismas yra pripažinęs ir nesąžiningos šalies gautos naudos priteisimo nukentėjusiai šaliai galimybę. Kai nesąžininga ikisutartinių santykių šalis iš savo neteisėto elgesio gauna naudos, sąžininga šių santykių šalis galėtų reikalauti pripažinti šią naudą jos nuostoliais, nes faktiškai nesąžiningos šalies gauta nauda ir yra sąžiningos šalies patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Kita vertus, kasacinio teismo praktika nedetalizuoja, kokiais konkrečiai atvejais galėtų būti ginamas nukentėjusios šalies lūkesčio interesas, tačiau nurodo bendrą taisyklę, kai nukentėjusi šalis galėtų reikalauti ginti ne tik tikrumo, bet ir lūkesčio interesą – nesąžiningos šalies elgesys, kuriuo kitai šaliai buvo sukurtas pagrįstas pasitikėjimas ir įsitikinimas, kad sutartis tikrai bus sudaryta. Tokiu atveju nesąžininga šalis privalėtų atlyginti kitai šaliai nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą.

Šalies pagrįstas pasitikėjimas ir įsitikinimas, kad sutartis tikrai bus sudaryta, paprastai gali atsirasti, kai derybos yra pasiekusios aukščiausią derybų pažangos laipsnį. Kitaip tariant, kuo didesnis derybų pažangos laipsnis, tuo didesnis ir šalių tarpusavio pasitikėjimas. Aukštas šalių tarpusavio pasitikėjimo lygis yra artimas tam lūkesčio interesui, kurį šalys įgyja sudarius pagrindinę sutartį. Taigi teisinės apsaugos apimtį ikisutartiniuose santykiuose lemia pati šių civilinių teisinių santykių prigimtis ir tai, kad tam tikrame derybų etape yra sukuriamas šalių tarpusavio pagrįstas pasitikėjimas, todėl, nesąžiningai šaliai atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, nukentėjusiai sutarties šaliai turi būti atlyginami nuostoliai už šalių tarpusavio pagrįsto pasitikėjimo, kuris gali prilygti tinkamą sutarties įvykdymą saugančiam lūkesčio interesui, sužlugdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022).

Jeigu ikisutartiniai santykiai buvo pasiekę aukščiausią derybų pažangos laipsnį ir dėl to tarp šalių yra atsiradęs pagrįstas tarpusavio pasitikėjimas, kuris iš esmės yra artimas tam lūkesčio interesui, kurį šalys įgyja sudariusios pagrindinę sutartį, o nesąžininga šalis sužlugdė šį pagrįstą tarpusavio pasitikėjimą, taikant nesąžiningos šalies ikisutartinę civilinę atsakomybę galimas ir pagrindinės sutarties tinkamo įvykdymo lūkesčio intereso gynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022).

Nagrinėjamu atveju ginčo šalių Sutartis buvo sudaryta dėl to, kad jos sudarymo metu egzistavo kliūtys sudaryti pagrindinę sutartį, t. y. pagrindinės sutarties objektu turėjusios būti patalpos nebuvo baigtos statyti ir nebuvo atlikta jų teisinė registracija, o tam reikalinga buvo tik ieškovo piniginė įmoka vykdant Sutartį ir tuo pačiu atsakovės veiksmai sukuriant aptartomis sąlygomis Turtą. Todėl šalys Sutartimi ir susitarė dėl esminių ir reikšmingų pagrindinės sutarties sąlygų: paties sutarties dalyko (objekto), Turto baigtumo, Turto pridavimo bei registracijos, Turto kainos, mokėtinos pagal pagrindinę sutartį, termino. Įvertinama ir tai, kad bylos duomenimis atsakovė vykdydama Sutartį buvo sumokėjusi avansą, taip pat Sutarties vykdymo eigoje atsakovės prašymu sutiko su atsakovės prašomu Turto kainos padidinimu ir papildomai sumokėjo sutartą papildomą avanso sumą. Taigi, darytina išvada, šalių derybos dėl pagrindinės sutarties iš esmės buvo baigtos ir pasiekusios aukščiausią derybų pažangos laipsnį bei pagrįstą šalių tarpusavio pasitikėjimą, ieškovas realiai tikėjosi Turtą įsigyti Sutartimi sutartomis sąlygomis ir šio tikslo siekė, tuo labiau, jog bylos duomenimis tolimesni ieškovo veiksmai nesąlygojo/negalėjo sąlygoti pagrindinės sutarties sudarymui ar nesudarymui, visa tai priklausė nuo atsakovės elgesio ir veiksmų. Pažymėtina ir tai, kad nuo Sutarties sudarymo, atsakovė naudojosi ieškovu sumokėtu 15 740 Eur avansu, o ieškovas negalėjo šių pinigų panaudoti kito turto įsigijimui. Akivaizdu, jog per tą laiką pinigai nuvertėjo. Taigi ieškovas neįsigijo Turto už jo sutartą ir jo tikėta kainą. Ieškovas patyrė nuostolius, kurių nebūtų atsiradę atsakovei tinkamai įvykdžius Sutartį bei sudarius šalių sutartas Sutartimi tinkamas sąlygas bei prielaidas sudaryti pagrindinę sutartį. Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, liudytojo paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad ieškovas aktyviai domėjosi statybų eiga, komunikavo su atsakove, turėjo pagrįstą lūkestį sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, todėl ieškovas turi teisę į pagrindinės sutarties įvykdymo saugomo lūkesčio intereso gynimą. Šiuo atveju nurodomos aplinkybės dėl ieškovo pasinaudojimu banko suteikta paskola sudarant pagrindinę sutartį buvo sąlygotos Turto, esančio 85 procentų baigtumo, vertinimo atlikimu, tačiau, kaip nustatyta byloje, nesant byloje duomenų bei įrodymų, jog vykdant Sutartį Turtas buvo užbaigtas 85 procentų baigtumo ir toks baigtumas įregistruotas nustatyta tvarka registre, toks vertinimas nebuvo atliktas, todėl ir nebuvo teikiamas bankui dėl paskolos suteikimo, taigi darytina išvada, jog ieškovo siekiamas Turto įvertinimas sutarto Turto 85 procentų baigtumo nebuvo atliktas dėl atsakovo netinkamo vykdymo savo sutartinių įsipareigojimų pagal Sutartį (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

