Baudžiamoji byla Nr. 1-258-890/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04517-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.2.4.6.2.1;1.2.5.4.1; 1.2.22.1.1;2.3.6.4.1;2.12.2.8; 2.3.6.4.5.1

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 27 d.

Klaipėda

              Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, 

sekretoriaujant S. J.,

dalyvaujant prokurorei Kristinai Prialgauskienei,

kaltinamojo gynėjai advokatei G. K.,

nukentėjusiajam G. C. (G. C.),

vertėjai S. A.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. C. (A. C.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis mažametį vaiką, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 145 str. 1 d., 140 str. 2 d., 253 str. 1 d., padarymu.

              Teismas, išnagrinėjęs bylą,-

n u s t a t ė:

A. C. 2017 m. sausio 29 d., apie 20.15 val., garažų kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esančiame garaže Nr. (duomenys neskelbtini), konflikto metu paėmęs iš garažo kampe maiše buvusį vienvamzdį medžioklinį „Boito“ šautuvą Nr.(duomenys neskelbtini), įdėjo šovinį, užtaisė ir nukreipė jį į tėvą G. C. bei laikydamas  ginklą nuo tėvo apie 50 cm atstumu šaukė žodžiais „<...> aš tave tuoj užmušiu, nužudysiu“, G. C. bijant būti nužudytu  ar sunkiai sužalotu ir ranka nustūmus medžioklinio šautuvo vamzdį nuo savęs, A. C. stipriai patraukė ir šautuvo buože smogė vieną kartą tėvui į dešinės veido pusės žandikaulio sritį, dėl ko sukėlė fizinį skausmą, bei G. C. toliau bandant atimti ginklą grumtynių metu A. C. pastūmė G. C. ir pastarajam nugriuvus dar kartą bandė šautuvo buože suduoti į veidą, tačiau G. C. smūgio išvengė, pastarajam pagriebus už ginklo toliau grūmėsi, dėl ko G. C. padarė odos nubrozdinimus dešinės plaštakos II, III, IV pirštų-delnakaulių sąnarių tiesiamuosiuose paviršiuose, dešinės plaštakos V piršto pamatinės falangos srityje, bei kairės plaštakos I tarpupirščio srityje, ir tokiais savo veiksmais A. C. smurtaudamas prieš tėvą G. C. padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, A. C. nuo 2015 m. vidurio, tiksli data ir laikas nenustatyti, neturėdamas leidimo, nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo pramoninės gamybos 12-o kalibro lygiavamzdį medžioklinį „Boito“ šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 12-o kalibro medžiokliniais šoviniais, kurį iki 2017 m. sausio 29 d., 20.15 val., laikė  garažų kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“, Upelio gatvėje, Klaipėdoje, 10-tame bokse esančiame garaže Nr. 19 ir konflikto metu panaudojo grasindamas nušauti tėvą G. C..

Kaltinamasis A. C. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų pripažino iš dalies, nepripažino kaltinime nurodytos aplinkybės, kad prieš grasindamas tėvui ginklu, į jį įdėjęs šovinį ir ginklą užtaisęs. Kaltinamasis teisme parodė, kad nukentėjusysis G. C. yra jo tėvas. Tėvas jį pastoviai moko gyventi. Prašė tėvo, kad paliktų jį ramybėje ir jam netrukdytų. Tėtis kišosi į jo santykius su vaiko mama. Tą dieną susitiko prekybos centre. Jis mėgino kurti savo šeimą, o tėtis duodavo pinigus vaiko mamai, todėl ši galvojo, kad jis blogas, o jo tėtis geras, jis prašė tėvo duoti vaiko motinai pinigus per jį, o ne tiesiogiai, bet tėvas nesutiko. Garažas priklauso tėvui, jis tėvo garaže remontuoja techniką. Atėjęs į garažą, tėvas vėl pradėjo mokyti gyventi. Tada jis paėmė šautuvą iš kampo ir trenkė tėvui. Sakė: „užmušiu“, „nužudysiu“, bet prieš tai jis tėvo prašė, kad paliktų jį ramybėje. Pasivijo ir trenkė tėvui. Pripažįsta, kad galėjo būti tokie sužalojimai. Tą šautuvą jis rado šiukšliadėžėje prie garažų. Blogai vertina savo tokį elgesį. Tėčio atsiprašo ir prašo jam atleisti už tai, kad sudavė ir sukėlė moralinę traumą. Norėtų atstatyti pasitikėjimą. Į vamzdį šautuvo nieko nedėjo. Iššautos tūtelės neturėjo. Specialiai patikrino, ar nieko nėra. Niekada nenorėjo nužudyti savo tėvo, juk jis yra mano tėvas. Tas šautuvas visada buvo garaže, o visi šoviniai buvo seife namuose. Garaže šovinių nebuvo. Viskas vyko greitai. Buvo atidaręs tą šautuvą, atidarytas šautuvas „žiūrėjo“ į jį. Nebuvo jokių tuščių tūtelių, nei šovinių. Veiksmas buvo, kad atidarė ginklą patikrinti, kad jis būtų tuščias. Ginklas buvo surinktas, stovėjo garažo kampe.

              Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. C. taip pat nepripažino jam pareikšto kaltinimo dalies, kad prieš grasindamas tėvui ginklu, į jį buvo įdėjęs šovinį ir ginklą užtaisęs (t. 1, b.l. 150-152, 160-162).

Nukentėjusysis G. C. teisme parodė, kad iki to įvykio jo santykiai su sūnumi A. buvo tai geri, tai blogi. Buvo linkęs taikytis, kadangi dažnai būdavo nesusipratimų. Būdavo lengviau, kai nesusitikdavo, santykiai su sūnumi buvo konfliktiški. Prieš tą įvykį sūnaus draugė paprašė pakelti dviračio sėdynę, todėl turėjo vaikišką sėdynę paimti iš A. automobilio. Į garažą dėl to ir ėjo, nes jis yra šalia. Paskambino sūnaus draugė, pasakė ateiti prie parduotuvės, kur ji dirba, kad padėtų jai, nes A. buvo ten ir laukė, kol parduotuvė užsidarys, o ji sakė, kad jo bijo. Jis nuėjo. Su Viktorija išėjo. Kai grįžo prie parduotuvės, A. nebuvo. Sėdo į mašiną ir nusprendė važiuoti į garažą. Nesitikėjo, kad garaže bus sūnus. Išgirdo klausimą „ko atėjai?“. Pasakė, kad reikia raktų pakelti sėdynę. Jis sakė: „eik iš čia, tu man atsibodai, nekenčiu tavęs“. Situacija buvo tokia, kad atrodė, jog jis yra kaltas, kad sūnui su žmona nesiseka. Matė, kaip sūnus įdėjo šovinį. Šautuvas iš pradžių buvo nesurinktas, sūnus šautuvą surinko. Tai vyksta greitai. Iš kelių dalių susideda. Kai pakėlė akis, sūnus kėlė šovinius, kai ranką patraukė, pamatė, kad jie iššaudyti. Matė, kad įdėjo šovinį į ginklą, uždarė. Matė, kad šovinys buvo šautas, tai truputį nuramino. Jis sūnui pasakė: „ką čia darai, A., patrauk jį, aš tuoj išeisiu“. Jam išeinant, gal pamatė, kad jis neišsigando, tada trenkė jam į veidą, jis nugriuvo. Griebė už šautuvo, pasistumdė, jį pastūmė, jis nugriuvo, vėl bandė trenkti. Tada jis išėjo.  Pagalvojęs nusprendė kviesti policiją dėl to šautuvo, nes kitas kartas gali būti rimtesnis, buvo baisu. Kai grūmėsi, jam buvo pirštai sumušti, kiti sužeidimai menki. Civilinio ieškinio nereiškia. Sūnus yra normalus geras žmogus. Pradžioje viskas buvo gerai. Gera šeima, sūnus iki šiol ją myli. Bet sūnui sunku tai išreikšti žodžiais. Pastovūs buvo įžeidinėjimai. Su vaiku matytis bijo leisti. Pats gadina savo šeimą. V. jo bijo. Sūnui duoti pinigus ne visada galima. V. sumoka už butą. A. dabar užtektinai neuždirba, neužtenka pinigų. Jam pinigų neduoda, nes vyras pats turi užsidirbti. Iš savo geros širdies A. dažnai veltui remontuoja kitiems. Sūnų labai supykdė, kad jis pasirodė garaže. Jam buvo baisu, bet žinojo, kad sūnus jo nenužudys, nes buvo iššauti šoviniai. Jis sūnui atleidžia, prašo skirti minimalią bausmę. Nori, kad tarp jų būtų normalūs, geri, šeimyniški santykiai.

