Civilinė byla Nr. e2-1182-464/2023

Teisminio proceso numeris 2-55-3-01131-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.1; 3.1.18.2.3

 (S)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo N. M. (N. M.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,WePower“ ieškinį atsakovui N. M. (N. M.) dėl žalos atlyginimo, 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) ,,WePower“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo N. M. 6 802 473 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB-1877-794/2023 ieškovei buvo iškelta nemokumo byla, o jos valdymo organų nariai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratorei bendrovės turtą ir dokumentus. Nors nutartis iškelti ieškovei nemokumo bylą įsiteisėjo 2023 m. gegužės 2 d., atsakovas, kuris iki nemokumo bylos iškėlimo buvo bendrovės vadovu, savo pareigos perduoti turtą neįvykdė. Pagal atsakovo perduoto 2023 m. gegužės 2 d. balanso duomenis bendrovė turėjo turto, kurio vertė 6 802 473 Eur. Atsakovas nei balanse nurodyto turto, nei jo panaudojimą pagrindžiančių dokumentų neperdavė. Todėl ieškovė prašo neperduoto turto vertę, t. y. 6 802 473 Eur, priteisti iš atsakovo kaip žalos atlyginimą.

3.       Pareikšto reikalavimo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, turtines teises bei pas trečiuosius asmenis esančias lėšas. Prašymas grindžiamas tuo, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas ir egzistuoja grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Grėsmę sprendimo neįvykdymui patvirtina tai, kad atsakovas neperduoda bendrovės turto, nebendradarbiauja su nemokumo administratore, neturi nekilnojamojo turto.  

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 

4.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 16 d. nutartimi ieškovės BUAB ,,WePower“ prašymą patenkino: (1) areštavo atsakovui N. M. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, turtines teises bei pas trečiuosius asmenis esančias lėšas, kurių vertė ar suma 6 802 473 Eur; (2) leido atsakovui gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintos pajamos, disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, skiriant pinigines lėšas pragyvenimui bei atliekant atsiskaitymus su ieškove, paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas; (3) nutarties vykdymą pavedė ieškovės pasirinktam antstoliui, nurodė, kad jis privalo nustatyti konkrečią piniginių lėšų sumą, kurią per vieną kalendorinį mėnesį galėtų būti panaudota teismo leidžiamoms finansinės operacijos atlikti.    

5.       Įvertinęs tai, kad kliūčių ieškiniui priimti nebuvo nustatyta, ieškinio reikalavimai grindžiami jame nurodytomis aplinkybėmis, yra pateikti ieškinyje dėstomas aplinkybes turintys patvirtinti įrodymai, ieškovė yra pasirinkusi leistiną savo teisių gynimo būdą, teismas konstatavo, kad egzistuoja pirmoji sąlyga, būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – ieškinio preliminarus pagrįstumas.

6.       Teismas nurodė, kad antrąją laikinųjų apsaugos priemonių raikymo sąlygą, t. y. grėsmės teismo sprendimui buvimą, ieškovė grindžia didele ieškinio suma ir atsakovo, buvusio ieškovės vadovo, neatliktais veiksmais – pareigos teikti finansinius dokumentus valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui bei perduoti nemokumo administratorei bendrovės turtą ir dokumentus, nevykdymu. Teismo vertinimu, vien tai, kad pagal su ieškiniu pateiktą VĮ Registrų centro išrašą atsakovas jokio nekilnojamojo turto neturi, savaime nesudaro pagrindo padaryti išvadą, kad atsakovas nepajėgs įvykdyti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo. Tačiau kitos prašyme nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą abejoti atsakovo sąžiningumu tiek iki iškeliant nagrinėjamą bylą, tiek vėliau, vykdant galimai ieškovei palankų teismo sprendimą.