CK 6.249 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Minėta, kad kasacinio teismo praktikoje ši taisyklė pripažįstama kaip galimas nuostolių apskaičiavimo metodas ir ikisutartinės atsakomybės taikymo atveju. CK 6.249 straipsnio 2 dalis turinio prasme įtvirtina lyginamojoje sutarčių teisėje žinomus vadinamuosius restitucinius nuostolius. Tai yra taikant civilinę atsakomybę priteisiami atlyginti nuostoliai, kurie apskaičiuojami pagal šalies gautą naudą. restituciniais jie vadinami todėl, kad juos priteisiant neteisėtai nesąžiningos šalies gauta nauda perduodama nukentėjusiai šaliai. Byloje pateikta 2022 m. rugsėjo 9 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad atsakovė ginčo butą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, perdavė trečiajam asmeniui už 95 000 Eur. Pagal šalių 2020 m. gruodžio 9 d. sudarytą preliminariąją sutartį su paskesniais pakeitimais minėto buto pardavimo kaina šalių nustatyta 70 670 Eur. Nagrinėjamu atveju ieškovas savo nesudarytos pagrindinės sutarties lūkestį vertina kaip kainų skirtumą tarp atsakovės gautos naudos sudarant sutartį su trečiuoju asmeniu ir nesudarytos tarp kasatoriaus ir atsakovės sutarties kainos (95 000 Eur – 70 670 Eur – 2 000 Eur = 22 330 Eur). Teismo vertinimu, šioje byloje akivaizdu, kad, atsakovei pardavus negyvenamąsias patalpas trečiajam asmeniui už tam tikrą kainą, kuri labiau tikėtina galimai ir reiškia šio turto rinkos vertę, ieškovas neteko bent jau tokios vertės turto. Kadangi ieškovas už tokios vertės turtą būtų sumokėjęs preliminariojoje sutartyje nustatytą kainą, tai jo reikalaujami atlyginti nuostoliai laikytini pagrįstai tikėtinais. Įvertinus išdėstytą, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovo nuostolių apskaičiavimas atliekamas naudojant restitucinių nuostolių metodą, įtvirtintą CK 6.249 straipsnio 2 dalyje, laikytinas pagrįstu, t. y. pagrindžiančiu ieškovo praradimus. Ieškovo patirti nuostoliai sudaro 22 330 Eur, kadangi atsakovei nepagrįstai atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį su ieškovu, 2022 m. rugsėjo 9 d. tarp atsakovės ir trečiojo asmens sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią ginčo turtas buvo parduotos už  95 000 Eur. Taigi, ieškovo patirtais nuostoliais pripažintini 22 330 Eur, kuriuos turi atlyginti atsakovė kaip skirtumą tarp preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties kainos ir tarp atsakovės bei trečiojo asmens 2022 m. rugsėjo 9 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties kainos (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad šioje byloje patyrė 1 526,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 1 500 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 26,35 Eur išlaidos už Registro cento paslaugas pateikiant 2022 m. rugsėjo 9 d. ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustato dydžio, todėl ieškovo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 526,35 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnis).

Teismas šioje byloje patyrė 20,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Ieškinį tenkinus, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.)).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui P. V. iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 22 330 Eur (dvidešimt du tūkstančius tris šimtus trisdešimt eurų) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 22 330 Eur (dvidešimt dviejų tūkstančių trijų šimtų trisdešimt eurų) sumos nuo 2022 m. lapkričio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 526,35 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt šešis eurus 35 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 20,36 Eur (dvidešimt eurų 36 centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas                                                                                            Raimondas Dilys