Du kartus apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. C. parodė, kad matė, kaip į medžioklinį vienavamzdį ginklą, atlenkęs vamzdį, A. įdėjo šovinį, užtaisęs šautuvą, šautuvo vamzdį nukreipė pradėjo šaukti „Suka, aš tave tuoj užmušiu, nužudysiu“. Kai A. užtaisinėjo šautuvą matė, kad šovinio tūta yra su pažeidimu, galimai iššauta, ir suprato, kad jisai bando įbauginti. Kai sūnus į jį nukreipė šautuvo vamzdį labai išsigando, nes pagalvojo, kad jis jį nušaus, tai yra nužudys ar sunkiai sužalos, nes nežinojo, ką iki jam ateinant į garažą jis yra įdėjęs į šautuvo vamzdį. Tą momentą kai sūnus įdėjo šovinio tūtą, kuri su pažeidimu (iššauta) matė, tačiau ką jis į vamzdį buvo įdėjęs iki jam ateinant nežinojo ir tai baugino. Kadangi jų santykiai įtempti, todėl jis galėjo pasiruošti jo sužalojimui ar įbauginimui. Rizikavo savo gyvybe bandydamas iš jo atimti ginklą. Šovinys, kurį kaip matė jis įdėjo į ginklą buvo kartoninio korpuso, o galiukas geltono metalo. Iš kur jis paėmė šovinį nematė, matė tik tą momentą kai jis šovinį įdėjo į ginklą. Kur paskui jis padėjo šovinį nepastebėjo, kadangi kai išėjo iš garažo, ginklą dar laikė rankoje, o kai grįžo su pareigūnais į garažą, A. ginklo rankose jau nebeturėjo, ginklą vėliau pareigūnai rado ant garažo stogo (t. 1, b.l.  2-8, 53-61).

Klaipėdos AVPK PR 1-os kuopos Mobilaus būrio vyriausiojo patrulio K. Č. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad 2017-01-29 apie 20:24 val. G. C. pranešė, kad sūnus A. C. medžiokliniu šautuvu trenkė jam per veidą (t. 1, b. l. 10-13).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint garažų kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), garažo Nr. (duomenys neskelbtini) stogą buvo rastas juodos spalvos maišas, kuriame buvo įdėtas į tris dalis išardytas medžioklinis vienvamzdis šautuvas Nr.(duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 25-32).

Daiktų apžiūros protokole  aprašytas ir vizualiai užfiksuotas medžioklinis vienvamzdis šautuvas Nr.(duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 34-37).

Specialisto išvadoje 2017-02-02 Nr. 30-(356)-IS1-84 konstatuota, kad pateiktas tyrimui ginklas yra pramoninės gamybos 12-o kalibro lygiavamzdis vienvamzdis medžioklinis „Boito“ šautuvas, numeris (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 12-o kalibro medžiokliniais šoviniais. Šautuvas yra "C" kategorijos šaunamasis ginklas ir šaudyti tinkamas (t. 1, b. l. 41-42).

2017-01-30 specialisto išvadoje Nr.G210/2017 (03) konstatuota, kad G. C. padaryti odos nubrozdinimai dešinės plaštakos II, III, IV pirštų-delnakaulių sąnarių tiesiamuosiuose paviršiuose, dešinės plaštakos V piršto pamatinės falangos srityje, bei kairės plaštakos I tarpupirščio srityje. Sužalojimai įgauti buko traumos pasekoje, paveikus nurodytas plaštakų vietas kietais bukais daiktais - sumušant, atsitrenkiant ar pan.. Sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, b. l. 48).

2016-01-28 nutarime atsisakyti ikiteisminį tyrimą užfiksuota, kad dėl A. C. agresyvaus elgesio, ankstesnio grasinimo ginklu V. P. bei dėl ginklo laikymo sąlygų pažeidimo, ginklai Walter P 99AS 9x19 bei Winchester 1300 Defender 12x76 buvo paimti (t. 1, b. l. 69-71).

2016-05-31 Klaipėdos apskrities VPK sprendime Nr.16-IL-30-00841-e nurodyta, kad panaikintas A. C. leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr.2308, o ginklai pistoletas Walter P 99AS bei lygiavamzdis šautuvas Winchester 1300 Defender  realizuoti (t. 1, b. l. 93-94).

BK 145 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia grasinimu asmeniui jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, kuris gali būti realizuotas: nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, kad grasinimas bus realiai įgyvendintas. Subjektyvioji pusė – tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-26/2010). Taigi nustatant grasinimo realumą būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį.