7.       Teismas atkreipė dėmesį ir į byloje priimto teismo sprendimo vykdymo ypatumus. Nagrinėjamu atveju egzistuoja neperduoto nemokumo administratorei bendrovės turto perleidimo ar kitokio apsunkinimo tikimybė, o turtą įgiję tretieji asmenys galėtų būti pripažinti sąžiningais įgijėjais. Taigi, atsakovui disponuojant bendrovės turtu, teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti. Būtinybę atsakovo atžvilgiu taikyti apribojimus pagrindžia ir viešojo intereso buvimas byloje, t. y. tokia aplinkybė, kad priėmus ieškovei palankų sprendimą dėl žalos atlyginimo būtų tenkinami bendrovės kreditorių interesai. Atsakovui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, turto perleidimas ar kitoks suvaržymas iki bylos išnagrinėjimo gali sukelti naujus teisinius ginčus, dėl kurių kiti asmenys turėtų būti įtraukti į bylos nagrinėjimą arba jiems būtų keliamos naujos bylos. Dėl to užsitęstų bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėtų ginčo išsprendimas, nebūtų pasiektas civilinio proceso tikslas kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių bei pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas. Be to, šių aplinkybių visumos kontekste reikšminga ir byloje pareikšto pakankamai didelio ieškinio reikalavimo suma.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Atsakovas N. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:      

8.1.                      Ieškovė neįrodė nė vienos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti buvimo. Ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, nes reikalavimas nepagrįstas jokiais leistinais įrodymais, o vien bendrovės balanso pateikimas ar jame nurodyti duomenys savaime nepakankami konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumo.

8.2.                      Atsakovas nemokumo administratorei perdavė visus jo turėtus bendrovės dokumentus, todėl teismo išvada, kad jis, neperduodamas dokumentų, elgiasi nesąžiningai, yra nepagrįsta ir neteisėta. Be to, ieškovės nemokumo byloje patvirtintų kreditorių reikalavimai sudaro 4 130 812,37 Eur, o ieškinys pareikštas žymiai didesnei sumai. Todėl nėra aišku, kas sudaro prašomą priteisti žalą.

8.3.                      Teismas šioje proceso stadijoje neturėjo teisės vertinti atsakovo veiksmų sąžiningumo ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių kontekste, nes šios aplinkybės yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Ieškovė įrodymų, kad atsakovas ketintų slėpti turtą ar kad tokius veiksmus atliko anksčiau, nėra pateikusi, todėl ir pagrindo konstatuoti nesąžiningumo nebuvo.

8.4.                      Bylos nagrinėjimo dalyko nesudaro trečiųjų asmenų, sąžiningų įgijėjų, teisių ir pareigų nustatymas, todėl teismas nepagrįstai šiomis aplinkybėmis vadovavosi priimdamas skundžiamą nutartį.   

8.5.                      Aplinkybė, kad byloje yra viešasis interesas, taip pat nėra pakankama tam, kad atsakovo turtui būtų taikomas areštas.

9.       Ieškovė BUAB ,,WePower“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:

9.1.                      Pagrįsta teismo išvada, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, o atskirojo skundo deklaratyvūs argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą.

9.2.                      Atsakovas nėra perdavęs nei bendrovės dokumentų, nei turto, todėl ir atskirojo skundo argumentai, kad atsakovas yra sąžiningas, nėra pagrįsti.   

9.3.                      Pagrįsta ir teismo išvada, kad egzistuoja tikimybė, jog atsakovas perleis ar apsunkins jo žinioje esantį, nemokumo administratorei neperduotą turtą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujo įrodymo     

10.       Apeliantas N. M. su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – 2023 m. birželio 13 d. elektroninį laišką, kuris, jo teigimu, patvirtina bendradarbiavimą su ieškovės BUAB ,,WePower“ nemokumo administratore, visų dokumentų ir duomenų apie bendrovės turėtą turtą perdavimą. 

11.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Todėl asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, ir pagrįsti šį prašymą svariais argumentais, dėl ko jam taikytina nurodyta išimtis iš bendrosios taisyklės.

12.       Nagrinėjamu atveju apeliantas neprašo priimti prie atskirojo skundo pridėto rašytinio įrodymo ir nenurodo, kodėl minėto dokumento pateikimo būtinybė kilo teikiant atskirąjį skundą, nemotyvuoja išimties iš bendrosios draudimo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme taisyklės taikymo poreikio. Todėl apeliacinės instancijos teismas pateikto į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą naujo įrodymo priėmimo klausimo nesprendžia.

Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo

13.       Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik nustačius abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytas privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant nors vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra. Apelianto teigimu, ieškovės prašymas negalėjo būti patenkintas vien tuo pagrindu, kad ieškinys yra aiškiai nepagrįstas. Su tokia apelianto pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

14.       Atliekant ieškinio prima facie (preliminaraus, tikėtino) pagrįstumo vertinimą, teismas turi pareigą tik įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar šie ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Lietuvos apeliacinis teismas jau yra suformavęs šios sąlygos nustatymo principus bei išaiškinęs, kad ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių bei faktinių argumentų ir pateiktų įrodymų analize, kitaip tariant, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, jų pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti bei jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020; 2021 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-411-464/2021; 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-906-790/2023).

15.       Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškinyje įvardytos faktinės ginčo aplinkybės, susijusios su apelianto, kuris iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo buvo jos vadovas, atliktais veiksmais ar neveikimu, kurie ieškovės yra vertinami kaip neteisėti bei sukėlę turtinę žalą bendrovei ir jos kreditoriams, suformuluotas ieškinio dalykas – prašymas priteisti žalos atlyginimą, su ieškiniu pateikti įrodymai, kuriais yra grindžiamas toks ieškovės reikalavimas, buvo pakankami ieškiniui pripažinti preliminariai pagrįstu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste.

16.       Atskirojo skundo argumentai dėl įrodymų, kuriais ieškovė įrodinėja apelianto veiksmų neteisėtumą kaip vieną iš sąlygų jo deliktinei civilinei atsakomybei kilti, leistinumo, pagrįstumo bei jų pakankamumo kitokios apeliacinės instancijos teismo išvados nesuponuoja. Aplinkybės, susijusios su apelianto (ne)atliktais veiksmais, vykdant Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartį, kuria ieškovei buvo iškelta nemokumo byla (civilinė byla Nr. eB2-1877-794/2023), o apeliantas įpareigotas perduoti bendrovės turtą ir dokumentus, bei jų teisinis vertinimas sudaro ginčo nagrinėjimo iš esmės dalyką. Tokios aplinkybės sprendžiant procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio negali būti vertinamos. 

17.       Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau buvo pasisakyta dėl to, jog preliminarus ieškinio pagrįstumo įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1734-464/2020).

18.       Todėl tai, kad apeliantas kitaip nei ieškovė vertina savo, kaip buvusio bendrovės vadovo, veiksmus teisėtumo aspektu, taip pat nesudaro pagrindo nei nuspręsti, kad pareikštas reikalavimas negalėtų būti patenkintas, nei kad ieškovė neturi subjektinės teisės ginti galimai pažeistas savo ir jos kreditorių teises, kreipdamasi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Tik išklausius visų byloje dalyvaujančių asmenų pozicijas, įvertinus ir ištyrus kiekvienos šalies pateiktus įrodymus galės būti nustatyta, ar ieškinio faktinis pagrindas yra įrodytas ir ar reikalavimas gali būti patenkintas. Šioje proceso stadijoje nėra galimybės konstatuoti, kad pagal tokį ieškinį teismas negalėtų priimti ieškovei palankaus ar iš dalies palankaus teismo sprendimo. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas šią laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą nustatė teisingai. 

Dėl grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui    

19.       CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo priimamas individualiai įvertinus kiekvienos situacijos faktus bei aplinkybes.

20.       Kadangi būtinybę taikyti atitinkamus turtinius ribojimus asmeniui visų pirma lemia poreikis eliminuoti galimybę jam pakeisti savo turtinę padėtį, nesąžiningai perleidžiant turimą turtą kitiems asmenims, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad tokio itin asmens interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės galimas tik išimtinais atvejais, t. y. tik tada, kai jo taikymo prašantis ieškovas pateikia įtikinamų argumentų ir konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo nesąžiningumą, jo elgesį, apie atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-906-330/2020; 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-413-467/2022; 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-910/2022; 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-168-330/2023; 2023 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-590-912/2023).