Kaltinamasis A. C. iš esmės pripažino savo kaltę dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, tai yra, kad nežymiai sutrikdė tėvo sveikatą, neteisėtai disponavo ginklu ir grasino nužudyti tėvą, tačiau neigė, kad prieš grasindamas tėvui ginklu, į jį įdėjo šovinį ir ginklą užtaisė, aiškino, kad ginklas buvo tuščias, o jį buvo atlenkęs tik tam, kad įsitikintų, jog ginkle šovinių nėra. Tokius kaltinamojo teiginius paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo G. C. parodymai, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis šia aplinkybe buvo įsitikinęs, nes pats matė, kaip jo sūnus A. C. įdėjo į šautuvą šovinį, tačiau pastebėjo, kad šovinys galimai iššautas, tai jį truputį nuramino, sūnus užtaisytu ginklu nusitaikė į jį,  po to jis griebė už šautuvo ir ginklą nusuko nuo savęs, tada sūnus patraukė ir šautuvo buože smogė jam vieną kartą ir bandant atimti ginklą grumtynių metu pastūmė, dėl ko jis nugriuvo, grumtynių metu buvo nežymiai sužalotas. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiojo G. C. parodymais, kurie buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Be to, ir tai, kad tėvas iškvietė pareigūnus, motyvuodamas neprognozuojamu sūnaus elgesiu, tėvo ir sūnaus ankstesni konfliktiški santykiai rodo, kad G. C. pagal A. C. grasinimo išraišką – nusitaikė ginklu, grasinimus išsakė tiesiogiai žodžiu - turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad sūnaus grasinimas nužudyti yra  realus.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad tiek paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiojo G. C. parodymai, įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolai, specialisto išvados patvirtina, kad A. C. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui bei grasino jį nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, be to neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu. Kaltinamojo A. C. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta teismo aptartais įrodymais, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., 253 str. 1 d.

Kaltinamojo A. C. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

  Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis A. C. anksčiau neteistas, tačiau padarė du nesunkius ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus, du iš jų pavojingi ir nukreipti prieš artimo žmogaus sveikatą. Kaltinamasis iš esmės savo kaltę pripažino, gailėjosi dėl savo elgesio ir tėvo atsiprašė, tėvas jam posėdžio metu atleido ir prašė sūnaus griežtai nebausti, kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas atsižvelgia ir į kitus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: kaltinamasis oficialiai nedirba, darbo biržoje nesiregistruoja, teigiamai charakterizuojamas  motociklininkų klubo (t. 1, b.l. 176), turi mažametį vaiką (t. 1, b.l. 175), tačiau su vaiko motina nesutaria (t. 1, b.l. 65-66), be to, kaip matyti iš 2016-01-28 nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, A. C. anksčiau buvo grasinęs ir savo vaiko motinai, o savo bute laikė du ginklus, kurių vienas buvo matomoje vietoje (t. 1, b.l. 69-71). Nors 2016-05-31 sprendimu A. C. buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 2308 (t. 1, b.l. 93-94), tačiau jis vis tiek laikė medžioklinį „Boito“ šautuvą Nr.(duomenys neskelbtini), kuriuo vėliau pagrasino savo tėvui. Visų šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus už nesunkius nusikaltimus paskyrus laisvės apribojimo bausmes, o už apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 253 str. 1 d. – paskiriant laisvės atėmimo bausmę, artimą minimaliam sankcijoje nustatytam dydžiui. Įvertinęs tai, kad kaltinamasis A. C. nukentėjusiojo atsiprašė, gailisi dėl savo netinkamo elgesio, be to, anksčiau neteistas, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai A. C. gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas jam atidėtinas trumpiausiam terminui, nustatant įpareigojimus, kurie skatins kaltinamąjį nebenusikalsti ir teigiamai veiks jo elgesį.

Daiktai, reikšmingi bylai tirti ir nagrinėti –  pramoninės gamybos 12-o kalibro lygiavamzdis medžioklinis „Boito“ šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 12-o kalibro medžiokliniais šoviniais, saugomas Klaipėdos apskrities VPK  konfiskuotinas ir perduotinas Lietuvos Respublikos ginklų fondui sunaikinimui (t. 1, b.l. 43-45), kompaktinė plokštelė su nuotraukomis (t. 1, b.l. 32)– paliktina saugoti bylos medžiagoje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301 -308, straipsniais,-

n u s p r e n d ž i a:

A. C. (A. C.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., 253 str. 1 d. ir jam paskirti:

-pagal BK 140 str. 2 d. - laisvės apribojimą 4 mėnesiams;

-pagal BK 145 str. 1 d. laisvės apribojimą 4 mėnesiams;

-pagal BK 253 str. 1 d. – laisvės atėmimą  4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str., nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir A. C. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 5 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 str.,  į bausmės laiką įskaityti A. C. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017-01-30 iki 2017-02-13.

Vadovaujantis BK 75 str., A. C. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neturėti, nenaudoti ar neįsigyti šaunamųjų ginklų ar šaudmenų, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, po to panaikinti.

Daiktus, reikšmingus bylai tirti ir nagrinėti –  pramoninės gamybos lygiavamzdį medžioklinį „Boito“ šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Klaipėdos apskrities VPK,  konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui sunaikinimui, kompaktinę plokštelę su nuotraukomis palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                                          Eglė Žakevičiūtė