21.       Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Atsakovo nesąžiningumas, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra preziumuojamas, todėl jo nesąžiningumą visada privalo įrodinėti asmuo, prašantis taikyti atitinkamas priemones. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašymą dėl apelianto turto arešto grindė tais pačiais argumentais, kuriais yra grindžiamas ir jos ieškinys, t .y.: apeliantas neperdavė balanse nurodyto turto ir tas turtas galėtų būti perleistas sąžiningiems tretiesiems asmenims; apelianto vardu nėra registruota jokio nekilnojamojo turto. Priešingai nei įvertino pirmosios instancijos teismas, tokių argumentų aiškiai nepakanka apelianto nesąžiningumui, siekiant perleisti arba apsunkinti jam priklausantį turtą ir taip išvengti galbūt jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, konstatuoti.  

22.       Jokių duomenų, kad apeliantas iki bylos iškėlimo ir (ar) ją iškėlus būtų ėmęsis veiksmų turimam turtui perleisti ar jį paslėpti, byloje nėra. Išrašas iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro apie tai, kad apelianto vardu nėra registruota nekilnojamojo turto, patvirtina tik tai, kad apeliantas neturi turto, kurio perleidimo draudimą būtų poreikis taikyti. Faktas, kad apeliantas neturi turto, negali būti vertinamas ir kaip jo nesąžiningas elgesys, byloje nesant jokių duomenų, kad jis anksčiau turėjo turto ir jį perleido. Kitaip tariant, tik esant įrodymų, kad apeliantas prieš bankroto bylos jo vadovaujamai bendrovei arba civilinės bylos dėl žalos atlyginimo jam iškėlimą arba jas iškėlus turėjo nekilnojamojo turto, bet šis turtas buvo perleistas, atsirastų prielaidos tokius veiksmus įvertinti sąžiningumo aspektu.

23.       Turto neturėjimas negali būti pripažįstamas pagrindu asmenų turtinėms teisėms apriboti dar ir dėl tos priežasties, kad tokio procesinio instituto, kaip laikinosios apsaugos priemonės, paskirtis nėra turto paieškos ar jo sukaupimas, šis institutas taikytinas tik kaip priemonė esamam turtui išsaugoti nuo nesąžiningų veiksmų. Taigi, ieškovės prašymą pirmosios instancijos teismui patenkinus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslai nėra pasiekiami. Pirmiau priimtose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse ne kartą buvo akcentuota laikinųjų apsaugos priemonių instituto konservacinė, o ne kaupiamoji paskirtis (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017).

24.       Taip pat Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau ne kartą buvo pasisakyta ir dėl to, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020).

25.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su atskirojo skundo argumentais, kad faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas, t. y. apelianto neatlikti veiksmai, neperduodant turto ir dokumentų nemokumo administratorei, sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką. Tik ištyrus ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, išklausius ginčo šalis bus nustatyta, ar ieškinyje dėstomos faktinės aplinkybės, susijusios su apelianto neveikimu, o kartu ir jo nesąžiningumu, yra pagrįstos. Tokie bylos nagrinėjimą iš esmės sudarantys faktai negali lemti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui konstatavimo.

26.       Tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kad, nepritaikius apelianto turtui arešto, jis galimai perleis turimą bendrovės turtą tretiesiems asmenims, vertintina kritiškai. Išvada, kad apeliantas disponuoja bendrovės turtu, nėra pagrįsta byloje esančių įrodymų visumos pagal bendrąsias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles įvertinimu, ir šioje bylos proceso stadijoje yra per ankstyva.

27.       Ieškinio sumos dydis taip pat negali būti laikomas pakankamu kriterijumi, pripažįstant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą, tai jau ne kartą buvo nurodyta ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2018 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-419-516/2018; 2022 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-178-330/2022; 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-526-912/2023).

28.       Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę šiuo konkrečiu atveju lėmė dar ir viešojo intereso buvimas, nes ieškovė yra bankrutuojanti bendrovė, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste nėra reikšmingi. Aplinkybė, kad ieškovė yra bankrutuojanti bendrovė, negali būti vertinama kaip paneigianti apelianto sąžiningumo prezumpciją ar savaime lemianti laikinųjų apsaugos priemonių jam taikymą.

29.       Apibendrinant argumentus, darytina išvada, kad apeliantui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti paliktos galioti, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų joms taikyti – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones apelianto atžvilgiu atmetamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,  

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,WePower“, juridinio asmens kodas 304449091, prašymą taikyti atsakovui N. M. (N. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą.   

Teisėja                                                 Dalia Kačinskienė